2021-06-23 Nr. AB-13857-3-61-3-04292-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3053-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04292-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė DELFI ir R. V.), dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (SK-89) SPR-168 „Dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nebuvo pripažinta pagrįsta atitinkama pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. pateikto skundo dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacija) paskelbtos informacijos dalis, ir išspręsti ginčą įstatymo nustatytu būdu: 1) pripažinti, kad žurnalistas R. V. (rengėjas) bei uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) DELFI (skleidėjas) (duomenys neskelbtini) internetiniame naujienų portale https://www.delfi.lt/ paskelbtame straipsnyje (duomenys neskelbtini) skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią D. V. garbę ir orumą; 2) įpareigoti informacijos rengėją R. V. ir skleidėją UAB DELFI nustatyta tvarka paneigti (duomenys neskelbtini) internetiniame naujienų portale https://www.delfi.lt/ paskelbtame straipsnyje (duomenys neskelbtini) esančią tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią D. V. garbę ir orumą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspektorius Sprendimu pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu iš dalies: Inspektorius įspėjo UAB DELFI dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant Publikaciją ir pareikalavo pašalinti pažeidimą – iš interneto svetainės www.delfi.lt pašalinti netikslią informaciją.

3. Sprendime konstatuota, jog informacijos apie pareiškėjo galimus veiksmus apimtis Publikacijoje nėra didelė, iš esmės pateikiama kaip kritikos (duomenys neskelbtini) dalis, todėl pareiškėjo atžvilgiu nuomonių įvairovės principas nebuvo pažeistas. Pareiškėjas su šia išvada nesutiko, nes tokiu atveju skleisti dezinformaciją ir žeminti garbę ir orumą yra leidžiama bei neprivaloma laikytis nuomonių įvairovės ir kitų pagrindinių visuomenės informavimo principų. Jokios teisės normos tokios išvados daryti neleidžia. Nuomonių įvairovės principas turi būti aiškinamas sistemiškai, kartu su atsakymo teise bei pagrindiniais visuomenės informavimo principais, reikalaujančiais, kad informacija būtų pateikiama teisingai, aiškiai ir tiksliai, todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) privalo užtikrinti, kad asmenys, apie kuriuos ketinama skelbti informaciją, galėtų pateikti savo poziciją dėl tokios informacijos ir tokia pozicija būtų teisingai, tiksliai ir nešališkai atspindėta skelbiamoje informacijoje. Šiuo atveju dėl informacijos patikslinimo su pareiškėju nebuvo susisiekęs nei R. V., nei UAB DELFI, jie nenurodė jokių rimtų priežasčių, kodėl taip nebuvo padaryta. Publikacijoje R. V. pateikė ne nuomonę, paremtą objektyviais faktais, bet tikrovės neatitinkančius faktus, bei jų pagrindu darė išvadas apie tariamai pareiškėjo per susijusias įmones atliekamus neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas manė, kad tai yra melas, žeidžiantis jo garbę ir orumą, o tokios Publikacijos skelbimas negali būti pateisintas žurnalisto saviraiškos laisve.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Publikacijoje jis nepagrįstai tiesiogiai siejamas tiek su UAB „Meirona“, tiek su BUAB „Verslo investicijų projektų centru“ (toliau – ir VIPC) dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su UAB „Meirona“ nėra susijęs, todėl nepagrįstai kuriamas jo neteisėtas įvaizdis. Be to, nesusisiekus su pareiškėju dėl šio fakto patvirtinimo, buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai.

5. Pareiškėjas teigė, kad Publikacijoje nurodytas teiginys (duomenys neskelbtini) turėjo būti pripažintas neatitinkančiu tikrovės ir pažeidžiančiu visuomenės informavimo principus. Kaip neteisėtas vertintinas ir teiginys (duomenys neskelbtini), nes šis teiginys tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje įtvirtintai taisyklei, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklei „įrodinėja tas, kas teigia (ne neigia)“ bei pagrindiniams visuomenės informavimo principams (VIĮ 3 str. 3 d.). Pateikta informacija neatitinka tikrovės, nes nei pareiškėjas, nei jo šeimos nariai nėra ir niekada nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su UAB „Meirona“. Pareiškėjas nebuvo šios bendrovės akcininkas, dalininkas ar kt., negavo ir negaus jokios kompensacijos už (duomenys neskelbtini). R. V. Publikacijoje nenurodo, kokiais šaltiniais rėmėsi, teigdamas, jog pareiškėjas yra susijęs su UAB „Meirona“. UAB DELFI nurodė, kad autorius vadovavosi 15min.lt žurnalistų atliktu tyrimu apie neegzistuojančias UAB „Meirona“, pareiškėjo ir Nyderlanduose įsteigto juridinio asmens sąsajas, tačiau ir pati redakcija yra nurodžiusi, kad nepavyko nustatyti, kas yra tikrieji Nyderlandų įmonės savininkai. Taigi R. V. rėmėsi nepatikrinta informacija, tačiau skaitytojams ji pateikiama kaip žinia. Autorius turėjo nurodyti, kad ši informacija nėra patikrinta. Šiuo atveju teiginys apie pareiškėjo sąsajas su UAB Meirona“ pateikiamas kaip teisingas ir tikslus, nedarant jokios nuorodos apie informacijos patikrinimą.

6. Pareiškėjas dėl Publikacijos teiginio (duomenys neskelbtini) pažymi, kad tai tikrovės neatitinkanti informacija. Žurnalistas neteisingai nurodė valstybės mokėtinų kompensacijų sumą (ji mažesnė nei (duomenys neskelbtini)), nepagrįstai kalbėjo apie pareiškėjo suinteresuotumą kompensacijomis. (duomenys neskelbtini), VIPC priteistos sumos atiteks ne pareiškėjui, o bus paskirstytos VIPC kreditoriams bankroto byloje. Pareiškėjas nėra nei VIPC kreditorius, nei akcininkas ir jokios išmokos jam nepriklauso. Žurnalistas minėtu teiginiu siekia įtikinti skaitytojus, jog objektyvūs faktai patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą. Vien tai, kad teiginys pateiktas klausiamąja forma, savaime nepaneigia aplinkybės, kad R. V. siekė perteikti ne nuomonę, bet žinią.

7. Pareiškėjas dėl Publikacijoje nurodyto teiginio (duomenys neskelbtini) tvirtino, kad iš šio teiginio suprastina, jog bendrovė priklauso pareiškėjui, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nuo 2013 m. neturi bendrovės VIPC akcijų, o 2016 m. pabaigoje šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, neteko ir bendrovės valdybos nario (pirmininko) bei vadovo įgaliojimų. Vadovavimas įmonei ar buvimas netiesioginiu jos mažumos akcijų savininku negali būti prilyginamas pačios įmonės turėjimui.

8. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Publikacijos tikslas nebuvo pateikti išsamią būtent pareiškėjo veiksmų, problemų dėl (duomenys neskelbtini) analizę. Nebuvo nustatyta, kad skelbiama informacija neatitinka tikrovės, žemina pareiškėjo garbę ir orumą. Todėl buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo atžvilgiu nuomonių įvairovės principas nebuvo pažeistas. Teisė atsakyti gali būti suteikiama tik po ginčijamos informacijos paskelbimo, o ne prieš skelbiant informaciją. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent dėmesio objektu esančiam asmeniui yra suteikiama teisė atsakyti. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad siekė šia teise pasinaudoti. Atsakovas dėl CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos nurodė, kad atsakovo kompetencija yra apibrėžta viešosios teisės normose, kuriomis atsakovas ir privalo vadovautis. Pareiškėjo sąsajas su UAB „Meirona“ nagrinėjo ne viena visuomenės informavimo priemonė ir jų paskelbta informacija nebuvo paneigta. Iš kitų nagrinėtų publikacijų turinio buvo nustatyta, kad yra pakankamas faktinis pagrindas teiginiui, jog egzistuoja netiesioginė sąsaja tarp pareiškėjo ir UAB „Meirona“. Pareiškėjas nepagrįstai (duomenys neskelbtini) kompensaciją siejo tik su (duomenys neskelbtini). Publikacijoje buvo kalbama apie (duomenys neskelbtini), o kompensacijos sumą buvo įvardijusios ir kitos visuomenės informavimo priemonės. R. V. VIĮ nuostatų prasme nelaikytinas viešosios informacijos skleidėju, todėl pareiškėjo prašymas pripažinti, kad R. V. pažeidė VIĮ nuostatas, bei reikalauti, kad jis paneigtų ginčijamą informaciją, vertintinas kaip nepagrįstas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DELFI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

11. UAB DELFI nurodė, kad iš Lietuvos ryto televizijos (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėjas savo valia dalyvavo viešojoje diskusijoje, todėl ir šiuo atveju turėtų būti tolerantiškesnis kritikai. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su Sprendimo išvadomis, kad visame Publikacijos kontekste pareiškėjas nėra pagrindinis herojus ir jo atžvilgiu nuomonių įvairovės principas negalėjo būti pažeistas. Publikacijoje nėra pateikiamos žinios, nes autorius kelia klausimus, siekia atkreipti dėmesį į aktualias problemas, todėl dėsto asmeninį ir subjektyvų aplinkybių vertinimą. Autorius rėmėsi žurnalistiniu tyrimu, kurio metu buvo nustatytos aplinkybės, rodančios su pareiškėju susijusius asmenis, pareiškėjo žinias apie kompensacijų dydžius ir kitos reikšmingos aplinkybės.

12. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai akcentavo, kad nepaisant to, jog Publikacija buvo patikslinta, tačiau ji buvo patikslinta ne taip, kaip yra nustatyta VIĮ, t. y. nebuvo viešai paneigta. Pažeistas visuomenės informavimo principas. Žurnalistas turėjo prieš skelbdamas Publikaciją informuoti pareiškėją, taip pat įsitikinti teiginių teisingumu. Visi teiginiai yra žinia, o ne nuomonė.

13. Teismo posėdyje atsakovo atstovė pažymėjo, kad Publikacija skirta kritikuoti (duomenys neskelbtini). Teiginio paneigimas skelbiamas tada, kai jis yra ne tik netikslus, bet ir žeminantis žmogaus orumą. Šioje byloje tokios situacijos nebuvo. Publikacija buvo siekiama kritikuoti aukščiausio lygio valstybės pareigūną, o ne pareiškėją. Pareiškėjas Publikacijoje nekritikuojamas. Pareiškėjas pernelyg asmeniškai suprato kai kuriuos teiginius. Be to, nuomonei nėra keliamas tikslumo kriterijus, leidžiama hiperbolizuoti situaciją.

14. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB DELFI atstovas palaikė atsakovo poziciją. Papildomai pažymėjo, kad Publikacija buvo paskelbta rubrikoje „Nuomonių ringas“. Publikacijoje pateikta ne žinia, o nuomonė. Be to, nors tam tikri teiginiai nebuvo visiškai tikslūs, tačiau jie nebuvo neteisingi. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad yra suėjęs dvejų metų senaties terminas, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas ir šiuo pagrindu. Visuomenės informavimo etikos komisija 2018 m. spalio 2 d. atmetė pareiškėjo skundą.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. V. skundą, tenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė UAB DELFI iš pareiškėjo D. V. 1 035,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Inspektoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (SK-89)SPR-168 „Dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“ dalies, kuria nebuvo pripažinta pagrįsta atitinkama pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. pateikto skundo dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos dalis, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) internetiniame naujienų portale www.delfi.lt buvo paskelbtas žurnalisto R. V. straipsnis (duomenys neskelbtini). Publikacija patikslinta (duomenys neskelbtini). Publikacija paskelbta rubrikoje „Nuomonių ringas“.

18. Inspektorius 2018 m. gegužės 17 d. gavo pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti, kad žurnalistas R. V. bei UAB DELFI (duomenys neskelbtini) internetiniame naujienų portale https://www.delfi.lt/ paskelbtame straipsnyje (duomenys neskelbtini) skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią pareiškėjo garbę ir orumą, kenkiančią jo dalykinei reputacijai. Pareiškėjas taip pat prašė pareikalauti, kad žurnalistas R. V. ir / ar UAB DELFI nustatyta tvarka paneigtų Publikacijoje paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią pareiškėjo garbę ir orumą, kenkiančią jo dalykinei reputacijai.

19. Inspektorius išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu iš dalies. Inspektorius pripažino, kad Publikacijoje nurodyta teiginio dalis, kurioje skelbiama, kad pareiškėjui atiteks kompensacija už (duomenys neskelbtini), nėra tiksli. Inspektorius šią teiginio dalį įvertino kaip netikslią, todėl pripažino, kad buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, kurie numato, kad viešoji informacija turi būti skelbiama teisingai, tiksliai, aiškiai (VIĮ 3 str. 3 d.). Sprendimu Inspektorius įspėjo UAB DELFI dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant Publikaciją ir pareikalavo pašalinti pažeidimą – iš interneto svetainės www.delfi.lt pašalinti netikslią informaciją. Kitą dalį pareiškėjo skundo pripažino nepagrįsta. Inspektorius padarė išvadą, kad teiginiuose (duomenys neskelbtini) skelbiami subjektyvūs vertinimai, svarstymai, išreiškiami spėjimai, todėl laikytina, jog šiais teiginiais reiškiama nuomonė, kuri turi pakankamą faktinį pagrindą. Dėl kitų teiginių nurodė, kad juose skelbiama konstatuojamojo pobūdžio, kategoriška informacija, nekeliamos abejonės, šių teiginių atitiktį tikrovei galima patikrinti objektyviais duomenimis, todėl padarė išvadą, kad jais skelbiamos žinios. Įvertinus paskelbtų žinių atitiktį tikrovei, nenustatyta, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir / ar paskelbiant ginčo teiginius buvo pažeistos VIĮ nuostatos.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria jo skundas pripažintas nepagrįstu (Publikacijos teiginiais, kad (duomenys neskelbtini)), su skundu kreipėsi į teismą.

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi grąžino administracinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas turėtų atlikti savarankišką, objektyvų ir visapusišką ginčo aplinkybių tyrimą ir tinkamai motyvuoti sprendimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo išsakyta nuomonė, ar žinia, turi būti vertinamas visas straipsnio tekstas, kontekstas, pasisakymo aplinkybės, tikslas, aktuali problema.

22. Šios bylos kontekste svarbu tai, kad dalis pareiškėjo skundo Inspektoriui buvo atsakovo perduota Visuomenės informavimo etikos komisijai, kuri jį išnagrinėjo 2018 m. spalio 2 d. ir protokolinio sprendimo 6 punktu nusprendė, kad „visuomenės informavimo etikos nuostatos R. V. publikacijoje (duomenys neskelbtini) pažeistos nebuvo.“

23. Teismas vadovavosi VIĮ (Publikacijos paskelbimo metu, nuo 2018 m. kovo 1 d. galiojusi redakcija) 3 straipsnio 2–4 dalimis, 19 straipsnio 2 dalimi, 41 straipsnio 1, 4, 5 punktais, 16 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad, kaip matyti iš Publikacijos turinio, ji apima keletą puslapių. Informacija apie pareiškėją (pareiškėjo sąsajos su įmonėmis), jo valdomų / jam priklausančių įmonių veiklą ir santykius su (duomenys neskelbtini) išimtinai pateikiama trečiajame ir ketvirtajame Publikacijos puslapiuose. Tai sudaro maždaug vieną trečdalį Publikacijos apimties. Publikacijoje nėra pateikta D. V. nuomonė joje nagrinėjamais klausimais ir įrodymai, kad tokios nuomonės pateikimo iš minėto asmens buvo prašoma. Publikacija paskelbta (duomenys neskelbtini) kasmetinių atostogų laikotarpiu. Publikacija paskelbta rubrikoje „Nuomonių ringas“, jos pavadinime nurodomas (išskiriamas) Publikacijos autorius, pateikiama autoriaus asmeninė nuotrauka.

24. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Publikacija nėra skirta kritikuoti pareiškėją. Pats Publikacijos pavadinimas ir vientisas jos turinys rodo, kad Publikacija skirta kritikuoti viešą fizinį asmenį – (duomenys neskelbtini), kuris išvyko kasmetinių atostogų, užuot, Publikacijos autoriaus nuomone, sprendęs rimtus šalies reikalus, kurie ir įvardijami Publikacijoje. Publikacijoje minimas ne vienas fizinis ir juridinis asmuo. Pareiškėjas, kaip minėta, nesutinka su keliais pavieniais Publikacijoje esančiais teiginiais, nurodydamas, kad šie teiginiai yra ne nuomonė, o žinia. Teismo įsitikinimu, žurnalistas, konkrečiu atveju apžvelgdamas šalies įvykius, neturėjo pareigos kreiptis su prašymu pateikti savo nuomonę dėl Publikacijos į pareiškėją vien dėl to, kad jis epizodiškai minimas Publikacijoje kaip (duomenys neskelbtini) aplinkos asmuo. Publikacijos tikslas nebuvo pateikti išsamią įvykių ar veiksmų analizę, todėl ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokiais atvejais nėra pagrindo teigti, jog pažeistas ir neužtikrintas nuomonių įvairovės principas (žr. 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015).

25. Vadovaudamasis VIĮ 49 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktais, 50 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog viena iš Inspektoriaus funkcijų yra suinteresuotų asmenų skundų (pareiškimų) nagrinėjimas, šią funkciją Inspektorius turi atlikti atsižvelgdamas į VIĮ numatytą jo paskirtį (VIĮ 49 str. 1 d., 1 str. 1 d.), t. y. užtikrindamas viešojo intereso – žodžio ir spaudos laisvės, visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą, o ne privačių asmenų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2043-502/2015, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5009-520/2020).

26. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti, ar Publikacijoje paskelbti teiginiai yra nuomonė, ar žinia, ir tai, ar atsakovas teisingai įvertino Publikacijos teiginius.

27. Vadovaudamasis VIĮ 2 straipsnio 36 ir 84 dalimis, teismas akcentavo, kad visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, neįžeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo. Įvertinęs paskelbtos Publikacijos visą tekstą, o ne atskirus jos teiginius, taip pat kontekstą, pasirinktą apžvalgos žanrą, atsižvelgdamas į tai, kad Publikacija paskelbta siekiant kritikuoti viešą visuomenės asmenį – vieną iš aukščiausių valstybės pareigūnų – (duomenys neskelbtini), tai, kad Publikacija buvo paskelbta rubrikoje „Nuomonių ringas“, bei į pateiktą raiškos formą ir Publikacijoje vartojamas raiškos priemones (išreikštas žurnalisto subjektyvus požiūris ir situacijos vertinimas), teismas sprendė, kad Publikacijoje siekta pateikti asmeninę nuomonę dėl įvardijamų rimtų valstybės reikalų (ne)sprendimo. Teismas sutiko su atsakovu, kad Publikacijos paskelbimas konkrečioje rubrikoje savaime nelemia konkrečių teiginių priskyrimo nuomonei ar žiniai. Tam būtina įvertinti ir daugiau kriterijų, įvardytų anksčiau.

28. Atlikęs pareiškėjo ginčijamų teiginių (duomenys neskelbtini) vertinimą, teismas pritarė pozicijai dėl jų laikymo žiniomis, kadangi šiuose teiginiuose pateikti konkretūs faktai (kompensaciją gavo bendrovė „Meirona“, kuri perėmė reikalavimo teises iš bankrutavusios įmonės, šios susijusios su pareiškėju), kurių atitiktį galima patikrinti objektyviais duomenimis.

29. Publikacijoje prie šių teiginių yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Inspektoriui Publikacijos autorius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo Publikaciją parengė remdamasis 15min.lt, delfi.lt ir Verslo žinių tyrimais bei reportažais. Teigė, kad Publikaciją parengė teisingą, nes neabejojo kitų žurnalistų viešai paskelbta informacija. Publikacijoje pateikta nuomonė buvo reikšminga visuomenei informuoti. Pripažino, kad Publikacijoje buvo tam tikrų netikslumų, kurie po pareiškėjo kreipimosi į redakciją buvo ištaisyti. Į bylą pateikti ir atsakovo įvertinti žurnalisto nurodyti ankstesni žurnalistiniai tyrimai ar vieša informacija, buvusi Publikacijos paskelbimo metu: (duomenys neskelbtini), kita. Pareiškėjas, teigdamas, kad šie duomenys neatitinka tikrovės, iš esmės patvirtino nurodytose publikacijose, paskelbtose anksčiau nei aptariama ginčo Publikacija ir jos konkretūs teiginiai, pateiktą informaciją, kad nuo 2009 iki 2013 metų jis valdė nedidelę dalį bankrutavusios UAB „VIPC Vilnius“ akcijų, buvo šios bendrovės valdybos pirmininkas ir vadovas iki 2016 metų pabaigos, kada įmonei buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėjas siejamas artimos draugystės su viešu asmeniu. Taip pat patvirtinta tai, kad bankrutuojanti įmonė perleido savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos bankroto proceso metu UAB „Meirona“. Dėl to teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis nepagrįstai Publikacijoje siejamas su BUAB „VIPC Vilnius“, o per šią netiesiogiai – su UAB „Meirona“.

30. Dėl teiginio, jog kompensaciją už (duomenys neskelbtini) gaus pareiškėjas, teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas nurodo, jog neskundžia atsakovo Sprendimo dalies, kurioje skundas patenkintas. Dėl šios dalies atsakovas yra patenkinęs pareiškėjo skundą ir pripažinęs, kad šis faktas nėra tikslus, teisingas ir nešališkas (VIĮ 3 str. 3 d. pažeidimas), o paskirtas įpareigojimas yra įvykdytas, patikslinant Publikaciją, jog kompensaciją gavo „Meirona“, perėmusi reikalavimo teises iš (duomenys neskelbtini) stačiusios, bet bankrutavusios įmonės, dėl ko gyventojai ir kiti VIPC kreditoriai tos kompensacijos neteko (patikslinta 2018 m. kovo 30 d. 10.30 val.). Pareiškėjas nurodė, kad Publikacijos teiginys (duomenys neskelbtini) žeidžia jo garbę ir orumą, tačiau ankstesnių publikacijų, paties pareiškėjo ir viešos informacijos šaltiniuose pasitvirtino sąsaja, kad „Meirona“ perėmė reikalavimo teises iš BUAB „VIPC Vilnius“, kuriai iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo pareiškėjas. Publikacijoje nepateiktas sąsajos įvardijimas, teisinis kvalifikavimas, todėl nebuvo teisinio pagrindo teigti, kad vien nurodymas, jog pareiškėjas susijęs su nurodyta įmone, neatitinka tikrovės ar pažeidžia jo garbę ar orumą.

31. Kaip matyti iš ginčijamos Sprendimo dalies, atsakovas Publikacijos teiginius (ar jie laikytini žinia, ar nuomone) vertino atskirai ir kai kuriuos teiginius pripažino žinia, tačiau padarė išvadą, kad žinia yra teisinga. Teiginį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teiginys Nr. 1) pripažino žinia. Pareiškėjas skunde teigė, kad paskelbta žinia šiame teiginyje yra neteisinga, nes skaitytojai gali susidaryti neigiamą nuomonę apie pareiškėją. Su šiais pareiškėjo teiginiais teismas nesutiko, nes iš šio konkretaus teiginio negalima susidaryti pareiškėjo nurodomos nuomonės apie jį. Šios paskelbtos žinios neteisingumo pareiškėjas neįrodė, bet tiek atsakovas, tiek tretieji suinteresuoti asmenys įrodė, kad žinia yra teisinga. Be to, teiginyje nepateikta jokios informacijos apie patį pareiškėją.

32. Teiginį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teiginys Nr. 2) atsakovas pripažino žinia. Teismas su šia atsakovo pozicija nevisiškai sutiko, kadangi šiame teiginyje pateiktas subjektyvus vertinimas, naudojama tariamoji nuosaka, siūlant, ką galėtų parašyti, o ne konstatuojant, kad pareiškėjas susijęs su nurodyta įmone. Pareiškėjas skunde teigė, kad ši žinia neatitinka tiesos kriterijaus, nes pareiškėjas niekaip nesusijęs su šiomis įmonėmis. Tačiau pareiškėjo teiginiai nebuvo visiškai teisingi netgi teiginį vertinant kaip žinią. Pareiškėjas teiginio neteisingumą grindė tik tuo aspektu, kad jis Publikacijos skelbimo metu nebuvo įmonės akcininkas, tačiau vien akcijų neturėjimas negali būti pagrindu pripažinti šį teiginį neteisingu. Pareiškėjo ryšiai su teiginyje nurodytomis įmonėmis atskleisti ne šioje Publikacijoje, o 15min.lt paskelbtoje (duomenys neskelbtini) ir kitose nurodytose publikacijose. Ginčo Publikacijoje paskelbti teiginiai dėl galimų pareiškėjo sąsajų su UAB „Meirona“ ir VIPC negali būti laikomi neteisingais ar be pakankamo faktinio pagrindo, nes šia žinia ar nuomone nebuvo siekiama sąmoningai iškreipti informaciją. Be to, šis teiginys pateikiamas kaip pasiūlymas, ką galėtų padaryti kitas subjektas, o ne fakto konstatavimas. Vien pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas negali būti pagrindu pripažinti, kad žinia paskelbta neteisinga ar, jei vertinti šį teiginį kaip nuomonę, be pakankamo pagrindo. Teismo nuomone, šiam teiginiui, kaip nuomonei, apskritai netaikytinas teisingumo kriterijus, o aukščiau nurodytų duomenų pagrindu konstatuota, kad jam pateikti (atskleisti) buvo pakankamai pagrindo. Teismas akcentavo, kad šis teiginys nėra įžeidžiančio pobūdžio, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad jis pažeidžia pareiškėjo garbę ir orumą.

33. Teiginys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teiginys Nr. 3) yra žinia, kuri, pareiškėjo teigimu, yra neteisinga, nes nepagrįstai kuriamas įspūdis, jog pareiškėjas yra susijęs su VIPC. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad tam tikru laikotarpiu jam priklausė nedidelė dalis šios įmonės akcijų. Kaip jau minėta, žurnalistas, pateikdamas nuorodas ir mąstymą, kaip galėtų būti, nesiekia sąmoningai iškreipti informaciją, o pateikia savo vertinimą, kuris nėra visiškai neteisingas. Svarbu pažymėti, kad Publikacijoje buvo vertinama su viešuoju interesu susijusi informacija, joje aptariami tam tikri Vyriausybės sprendimai, (duomenys neskelbtini) veiksmai dėl problemų, susijusių su (duomenys neskelbtini), kurios tęsėsi keletą metų. Įvardijimas Publikacijoje, jog VIPC yra pareiškėjo ((duomenys neskelbtini)) bendrovė, nėra pagrindas išvadai apie 100 proc. akcijų turėjimą nurodytoje įmonėje. Kaip minėta, teiginio įvertinimas negali vykti vien remiantis gramatine sakinio struktūra, būtinas ir kitų teiginio įvertinimui reikšmingų aplinkybių ištyrimas, įskaitant publikacijos žanrą ir tikslą, teiginio santykį su kitais teiginiais ir vietą publikacijoje. Kaip jau pažymėta, pareiškėjas buvo nurodytos įmonės vadovas, atstovaujantis įmonę išorės santykiuose, matomas visuomenėje kaip šios įmonės oficialus atstovas, todėl teiginyje vartojamas perdėjimas, provokacija ar hiperbolizavimas, teismo vertinimu, neišeina už leistinų saviraiškos laisvės realizavimo ribų.

34. Teiginys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teiginys Nr. 4) vertintas kaip nuomonė. Teismas pažymėjo, kad šiame teiginyje paskelbta nuomonė nežemina pareiškėjo garbės ir / ar orumo. Šiame teiginyje yra pateiktas subjektyvus žurnalisto požiūris į Kultūros paveldo departamento viešą pranešimą. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad šio teiginio dalis (duomenys neskelbtini) laikytina žinia, kadangi šiame teiginyje pateikiamas subjektyvus pamąstymas, vertinimas ir spėjimas, išreikštas tariamąja nuosaka. Nuomonė, jog išmokėtinos kompensacijos sudarytų (duomenys neskelbtini), turėjo rimtą pagrindą, kadangi viešuose informacijos šaltiniuose toks dydis buvo paskelbtas. Tad šis teiginys turėjo pakankamą objektyvų pagrindą ir buvo sąžiningai suformuluotas, naudojant leistinas žurnalistikoje aštresnes viešų asmenų kritikos priemones, keliant opią visuomenei problemą, kad, laiku nepadarius atitinkamų teritorijų planavimo sprendinių pakeitimų, (duomenys neskelbtini), o valstybė turi sumokėti kompensacijas už (duomenys neskelbtini). Aptariama Publikacija nebuvo žurnalistinis tyrimas ar kitokio pobūdžio publikacija, kuriai galėtų būti taikomas tokio išsamumo, tikslumo standartas, kurį nurodo pareiškėjas. Šioje Publikacijoje vartojamomis aštresnėmis kalbinėmis priemonėmis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į Publikacijoje nurodytas ilgametes valstybės problemas teritorijų planavimo srityje.

35. Teismas konstatavo, kad Publikacijos pavadinimas ir turinys, tikslas paneigia pareiškėjo argumentus, jog žurnalisto tikslas buvo kurti neigiamą įspūdį būtent apie pareiškėją ar pažeminti būtent jo garbę ir / ar orumą. Pagrįsta ir objektyvi viešų asmenų kritika yra ginamas gėris demokratinėse teisinėse valstybėse, jei yra reiškiama neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti. Tad pagrįstai Sprendime konstatuota, jog pačia Publikacija ir aptariamais ginčo teiginiais buvo siekiama atkreipti (duomenys neskelbtini) dėmesį į valstybės institucijų neveiklumą, o ne viešai pažeminti konkretų asmenį. Taigi ginčo teiginių turinys neperžengė teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę ribų, šiais teiginiais nebuvo siekiama diskriminuoti, įžeisti ar pažeminti tam tikrai socialinei grupei priklausančius asmenis.

36. Apibendrindamas teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės pagrįstai skunde aptariamus ginčo teiginius kvalifikavo žinia ar nuomone, patikrino teiginių-žinių atitiktį tikrovei ir teiginių-nuomonių pakankamo pagrįstumo buvimą bei, objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl iš esmės jo garbės ir orumo pažeidimo, pagrįstai nurodė, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skundžiamoje Sprendimo dalyje skelbdamas su viešuoju interesu susijusią informaciją, nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, todėl nepažemino pareiškėjo garbės ir orumo, nepažeidė nuomonės raiškai keliamų reikalavimų. Todėl šiuo atveju, įvertinus ir tai, kad nenustatyta žurnalistų etikos ir informacijos skleidimo principų pažeidimų, pareiškėjo skundas dėl skundžiamos Sprendimo dalies buvo pagrįstai atmestas.

37. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas.

38. Teismas pažymėjo, kad atmetus pareiškėjo skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo, byloje turėjęs priešingą interesą nei pareiškėjas, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DELFI pateikė prašymą priteisti 1 035,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į skundą parengimą (478,50 Eur) ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 556,80 Eur.

39. Atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma neviršijo nė pusės maksimalios pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) apskaičiuotos galimos priteisti sumos, atitiko protingumo principą, teismas tenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB DELFI prašymą priteisti 1 035,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 40. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

40.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimui, kuriame aiškiai pasisakyta dėl VIĮ 16 straipsnio 1 dalies taikymo šioje administracinėje byloje ir konstatuota, kad informacijos apie pareiškėjo galimus veiksmus apimtis Publikacijoje yra didelė ir sudaro trečdalį Publikacijos. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas VIĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas užtikrinti nuomonių įvairovę. Byloje nenustatyta, kad buvo kreiptasi į pareiškėją, siekiant gauti jo nuomonę Publikacijoje aptariamais klausimais. Teisės aktai nesuteikia teisės skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą, tuo atveju, jeigu publikacija yra apie kito asmens veiklą.

40.2. Nors UAB DELFI dalį teiginių patikslino / pašalino, tačiau toks patikslinimo būdas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dalies turinio pašalinimas nėra paneigimo forma ir neatitinka VIĮ 44 straipsnio 2–5 punktų. Dauguma Publikaciją perskaičiusių skaitytojų neskaitė sename archyviniame straipsnyje padarytų pakeitimų / pašalinimų. Šiuo atveju nenurodyta, kad skelbiant Publikaciją buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti pareiškėjo garbę ir orumą. Dėl šių argumentų, kurie buvo nagrinėjami byloje, teismas apskritai nepasisakė.

40.3. Teismas nepagrįstai Teiginį Nr. 2 vertino kaip nuomonę. Atsakovas Sprendime šį teiginį jau kvalifikavo kaip žinią, o Sprendimo nei UAB DELFI, nei R. V. neskundė. Nesant ginčo dėl Sprendimo dalies, kurioje Teiginys Nr. 2 buvo kvalifikuotas kaip žinia, teismas neturėjo spręsti klausimo dėl šio teiginio kvalifikavimo. Pareiškėjo vertinimu, visi Publikacijos teiginiai kvalifikuotini kaip žinia. Dėl Teiginio Nr. 1 pareiškėjas pažymi, kad jis nėra niekaip susijęs su UAB „Meirona“. Nebūdamas susijęs su UAB „Meirona“, pareiškėjas neturi jokios informacijos apie šios įmonės veiklą.

40.4. Dėl Teiginio Nr. 2 pareiškėjas pažymi, kad neginčija Sprendimo išvadų, kuriomis nurodyto teiginio dalis buvo pripažinta netikslia ir pažeidžiančia pagrindinius visuomenės informavimo principus. Teiginio dalis (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės. Pareiškėjas pabrėžia, kad nei jis, nei jo šeimos nariai ar kiti su juo susiję asmenys nėra ir nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su UAB „Meirona“. Pareiškėjas nėra ir nebuvo UAB „Meirona“ akcininkas, dalininkas, šios bendrovės valdymo organų narys ar verslo partneris. Pareiškėjas negavo bei negaus jokių valstybės kompensacijų už (duomenys neskelbtini). Autorius vadovavosi 15min.lt žurnalistų atliktu tyrimu, tačiau Publikacijoje turėjo aiškiai atskleisti skaitytojams, kad ši informacija nėra patikrinta. Informacija pateikiama ne kaip nuomonė, tačiau kaip objektyvi tiesa. R. V., žinodamas, kad apie pareiškėjo ir UAB „Meirona“ sąsajas nėra ir objektyviai negali būti jokių patvirtintų duomenų, su pareiškėju nesusisiekė dėl informacijos patikslinimo. Šiuo atveju teiginys apie tariamas UAB „Meirona“ sąsajas su pareiškėju yra pateikiamas kaip teisingas ir tikslus, nedarant jokios nuorodos apie informacijos patikimumą.

40.5. Dėl Teiginio Nr. 3 pareiškėjas akcentuoja, kad informacija, jog bendrovė neva priklauso pareiškėjui, neatitinka tikrovės. Pareiškėjui niekada nepriklausė ši bendrovė. Nuo 2009 iki 2013 m. pareiškėjas valdė 8 proc. BUAB „VIPC Vilnius“ akcijų ir buvo šios bendrovės valdybos pirmininkas bei vadovas. Nuo 2013 m. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai šios bendrovės akcijų pareiškėjas nebeturėjo. 2016 m. pabaigoje šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas neteko ir bendrovės valdybos nario (pirmininko) bei vadovo įgaliojimų. Vadovavimas įmonei ar buvimas netiesioginiu jos mažumos akcininku negali būti prilyginamas pačios įmonės turėjimui.

40.6. Dėl Teiginio Nr. 4 pareiškėjas pažymi, kad tai tikrovės neatitinkanti informacija. Žurnalistas neteisingai nurodo valstybės mokėtinų kompensacijų sumą (ji yra žymiai mažesnė nei (duomenys neskelbtini) eurų) bei visiškai nepagrįstai kalba apie pareiškėjo suinteresuotumą valstybės kompensacijomis. (duomenys neskelbtini), VIPC priteistos sumos atiteks ne pareiškėjui, o bus paskirstytos VIPC kreditoriams bankroto byloje. Tokia informacija pažeidžia pareiškėjo garbę ir orumą. Be to, šiuo atveju pateikiamas atsakymas į klausimą „Taip.“, kas papildomai patvirtina, kad aptariamas teiginys yra žinia, o ne nuomonė.

40.7. Ginčo atveju turėjo būti taikoma CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, todėl žeminančių pareiškėjo garbę ir orumą teiginių atitikimą tikrovei privalėjo įrodyti juos paskleidęs asmuo (kas nebuvo padaryta). Sprendžiant dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, VIĮ nustatyta tvarka taikytinas VIĮ 44 straipsnis, kuris nukreipia į CK, todėl taikytina ir CK 2.24 straipsnio 1 dalis.

40.8. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. spalio 2 d. protokolinis sprendimas yra svarbus šios administracinės bylos kontekste, Inspektoriaus ir Visuomenės informavimo etikos komisijos kompetencijos neabejotinai yra skirtingos. Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas negali būti aiškinamas kaip skirtas pareiškėjui, pareiškėjas net neturi teisės jo skųsti, todėl jis neturi reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai.

41. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42. Atsakovas pažymi, kad teismas sprendime nekvestionavo VIĮ 16 straipsnyje įtvirtintos normos imperatyvumo, bet objektyviai įvertino situaciją ir minėtos normos taikymo poreikį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje nekonstatavo, kad apelianto atžvilgiu pažeistas nuomonių įvairovės principas, o iš naujo įpareigojo pirmosios instancijos teismą įvertinti visas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju Publikacija buvo skelbiama rubrikoje „Nuomonių ringas“ kaip asmeninė autoriaus nuomonė apie konkrečius įvykius ir (duomenys neskelbtini) veiksmus, todėl reikalauti pateikti nuomones dėl asmeninės nuomonės nėra logiška. Apeliantas nepateikė duomenų, kad siekė pasinaudoti atsakymo teise ir ši teisė jam nebuvo suteikta. Pažymėta ir tai, kad, įvertinusi apelianto skunde išdėstytus argumentus ir Publikacijos turinį, Visuomenės informavimo etikos komisija nenustatė, kad apeliantui turėjo būti suteikta teisė pasisakyti dėl Publikacijoje skelbiamos informacijos ir kad jo nuomonė turėjo būti atspindėta Publikacijoje.

43. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantas teigia, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) netinkamai vykdė pareigą paneigti paskelbtą informaciją, 2019 m. lapkričio 13 d. patikslindamas Publikaciją. Šiuo atveju apelianto garbės ir orumo pažeidimas nebuvo nustatytas, todėl teiginių paneigimas VIĮ 44 straipsnio pagrindu negalimas. Sprendime dėl tokių apelianto nurodytų aplinkybių atsakovas pasisakyti negalėjo, nes jos paaiškėjo jau po Sprendimo priėmimo. Atsakovas nesutinka, kad teismas, vertindamas visus teiginius ir vieną iš jų pripažindamas nuomone, peržengė skundo ribas, nes pareiškėjas ginčijo visus teiginius tuo aspektu, kad nebuvo pripažintas garbės ir orumo pažeidimas.

44. Atsakovas mano, kad jis Sprendime, du kartus patvirtintame Vilniaus apygardos administracinio teismo, pagrįstai ir motyvuotai įvertino, kad tarp apelianto ir UAB „Meirona“ egzistuoja sąsaja. Šį santykį nagrinėjo ne viena visuomenės informavimo priemonė, paskelbta informacija nebuvo ginčijama ar paneigta. Be to, nurodymas, jog UAB „VIPC Vilnius“ yra apelianto įmonė, neturi būti suprantamas vien kaip nuosavybės turėjimas. Aptariamų įvykių metu apeliantas buvo UAB „VIPC Vilnius“ vadovas ir valdybos pirmininkas, todėl sąsaja pagrįsta. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Teiginys Nr. 4 yra žinia. Visa Publikacijos pastraipa, kurioje skelbiamas šis teiginys, pateikta kaip svarstymas, spėliojimas dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų motyvų, joje nėra jokių kategoriškų žinių. Pasisakydamas dėl apelianto suinteresuotumo valstybės kompensacijomis, teismas įvertino tai, kad apeliantas buvo UAB „VIPC Vilnius“ vadovas, todėl yra siejamas su šia įmone ir yra suinteresuotas jos veikla.

45. Atsakovas nesutinka, kad priimdamas Sprendimą teismas turėjo vadovautis CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovas neturėjo pagrindo vadovautis minėtomis taisyklėmis, kurios taikomos nagrinėjant civilines bylas. VIĮ nenustato CK įtvirtintų prezumpcijų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2287/2012). Šiuo atveju atsakovas atliko apelianto skundo tyrimą ir pagrįstai vertino, kad ginčijami teiginiai atitiko tikrovę. VIĮ 44 straipsnyje pateikta nuorodą į CK tik dėl paneigimo paskelbimo terminų, būdo, atsisakymo skelbti paneigimą pasekmių. VIĮ 50 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad, esant praleistam terminui priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo, atsakovas galėtų konstatuoti pažeidimą, tačiau neskirti poveikio priemonių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015). Todėl pareiškėjo prašymas pripažinti pažeidimą ir reikalauti paskelbti paneigimą suėjus dvejų metų senaties terminui negali būti įgyvendintas.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DELFI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad 2018 m. gegužės 15 d. skunde Inspektoriui pareiškėjas ginčijo 6 straipsnio ištraukas, tačiau apeliaciniame skunde ginčija tik 4, todėl nepagrįstai reikalauja panaikinti visą Sprendimo dalį, kuria atmestas jo skundas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo kaip svarbią aplinkybę tai, kad pareiškėjo pretenzijas išnagrinėjo Visuomenės informavimo etikos komisija, kuriai abejonių, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nekilo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepasisako apie esminę aplinkybę, kad ginčo straipsnis, kaip ir kiti apžvalgininko R. V. straipsniai, parengtas skelbti ir paskelbtas rubrikoje „Nuomonių ringas“. Šioje rubrikoje straipsniai tiek rengiami, tiek skelbiami specifiškai ir į tai atkreipiant skaitytojų dėmesį. Straipsnio specifiką pabrėžia ir autoriaus nurodymas straipsnio pavadinime.

48. Pareiškėjas pasiūlė originalią nuomonių įvairovės traktuotę, pagal kurią bet koks asmens paminėjimas straipsnyje reikalauja „užtikrinti nuomonių įvairovę“. Anot pareiškėjo, kiekvienam straipsnyje nors kartą paminėtam asmeniui būtina suteikti galimybę išsakyti savo nuomonę. Akivaizdu, kad tokiu atveju apžvalgininkų straipsniai taptų tiesiog neįmanomi. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kaip nepagrįsti vertintini ir pareiškėjo skundo argumentai, kad Inspektoriaus išvados dėl pareiškėjo ir UAB „Meirona“ sąsajumo prieštarauja CK 2.24 straipsnio nuostatai. Įpareigojimas paneigti paskelbtą informaciją gali būti taikomas pagal VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktą tuo atveju, jei paskelbiama tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti asmens garbę ir orumą. Taigi paskleista informacija turi būti žinios (o ne nuomonės, vertinimo, komentaro) forma; ji turi neatitikti tikrovės (o ne būti netiksli); ji turi žeminti garbę ir orumą. Todėl yra esminis skirtumas tarp įspėjimo ir reikalavimo pašalinti pažeidimą ir reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią garbę ir orumą.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad iš žiniasklaidos ir žurnalistų negalima reikalauti absoliutaus tikslumo. Nustačius kelis netikslius teiginius, jie buvo patikslinti. Apžvalgininkas R. V. tik reiškia savo kritišką nuomonę, kritiškus vertinimus, siekdamas tam tikrus aspektus išryškinti bei sustiprinti įspūdį skaitytojams. Apie asmenį viešai išreikšta neigiama nuomonė negali būti laikoma savaime pažeidžiančia garbę ir orumą, ne už bet kokios neigiamo pobūdžio informacijos paskelbimą viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) gali būti taikomos poveikio priemonės. Pagrįstą kritiką kritikuojamas asmuo privalo toleruoti. Ginčijami teiginiai neabejotinai yra faktų, duomenų ir įvykių vertinimai, komentarai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, nuomonės. Straipsnio autorius kelia klausimus, siekia atkreipti dėmesį į aktualias problemas, reiškia savo susirūpinimą svarbiais klausimais, dėsto savo asmeninį ir subjektyvų tam tikrų aplinkybių vertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (SK-89) SPR-168 „Dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“ dalies, kuria nebuvo pripažinta pagrįsta atitinkama pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. pateikto skundo dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos dalis. Pareiškėjas reikalauja išspręsti ginčą įstatymo nustatytu būdu: 1) pripažinti, kad žurnalistas R. V. (rengėjas) bei UAB DELFI (skleidėjas) (duomenys neskelbtini) internetiniame naujienų portale https://www.delfi.lt/ patalpintame straipsnyje (duomenys neskelbtini) skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią D. V. garbę ir orumą; 2) įpareigoti informacijos rengėją R. V. ir skleidėją UAB DELFI nustatyta tvarka paneigti (duomenys neskelbtini) internetiniame naujienų portale https://www.delfi.lt/ patalpintame straipsnyje (duomenys neskelbtini) paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią D. V. garbę ir orumą.

51. Inspektorius nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl teiginių: (duomenys neskelbtini).

52. Inspektorius pripažino, kad Publikacijoje nurodyta teiginio dalis, kurioje skelbiama, kad pareiškėjui atiteks kompensacija už (duomenys neskelbtini), nėra tiksli. Sprendimu Inspektorius įspėjo UAB „DELFI“ dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant Publikaciją ir pareikalavo pašalinti pažeidimą – iš interneto svetainės www.delfi.lt pašalinti netikslią informaciją.

53. Pirmosios instancijos teismas skundą dėl Sprendimo atmetė.

V. 54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje pažymėjo, kad VIĮ 16 straipsnio 1 dalyje (Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.) įtvirtinta imperatyvi pareiga viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dėl nepriklausomų nuomonių pateikimo visuomenės informavimo priemonėse, ir priešingai, nenustatyta jokių išimčių, kokiais atvejais šios pareigos galima nevykdyti / nepaisyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą iš naujo turėtų būti vertinama, ar Publikacijoje buvo užtikrintas viešai skelbiamos informacijos nešališkumo bei pagarbos nuomonių įvairovei principas (nutarties 45, 46 p.).

55. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Publikacija nėra skirta kritikuoti pareiškėją. Pats Publikacijos pavadinimas ir vientisas jos turinys rodo, kad publikacija skirta kritikuoti viešą asmenį – (duomenys neskelbtini), kuris išvyko kasmetinių atostogų, užuot, Publikacijos autoriaus nuomone, sprendęs rimtus šalies reikalus, kurie ir įvardijami Publikacijoje. Publikacijoje minimas ne vienas fizinis ir juridinis asmuo. Pareiškėjas nesutinka su keliais pavieniais Publikacijoje paskelbtais teiginiais, nurodydamas, kad apie jį paskelbti teiginiai yra ne nuomonė, o žinia. Todėl žurnalistas, konkrečiu atveju apžvelgdamas šalies įvykius, neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti savo nuomonę dėl publikacijos vien dėl to, kad jis publikacijoje epizodiškai minimas kaip (duomenys neskelbtini) aplinkos asmuo. Publikacijos tikslas nebuvo pateikti išsamią įvykių ar veiksmų analizę, todėl ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokiais atvejais nėra pagrindo teigti, jog nebuvo užtikrintas nuomonių įvairovės principas (žr. 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015).

56. Pirmosios instancijos teismas įvertino, ar Publikacijoje buvo užtikrintas viešai skelbiamos informacijos nešališkumo bei pagarbos nuomonių įvairovei principas, ir pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje šis principas nebuvo pažeistas, kas teisingai buvo konstatuota ir Inspektoriaus Sprendime. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visos Publikacijos turinį, jos tikslą, Publikacijos paskelbimo laiką, vietą (rubriką), Publikacijos pavadinimą, Publikacijos paskelbimo būdą, teksto dalį, susijusią su pareiškėju, minėtos dalies reikšmę visos Publikacijos turiniui ir teisingai konstatavo, kad, įvertinus visas minėtas reikšmingas aplinkybes, konkrečiu atveju nebuvo pagrindo Publikacijoje teikti (prašyti iš pareiškėjo) pareiškėjo nuomonę. Todėl nepagrįstas yra apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šiam teismui privalomais apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais teisės išaiškinimais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)148 str. 2 d.).

57. Neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui pareiškėjo apeliacinio skundo motyvas, kad nors UAB DELFI dalį teiginių patikslino / pašalino, tačiau toks patikslinimo būdas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Sprendimo teisėtumo, bet minėtas apeliaciniame skunde iškeltas naujas klausimas yra susijęs skundžiamo Sprendimo įvykdymu. Administracinio sprendimo tinkamo įvykdymo klausimas yra savarankiškas reikalavimas, kuris gali būti administracinės bylos dalyku, tokia byla paprastai inicijuojama pasibaigus teismo procesui dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo. Bylos nagrinėjimo dalykas apeliacinėje instancijoje negali būti platesnis negu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, bet tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str.).

58. Neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui pareiškėjo apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nepagrįstai Teiginį Nr. 2 (duomenys neskelbtini) vertino kaip nuomonę, kai atsakovas Sprendime šį teiginį jau kvalifikavo kaip žinią, o Sprendimo nei UAB DELFI, nei R. V. neskundė. Pareiškėjas, kreipdamasis į Inspektorių, įvardijo Teiginį Nr. 2, kaip ir visus kitus, kaip apie jį paskleistą informaciją (t. y. žinias), o kreipdamasis į teismą pareiškėjas kvestionavo Sprendimą tuo požiūriu, ar paskleista informacija atitinka tikrovę, ar nežemina jo garbės ir orumo. Taigi klausimas dėl to, ar konkrečiu atveju yra skleidžiama informacija (žinia), ar nuomonė, sudarė šios bylos nagrinėjimo dalyką. Pareiškėjas nenurodo, kaip su jo teisių pažeidimu yra susijęs iškeltas klausimas, kad kiti bylos dalyviai (UAB DELFI, R. V.) neatliko tam tikrų procesinių veiksmų ar nekvestionavo atskirų procesinių klausimų (ABTĮ 5 str.).

59. Pareiškėjas kreipėsi į Inspektorių, be kita ko, dėl teiginio (duomenys neskelbtini). Inspektorius vieno ginčijamo teiginio atskirus sakinius vertino atskirai, ir dėl vieno sakinio pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, dėl kito sakinio – nepripažino. Toks nagrinėjimas (dirbtinai skaidant ginčijamus teiginius) nėra teisingas ir logiškas. Inspektoriui dėl dalies minėto ginčijamo teiginio pripažinus, kad pareiškėjo teisės pažeistos ir turi būti ginamos, netikslinga yra pasisakyti dėl kitos ginčijamo teiginio dalies (duomenys neskelbtini) (kaip nurodo pareiškėjas Teiginio Nr. 2) ir tiesos kriterijaus taikymo šiai teiginio daliai. Inspektoriui dėl dalies minėto ginčijamo teiginio pripažinus, kad pareiškėjo teisės pažeistos ir turi būti ginamos, Sprendimo nedaro neteisėtu ir tai, kad Inspektorius iš dalies neteisingai vertino pareiškėjo ginčytą teiginį. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad, apibrėžiant administracinės bylos dalyką, esminę reikšmę turi tai, kaip jis buvo apibrėžtas kreipiantis į viešojo administravimo subjektą. Bylos nagrinėjimas administraciniame teisme yra institucijoje pradėto bylos nagrinėjimo pratęsimas ir administracinio sprendimo teisėtumo vertinimas (ABTĮ 3 str.).

60. Dėl Publikacijos teiginio, kad informacija, jog bendrovė neva priklauso pareiškėjui, atitinka tikrovę išsamiai išnagrinėjo ir teisingai Sprendime pasisakė Inspektorius. Todėl šią išvadą teisingai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. Informacijos pateikimas, nepakankamai ją detalizuojant, pateikiant ją nepakankamai neutraliai (be jokio perdėjimo ir pan.) arba nevisiškai tiksliai, nelaikomas tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimu, kaip tai yra suprantama pagal VIĮ 3 straipsnį ir kitas šio įstatymo normas, neleidžiančias skleisti tikrovės neatitinkančios informacijos.

61. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas dėl Publikacijos teiginių (duomenys neskelbtini). Inspektorius pagrįstai sprendė, kad tai yra nuomonė, t. y. Publikacijos autoriaus subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, nagrinėjamu atveju turėjęs pakankamą faktinį pagrindą (kas aišku ir iš kitos viešai skelbtos informacijos), šiam subjektyviam vertinimui netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, kaip tai suprantama pagal VIĮ 2 straipsnyje įtvirtintą nuomonės sąvoką ir kaip tai išaiškinta teismų praktikoje, kuria teisingai rėmėsi Inspektorius ir pirmosios instancijos teismas.

62. Apibendrinant spręstina, kad Inspektorius padarė teisingą išvadą, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepaskelbė tikrovės neatitinkančios informacijos apie pareiškėją, todėl informacijos nepripažino ir pažeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, taip pat viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepažeidė nuomonės raiškai keliamų reikalavimų, tačiau paskelbė netikslią informaciją. Inspektorius, taikydamas poveikio priemonę – įspėjimą, įpareigodamas pašalinti netikslią informaciją, tinkamai įgyvendino savo kompetenciją, kuri yra įtvirtinta VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, t. y. taikė priemonę, kuri yra būtina ir adekvati (įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti), ir netaikė priemonės, kurios taikymui nagrinėjamu atveju nenustatė faktinio pagrindo (reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją).

63. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad administracinėje byloje reikėtų vadovautis privačius santykius reguliuojančia CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, dėl paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. VIĮ nenustato minėtų prezumpcijų, todėl institucija, nagrinėdama asmens skundą, privalo surinkti pakankamai faktinių duomenų skundo išnagrinėjimui tam, kad administracinis sprendimas ar viešojo administravimo subjekto veiksmai būtų teisėti (Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 str.). Administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą tarp viešojo administravimo subjekto bei vieno iš privačių subjektų, kuriam nepalankus priimtas administracinis sprendimas, neturi pagrindo taikyti privatinės teisės normas, reglamentuojančias santykius tarp dviejų privačių subjektų – asmens, kuris mano, kad yra pažeistos jo asmeninės neturtinės teisės, bei visuomenės informavimo priemonės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2287/2012).

64. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, negalėjo atsižvelgti į Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. spalio 2 d. protokolinį sprendimą, kuriuo nuspręsta, kad visuomenės informavimo etikos nuostatos R. V. publikacijoje (duomenys neskelbtini) nebuvo pažeistos. Visuomenės informavimo etikos komisija nagrinėja, be kita ko, profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, informuodami visuomenę. Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas, kaip rašytinis įrodymas, reikšmingas ir nagrinėjamoje byloje, nes tokiu sprendimu svarstoma, ar, pavyzdžiui, informacija paskleista etiškai, ar nebuvo įžeidžiančio pobūdžio. Šios aplinkybės svarbios ir Inspektoriui įgyvendinant savo kompetenciją. Taigi nors Visuomenės informavimo etikos komisijos ir Inspektoriaus kompetencija yra skirtinga, poveikio priemonės, institucijų procedūrose dalyvaujantys asmenys, administracinių sprendimų adresatai iš dalies skiriasi, tačiau šių institucijų nagrinėjamos aplinkybės (pvz., ar informacija paskleista etiškai, ar nebuvo pažeistas asmens garbė ir orumas ar dalykinė reputacija) yra panašios.

65. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

66. Taigi viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai įgyvendina informacijos laisvę, tačiau, siekdami informuoti visuomenę apie reikšmingus įvykius ir laisvai skleisdami informaciją, negali pažeisti kitų teisės aktuose saugomų vertybių. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad nebuvo pažeista teisinga pusiausvyra tarp laisvės skleisti informaciją ir nepažeisti kitų teisės aktuose saugomų vertybių (tokių kaip, pvz., asmens garbė ir orumas), o dėl nustatytų neatitikimų (paskleistos netikslios informacijos) Sprendimu pritaikyta proporcinga priemonė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Sprendimą.

67. Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB DELFI priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 590,73 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (ABTĮ 40 str. 1 d., 3 d.). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo D. V. trečiojo suinteresuoto asmens UAB DELFI naudai 590,73 Eur (penki šimtai devyniasdešimt eurų septyniasdešimt trys centai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan