2024-11-20 Nr. AB-16889-3-62-3-01262-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-568-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01262-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl norminio administracinio akto nuostatos pripažinimo prieštaraujančia ir diskriminuojančia bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, jog Lietuvos Respublikos 2018 m. rugsėjo 11 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-1000 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo“ patvirtinto Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkto 2.1 papunktis, kuriame numatyta, kad „nurodytas asmuo, dėl sveikatos būklės išimties tvarka gali vairuoti 1 grupės A, A1, A2, AM, B, B1 ir BE kategorijų transporto priemones. Vairuoti 2 grupės visas transporto priemones draudžiama“ yra prieštaraujantis ir diskriminuojantis; 2) priteisti 20 000 Eur neturtinę žalą ir 49 812 Eur turtinę žalą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis 2006 ir 2008 metais įgijo teisę vairuoti (duomenys neskelbtini) kategorijos transporto priemones. Pareiškėjo medicininėje kortelėje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Pasikeitus teisiniam reguliavimui, asmenims, turintiems (duomenys neskelbtini), apskritai buvo uždrausta įgyti aukštesnę, nei B vairavimo kategoriją. Pareiškėjas dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir draudimo vairuoti kitą, nei B kategorijos, transporto priemonę, buvo priverstas išvykti dirbti į užsienį. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas vairuotojams, priklausantiems 2 grupei, atsižvelgiant tik į gydytojo otorinolaringologo išvadas, (duomenys neskelbtini) laipsnį, todėl pareiškėjas ir kiti suinteresuoti asmenys yra diskriminuojami ir pažeidžiamos jų teisės.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. J. skundą ir grąžino pareiškėjui už skundą sumokėtą 1 532 Eur žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtinto Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo 3 lentelės 2.1 papunkčio įgyvendinimo, kuris reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su elgesio taisyklėmis plačiam subjektų ratui, sprendė, kad toks teisės aktas yra norminis administracinis aktas, o dėl jo teisėtumo ištyrimo taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalyje ir 113 straipsnio 1 dalyje numatytos taisyklės.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas pripažinti Aprašo minėtą papunktį prieštaraujančiu ir diskriminuojančiu, neinicijavo individualaus ginčo dėl konkretaus sprendimo (rašto, atsakymo) panaikinimo, nenurodė konkretaus viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo), įformintų konkrečiu sprendimu (raštu, atsakymu) ir galėjusių pažeisti jo subjektines teises, taikant pareiškėjo ginčijamą Aprašo papunktį. Teisme taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtų nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų jo subjektinių teisių gynimo, todėl teismas pareiškėjo prašymą pripažinti Aprašo nuostatą prieštaraujančia ir diskriminuojančia pripažino abstrakčiu reikalavimu dėl norminio administracinio akto ištyrimo.

Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjama situacija neatitinka ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje ir 113 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų norminei bylai inicijuoti, o reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nukreipti į ateitį, t. y. tik pripažinus Aprašo nuostatą neteisėta būtų galima įvertinti, ar dėl jos įgyvendinimo pareiškėjas galėjo patirti žalą. Teismas išaiškino, jog toks galimas ir hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas dėl galbūt pripažinto neteisėtu norminio administracinio akto taikymo ateityje, negali būti vertinamas susijusiu su esamu pareiškėjo teisių pažeidimu, dėl kurio gali būti inicijuojama administracinė byla teisme. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

III. Pareiškėjas R. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. lygių galimybių kontrolierė pripažino, jog Aprašas prieštarauja nacionaliniams ir tarptautiniams teisės aktams. Pareiškėjui 2023 m. pakartotinai pasikreipus į lygių galimybių kontrolierių, buvo gautas atsakymas, kad tyrimas nebus pakartotinai atliekamas, nes šios aplinkybės yra ištirtos ir Aprašas pripažintas diskriminuojančiu. Aprašo nuostatos pareiškėjui buvo taikytos 2017 m., tuomet pareiškėjas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) ir dėl skunde nurodytų aplinkybių patyrė žalą, kurią prašo teismo priteisti. Taigi, Aprašas, kuris buvo pripažintas lygių galimybių kontrolieriaus kaip diskriminuojantis, pareiškėjui sukėlė ne hipotetinę, o realią žalą.

Pareiškėjo teigimu, lygių galimybių kontrolierius turėjo teisę kreiptis dėl Aprašo nuostatų į administracinį teismą, tačiau nei 2017 m., nei 2023 m. to nepadarė, o lygių galimybių kontrolieriaus 2023 m. birželio 14 d. Nr. (23)SN-106)S-275 atsakyme pareiškėjui nurodyta, kad dėl savo teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo pareiškėjas turi kreiptis savarankiškai į teismą.

Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, sukuria situaciją, kai pareiškėją ir kitus suinteresuotus asmenis diskriminuojantis Aprašas ir toliau yra taikomas, pažeidžiamos jų teisės. Atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, teismas, be kita ko, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 ir 30 straipsnius ir užkirto kelią ateityje pareiškėjui kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) ginti savo galbūt pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. J. skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad Aprašas yra norminis administracinis aktas, teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 ir 113 straipsniuose nustatytų subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis dėl norminio administracinio akto ištyrimo, ratą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, argumentuodamas tuo, kad pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų atžvilgiu priimtas ir taikomas Aprašo 3 lentelės 2.1 papunktis yra diskriminuojančio pobūdžio ir pažeidžia pastarųjų teises, dėl to Aprašas negali būti taikomas toliau. Be to, pareiškėjas tvirtina patyręs žalą dėl minėtos Aprašo nuostatos taikymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos nustato ABTĮ. Šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl skunde suformuluotų reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismo tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime išaiškino, jog ABTĮ 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (1 punktas (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) (3 punktas (2007 m. birželio 7 d. redakcija). Šios nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti, be kita ko, bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, be kita ko, žalos atlyginimo. Nurodyta ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostata iš esmės atitinka bylai aktualios redakcijos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamoje byloje.

Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo ir prie jo pridėtų priedų turinio matyti, kad pareiškėjas reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš esmės kildina iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtinto Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo 3 lentelės 2.1 papunkčio taikymo, išduodant jam nustatytos formos medicininę pažymą, būtiną vairuotojo pažymėjimui gauti.

Pagal LVAT praktiką, tai, kad suinteresuoti asmenys kreipiasi į teismą dėl žalos, susijusios su nustatytu teisiniu reguliavimu, atlyginimo, nereiškia, jog tokio pobūdžio ginčai administraciniuose teismuose nenagrinėtini. Valstybės atsakomybė už žalą suinteresuotiems asmenims, padarytą nustatytu (delsimu nustatyti) atitinkamu teisiniu reguliavimu, negali būti pašalinama, remiantis tuo, kad žala siejama su įstatymų leidybos procesu (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-58/2008). Be kita ko, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinių teismų kompetencijai priskirta nagrinėti skundus, kuriais siekiama turtinės ir neturtinės žalos dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtos veiklos priteisimo iš Lietuvos valstybės (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-708-624/2015, 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1322-662/2015 ir kt.).

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas šioje byloje paduotu skundu prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Aprašo 3 lentelės 2.1 papunkčio priėmimo ir taikymo, t. y. dėl veiksmų, kuriais galėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio – žalos atlyginimo. Tokio pobūdžio bylos nagrinėtinos administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, pagal LVAT praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo stadijoje nustačius, jog pareiškėjo skundo reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti pagal ABTĮ 88 straipsnį arba juos pagrindžiančios aplinkybės nėra pakankamai aiškios, remdamasis ABTĮ 12 straipsniu, gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus ar juos pagrindžiančias aplinkybes, padėdamas pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010). Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai ne visiškai sutampa su skundo reikalavimu, turėjo į tai atsižvelgti ir nustatyti terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti, t. y. sudaryti pareiškėjui galimybę tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą – juos išdėstyti procesiniame dokumente aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui, nurodyti įrodymus, kuriais pareiškėjas įrodinės CK 6.271 straipsnyje numatytos viešosios atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Išsprendus šio pareiškėjo reikalavimo priėmimo nagrinėti klausimą, jeigu pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą kils abejonių dėl pareiškėjo atžvilgiu taikytos konkrečios Aprašo nuostatos teisėtumo, teismas pats turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl norminio administracinio akto – Aprašo (jo atitinkamos nuostatos) – teisėtumo ištyrimo (ABTĮ 112 str. 1 d.).

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), keliantis tinkamo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas privalėjo itin atidžiai spręsti tokio pobūdžio skundo priėmimo klausimą ir tinkamai naudotis ABTĮ 10 ir 81 straipsniuose įtvirtintu administracinio teismo aktyvumo principu.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius