2020-08-12 Nr. AB-14912-3-61-3-01991-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-485-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01991-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 8 d. sprendimą (rezultatus) konkurse į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (toliau – ir karjeros valstybės tarnautojo pareigos) (konkurso skelbimo numeris: 44 232) ir įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo paskelbti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Komisijos 2020 m. gegužės 8 d. sprendimo (rezultatų) galiojimą ir uždrausti pagal šį sprendimą (rezultatus) atrinktą (-us) pretendentą (-us) priimti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 11 straipsnio 1 ir 4 dalimis, vertino, kad pareiškėjas skundžia tarpinį veiksmą, t. y. 2020 m. gegužės 8 d. vykusio konkurso metu jo atžvilgiu priimtą rezultatą, išreikštą balais. Teismas nurodė, kad tik Departamentui atrinkus konkurse dalyvavusius asmenis į valstybės tarnautojo pareigas, šis Departamento sprendimas galėtų būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Komisijos sprendimas dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto rezultato, išreikšto balais, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2020 m. gegužės 8 d. konkurso rezultatus.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu, įskaitant patirtas apeliaciniame procese.

Pareiškėjas nurodo, kad skundu prašo panaikinti ne tik jo atžvilgiu priimtą rezultatą, išreikštą balais, o visą Komisijos 2020 m. gegužės 8 d. sprendimą (rezultatus) konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai), ką patvirtina išvestinis reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo paskelbti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir pareiškėjo prašymas išreikalauti iš Komisijos 2020 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną viso konkurso skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą (laikmeną), pareiškėjo ir kitų pretendentų pateiktus konkursui dokumentus, Komisijos sudarytą pretendentų vertinimo organizavimo planą ir visą kitą su skundo nagrinėjimu susijusią medžiagą. Teismas netinkamai vertino pirmą pareiškėjo reikalavimą kaip tarpinį ir nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių.

Pareiškėjo vertinimu, esant neaiškiam reikalavimui, teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nemotyvavo atsisakymo priimti antrąjį skundo reikalavimą. Taip pat nepasisakė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl teismo skundžiama nutartis šiose dalyse naikintina ir kaip nemotyvuota.

Pareiškėjas pažymi, kad pagal teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtino Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas Komisijos vertinimo sprendimas (rezultatai) visiems pretendentams sukelia teisines pasekmes ir gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Aprašo 68 punktas). Todėl Komisijos 2020 m. gegužės 8 d. sprendimas (rezultatai) nėra tarpinis veiksmas, o yra pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis individualus administracinis aktas, dėl ko galintis būti administracinio ginčo dalyku ir skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas akcentuoja, kad negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, t. y. materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylą nagrinėjant iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas skundžia tarpinį veiksmą, t. y. 2020 m. gegužės 8 d. vykusio konkurso metu jo atžvilgiu priimtą rezultatą, išreikštą balais, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. ABTĮ nustatyta tvarka gali būti skundžiamas tik Departamento sprendimas atrinkti konkurse dalyvavusius asmenis į karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2073-662/2019).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčija 2020 m. gegužės 8 d. konkurso į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 44 232) rezultatus bei prašo teismo įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo paskelbti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Aplinkybę, kad pareiškėjas dalyvavo Departamento organizuotame 2020 m. gegužės 8 d. konkurse patvirtina pareiškėjo su skundu pateiktas 2020 m. gegužės 8 d. elektroninis pranešimas, kuriuo pareiškėjas, kaip konkurso dalyvis, informuotas apie konkurso metu surinktus balus (rezultatą). Skundo reikalavimo pagrindu organizuojant bei vykdant konkursą pareiškėjas nurodo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatų pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas ginčija tarpinį veiksmą, t. y. 2020 m. gegužės 8 d. vykusio konkurso metu jo atžvilgiu priimtą rezultatą, išreikštą balais. Tačiau su tokia teismo pozicija sutiktina iš dalies. Sutinkama, kad Departamento 2020 m. gegužės 8 d. pranešimas apie pareiškėjo konkurse surinktą balą yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nėra administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjo teises ar pareigas, jame jokių teisiškai privalomų nurodymų pareiškėjui nesuformuluota, taigi, jokių teisinių pasekmių tokio pobūdžio pranešimas pareiškėjui sukelti negali.

Tačiau Aprašo teisinis reglamentavimas, kuris, be kita ko, nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso organizavimo tvarką, patvirtina, kad Konkursą laimi ne mažiau kaip 6 balus Komisijos vertinimo procese surinkę pretendentai (Aprašo 51 punktas). Atitinkamai, Komisijos paskelbtas rezultatas (balas) (pareiškėjo surinktas balas – 4,5) sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes dėl Komisijos nurodyto balo jis konkurso laimėtoju paskelbtas nebuvo ir apie tai buvo informuotas 2020 m. gegužės 8 d. pranešimu.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjas turi teisę reikšti materialųjį teisinį reikalavimą dėl konkurso rezultatų ir šią jo teisę, be kita ko, pagrindžia Aprašo 68 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, gali būti skundžiami VAĮ arba ABTĮ nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju turi būti skundžiamas toks sprendimas, kuris sukelia pareiškėjui tiesiogines materialiąsias teisines pasekmes ir gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Akcentuotina, kad asmeniui negali būti užkertama teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą. Tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-357-575/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-309-552/2020).

Teisėjų kolegijai įvertinus bylos duomenis nekyla jokių abejonių, kad pareiškėjo skundas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra nagrinėtinas administracinių teismų įstatymo nustatyta tvarka. Skundo priėmimo stadijoje esant abejonių dėl skundo dalyko (reikalavimo), pirmosios instancijos teismas privalėjo pirmiausia pareiškėjui nustatyti terminą pašalinti skundo trūkumus, o ne atsisakyti priimti skundą, išaiškinant pareiškėjui, kad skundo objektu gali būti tik toks teisės aktas, kuris pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes (pvz., Komisijos protokolinis sprendimas dėl konkurso rezultatų, Departamento sprendimas atrinkti konkurse dalyvavusius asmenis į karjeros valstybės tarnautojo pareigas).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo paduotą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo J. K. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius