2013-04-15 Nr. AB-1258-3-61-3-01424-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-569/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01424-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. K. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. P-106 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta už tai, kad 2012 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 382 pastebėjęs konfliktinę situaciją tarp suimtųjų G. P. (G. P.), V. M. (V. M.) ir J. J., dėl kurios vėliau pretenzijų niekas nereiškė, ir apie konfliktą pranešęs korpuso vyresniajam, rašydamas tarnybinį pranešimą neteisingai nurodė, jog konfliktas tarp suimtųjų įvyko apie 10.00 val., nes vaizdo kameros užfiksavo, kad konfliktinė situacija iš tikrųjų kilo 10.39 val. Paaiškino, kad tikslaus laiko nežinojo, todėl paprašė korpuso vyresniojo patikslinti įvykio laiką ir jam nurodžius, kad įvykis įvyko apie 10.00 val., tokį laiką nurodė tarnybiniame pranešime. Aiškino, jog tai, kad prie kameros priėjo ne 10.00 val., o 10.39 val. negali būti laikoma tikrovės neatitinkančiu faktu, nes suklydo tik dėl minučių. Taip pat teigė, kad jam nėra aišku, kurie jo veiksmai laikomi tarnybiniu nusižengimu, t. y., ar kad netiksliai nurodė laiką, ar tai, kad matė konfliktinę situaciją ir apie tai pranešė korpuso vyresniajam. Pabrėžė, jog iš tarnybinės išvados turinio matyti, kad pažeidimai buvo apibūdinti bendro pobūdžio teiginiais ir nukreipti į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 3.1.4 bei 3.4.2 punktus, nesiaiškinant, ar nurodytas pažeidimas gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu. Taip pat nebuvo nagrinėtas kaltės klausimas, nusižengimų padarymo priežastys ir padariniai, nenurodyta, kokį įstatymą ir jo dalį pareiškėjas pažeidė. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad jaučiasi labai įžeistas, nes mano, kad tarnybines pareigas atliko tinkamai. Taip pat teigė, kad įvykis labai pakenkė jo reputacijai, nes pareigūnai, turintys galiojančias tarnybines nuobaudas, nėra skatinami, tai užkerta kelią siekti karjeros, gauti laipsnį.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K ir Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 25–27) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jo netenkinti.

Paaiškino, kad buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, jog pareiškėjas tarnybiniame pranešime nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, t. y. tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas prie kameros Nr. 382 buvo priėjęs 10.39 val., o ne 10.00 val., kaip buvo nurodyta jo tarnybiniame pranešime, todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 3.1.4 ir 3.4.2 punktų nuostatas. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą nurodė, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtas veikimas ar neveikimas galėtų tiesiogiai sąlygoti neturtinės žalos atsiradimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas padarė išvadą, jog pareigūnas Įsakymą priėmė tinkamai įvertinęs svarbias aplinkybes ir neperžengdamas jam suteiktos diskrecijos teisės ribų, vykdė savo įsipareigojimus ir neviršijo jam suteiktų įgaliojimų. Teismas sprendė, jog motyvai, kuriais vadovautasi priimant Įsakymą, leistini. Pripažino, jog paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo padarytą Etikos taisyklių 3.1.4 bei 3.4.2 punktų pažeidimą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės ir faktai. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo 2012 m. vasario 21 d. bei 2012 m. kovo 23 d. tarnybinių pranešimų turinį, padarė išvadą, jog juose išdėstyta aptariamos situacijos aplinkybių seka nėra adekvati kitiems byloje esantiems įrodymams (t. y. patvirtina ir pareiškėjo 2012 m. kovo 23 d. tarnybinis pranešimas; G. P. paaiškinimas; Lukiškių TI-K medicininis pažymėjimas, Lukiškių TI-K filmuota medžiaga.

Iš šių įrodymų darytina išvada, jog pareiškėjo 2012 m. vasario 21 d. tarnybinio pranešimo informacija nėra objektyvi). Teismas sprendė, kad pareiškėjo tarnybiniuose pranešimuose nurodyto laiko ir asmens veiksmo motyvacija nėra įtikinama (t. y. kad neturi laikrodžių, kad taip tokį laiką pasakė korpuso vyresnysis, kad apie 10.00 val. pastebėjo kameroje konfliktinę situaciją, tarnybiniuose pranešimuose nenuoseklus dėl faktinių aplinkybių fiksavimo), būtent, pareiškėjas antrame 2012 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime tvirtina, jog maitinant nuteistuosius, kurie turėjo vykti į teismą pietų metu, priėjus prie kameros Nr. 382 pastebėjo konfliktinę situaciją (pareiškėjas nepatvirtino, jog nuteistieji pietavo apie 10.00 val.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo tarnybiniai pranešimai surašyti atsakomybės naštos perkėlimo stiliumi (t. y. dėl laikrodžių neturėjimo ir jo nebuvimo viešoje erdvėje, dėl didelio darbo krūvio bei nurodydamas konfliktinę situacijos laiką apie 10.00 val. bei, kad tai vyko maitinant nuteistuosius, kurie turėjo vykti į teismą pietų metu ir t. t.) ir tokia informacija niekaip neatskleidžia situacijos faktinių aplinkybių bei nepatvirtina, jog pareiškėjas 2012 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime konstatavo tikrovę atitinkantį faktą.

Iš medicininės pažymos įrašų teismas padarė išvadą, jog konfliktinė situacija kameroje Nr. 382 nebuvo laiku nustatyta ir įvertinta bei netaikytos tinkamos tvarkos palaikymo priemonės. Teismas akcentavo, jog Lukiškių TI-K APS prižiūrėtojas bet kokiu tarnybos laiku turėjo būti atidus savo darbo funkcijų vykdymui bei būti atidus surašant ir pasirašant oficialius dokumentus (tarnybinius pranešimus) ir, kad pareiškėjas tarnybiniuose pranešimuose surašė tikrovės neatitinkančius faktus. Teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K filmuota medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas 2012 m. vasario 21 d. 10.00 val. negalėjo matyti įvykusio konflikto kameroje Nr. 382, nes prie kameros priėjo 10.39 val.

Teismas akcentavo, kad filmuotos medžiagos duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas tarnybiniuose pranešimuose surašė tikrovės neatitinkančius faktus. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Įsakymas yra nekonkretus ir užkerta pareiškėjui galimybę gintis nuo reiškiamų kaltinimų ir žinoti už kokius konkrečius tarnybinius nusižengimus jis yra baudžiamas. Teismas nurodė, kad Įsakyme yra išvardinti pareiškėjo padaryti nusižengimai bei jais pažeisti teisės aktai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kaltės laipsnis, nusižengimo pasekmės ir panašiai, turi būti įvertintos skiriant nuobaudą, tačiau nenurodymas įsakyme dėl nuobaudos paskyrimo negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nuobaudai panaikinti (tarnybinė nuobauda vertinama ginčijamo įsakymo ir 2012 m. balandžio 12 d. tarnybinio nusižengimo išvados Nr. 21-44 aplinkybių apimtyje).

Teismas akcentavo, kad tyrimo metu pareiškėjas buvo informuotas, kokių tarnybinių nusižengimų padarymu yra įtariamas ir tai patvirtina jo teikti paaiškinimai. Teismas nurodė, kad atmetus reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, atmestinas ir išvestiniai reikalavimai priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą bei 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjas K. K. padavė apeliacinį skundą (b. l. 47–50), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Įsakymą ir priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo vertinti realiais pareiškėjo galimybes tarnybiniame pranešime nurodyti tikslų incidento laika. Pažymi, kad tarnybiniame pranešime jo nurodyta formuluotė „apie 10.00 val.“ nereiškia, kad laikas nurodytas netiksliai. Paaiškina, kad lietuvių kalbos žodyne viena iš žodžio „apie“ reikšmių yra „žymintis apytikrį laiką“. Akcentuoja, kad nei atsakovas tarnybinio tyrimo išvadoje, nei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė „sąžiningo tarnybos vykdymo“ sąvokos – t. y. nebuvo nustatytas elgesio standartas, nuo kurio nukrypus jis yra kaltinamas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 74 punkte numatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi būti nurodyti tarnybinio nusižengimo padariniai. Mano, kad incidentas tarp nuteistųjų nebuvo tokio pobūdžio, kuriam yra būtinas itin tikslus laiko fiksavimas, todėl jo surašytas tarnybinis pranešimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Taip pat aiškina, kad jam buvo įteiktas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, nes jame nebuvo nurodyta, kokį tarnybinį nusižengimą jis padarė – t. y. nenurodyta teisės norma, kurią pažeidė ir taip apsunktina pareiškėjo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atkreipia dėmesį į tai, jog Lukiškių TI-K administracija už tarnybiniame pranešime netiksliai nurodytą laiką persekioja tik pareiškėją. Mano, jog taip siekiama su juo susidoroti. Pažymi, kad vyresnysis pareigūnas, savo tarnybiniame pranešime nurodęs jog pareiškėjas „apie 10.00 val.“ jam pranešė apie pastebėtą incidentą tarp nuteistųjų, nebuvo traukiamas nubaustas tarnybine nuobauda.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 55) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. P-106 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui K. K. paskirta tarnybinės nuobauda – pastaba – teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už tai, kad jis 2012 m. vasario 21 d. surašė tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą ir taip pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.4 bei 3.4.2 punktus.

Pareiškėjas su paskirta tarnybine nuobauda nesutiko, todėl įsakymą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda, apskundė teismui. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, jog pareiškėjo padarytą Etikos taisyklių 3.1.4 bei 3.4.2 punktų pažeidimą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės ir faktai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, jų visumą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį atsakovas turėjo pagrindą jam paskirti tarnybinę nuobaudą, negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos statutinis valstybės tarnautojas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, pareigūnų teisinę padėtį, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 (toliau – ir Statutas) (bylai aktuali 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1857 redakcija). Statuto 26 straipsnis nustato esminius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi skiriant tarnybinę nuobaudą. Nustatyti tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles įstatymų leidėjas pavedė teisingumo ministrui (Statuto 26 str. 9 d.). Tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklės patvirtintos Teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, Nr. 6(16), 2008).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012).

Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Taisyklių 74 p.).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Įvertinusi 2012 m. balandžio 12 d. Tarnybinio tyrimo dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 4 prižiūrėtojo K. K. tarnybini nusižengimo išvados Nr. 21-44 (b. l. 14) turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad joje užfiksuoti duomenys neįrodo, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį ginčijamu įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

Pareiškėjas kaltinamas nesilaikęs Etikos taisyklių 3.1.4 bei 3.4.2 punktuose nustatytų etikos principų, nes, kaip nurodyta Tarnybinio tyrimo išvadoje, 2012 m. vasario 21 d. surašė tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. 56/1 apie matytą konfliktinę situaciją, vykusią kameroje Nr. 382. Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo stebėjimo medžiagą, faktas, kad pareiškėjas galėjo matyti 2012 m. vasario 21 d. 10 val. vykusią konfliktinę situaciją gyvenamojoje kameroje Nr. 382 tarp suimtųjų G. P. ir V. M., nepasitvirtino.

Etikos taisyklių 3.1 punkte yra įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas. Vadovaudamasis šiuo principu, pareigūnas be kita ko privalo sąžiningai atlikti tarnybines pareigas (3.1.4 p.). Etikos taisyklių 3.4 punkte įtvirtintas padorumo principas. Vadovaudamasis padorumo principu, pareigūnas be kita ko privalo laikytis duotos pareigūno priesaikos, elgtis sąžiningai (3.4.2 p.).

Atsižvelgus į šias teisės nuostatas, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas bei į tarnybinio tyrimo išvadą, darytina išvada, jog pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo objektyvioji pusė – tai pareiškėjo nesąžiningas elgesys surašant tarnybinį pranešimą, nes jame užfiksuoti faktai nepasitvirtino.

Nustatyta, kad 2012 m. vasario 21 d. pareiškėjas K. K. surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 9), kuriame nurodė, kad 2012 m. vasario 21 d. apie 10 val. pastebėjo, jog kameroje Nr. 382 tarp suimtųjų G. P. ir V. M. įvyko konfliktinė situacija, apie kurią pranešė korpuso vyresniajam. Iš 2012 m. vasario 21 d. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 4 korpuso vyresniojo Z. S. (Z. S.) tarnybinio pranešimo (b. l. 10) matyti, kad 2012 m. vasario 21 d. apie 10 val. prižiūrėtojas K. K. jam pranešė apie kameroje Nr. 382 įvykusią konfliktinę situaciją. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad G. P. buvo pristatytas medicininei apžiūrai, kurios metu nustatyti kūno sumušimai. Nurodoma, kad suimtasis G. P. buvo patalpintas kitoje kameroje. 2012 m. kovo 19 d. Tarnybinio tyrimo dėl konfliktinės situacijos kameroje Nr. 382 išvadoje Nr. 26-93 (b. l. 7–8) užfiksuota, kad suimtasis V. M. paaiškino, jog kameroje J. J. sudavė kelis kartus G. P., nes jis neskalbia savo drabužių, neigė, kad jis naudojo smurtą. Nurodytoje išvadoje taip pat užfiksuota, kad suimtasis J. J. neigė prieš G. P. naudojęs smurtą, paaiškino, kad pastarajam išsakė priekaištus dėl smirdančių drabužių. Išvadoje užfiksuota, kad papildomai apklausus suimtąjį G. P., jis nurodė, jog 2012 m. vasario 21 d. apie 12 val., kada kitus suimtuosius išvedė iš kameros vykti į teismą, jis pasakė prižiūrėtojui, jog negali būti kameroje su kitais suimtaisiais, nes su jais konfliktuoja; nurodė, kad dėl konflikto jokių pretenzijų niekam neturi, o mėlynės ant kūno galėjo atsirasti sportuojant. Išvadoje nurodoma, kad patikrinus 22 posto vaizdo įrašą, buvo nustatyta, jog prižiūrėtojas K. K. prie kameros Nr. 382 apie 10 val. nebuvo priėjęs, o priėjo tik 10.39 val., kai vyko suimtųjų V. M. ir J. J. maitinimas prieš išvykstant į teismą. Nurodyti suimtieji iš kameros buvo išvesti į teismą 12.34 val., o suimtasis G. P. – 13.29 val., medicininė apžiūra jam atlikta 13.35 val. Tarnybinio tyrimo dėl konfliktinės situacijos kameroje padaryta išvada, kad vaizdo įrašas, medicininės apžiūros laikas patvirtina suimtojo G. P. žodžius, jog jis kreipėsi į prižiūrėtoją, kai suimtuosius V. M. ir J. J. išvedė iš kameros į teismą, todėl prižiūrėtojas K. K. negalėjo apie 10 val. matyti konfliktinės situacijos kameroje Nr. 382.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus, kuriais yra grindžiamas pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad jais nėra paneigiami pareiškėjo 2012 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti faktai. Akcentuotina, kad nei kameroje Nr. 382 laikytų suimtųjų paaiškinimai, nei vaizdo įraše užfiksuota aplinkybė, kad pareiškėjas prie nurodytos kameros buvo priėjęs 10.39 val., neįrodo, jog 2012 m. vasario 21 d. tarnybinį pranešimą pareiškėjas surašė pažeisdamas etikos taisyklių nuostatas. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių, kad pareiškėjas buvo priėjęs prie kameros Nr. 382 ir matė konfliktinę situaciją. Priešingai, visi kameroje Nr. 382 laikyti suimtieji patvirtino, kad tarp jų buvo kilęs ginčas dėl G. P. požiūrio į higieną. Byloje esantys duomenys apie vaizdo įraše užfiksuotą faktą, jog pareiškėjas prie kameros Nr. 382 buvo priėjęs 10.39 val. taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime nurodė tikrovės neatitinkančius faktus. Pažymėtina, kad vien tik netikslaus laiko nurodymas tarnybiniame pranešime negali būti laikomas nesąžiningu pareigų atlikimu. Be to, kaip teisingai akcentuoja pareiškėjas, nurodydamas konflikto laiką, jis pavartojo žodį „apie“, kuris nusako apytikrį, o ne tikslų laiką.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog pareiškėjo veiksmuose buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl pareiškėjas nepagrįstai pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda.

Pripažinus pareiškėjo reikalavimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstu, svarstytinas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos, patirtos neteisėtai jam pritaikius tarnybinę atsakomybę, atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstos tarnybinės nuobaudos skyrimu jis buvo labai įžeistas, taip pat teigia, kad įvykis labai pakenkė jo reputacijai, nes pareigūnai, turintys galiojančias tarnybines nuobaudas, nėra skatinami, tai užkerta kelią siekti karjeros, gauti laipsnį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka asmeniui, pareiškusiam tokius reikalavimus. Pareiškėjas, nors ir teigė, kad buvo pakenkta jo, kaip valstybės tarnautojo reputacijai, tai pagrindžiančių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Teisėjų kolegija vertina, kad tarnybinės nuobaudos panaikinimas laikytinas pakankama valstybės tarnautojo reputacijos satisfakcija, ir dėl to neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas advokatei E. L. už skundo surašymą sumokėjo 500 Lt (b. l. 22), o advokato padėjėjai D. L. už atstovavimą sumokėjo 1 000 Lt (b. l. 34).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Buvo patenkintas vienas iš dviejų skundu reikštų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į pusę jam priklausančios bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimą.

Pareiškėjas prašo priteisti 500 Lt skundo surašymo išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatytos maksimalios priteistinos sumos (nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. galiojo MMA dydis 800 Lt), todėl teisėjų kolegija atsižvelgusi į pareiškėjo tenkintų reikalavimų dalį (50 proc.), daro išvadą, kad už aptariamą atstovavimo paslaugą pareiškėjui priteistina 250 Lt. Pareiškėjas prašo priteisti atstovavimo teismo posėdyje išlaidas. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytas atstovavimo paslaugas – 0,15 MMA (nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojo MMA dydis – 850 Lt). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme šioje byloje buvo surengtas vienas teismo posėdis – 2012 m. rugsėjo 19 d., kuris truko 33 min. (b. l. 36), todėl atsižvelgus į Rekomendacijų 9 punkte įtvirtintas taisykles, darytina išvada, jog pareiškėjas turi teisę į 1 val. atstovavimo teismo posėdyje išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, ir įvertinusi į Rekomendacijų 2.1–2.3 bei 2.6–2.7 punktuose nustatytus kriterijus bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, įvertinusi, kad atstovavimo teismo posėdyje paslaugą pareiškėjui suteikė advokato padėjėja (Rekomendacijų 5 p.) sprendžia, kad už aptariamą atstovavimo paslaugą pareiškėjui galėtų būti priteista 102 Lt, o įvertinusi tenkintų reikalavimų procentinę dalį (50 proc.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad už aptariamą atstovavimo paslaugą pareiškėjui iš atsakovo priteistina 51 Lt. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui atlygintinos 301 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai aiškino bei taikė materialines bei procesines teisės normas, netinkamai įvertinio byloje surinktų įrodymų visumą ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. P-106 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Priteisti pareiškėjui 301 Lt (tris šimtus vieną litą) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginti.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Dainius Raižys Dalia Višinskienė Virginija Volskienė