Legislator Case Law & Legislation
2020-02-26 Nr. AB-4562-3-61-3-00101-2020-9 AI generated

2020-02-26 Nr. AB-4562-3-61-3-00101-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-02-26 Nr. AB-4562-3-61-3-00101-2020-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lideres” arskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lideres” skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-02-26 Nr. AB-4562-3-61-3-00101-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lideres“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-397 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-190-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00101-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lideres” arskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lideres” skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lideres“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-397 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo stabdyti Tarnybos Įsakymo galiojimą toje apimtyje, kiek Įsakymo pagrindu yra mažinamas UAB „Lideres“ leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius nemokumo administratorių atrankoje administruoti nemokius juridinius asmenis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Lideres“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas prašyme nurodė, jog nepaskyrus jo administruoti UAB „Plienas“, prarastų galimybę gauti atlyginimą nuo 33 710,00 Eur iki 90 443,00 Eur, tačiau teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra tik tikėtina žalos atsiradimo rizika, o ne realiai kilsianti žala. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde ir paaiškina, kokios neigiamos pasekmės jam kiltų nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, tačiau nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. Pareiškėjas UAB „Lideres“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo UAB „Lideres“ prašymą – iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo stabdyti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos Įsakymo galiojimą toje apimtyje, kiek šio Įsakymo pagrindu yra mažinamas UAB „Lideres“ leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius (toliau – LASĮS) nemokumo adminsitratorių atrankoje administruoti nemokius juridinius asmenis.

Pareiškėjas paaiškina, kad UAB „Lideres“ kilsianti žalos rizika yra reali ir pagrįsta objektyviais duomenimis. Taip pat UAB „Lideres“ patirta žala yra neatitaisoma, nes dėl nuobaudos paskyrimo pareiškėjas negali būti atrinktas administruoti įmones, į kurias atrinkti LASĮS turi būti ne mažiau 80, o mechanizmas UAB „Lideres“ paskirti administruoti įmones neegzistuoja. Pareiškėjas prašo tik iš dalies stabdyti Įsakymo galiojimą, t. y. toje apimtyje, kiek Įsakymo pagrindu yra mažinamas UAB „Lideres“ LASĮS nemokumo administratorių atrankoje. Pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjo LASĮS būtų lygus 80 ir panaikintų nurodytą žalos riziką.

Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo teiginiai, jog taikant Įsakymu paskirtą nuobaudą pareiškėjo patirtina žala gali siekti iki 90 443 Eur yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas bando UAB „Plienas“ bankroto bylos iškėlimą pateikti kaip išskirtinį atvejį bankutuojančių įmonių rinkoje, tačiau panašaus dydžio (ir didesnių) įmonių nemokumo procesai Lietuvos Respublikoje vyksta nuolatos, atitinkami nemokumo administratoriai nuolat turi galimybę būti atrinkti ir paskirti tokio dydžio įmonių administratoriais ir gauti pareiškėjo nurodytą bei teisės aktuose numatytą atlygį už administravimą.

Atsakovas pažymi, kad Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos (toliau – Programa) pagalba nemokumo administratorius bankrutuojančiai įmonei parenka teismas, o ne pats mokymo administratorius, koreguodamas savo atrankos rodiklius renkasi bankrutuojančias įmones. Esamoje situacijoje pareiškėjo nepaskyrimas administruoti konkrečią bankrutuojančią įmonę neturėtų būti vertinamas kaip patirta žala, kuri neatitaisoma, nes atrankos Programoje vyksta nuolatos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas atskirajame skunde remiasi tik bendro pobūdžio svarstymais, savo objektyvia nuomone, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepateikė jokių svarstymus pagrindžiančių įrodymų, kurie pagrįstų reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos adminsitracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus

(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo stabdyti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos Įsakymo galiojimą toje apimtyje, kiek šio Įsakymo pagrindu yra mažinamas UAB „Lideres“ leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius (LASĮS) nemokumo administratorių atrankoje administruoti nemokius juridinius asmenis.

Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Nutarimas) 24.1 punktas nustato, kad galiojančios nuobaudos (įspėjimas, viešas įspėjimas) – nuobaudos (nuobaudų) galiojimo laikotarpiu – mažina LĄSIS, jeigu yra paskirtas įspėjimas – viena sąlygine įmone. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pritaikyta nuobauda – įspėjimas, leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus riba mažintina viena sąlygine įmone. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, kad nepaskyrus jam nuobaudos, UAB „Lideres” būtų paskirtas administruoti UAB „Plienas” bankroto procesą kaip didžiausią balą turintis administratorius.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje esančius duomenis, pripažįsta, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tokios aplinkybės dėl nepaskyrimo administratoriumi, kurias nurodo pareiškėjas, per se nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, šalių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-373-520/2019, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-166-575/2020).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė