Legislator Case Law & Legislation
8aae37a5-d8df-43c0-8a10-4650a55de6ed AI generated

8aae37a5-d8df-43c0-8a10-4650a55de6ed · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 8aae37a5-d8df-43c0-8a10-4650a55de6ed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos kreipėsi į teismÄ su negatoriniu ieÅ¡kiniu (patikslintu), kuriuo praÅ¡o įpareigoti atsakovus J. Z. ir H. Z. savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos demontuoti priestatus, esančius greta atsakovams nuosavybės teise priklausančio statinio, taip pat tvoras, įsiterpiančias į valstybinę žemę. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovui J.

Legislator headnote

AI generated

8aae37a5-d8df-43c0-8a10-4650a55de6ed · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Z..Trečiasis asmuo V. U. su ieÅ¡kiniu sutiko. PaaiÅ¡kino, kad ginčijamus priestatus statė bÅ«tent atsakovas J. Z.; kas statė tvorÄ vakarinėje pusėje – nežino. 6. IeÅ¡kinys tenkintinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-52-860/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-05072-2016-0Procesinio sprendimo kategorija:2.1.1.3.6; 2.1.5.2; 2.1.5.6; 2.4.2.12.2; 3.1.1.2.22; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.9; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1.(S)S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 14 d.Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Saulius Jakaitis,sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams Laurai Survilaitei ir Lilijai Krezub, atsakovui J. Z. ir jo atstovui adv. RamÅ«nui Mikulskui, trečiajam asmeniui V. U., vertėjai Galinai TijÅ«nėlienei,  vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams J. Z. ir H. Z., trečiasis asmuo – V. U., dėl savavaliÅ¡kai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo,             n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos kreipėsi į teismÄ su negatoriniu ieÅ¡kiniu (patikslintu), kuriuo praÅ¡o įpareigoti atsakovus J. Z. ir H. Z. savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos demontuoti priestatus, esančius greta atsakovams nuosavybės teise priklausančio statinio, taip pat tvoras, įsiterpiančias į valstybinę žemę. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovui J.

Z. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovei H. Z. dalinės nuosavybės teise priklauso dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio anksčiau minėtame žemės sklype, taip pat priklauso dalis kitų pastatų, t.y. pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2015-07-21 patikrino atsakovui J.

Z. nuosavybės teise priklausančio minėto žemės sklypo faktinį naudojimÄ bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini); buvo nustatyta, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas naudojamas tokiu bÅ«du, jog savavaliÅ¡kai yra užimama ir naudojamasi 178 kv.m. valstybinės žemės plotu ir 15 kv.m. privataus žemės sklypo plotu. Atsakovui 2015-11-20 buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis buvo perduotas nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Tačiau pastarasis 2016-02-08 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylÄ J. Z. atžvilgiu, nes buvo suėję nuobaudos skyrimo terminai. Teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėtinis. Å iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas gina valstybės interesÄ , nes atsakovai pastatydami priestatus ir tvorÄ užėmė ir dalį valstybinės žemės; tai matyti iÅ¡ byloje esančios matavimų schemos M 1:500.2. Atsakovas J. Z. pateiktame atsiliepime prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , taikant ieÅ¡kinio senatį, arba ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodė, kad jis 2012 m. sužinojo, jog jo pastatytas priestatas yra ne ant jam priklausančio žemės sklypo, o valstybinės žemės dalies, ir nuo to laiko, siekiant elgtis maksimaliai sÄ Å¾iningai, kreipėsi į valstybės institucijas, kad bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo privatizavimo, kuris iki pat Å¡iol taip ir nebuvo iÅ¡spręstas. Teigia, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus bei žemės sklypo planÄ , dėl ko jam Å¡iai dienai negali kilti neigiamų teisinių pasekmių.

Nurodė, kad teismų praktikoje savavaliÅ¡ku svetimos žemės užėmimu pripažintini atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į jÄ nebegali patekti kiti asmenys, taip pat jai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.). Å iuo atveju jo, kaip statinių statytojo, kaltų veiksmų nenustatyta; o statant statinius žemės sklype, valstybinės žemės sklypo ribų numatyta nebuvo.

Dar teigia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas neatitinka proporcingumo principo, taip pat suponuoja ir ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ . IeÅ¡kovas vengia kompromisinių ginčo sprendimo bÅ«dų, kurie geriausiai atitiktų abiejų Å¡alių interesus. Teigia, kad esant galimybei iÅ¡sipirkti valstybinės žemės sklypo dalį, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, o jam sudarytos galimybės iÅ¡perkant valstybinės žemės dalį, tokiu bÅ«du įteisinti statybas ir valstybine žeme toliau disponuoti pagrįstai ir teisėtai.

Dėl ieÅ¡kinio senaties nurodė, kad pastatai, kurie užima valstybinės žemės plotÄ , pastatyti dar 1994 ir 2000 m., tačiau ieÅ¡kovas dėl valstybinės žemės užėmimo į teismÄ kreipėsi tik 2015 m., t.y. praėjus daugiau kaip 19 m. laiko tarpui. Tad jis praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ CK 1.125 straipsnio 1 dalyje (10 m.), ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .3. Atsakovė H. Z. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė.

                    4. Trečiasis asmuo - V. U., pateikė atsiliepimÄ , kuriame sutinka su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį tenkinti.Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus rajono skyriaus 2015-07-21 patikrinimo akte nustatyti pažeidimai iki pat Å¡iol nėra paÅ¡alinti. 5. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovai savo pareiÅ¡kimÄ pilnai palaikė. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2015-07-21 patikrinus žemės naudojimÄ buvo nustatytas valstybinės žemės užėmimo faktas.

Valstybinė žemė užimta priestatais, iš viso 178 kv.m., ir tvora (mažesnis priestatas tik iš dalies patenka į valstybinę žemę). Matavimų schemoje, kuri pateikta paskutinio teismo posėdžio metu, aiškiai matyti užimta valstybinė žemė ir jos plotas. Matavimų schemoje pažymėtos ginčų sklypų ribos atitinka kadastro žemėlapyje esančias žemės sklypų ribas. Mano, kad abu atsakovai yra atsakingi dėl statinių – priestatų ir tvoros (šiaurės vakarų dalyje; 9.20 m.), esančių ant valstybinė žemės, tad jie abu įpareigotini pašalinti pažeidimus.

Atsakovas J. Z. ir jo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas pripažino, kad ieÅ¡kovo minimi du priestatai yra pastatyti bÅ«tent jo 1994 – 2001 m.; taip pat jis pripažino, kad jie Å¡iuo metu stovi ant valstybinės žemės, tačiau nurodė, kad jis siekia įsigyti dalį valstybinės žemės ant kurios stovi jo pastatyti statiniai (priestatai). Tačiau neigė, kad jis statė praÅ¡omÄ paÅ¡alinti tvorÄ ; nurodė, kad Å¡iÄ tvorÄ 2014 m. statė jo buvusi sutuoktinė H.

Z..Trečiasis asmuo V. U. su ieÅ¡kiniu sutiko. PaaiÅ¡kino, kad ginčijamus priestatus statė bÅ«tent atsakovas J. Z.; kas statė tvorÄ vakarinėje pusėje – nežino. 6. IeÅ¡kinys tenkintinas.

7. Byloje nustatyta, kad atsakovui J. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0.0600 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.Šiame žemės sklype yra registruoti pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie bendros dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams J. Z. ir H. Z..

8. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2015-07-20 patikrino atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimÄ ir 2015-07-21 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės naudojimo patikrinimo aktas). IÅ¡ minėto Žemės naudojimo patikrinimo akto priedo Nr. 2 – Matavimų schemos M1:500, matyti, kad užimta valstybinė žemė, kurios plotas 178 kv.m.; taip pat valstybinėje žemėje stovi tvora (Å¡iaurinėje ginčo sklypo dalyje į vakarų pusę).

9. IeÅ¡kovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos byloje yra pareiÅ¡kęs šį materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ (negatorinį), t.y. praÅ¡o įpareigoti atsakovus J. Z. ir H. Z. savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos demontuoti priestatus, esančius greta atsakovams nuosavybės teise priklausančio statinio, taip pat tvoras, įsiterpiančias į valstybinę žemę.Nors ieÅ¡kovo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, kitos bylos medžiagos, tame tarpe teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų, pateiktos Matavimų schemos M1:500 (el. bylos priedas, b.l. 53), akivaizdu, kad yra praÅ¡oma įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti (demontuoti):

Å«kinio pastato (94 kv.m.) priestatÄ â€“ stoginę (29 kv.m.) ir kito pagalbinio Å«kio paskirties pastato (47 kv.m.) dalį, kurie ginčo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iaurinėje dalyje patenka (įsiterpia) į valstybinę žemę; taip pat metalinę tvorÄ (9.20 m.), kuri stovi valstybinėje žemėje (Å¡iaurinėje ginčo sklypo dalyje į vakarų pusę).Minėti statiniai, jų dalys, kurie patenka (įsiterpia) į valstybinę žemę aiÅ¡kiai matyti Matavimų schemoje M1:500 (el. bylos priedas, b.l. 53).

Teismas pažymi, kad minėtoje schemoje be kita ko yra pažymėta ir kitų asmenų privati žemė, kuri yra užimta ginčo statiniais (priestatais) (t.y. dalis dviejų privačių sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau ieškovas dėl to jokio reikalavimo nėra suformulavęs, tad teismas šiuo klausimu sprendime nepasisakys, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

10. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo bÅ«dui parinkti yra reikÅ¡mingas nuosavybės teisės objektas (Å¡iuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas paÅ¡alinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo Å¡ių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; ir kt.).

11. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ginčo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iaurinėje ir vakarinėje dalyje yra valstybinė žemė; dėl to ginčo nėra. Šį žemės sklypÄ ieÅ¡kovas – Nacionalinė žemės tarnyba, valdo patikėjimo teise (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.). Tad ieÅ¡kovas, kaip valstybinės žemės patikėtinas, nagrinėjamu atveju turi teisę kreiptis į teismÄ su negatoriniu ieÅ¡kiniu dėl savavaliÅ¡kai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.12.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui J. Z. priklausančio ginčo žemės sklypo riba, Å¡iaurinėje jo dalyje besiribojanti su valstybine žeme, yra aiÅ¡ki, ji atitinka kadastro žemėlapyje įbraižytÄ sklypo ribÄ . Å i sklypus skirianti riba yra pažymėta Matavimų schemoje M1:500 (el. bylos priedas, b.l. 53). Pats atsakovas iÅ¡ esmės irgi neginčija Å¡ios sklypo ribos, su ja sutinka, tačiau jis nurodo, kad tik 2012 m. sužinojo, jog jo pastatyti priestatai yra ne ant jam priklausančios žemės, o ant valstybinės žemės; iki tol jis klydo dėl Å¡ios sklypo ribos.

Atsakovas ginčijasi dėl jo rytinės sklypo ribos, kuri ribojasi su trečiajam asmeniui V. U. priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.  13. Iš Matavimų schemos M1:500 (el. bylos priedas, b.l. 53), taip pat kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje ūkinio pastato (94 kv.m.) priestatas – stoginė (29 kv.m.) ir kito pagalbinio ūkio paskirties pastato (47 kv.m.) dalis bei 9.20 m. ilgio tvora patenka (įsiterpia) į valstybinę žemę.

Byloje ginčo dėl to, kad minėti statiniai ir tvora stovi valstybinėje žemėje, - nėra. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės pripažįsta ir pats atsakovas J. Z..

14. Minėti statiniai ir tvora nėra registruoti VÄ® Registrų centre. Atsakovas J. Z. nurodė, kad ginčo priestatai (malkinė, kito pagalbinio Å«kio paskirties pastato dalis), patenkantys į valstybinę žemę, priklauso bÅ«tent jam, nes jis dar 1994 – 2001 m. juos pastatė. Å ių aplinkybių kiti byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe atsakovė H. Z., neginčija. PrieÅ¡ingai, trečiasis asmuo V. U. taip pat nurodė, kad bÅ«tent atsakovas statė minėtus ginčo statinius, iÅ¡ skyrus ginčo tvorÄ .

Tad laikytina, kad už Å¡iuos statinius (iÅ¡skyrus ginčo tvorÄ ) yra atsakingas tik atsakovas J. Z..Atsakovas J. Z. neigia, kad jis statė ginčo tvorÄ (9.20 m) valstybinėje žemėje; nurodė, kad Å¡iÄ tvorÄ 2014 m. pastatė atsakovė H. Z.. Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir T. Z. bei A. Z. (el. bylos priedas, b.l. 4). Nors atsakovė H. Z. neigia stačiusi ginčo tvorÄ , tačiau jos teiginiai paneigiami byloje esančiais minėtais duomenimis. Tad laikytina, kad už ginčo tvoros (9.20 m.) pastatymÄ valstybinėje žemėje yra atsakinga bÅ«tent atsakovė H.

Z..

15. Teismas pažymi, kad atsakovams nebuvo jokio teisinio pagrindo ginčo statinių ir tvoros pastatymui valstybinėje žemėje; jie neturėjo jokių teisių į valstybinę žemę ir jos nevaldė jokiais teisėtais pagrindais. Atsakovai neturėjo valstybės patikėtinio sutikimo ar leidimo tokius statinius valstybinėje žemėje statyti; teismui tokie dokumentai nepateikti. Pažymėtina, kad statant statinius kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje, pareiga gauti raÅ¡ytinį savininko ar patikėtinio sutikimÄ iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų nuosavybės teisės nuostatų, įtvirtintų tiek CK, tiek ir kituose įstatymuose; be to, tokia pareiga įtvirtinta ir konkrečiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai.

Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kas statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 50 punkte, kur aiÅ¡kiai nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (iÅ¡skyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas iÅ¡imtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ , susitarimÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata buvo įtvirtinta ir anksčiau galiojusiose teisės aktuose.

Taigi, atsakovų ginčo statiniai iÅ¡ esmės yra savavaliÅ¡ka statyba (LR statybos įstatymo 2 str. 2 d. 46 p., 3 str. 2 d. 2 p., 27 str. 5 d. 6 p. ir kt.). Vienok, savavaliÅ¡kas (be teisėto pagrindo) valstybinės žemės užėmimas ir joje statybų atlikimas yra iÅ¡ pricipo negalimas.16. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ konstatuotina, kad ieÅ¡kovas įrodė visas negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimui bÅ«tinas sÄ lygas, tad ieÅ¡kinys tenkintinas.

17. Atsakovas J. Z. nurodė, kad šiuo metu yra rengiamas ginčo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas žemės sklypo suformavimas valstybinėje žemėje, po nuosavybės teise valdomais ginčo pastatais, ir jo sujungimas su esamu sklypu ir pan. Taigi, atsakovas iš esmės siekia įsigyti dalį valstybės žemės ant kurios stovi ginčo pastatai, tačiau teigia, kad ieškovas šio klausimo iki pat šiol nėra išsprendęs.Teismas visų pirma pažymi, kad šios aplinkybės iš principo nedaro savavališkai užimtos valstybės žemės fakto teisėtu ir tai nesuponuoja ieškinio atmetimo.

Antra, jeigu atsakovas mano, kad ieÅ¡kovas neatlieka ar netinkamai atlieka kokius tai jo kompetencijai priskirtus veiksmus dėl ko negali įsigyti laisvos valstybinės žemės po jam priklausančiais statiniais, tai jis ieÅ¡kovo veikimÄ ar neveikimÄ gali skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau tai neturi įtakos pareikÅ¡to ieÅ¡kinio teisėtumui ir pagrįstumui. Pastebėtina, kad atsakovas šį klausimÄ neiÅ¡sprendžia nuo 2012 m., tad yra pagrindas konstatuoti, jog ir jis pats yra nepakankamai apdairus ir rÅ«pestingas įgyvendindamas savo teises.

18. Atsakovas J. Z. atsiliepime nurodė, kad teismų praktikoje savavaliÅ¡ku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į jÄ nebegali patekti kiti asmenys, taip pat jai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir kt.). Teigia, kad Å¡iuo atveju jo, kaip statinių statytojo, kaltų veiksmų nenustatyta.Tačiau atsakovo nurodomų bylų aplinkybės ir Å¡ioje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės ratio decidendi nesutampa, tad jose pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nėra aktualÅ«s nagrinėjamu atveju.

Minėtose administracinių teisės pažeidimų bylose teismai sprendė asmens administracinės atsakomybės klausimÄ dėl savavaliÅ¡ko svetimos žemės užėmimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nagrinėjamas negatorinis ieÅ¡kinys, kuriuo reikalaujama atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ valstybinę žemę. Pastaruoju atveju ieÅ¡kinio tenkinimui atsakovo kaltės klausimas yra visiÅ¡kai neaktualus. Taikant CK 4.98 straipsnį ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ar teisėtas naudotojas (patikėtinis) bei kad jo teisės yra pažeistos.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes neginčijamai įrodė, tad ieÅ¡kinys tenkintas.19. Atsakovas J. Z. taip pat teigia, kad praÅ¡oma taikyti priemonė yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Visų pirma, teismas pažymi, kad savavaliÅ¡kai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimas nėra neproporcinga priemonė. Antra, pagal Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalį savavaliÅ¡kai užimti ir naudojami žemės sklypai privalo bÅ«ti grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, valdytojams neatlygintinai, neatsižvelgiant į neteisėtai juos naudojant įdėtas sÄ naudas.

Be to, trečia, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo išlaidas ginčo statiniams (t.y. kiek kainavo jų pastatymas, kiek kainuotų jų išmontavimo darbai ir pan.), tad jo argumentai dėl proporcingumo principo pažeidimo neturi jokio pagrindo.

20. Dėl ieÅ¡kinio senaties atsakovas J. Z. nurodė, kad pastatai, kurie užima valstybinės žemės plotÄ , pastatyti dar 1994 ir 2000 m., tačiau ieÅ¡kovas dėl valstybinės žemės užėmimo į teismÄ kreipėsi tik 2015 m., t.y. praėjus daugiau kaip 19 m. laiko tarpui. Tad jis praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ CK 1.125 straipsnio 1 dalyje (10 m.), ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį praÅ¡o palikti nenagrinėtÄ .Tačiau teismas su tokiu atsakovo aiÅ¡kinimu dėl senaties taikymo nesutinka.

CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Kasacinis teismas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai.

Teisei reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, tada neturi reikÅ¡mės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008; ir kt.).Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ir Å¡iuo metu pažeidimas tebesitęsia (savavaliÅ¡kai užimta žemė nėra atlaisvinta), tad senaties terminas nėra praleistas, tuo pačiu nėra pagrindo ir spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo.21.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ <...>.Byloje nustatyta, kad, minėta, atsakovas J. Z. (galimai ir atsakovė H. Z.) siekia įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį ant kurio stovi ginčo statiniai (iÅ¡skyrus ginčo tvorÄ ). Atsakovui įsigijus minėtÄ Å¾emės sklypo dalį, jis galėtų nustatyta tvarka įteisinti ginčo statinius.

Atsakovas taip pat siekia, prieÅ¡ įsigyjant valstybinę žemę ant kurios stovi ginčo statiniai, pakeisti sklypo ribÄ , besiribojančiÄ iÅ¡ rytų pusės su trečiajam asmeniui V. U. priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); tarp Å¡alių pirmos instancijos teisme vyksta ginčas, sprendimas dar nėra priimtas, tad minėtos bylos nagrinėjimas gali užtrukti.Atsakovas ginčo pastatais naudojasi pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , t.y. atitinkamai nuo 1994 m. ir nuo 2001 m. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, kad atsakovas nustatyta tvarka įsigytų laisvos valstybinės žemės sklypo dalį ant kurios stovi ginčo pastatai.

IeÅ¡kovas patvirtino, kad atsakovui įsigyti minėtÄ dalį laisvos valstybinės žemės, - imperatyvių draudimų nėra.  Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sprendimo įvykdymÄ dalyje dėl atsakovo J. Z. atidėti 12 mėnesių laikotarpiui. Teismui nepateikti įrodymai, kad bÅ«tų siekiama įsigyti ir tÄ laisvos valstybinės žemės sklypo dalį ant kurios stovi ginčo tvora, tad sprendimas, jo įvykdymas, Å¡ioje dalyje neatidėtinas. 22.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).Ä®statymas taip pat numato galimybę nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, taip pat nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.). 23.

IeÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės patenkintas, tad akivaizdu, kad sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas dar 2016 m. gruodžio mėnesį kreipdamas į teismÄ su ieÅ¡kiniu elektorinio ryÅ¡io priemonėmis turėjo mokėti 31 Eur žyminio mokesčio, tačiau jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 2 d.).

Tad Å¡ios iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str., 96 str.).Teismas taip pat patyrė iÅ¡ viso 14,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo iÅ¡laidų; Å¡ios iÅ¡laidos irgi turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovų valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).Tačiau teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , į atsakovų procesinį elgesį, kuris proceso metu iÅ¡ esmės laikytinas tinkamu, į jų turtinę padėtį, į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (atsakovai dėl susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ esmės nėra atsakingi), į tai, kad atlygintinos iÅ¡laidos valstybei nėra ženklios, į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti atsakovus nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei; tad bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų nepriteistinos.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį tenkinti.Ä®pareigoti atsakovÄ J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti (demontuoti) Matavimų schemoje M1:500 (el. bylos priedas, b.l.

53) pažymėtus: Å«kinio pastato (94 kv.m.) priestatÄ â€“ stoginę (29 kv.m.) ir kito pagalbinio Å«kio paskirties pastato (47 kv.m.) dalį, kurie atsakovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iaurinėje dalyje patenka (įsiterpia) į valstybinę žemę. Å ioje dalyje sprendimo įvykdymÄ atidėti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui. Ä®pareigoti atsakovę H. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti (demontuoti) Matavimų schemoje M1:500 (el. bylos priedas, b.l.

53) pažymėtÄ metalinę tvorÄ (9.20 m.), kuri stovi valstybinėje žemėje (Å¡iaurinėje atsakovui J. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje į vakarų pusę).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                          Saulius Jakaitis