2024-05-08 Nr. AB-7408-3-63-3-02434-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-70-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02434-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui J. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Klaipėdos RATC) kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė priteisti iš atsakovo J. S. (toliau – ir atsakovas) 27,29 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad koncesijos sutarties pagrindu jam suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovui skaičiuojamas vietinės rinkliavos mokestis už ginčo laikotarpiu jo nuomos pagrindu valdomą nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį jis nėra sumokėjęs 27,29 Eur vietinės rinkliavos. Vietinė rinkliava paskaičiuota, taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai) numatytą tarifą turto vienetui.

3. Atsakovas J. S. nepateikė atsiliepimo į prašymą, apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 27,29 Eur vietinės rinkliavos.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 1, 2 punktais, Nuostatų normomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika vietinės rinkliavos teisinio reglamentavimo aspektu ir nustatė, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

6. Nustatęs, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nuomos pagrindu valdė Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas, taikant Nuostatuose nustatytus dydžius, ir sudaro 27,29 Eur bei byloje nėra duomenų, jog atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų ir nuo vietinės rinkliavos mokėjimo buvo atleistas, teismas darė išvadą, kad pagal Nuostatus atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 straipsnį yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama.

III. 7. Atsakovas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas taip pat prašo įpareigoti pareiškėją sudaryti sutartį ir pateikti sąskaitas faktūras su privalomais duomenimis už kiekvieną mėnesį.

8. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas bylą nagrinėjo šališkai, nes dėl praeityje buvusių įvykių bylą nagrinėjusi teisėja yra įsižeidusi, įžeidinėja atsakovą teismo posėdžių metu, nenusišalina nuo su atsakovu susijusių bylų nagrinėjimo ir nėra nušalinama. Siekdamas apsaugoti savo sveikatą atsakovas byloje nedalyvavo, tačiau mano, kad byla buvo išnagrinėta šiurkščiai pažeidžiant jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

8.2. Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė įstatymus, sprendimas nepagrįstas įrodymais, o už paslaugas nesumokėta dėl pareiškėjo kaltės – atsakovas yra nuomininkas, kuris, be kita ko, yra įpareigotas sudaryti sutartį su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir organizacijomis, tačiau Klaipėdos RATC kategoriškai atsisako sudaryti sutartį, neteikia sąskaitų apmokėti. Mokestį už komunalines paslaugas nuomininkas turi mokėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarkos aprašu. CK 6.584 straipsnis reglamentuoja mokesčių mokėjimą už suteiktas komunalines paslaugas. Pareiškėjas tyčiniais veiksmais užkerta galimybę vykdyti prievolę, išveža nepilnus ir apytuščius konteinerius. Nesant duomenų, kurie gyventojai priskirti prie konteinerių, nenurodant paslaugos kiekio ir kainos, sudaromos prielaidos prirašymams ir nepagrįstam paslaugos kainos didinimui.

9. Pareiškėjas Klaipėdos RATC atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo J. S. pareigos mokėti pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 27,29 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

11. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, konstatavęs, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą atsakovas ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas.

12. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog vietinė rinkliava nesumokėta dėl pareiškėjo kaltės, nes Klaipėdos RATC kategoriškai atsisako sudaryti sutartį, neteikia sąskaitų apmokėti, išveža nepilnus ir apytuščius konteinerius.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Akcentuotina, kad byloje nekeliamas ginčas dėl įsiskolinimo sumos apskaičiavimo teisingumo.

14. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, be kita ko, už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (8 p.). Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-702 redakcija) 1 dalis nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas (1–3 p.).

15. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-334 redakcija), 57 punktas nustato, kad atliekų turėtojai, be kita ko, privalo: naudotis savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema (57.1 p.); laiku mokėti savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio metinę vietinę rinkliavą, laikytis kitų Nuostatų reikalavimų (57.2 p.).

16. Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą <...>. Nuostatų 10 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami savivaldybės tarybos. Pagal Nuostatų 16 punktą, vietinė rinkliava vietinės rinkliavos mokėtojams yra apskaičiuojama už kalendorinius metus, jeigu savivaldybės taryba nenustatė kitaip.

Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (Nuostatų 18 p.). Pagal Nuostatų 23 punktą, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, ir kurie pateikia Administratoriui šias aplinkybes įrodančius dokumentus.

Pagal Nuostatų 24 punktą, kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu.

Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis Administratorius parengia Mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 15 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 25 p.).

Mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą, jeigu vietinės rinkliavos mokėtojas nenurodė kitaip (Nuostatų 26 p.).

17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 27,29 Eur vietinę rinkliavą, apskaičiuotą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. už Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. yra minėto buto nuomininkas (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2017 m. rugsėjo 5 d. Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 3406-2943 (toliau – ir Sutartis)). Iš pareiškėjo pateiktos 2023 m. lapkričio 6 d. pažymos teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-7195 matyti, kad atsakovui už ginčo laikotarpį buvo priskaičiuota 27,29 Eur skola, pranešimas buvo siųstas 2022 m. sausio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo prašyme išdėstytų teiginių teisingumą, vadovaudamasis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir byloje esančiais duomenimis, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pagrįstai sprendė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, o pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš atsakovo yra pagrįstas. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovui nuomos teise valdomame ginčo objekte nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesusidarė, ar kad atsakovas būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo už ginčo laikotarpį Nuostatuose nustatyta tvarka.

19. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis – todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-102-629/2020, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-640-968/2023). Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl nesudarytos sutarties yra atmetami.

20. Vertinant atsakovo argumentus dėl komunalinių mokesčių mokėjimo tvarkos, pažymėtina, jog pagal Sutarties 4.1 punktą atsakovas įsipareigojo sudaryti sutartis su šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją tiekiančiomis ir komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir organizacijomis ir pateikti šių sutarčių patvirtintas kopijas nuomotojui. Socialinio būsto perdavimo–priėmimo aktas pasirašomas ir išnuomoto socialinio buto raktai nuomininkui perduodami tik esant įvykdytai šiai sąlygai. Pagal Sutarties 13 punktą mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) nuomininkas turi mokėti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą ir žemės nuomos mokestį nuomininkas privalo apmokėti pagal jam šių mokesčių administratorių pateiktus mokėjimo pranešimus ir sąskaitas.

21. Pagal Aprašo 5 punktą valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir suteiktas komunalines paslaugas atsiskaito pasirinktu mokėjimo būdu (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę, kitus dokumentus, jų elektroninius atitikmenis) kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito (po praėjusio) mėnesio 20 kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip. Informacija apie mokėjimo būdus, kuriais valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai gali atsiskaityti už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir suteiktas komunalines paslaugas, skelbiama šios energijos tiekėjų, administratoriaus ar komunalinių paslaugų teikėjų pateikiamuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams sąskaitose, mokestiniuose pranešimuose ir kituose dokumentuose arba kita energijos pirkimo-pardavimo ar komunalinių paslaugų teikimo sutartyse nustatyta tvarka.

22. Teisėjų kolegija aptartą teisinį reguliavimą įvertinusi šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, konstatuoja, kad liko nepaneigta atliekų turėtojo (atsakovo ir nuomininko) pareiga mokėti vietinę rinkliavą nustatyta tvarka ir terminais, kuri jam atsirado tiek pagal Sutartį (13 p.), tiek ir pagal Nuostatus.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl galbūt netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos. Todėl atsakovo argumentai apie teikiamą paslaugą (išveža nepilnus, apytuščius konteinerius, sudaromos prielaidos nepagrįstam paslaugos kainos didinimui) nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-391-629/2023, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-30-415/2024).

24. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. LVAT praktikoje akcentuojama, jog visais atvejais abejonės dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023). Susipažinus su administracine byla, darytina išvada, kad bylą nagrinėjusi teisėja vykdė teisėjo (teismo) jurisdikcinę veiklą bei tinkamai ir nešališkai atliko atskirus procesinius veiksmus. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog teisėjo (teismo) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjo (teismo) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindas, o tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas.

25. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-709-442/2018). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui atsiliepimą į prašymą ir visus turimus su prašymo nagrinėjimu susijusius dokumentus bei nurodyti, ar sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, jei nesutinka, pateikti motyvuotą prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. raštu „Dėl dokumentų siuntimo“ atsakovui buvo išsiųsti pareiškėjo prašymo bei jo priedų nuorašai, teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties nuorašas ir teismo šaukimas. Byloje esanti teismo šaukimo įteikimo pažyma patvirtina, kad teismo šaukimas atsakovui buvo įteiktas asmeniškai, tačiau, pasak atsakovo, jis, siekdamas apsaugoti savo sveikatą, byloje nedalyvavo, t. y. nors atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos įgyvendinti savo procesines teises, jis šia galimybe nepasinaudojo, nepristatė savo pozicijos pirmosios instancijos teismui dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo nei žodžiu, nei raštu ir taip atsisakė savo teisės būti išklausytam. Taigi, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog byla buvo išnagrinėta šiurkščiai pažeidžiant jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

26. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl negali būti tenkinamas atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas įpareigoti pareiškėją sudaryti sutartį ir pateikti sąskaitas faktūras su privalomais duomenimis už kiekvieną mėnesį.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo J. S. apeliacinį skundą atmesti

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis