8ac8f063-d341-456e-a37f-aa9ea47e33fa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-16815-779/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11098-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.; 3.1.7.6.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.39.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Jolitai AleksejÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei G. K., atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui E. T. Paberaliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dėl draudimo išmokos priteisimo, ir n u s t a t ė : ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Lietuvos draudimas“, 14 142,98 Eur draudimo išmokos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018-01-01, Upės gatvėje, Vilniuje įvyko įvykis, dėl kurio buvo apgadinta ieškovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė — automobilis (duomenys neskelbtini).

Minėta transporto priemonė buvo drausta tiek privalomuoju civilinės atsakomybės, tiek KASKO draudimu. Ä® atsakovę su praÅ¡ymu draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėti G. K. priklausančiÄ draudimo iÅ¡mokÄ kreipėsi ieÅ¡kovės sutuoktinis V. K. 2018-01-15 buvo gautas atsakymas iÅ¡ atsakovės, kad draudimo iÅ¡mokos Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau taisyklės) Nr. 021 8.1.9 p. pagrindu, atsakovė mokėti negali. 2018-02-08 kreipėsi į atsakovę su papildoma pretenzija. 2018-02-20 buvo gautas dar vienas atsakovės raÅ¡tas, kuriame atsakovė nurodė, kad draudikas nemato juridinio pagrindo keisti pirmiau priimtÄ sprendimÄ , nes įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju.

Ieškovė nurodė, jog su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nes atsakovė akivaizdžiai nepagrįstai susiaurino draudiminės apsaugos ribas. Taisyklės, jas aiškinant pažodžiui, nenurodo, kad nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstami ir atvejai, kuomet transporto priemonės langai (ar langas) buvo palikti praverti, nedetalizuoja ir iki kokios ribos toks paliktas praviras transporto priemonės langas turėtų būti pateisinamas. Taisyklėse vartojami žodžiai „atidarytas“ ir kaip šiuo atveju „praviras“ langas, negali būti tapatinami ir akivaizdžiai lemia skirtingas galimybes naudotis transporto priemone, sudarant skirtingas galimybes patekti į jos vidų.

Aplinkybė, kad transporto priemonės langas buvo pravertas tik centimetru (ir galimai net mažiau) yra labai svarbi, nes pagal jÄ galima vertinti tiek transporto priemonės naudotojo (įvykio metu tokiu buvo ieÅ¡kovės sutuoktinis V. K.) elgesį, tiek ir trečiųjų asmenų, veiksmus. Akivaizdu, jog automobilio langui buvus neženkliai pravertam, tokiu bÅ«du nebuvo sudarytos sÄ lygos pirotechnikos gaminiui patekti į jį savaime. Å iuo atveju toks gaminys, sukėlęs tiesiogines pasekmes - transporto priemonės apgadinimus - akivaizdžiai į automobilio salonÄ pateko dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų.

Esant tokiai situacijai aplinkybė, kad transporto priemonės langas buvo kažkiek praviras, nesudaro pagrindo teigti, jog tai Å¡alina trečiųjų asmenų atsakomybę ir draudiko pareigÄ vykdyti sutartines prievoles. Netgi pripažįstant, kad dėl savo neatsargių/neapdairių veiksmų, t. y. itin trumpam laiko tarpui palikus pravirus transporto priemonės langus, buvo padaryta automobiliui žala, laikytina, jog draudėjas prisidėjo prie galimai kilusių neigiamų pasekmių ir atsakomybė sutarties Å¡alims turėtų bÅ«ti proporcingai dalijama, kas sudarytų pagrindÄ mažinti mokėtinos iÅ¡mokos dydį, bet ne visiÅ¡kai atsisakyti jÄ mokėti.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju jokie ieÅ¡kovės ar jos sutuoktinio neteisėti veiksmai ar veiksmai, kurie galėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami kaip draudimo sutarties pažeidimas, nebuvo nustatyti, tuo tarpu transporto priemonės praviro lango palikimas, negali bÅ«ti laikomas nei pagrindine, nei vienintele kilusių pasekmių (turto sugadinimo) priežastimi. Pažymėjo, kad sudarant draudimo sutartį jokios papildomos sÄ lygos, taip kaip jos yra atskleistos draudiko nurodytose Taisyklėse, ieÅ¡kovei prieÅ¡ sudarant sutartį nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos, nebuvo detaliai ir aiÅ¡kiai atskleistas ir Taisyklėse naudojamos terminijos, o bÅ«tent sÄ vokos „atidaryti langai“ turinys ir reikÅ¡mė, todėl taisyklės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai.

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė, įgyvendindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 str. įtvirtintÄ sutarčių laisvės principÄ , yra sudarę draudimo sutartį (CK 6.987 str.) pagal Transporto priemonių draudimo taisykles, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (Taisyklių 1.8 p.). Draudimo sutartimi Å¡alys susitarė dėl draudiko teikiamos apsaugos ribų, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių, Å¡alių teisių ir pareigų, draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo bÅ«dų ir kitų sutarties sÄ lygų.

Nurodė, kad draudikas, atlikęs žalos administravimÄ , atsisakė atlyginti nuostolius, nes įvykį kvalifikavo nedraudžiamuoju. Draudiko įsitikinimu, priimtas sprendimas yra pagrįstas sudarytos sutarties sÄ lygomis, draudiko prisiimtos rizikos dalimi, todėl yra teisingas, o ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas prieÅ¡tarauja sudarytos sutarties sÄ lygoms, todėl yra atmestinas. Nurodė, kad taisyklių 8 skyriuje „Nedraudžiamieji įvykiai“ yra pateiktas nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as.

Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Žalos administravimo metu nustatyta, kad automobilis buvo paliktas su neuždarytu langu. Susipažinus su ieÅ¡kiniu matyti, kad ginčo dėl to, kad langas buvo neuždarytas – nėra. Taisyklių 8.1.9 punkte numatyta, kad draudikas neatlygina nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad transporto priemonė buvo palikta su neuždarytais langais. Å is punktas iÅ¡ esmės numato tai, kad draudikas neprisiima rizikos, jei nuostolis atsiranda dėl to, kad transporto priemonės valdytojas nesaugiai palieka transporto priemonę, kas padidina rizikÄ nuostolio atsiradimui.

Kaip matyti iš ieškinio, visa ieškovės argumentacija yra susijusi su tuo, kad langas buvo pravertas nežymiai. Tačiau taisyklėse nėra numatyta jokių išimčių dėl tų atvejų, kai langas paliekamas neuždarytas tik nežymiai. Sudarydamos draudimo sutartį šalys sutarė, kad lango neuždarius (nesvarbu kiek) – dėl to atsiradę nuostoliai nebus kompensuojami. Pažymėjo, kad nuostolių atsiradimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pravertu langu, nes būtent dėl tos priežasties buvo apgadintas transporto priemonės vidus.

Nurodė, jog ieÅ¡kovė klysta arba sÄ moningai klaidina teismÄ , naudodama sÄ vokÄ â€žpraviras“ langas. Taisyklėse tokia sÄ voka nėra vartojama, nors ieÅ¡kovė, cituodama Taisyklių 8.1.9 punktÄ , įterpia žodį „praviras“. Draudikas nesutinka ir su ieÅ¡kovės samprotavimais, kad iÅ¡moka turėjo bÅ«ti mažinama. Dėl nuostolio dydžio nurodė, kad pagal Taisyklių 9.8 punktÄ transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolio dydis apskaičiuojamas iÅ¡ draudimo sumos (rinkos vertės) atėmus liekanų vertę.

Draudikas sutinka su ieškove, kad transporto priemonės remontas šiuo atveju nėra tikslingas, tačiau nesutinka su ieškovės reikalaujamos išmokos dydžiu, kadangi nustatant turto vertę nepagrįstai buvo atsižvelgta į užsienio valstybių skelbimus, kai Taisyklių nuostatos aiškiai numato, kad rinka nustatoma pagal Lietuvos Respublikos sandorius (Taisyklių 1.21 p.), be to automobilio liekanų vertė nustatyta ne pagal teorinius skaičiavimus, tačiau pagal realaus aukciono dėl transporto priemonės liekanų vertės rezultatus.

Taip pat nėra iÅ¡skaityta besÄ lyginė iÅ¡skaita. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. IeÅ¡kovė ir atsakovė yra sudarę transporto priemonių nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovei iÅ¡duotas transporto priemonių draudimo liudijimas, serija LD, Nr. 109794349. Draudimo sutarties sudėtinė dalis yra Transporto priemonių draudimo taisyklės (toliau taisyklės) (Taisyklių 1.8 p.). 2018-01-01, Upės gatvėje, Vilniuje įvyko įvykis, dėl kurio buvo apgadinta ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė — automobilis (duomenys neskelbtini).

Ä® atsakovę su praÅ¡ymu draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėti G. K. priklausančiÄ draudimo iÅ¡mokÄ kreipėsi ieÅ¡kovės sutuoktinis V. K.. Atsakovė, atlikusi žalos administravimÄ , atsisakė atlyginti nuostolius, nes įvykį kvalifikavo nedraudžiamuoju. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas. IeÅ¡kovė nesutinka su draudiko sprendimu nemokėti draudimo iÅ¡mokos dėl to, jog transporto priemonės langas buvo pravertas tik centimetru ir transporto priemonė su praviru langu buvo palikta labai trumpai; dėl to, kad jokie ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip draudimo sutarties pažeidimas nustatyti nebuvo; dėl to, kad sudarant draudimo sutartį jokios papildomos sÄ lygos, sÄ vokos, nurodytos taisyklėse, ieÅ¡kovei atskleistos nebuvo.

Civilinio kodekso (toliau CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sÄ lygomis. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sÄ lygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečiÄ sutartį individualizuojantys duomenys (Lietuvos A.

T. 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-172/2013, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-691-313/2015). Ginčo atveju, draudikas, atlikęs žalos administravimÄ , atsisakė atlyginti nuostolius, nes įvykį kvalifikavo nedraudžiamuoju pagal taisyklių 8.1.9 punktÄ . Taigi, atsakovė, atsisakydama iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodė konkretų taisyklių punktÄ , pagal kurį laikė, jog įvykis yra nedraudžiamasis. Draudimo liudijime, kurio gavimo fakto ieÅ¡kovė neneigia, yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog draudėjas, pasiraÅ¡ydamas draudimo sutartį ir sumokėdamas draudimo įmokÄ , patvirtina, jog pritaria draudimo sÄ lygoms, yra supažindintas su draudimo taisyklėmis.

Draudimo taisyklių Nr. 021 1.12 punkte įvardinta, jog nedraudiminis įvykis yra draudimo sutartyje ir (ar) įstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo iÅ¡mokos. Draudimo taisyklių 8.1.9 punkte, kuriuo rėmėsi atsakovė, nurodyta, jog nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, jei transporto priemonė buvo sugadinta ar sunaikinta, kai buvo palikti atidaryti langai, stoglangis ar stogas, (...) arba neužrakintos durys. Prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00021-18 medžiaga patvirtina, kad 2018-01-01, 00.16 val. užregistruotas praneÅ¡imas apie turto sugadinimÄ , kuriame nurodyta, jog „pro atidarytÄ pranešėjo a/m (duomenys neskelbtini) langÄ Ä¯kritusi petarda iÅ¡degino a/m-lio salone sėdynę“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 1).

PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole taip pat fiksuota, jog petarda įkrito pro atidarytÄ automobilio langÄ (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 3). Prie bylos prijungtame garso įraÅ¡e, kuriuo ieÅ¡kovės sutuoktinis praneÅ¡a draudimo bendrovei apie įvykį, patvirtinama, jog automobilio langas buvo pravertas. Å ių aplinkybių neneigė ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės sutuoktinis V. K. Taigi, nustatyta, kad automobilis buvo paliktas su atidarytu ar pravertu langu.

Taisyklių 8.1.9 punkte numatyta, kad draudikas neatlygina nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad transporto priemonė buvo palikta su neuždarytais langais. Å iuo atveju nėra svarbu, kiek laiko automobilis buvo paliktas su praviru langu, taip pat kiek daug langas buvo praviras, nes taisyklėse dėl Å¡ių aplinkybių nenumatyta jokių iÅ¡imčių. Be to, svarbu tai, jog buvo naujieji metai, todėl akivaizdu, kad visame mieste buvo leidžiami fejerverkai, petardos ir pan., tad kiekvienas turėjo bÅ«ti itin atidus ir saugoti savo turtÄ .

Taigi, nuostolis atsirado dėl to, kad transporto priemonės valdytojas nesaugiai paliko transporto priemonę, kas sÄ lygojo nuostolio atsiradimÄ . IeÅ¡kovė nurodo, jog iÅ¡moka turėjo bÅ«ti mažinama, nes ji nepadarė jokio draudimo sutarties pažeidimo. Su tokiais ieÅ¡kovės argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi sutarties sÄ lygų pažeidimo pasekmės, kurios susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sÄ lygų laikymusi (pvz., praneÅ¡imai apie draudimo rizikos padidėjimÄ ir kita informacija apie draudimo sÄ lygų vykdymÄ ) ir nedraudžiamųjų įvykių pasekmės yra skirtingos.

Ä®vykus nedraudžiamajam įvykiui iÅ¡moka iÅ¡ viso nėra mokama, nevertinant papildomų aplinkybių, kadangi nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o sÄ lygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo iÅ¡mokos, buvimas įpareigoja draudikÄ arba ginÄÄ spendžiantį teismÄ vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013).

Dėl ieÅ¡kovės teiginių, kad sudarant draudimo sutartį jai nebuvo atskleistos sÄ vokos, nurodytos taisyklėse, pažymėtina, jog, kaip paaiÅ¡kino liudytojas V. K., sudarydamas draudimo sutartį sutuoktinės vardu, jis gilinosi tik į draudimo sumÄ bei aplinkybę, jog draudikas apdraustų transporto priemonę su tam tikra automobiline signalizacija, kitų sÄ lygų jis neskaitė ir jomis nesidomėjo, todėl akivaizdu, jog kitos draudimo sutarties sÄ lygos draudėjo nedomino. Pažymėtina ir tai, jog draudimo taisyklės yra skelbiamos vieÅ¡ai, jos nurodytos draudimo liudijime, todėl ieÅ¡kovė turėjo galimybę su jomis susipažinti bet kuriuo metu.

Kadangi pagrindas draudimo iÅ¡mokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimÄ , o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iÅ¡ anksto iÅ¡vardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo iÅ¡mokai sumokėti (Lietuvos A. T. 2013 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013), todėl atsakovė, nustačiusi, jog įvykis atitiko nedraudžiamojo įvykio sÄ lygas, pagrįstai atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kinys atmetamas, nesprendžiant praÅ¡omos priteisti draudimo iÅ¡mokos dydžio pagrįstumo. Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos A.

T. 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos A. T. 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Inga Staknienė