8ab97ead-2256-4aa1-aa40-4e29db84d987 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-762-283/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01996-2016-8 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, vaizdo konferencijos bÅ«du dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. V. (toliau – ir E. V., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Kauno TI), priteisti 100 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Kauno TI, atlyginti už 2016 m. rugpjūčio 24 d. - 2016 m. rugpjūčio 26 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. atvykus į Kauno TI, jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po Å¡iltu vandeniu ir nebuvo atliktas sanitarinis Å¡varinimasis, be to, Kauno TI pareigÅ«nai nesudarė galimybių Å¡iltu vandeniu apsiprausti kameroje.

Tvirtino, kad jis, kaip nuteistasis, turi teisę į 3 val. trukmės pasivaikščiojimÄ lauke, tačiau tokia teisė pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta, o 2016 m. rugpjūčio 24 d. jam apskritai nebuvo leista iÅ¡eiti į laukÄ . Dėl nurodytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , diskomfortÄ ( b. l. 5-6). Teismo posėdyje E. V., iÅ¡ esmės pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti skundÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu turėjo nuteistojo statusÄ , kardomoji priemonė suėmimas jam nebuvo skirta, todėl Kauno TI turėjo suteikti jam teisę pasinaudoti 3 val. trukmės pasivaikščiojimu.

Tvirtino, kad buvimas ilgÄ laikÄ lauke bÅ«tinas dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančiam Kauno TI apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyt tvarka. Kauno TI atstovas į teismo posėdį neatvyko. Kauno TI praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė. Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepimu prašė E. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Kauno TI nurodė, kad atvykusiam į įstaigÄ pareiÅ¡kėjui sanitarinis Å¡varinimasis buvo atliktas.

Teigė, kad karÅ¡to vandens tiekimas į kameras nėra numatytas, tačiau esant asmenų praÅ¡ymams, į kameras iÅ¡duodamas Å¡iltas vanduo gėrimui pasigaminti. Apie tokiÄ kalinamųjų teisę paskelbta Kauno TI informaciniuose stenduose. PareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, kaip numato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas. PareiÅ¡kėjo teiginius apie orumo pažeminimÄ vertino kaip deklaratyvius ir neargumentuotus (b. l. 11-13). Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 41-43).

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Bylos duomenys patvirtina, kad E. V. iÅ¡ Alytaus pataisos namų į Kauno TI atvyko 2016 m. rugpjūčio 24 d., o 2016 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡vyko į Panevėžio apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ (b. l. 14). PareiÅ¡kėjas skundu dėl neturtinės žalos priteisimo 2016 m. spalio 3 d. per policijos įstaigos areÅ¡tinę kreipėsi į tuometinį Kauno apygardos administracinį teismÄ (b. l. 8). Kauno apygardos administracinio teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu E. V. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (b. l. 26-29).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi E. V. apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies - Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (b. l. 53-57). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo ir nenustatė esminių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios sudaro pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ .

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė Kauno TI dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. PareiÅ¡kėjas kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių faktorių, sukėlusių neturtinę žalÄ , nurodė tai, kad jam atvykus į Kauno TI, nebuvo atliktas sanitarinis Å¡varinimasis ir neleista nusiprausti po Å¡iltu vandeniu, Kauno TI pareigÅ«nai atsisakė pareiÅ¡kėjui atneÅ¡ti karÅ¡to vandens, kad jis galėtų apsiprausti kameroje.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 19 punkte numatyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Ginčo laikotarpiu Kauno TI galiojo Å¡ios įstaigos direktoriaus 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-67 patvirtintas Atvykusio į įstaigÄ suimtojo ar nuteistojo sanitarinio Å¡varinimo tvarkos apraÅ¡as (b. l. 15-16).

Å iame apraÅ¡e nurodyta, kad naujai atvykusius suimtuosius ir nuteistuosius Priėmimo ir paskirstymo skyriuje dirbantys pareigÅ«nai nukreipia į sanitarinio Å¡varinimo patalpas, t. y. persirengimo patalpÄ , duÅ¡us, tualetÄ , kirpyklÄ , esančias pusrÅ«syje, laikydamiesi izoliacijos reikalavimų (3 punktas); naujai atvykę suimtieji ir nuteistieji prausiasi duÅ¡e Å¡iltu vandeniu ir muilu, apsirengia tvarkingais Å¡variais savo drabužiais, apsiauna tvarkinga savo avalyne; sanitariniam Å¡varinimui asmeniui skiriamos 15 minučių (4 punktas); praėję sanitarinį Å¡varinimÄ asmenys registruojami sanitarinio Å¡varinimo registracijos žurnale (8 punktas).

Remiantis atsakovės atstovo pateikto Atvykusių suimtųjų, nuteistųjų sanitarinio Å¡varinimosi apskaitos žurnalo iÅ¡raÅ¡o duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. pareiÅ¡kėjui atvykus į Kauno TI, jam buvo atliktas sanitarinis Å¡varinimas (b. l. 17-18). Teismas neturi pagrindo abejoti Kauno TI nustatyta tvarka tvarkomo žurnalo duomenimis, todėl jais grindžia daromas iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjas teiginiui apie neatliktÄ sanitarinį Å¡varinimÄ patvirtinti pateikė Kauno TI 2016 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tÄ Nr. 13-142 „Dėl pasivaikščiojimo nesuteikimo ir kitų klausimų“ (b. l. 7).

Šiame rašte Kauno TI nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. - 2016 m. rugpjūčio 26 d. laikotarpiu šilto vandens tiekimas įstaigai buvo apribotas dėl vandentiekio sistemos priežiūros darbų ir kad šiuo laikotarpiu Kauno TI laikomiems asmenims buvo suteikiama galimybė nusimaudyti duše po šaltu vandeniu (b. l. 7). Teismo vertinimu, šio dokumento duomenys nepaneigė aplinkybės, kad atvykusiam į Kauno TI pareiškėjui sanitarinis švarinimas buvo atliktas, tačiau leidžia teigti, jog atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad teisė pasinaudoti karštu vandeniu duše pareiškėjui nebuvo užtikrinta.

Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Å ioje higienos normoje ir kituose teisės aktuose Å¡ilto vandens tiekimas į kitas tardymo izoliatoriaus patalpas, nagrinėjamu atveju – į kameras, nenumatytas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistiesiems ar suimtiesiems, kurie neturi virdulio ir negali pasiÅ¡ildyti vandens, karÅ¡tas vanduo gėrimui pasigaminti tiekiamas du kartus per dienÄ , apie tokiÄ galimybę asmenys informuoti Kauno TI iÅ¡kabintais skelbimais ir jo pavyzdį pateikė teismui (b. l. 19). Taigi, pagal Kauno TI nustatytÄ tvarkÄ , karÅ¡tas vanduo, tenkinant įstaigoje laikomų asmenų praÅ¡ymus, į kameras tiekiamas tik gėrimui pasigaminti.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad Kauno TI, neužtikrinęs prausimuisi skirto Å¡ilto vandens tiekimo į kamerÄ , į kuriÄ buvo paskirtas E. V., pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybių, kad Kauno TI 2016 m. rugpjūčio 25 d. nesuteikė galimybės pasivaikščioti ilgiau nei vienÄ valandÄ per dienÄ , o 2016 m. rugpjūčio 24 d. apskritai nebuvo leista iÅ¡eiti į laukÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime pripažino, kad, remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinamas kasdienis 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (b. l. 12).

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , nuteistaisiais, atliekančiais areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkių parų į tardymo izoliatorius iÅ¡ areÅ¡tinių ar pataisos įstaigų teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi dėl bylų nagrinėjimo teisme.

To paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad asmens, esančio tardymo izoliatoriuje statusÄ , teisinės padėties ypatumus nustato ne Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 ir 5 straipsniai, o Å¡io įstatymo 12 straipsnis (žr., pvz. 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1963-822/2018, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

Pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ , nuteistiesiems priklausanti teisė kasdien pasivaikščioti priklauso nuo nuteistojo priskyrimo Å¡io kodekso 72 straipsnyje iÅ¡vardintoms grupėms. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę pasivaikščioti kasdien 3 valandas (73 straipsnio 5 punktas), lengvajai grupei priskirti nuteistieji - 4 valandas (74 straipsnio 5 punktas), o drausmės grupei priskirti nuteistieji - 2 valandas (BVK 75 straipsnio 5 punktas). Alytaus pataisos namų pateiktos E. V. asmens bylos 2016 m. rugpjūčio 24 d. pažymos Nr. 15287 duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo nuteistojo statusÄ (b. l. 69-70).

Daroma iÅ¡vada, kad Kauno TI, ginčo laikotarpiu spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo teisės ginčo laikotarpiu į pasivaikščiojimo trukmę, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. Sprendžiama, kad 2016 m. rugpjūčio 24 ir 25 dienomis Kauno TI neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės į Bausmių vykdymo kodekso nustatytos trukmės pasivaikščiojimÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismo vertinimu, dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u ir neužtikrintos teisės į Bausmių vykdymo kodekso nustatytos trukmės pasivaikščiojimÄ pareiÅ¡kėjas patyrė papildomų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas neturtinei žalai atlyginti prašė priteisti 100 eurų.

Teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02), 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99)).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-920-438/2019 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad dėl nustatytų kalinimo sÄ lygų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių jo fizinei ir psichinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobÅ«džio, kad bÅ«tų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis.

Dėl nurodytų priežasčių neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtÄ neturtinę žalÄ , o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo E. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas suėmimo vykdymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo pažeista. Skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė