8ac4e7f1-ec1e-474c-836a-2f80ef767593 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-160/2012Procesinio sprendimo kategorija 110.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų E. Å . , A. Å . , L. Å . , R. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-7477-464/2011 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinio atsakovams E. Å . , A.

Å . , L. Å . , R. Å . dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus m. savivaldybė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų E. Å . , A. Å . , L. Å . , R. Å . 695 395,50 Lt nuostolių atlyginimÄ už be teisėto pagrindo naudojimÄ si gyvenamosiomis patalpomis, priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinio užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu - areÅ¡tuoti atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises 695 395,50 Lt sumai.

Nurodė, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, o jų atžvilgiu reiÅ¡kiami reikalavimai dėl itin didelės pinigų sumos priteisimo, todėl kyla grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.              II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ patenkino, areÅ¡tavo atsakovų E. Å . , A. Å . , L. Å . , R. Å . nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , taip pat turtines teises už bendrÄ 695 395,50 Lt sumÄ .

Minėto turto nesant ar esant nepakankamai, solidariai areÅ¡tuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad solidarių reikalavimų suma atsakovams yra 695 395,50 Lt, todėl ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti ir atsakovus, kurių atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti visiems atsakovams. Reikalavimo suma, praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų (fizinių asmenų), yra pakankamai didelė, vien tai sudaro prielaidas manyti, jog, ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, egzistuoja reali sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto jo vykdymo rizika.

Todėl teismas sprendė, kad tikslinga iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinus apribojimus disponuoti jų turimu turtu. Teismas sprendė, kad pirmiausiai areštuotinas atsakovams priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės ir tik šių nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos atsakovams priklausančios piniginės lėšos, esančios banko ir/ar kitose kredito įstaigose, neviršijant visos reikalavimo sumos, t. y. 695 395,50 Lt III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovai E. Š. , A.

Å . , L. Å . , R. Å . praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas dalyvaujančių, byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi atsižvelgti ne tik į galimo sprendimo įvykdymo pasunkėjimÄ ir turtinio reikalavimo dydį, tačiau ir į ieÅ¡kovų tikėtinÄ ieÅ¡kinio pagrįstumÄ .

Å iuo atveju, teismas rėmėsi vien ta aplinkybe, kad reikalavimų suma fiziniams asmenis yra didelė, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo. Atsakovų E. Å . ir A. Å . vaikai - L. Å . ir R. Å . nėra tinkami atsakovai Å¡ioje byloje, kadangi faktiÅ¡kai R. Å . negyvena ieÅ¡kovų nurodomame bute, net negyvena Lietuvoje (raÅ¡ytiniai įrodymai pridedami), o atsakovas L. Å . nuo 2001 metų gyveno ir mokėsi Vokietijoje (Hiutenfeldo Vasario 16-osios lietuvių gimnazijoje), tačiau esminis argumentas dėl dviejų atsakovų netinkamumo yra tas, kad bÅ«tent atsakovui E. Å . butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas teisėtai naudotis, o jo vaikai neturėtų bÅ«ti įtraukti į bylÄ atsakovais, ir jų turtui negali bÅ«ti skiriamos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovais patraukti L.

Å . ir R. Å . sulaukė pilnametystės jau po to, kai atsirado pagrindas iÅ¡ atsakovo reikalauti priteisti tam tikras sumas. Butai, priklausantys savivaldybei, yra nuomojami socialinio bÅ«sto nuomos kaina, ir ginčo buto nuomos kaina protingai negali siekti net 8 157,50 Lt į mėnesį, juolabiau, už nepilnus vienuolika metų mokėtinos nuomos suma negali siekti net 695 395,50 Lt. Å i suma yra akivaizdžiai neracionali ir neteisinga, todėl galima įžvelgti ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ ir ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

IeÅ¡kinio nepagrįstumÄ galima įžvelgti ir dėl tos aplinkybės, kad savivaldybė, tik dabar kreipėsi į teismÄ dėl tariamo nuomos mokesčio priteisimo, nors atsakovas E. Å . Å¡iame bute gyvena jau nuo 1995 metų, kai atsakovas E. Å . gavo teisę gyventi Å¡iame bute ir, siekdamas butÄ privatizuoti, sumokėjo visÄ buto kainÄ taigi visÄ Å¡Ä¯ laikÄ atsakovai gyveno bute teisėtai ir savivaldybė atsakovams nereiÅ¡kė pretenzijų. Nepagrįstas pagrindinis ieÅ¡kovo argumentas, kad jis galėtų ginčo butÄ nuomoti nuo 2000 metų, kadangi visas pastatas (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas tinkamu naudoti tiktai 2007-01-09, iki to laiko dar vyko pastato rekonstrukcijos darbai, kurie buvo pradėti dar 1989 metais, todėl ginčo patalpa negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota.

Atkreiptinas ypatingas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas iki Å¡ios dienos nėra įregistravęs daiktinių teisių į minėtÄ butÄ . Todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, o Nutartis panaikinta tenkinant šį atsakovų atskirÄ jį skundÄ . Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o jį atmesti. Nurodo tokius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė neprivalėjo pateikti įrodymų, kad ateityje neabejotinai bus sunkumų vykdant teismo sprendimÄ .

Konstatuotina, jog pakako duomenų nustatyti, kad tokia grėsmė yra galima. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ grėsmė realiam bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama tuomet, kai ginčas kilęs dėl didelės pinigų sumos. Reikalavimo 695 395,50 Lt suma, praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų (fizinių asmenų), pakankamai ženkli, vien tai sudaro prielaidas manyti, jog ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, egzistuoja reali sprendimo neįvykdymo ar apsunkinimo jo vykdymo rizika. Atsakovai atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų, kad jie turi pakankamai lėšų sumokėti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintinas.

Teismas spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalėjo atsižvelgti ir į atsakovų elgesį. Kadangi atsakovai savavaliÅ¡kai užėmė Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir daugiau kaip 10 metu gyvena minėtose patalpose, nemokėdamas Vilniaus miesto savivaldybei nuomos mokesčio, tai vertintina kaip reali grėsmė ieÅ¡kovo turtiniams interesams ir savaime preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones norint paÅ¡alinti tokios grėsmės buvimÄ .

Atsakovų pateikti įrodymai dėl R. Å . neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, nes iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad R. Å . gyvena užsienyje tik nuo 2011 m. spalio 5 d., o ieÅ¡kovo reikalaujama suma susidarė už laikotarpį nuo 2000 m. iki 2011 m. rugsėjo mėnesio. Reikalavimas priteisti 695 395,50 Lt įsiskolinimÄ yra grindžiamas bÅ«tent ta aplinkybe, jog su atsakovais nėra sudaryta nuomos sutartis ir jie Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose gyvena be teisėto pagrindo. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiÅ¡kai taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.

Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 07 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Lukrida" v. UAB ,,Vilterma", bylos Nr. Nr. 2-28/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,StaldÅ«mė" v. UAB ,,Utvilsta", bylos Nr. 2-428/2008).

IeÅ¡kinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iÅ¡ kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi bÅ«ti atliekamas atsižvelgiant į realiÄ turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 695 395,50 Lt nuostolių atlyginimÄ už be teisėto pagrindo naudojimÄ si gyvenamosiomis patalpomis.

IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones motyvavo didele reikalavimo suma, kai nurodyto dydžio reikalavimas yra pareikÅ¡tas fiziniam asmeniui. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ atsakovui taip pat iÅ¡ esmės siejo su didele pareikÅ¡to reikalavimo suma. Vertinant, ar ieÅ¡kiniu reikalaujama priteisti pinigų suma yra didelė konkrečiam atsakovui, tai yra sprendžiant, ar konkretus atsakovas turės pakankamas finansines galimybes sumokėti ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ sumÄ , jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, paprastai yra vertinami duomenys apie jo turtinę padėtį.

Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodinėja, jog, ieÅ¡kinį patenkinus, jie bÅ«tų pajėgÅ«s sumokėti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Atskirajame skunde teigiama, jog ieÅ¡kinys nepagrįstas.Pažymėtina, jog atsakovai, siekdami apsaugoti savo interesus, turi teisę naudotis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir pateikti kitÄ ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonę ar praÅ¡yti pakeisti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones kitomis (CPK 146 str. 2 d.). Be to, pagal CPK 147 straipsnio nuostatas, turi teisę praÅ¡yti teismo įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti jos nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, jie turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas atlygintų nuostolius, kuriuos jai padarė ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija nepasisako netinkamos Å¡alies pakeitimo (eliminavimo) klausimu, nes tai peržengia apskųstos teismo nutarties ribas. Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kovo dispozicijoje nustatyti, kam yra reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys. Tačiau atsakovo tinkamumo ar netinkamumo, pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimai sprendžiami ne Å¡ioje proceso stadijoje, o nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Apeliantai taip pat teigia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.

Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).

Nesant akivaizdžių duomenų apie ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , apeliantų argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija nepasisako. Remdamasi tuo kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                 Audronė Jarackaitė                                                                                   Vytas Milius                                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė