8aac8da3-01bf-4c4e-a5dd-b3f74560fc11 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-1050-810/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00823-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.3.4.1; 3.2.6; (S) 3.2.6.1; 3.2.6.4; KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 22 d.Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,dalyvaujant ieškovės UAB „Aradva“ atstovams A.

R., adv. J. Ž., atsakovo P. M. atstovui adv. padėjėjui N. Ž., nedalyvaujant atsakovui P. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Aradva“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui P. M. dėl statinio priežiÅ«ros servituto nustatymo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė UAB „Aradva“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 4-7) atsakovui P. M., praÅ¡ydama nustatyti pagal pridedamÄ UAB „Geosoma“, licencijos Nr. G-644-(310), iÅ¡duota 2008-07-30, schemÄ , parengtÄ 2015-04-21, „Dėl statinio servituto nustatymo“, servitutÄ â€“ 3,07 m pločio, 16,62 m ilgio, bendras servituto plotas 0,0050 ha, suteikiantį teisę ieÅ¡kovei UAB „Aradva“, kaip nekilnojamojo turto savininkei ir/ar naudotojams naudotis atsakovės žemės sklypo, unikalus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)sav., dalimi vykdant pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., KaiÅ¡iadorių r. sav., priklausančio UAB „Aradva“, remonto ir priežiÅ«ros darbus – įeinant/iÅ¡einant ar kitaip patenkant į atsakovės žemės sklypÄ , prižiÅ«rint, remontuojant šį prie ribos esantį pastatÄ .

IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡iais argumentais, iÅ¡dėstytais ieÅ¡kinyje ir patvirtintais teismo posėdžio metu: ieÅ¡kovė 2009-07-27 įsigijo 0,0890 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jį namÄ su maisto prekių parduotuvės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais kiemo statiniais (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)KaiÅ¡iadorių r. sav. IeÅ¡kovė, norėdama atlikti jai priklausančio statinio priežiÅ«ros darbus, turi naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)r. sav., kadangi ieÅ¡kovės žemės sklypo riba eina faktiÅ¡kai ties statinio siena.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo riba eina ties pastato siena, ieÅ¡kovė neturi galimybės prieiti prie savo statinių sienų, prižiÅ«rėti statinio savo žemės sklypo ribose, norėdama tinkamai juos prižiÅ«rėti, remontuoti (dažyti statinį, tvarkyti jų stogÄ ir pastoges, prižiÅ«rėti langus, nurodytiems tikslams pasiekti yra naudojamas bokÅ¡telis, Å¡ios specialios paskirties transporto plotis, pastačius atramines kojas yra 2.80 m), privalo patekti į gretimÄ â€“ atsakovui priklausantį žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovei priklausančio pastato tinkama priežiÅ«ra ir remontas, nenustačius servituto, yra neįmanomi. IeÅ¡kovės atstovas bandė susitarti su kaimynu, t. y. atsakovu, gražiuoju, tačiau to nepavykus padaryti, mano, kad tam, kad bÅ«tų užtikrintas ieÅ¡kovės žemės sklypo ir jame esančio namo bei kitų statinių tinkamas naudojimas pagal paskirtį ir ieÅ¡kovės, kaip žemės sklypo bei statinių savininkės, nuosavybės teisių apsauga, bÅ«tina nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ Å¾emės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)sen., KaiÅ¡iadorių r. sav., apribojant atsakovo nuosavybės teises.

PraÅ¡omas nustatyti servitutas nepablogins tarnaujančiojo daikto bÅ«klės ir nepadarys didelės įtakos jo vertei: atsakovas galės tinkamai ir visapusiÅ¡kai ir toliau naudotis jam priklausančiu turtu, kaip naudojasi iki Å¡iol. Atsakovo žemės sklype yra taip pat statinys – parduotuvė ir ta žemės sklypo dalimi, kurioje ieÅ¡kovas praÅ¡ys nustatyti servitutÄ , atsakovas naudojasi – yra važinėjama, vaikščiojama, yra durys į parduotuvę, pro kurias yra tiekiamos prekės ir pan. Nustatytas servitutas faktiÅ¡kai neapribos atsakovo teisės naudotis daiktu pagal paskirtį, atitinkami nenustačius servituto, ieÅ¡kovės neturi galimybės tinkamai prižiÅ«rėti savo daiktÄ , kas turi įtakos daikto bÅ«klei ir vertei.

PraÅ¡omo nustatyti servituto plotis yra 3,07 m, o ilgis 16,62 m, bendras servituto plotas 0,0050 ha.IeÅ¡kovė UAB „Aradva“ pateikė UAB „Geosoma“, licencijos Nr. G-644-(310), iÅ¡duota 2008-07-30, schemÄ , parengtÄ 2015-09-24, „Dėl statinio servituto nustatymo“ (b.l. 76-77), kuri yra sudedamoji ieÅ¡kinio reikalavimo dėl servituto nustatymo dalis, todėl laikoma, kad ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl servituto nustatymo, kuriuo praÅ¡o nustatyti pagal pridedamÄ UAB „Geosoma“, licencijos Nr. G-644-(310), iÅ¡duota 2008-07-30, schemÄ , parengtÄ 2015-09-24, „Dėl statinio servituto nustatymo“, servitutÄ â€“ 2,57 m pločio ties įvažiavimu ir 2,69 m. pločio kiemo dalyje, 14,90 m ilgio, bendras servituto plotas 0,0039 ha, suteikiantį teisę ieÅ¡kovei UAB „Aradva“, kaip nekilnojamojo turto savininkei ir/ar naudotojams naudotis atsakovės žemės sklypo, unikalus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)r. sav., dalimi vykdant pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)sen., KaiÅ¡iadorių r. sav., priklausančio UAB „Aradva“, remonto ir priežiÅ«ros darbus – įeinant/iÅ¡einant ar kitaip patenkant į atsakovės žemės sklypÄ , prižiÅ«rint, remontuojant šį prie ribos esantį pastatÄ .

IeÅ¡kovė nurodo, kad siÅ«lomas nustatyti servitutas pagal naujÄ schemÄ atitinka vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų interesų pusiausvyros principÄ , sudarytÄ laikantis proporcingumo principo, kuris reiÅ¡kia, kad servitutas neturi riboti tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra bÅ«tina tinkamam naudojimusi vieÅ¡pataujančiu daiktu užtikrinti. Nustačius praÅ¡omÄ servitutÄ ieÅ¡kovas turės galimybę tinkamai vykdyti savo statinio priežiÅ«ros darbus, statyti pastolius, kopėčias, įvaryti reikalui esant automobilį pastoliams iÅ¡krauti, įvaryti bokÅ¡telį.

Teismo posėdžio metu UAB „Aradva“ atstovas direktorius A. R. palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, papildomai paaiÅ¡kino, kad tiksliai datos neprisimena, tačiau Å¡iais metais, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas UAB „Aradva“ priklausantis pastatas (duomenys neskelbtini)r. sav. Siekiant draudimo bendrovei pateikti duomenis dėl eismo įvykio ir UAB „Aradva“ darbuotojams nuvykus apžiÅ«rėti UAB „Aradva“ priklausantį pastatÄ , atsakovas P. M. UAB „Aradva“ darbuotojui J.

J. neleido prieiti prie pastato bei apžiÅ«rėti pastato sienos. Tokių atvejų bÅ«ta ir anksčiau – atsakovas taip pat nėra leidęs atlikti UAB „Aradva“ priklausančio pastato renovacijos. Bandė su atsakovu tartis gražiuoju, kad galima bÅ«tų laikinai pastatyti pastolius ir atlikti sienos remontÄ , tačiau atsakovas nesutiko. Norint renovuoti pastato sienas, reikalingas priėjimas prie Å¡ios sienos – ne tik pastolių pastatymui, tačiau turi bÅ«ti suteikta ir galimybė privažiuoti automobiliams.

RaÅ¡tu į atsakovÄ dėl leidimo renovuoti pastato sienÄ , nesikreipė. PraÅ¡o nustatyti servitutÄ . Statant pastolius, bÅ«tų reikalingas 2 m pločio servitutas, tačiau statant pastolius, pastarieji stovėtų gerokai ilgiau, nei statant bokÅ¡telius, atitinkamai iÅ¡ anksto sutartu laiku atvykstant automobiliui ir jam iÅ¡vykstant. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės UAB „Aradva“ atstovė adv. J. Ž. palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo parengta schema dėl servituto nustatymo: nežiÅ«rint to, kad nuo pastato sienos iki sklypo ribos yra 50 cm atstumas, tačiau buvo kalbėta su specialistais ir vertinta, kokios transporto priemonės gali veikti vykdant statinio priežiÅ«ros ir remonto darbus.

Buvo įvertinta tiek pastolių statymo galimybė, tiek bokštelių privažiavimo galimybė ir nuspręsta, kad ieškovui ir atsakovui palankesnis būdas būtų bokštelis: išskleidus kojas bokštelis yra 2,84 m pločio, tačiau taip pat būtina atsižvelgti į darbų saugos reikalavimus ir į galimybes apeiti bokštelį ir jį įlipti, o tai sudaro dar 70 cm. Pastolių būtų sudėtingesnė konstrukcija, mažiau mobili, stovėtų daug ilgiau, pačios konstrukcijos plotis mažiausiai 1,50 m, jie statomi nuo 50 iki 150 mm nuo sienos, be to, turi būti griežtai užtikrinami darbo saugos reikalavimai, turi būti užtikrinama, kad būtų galima vaikščioti aplinkui, todėl siūlomas nustatyti servitutas atitinka protingumo, objektyvumo ir būtinumo kriterijus.

Pastato siena yra trumpesnė nei praÅ¡omas nustatyti servituto ilgis, tačiau servituto schema buvo nubrėžta atsižvelgiant į tai, kad reikia apeiti pastatÄ ir iÅ¡ kampų, situacija sudėtingesnė taip pat ir dėl to, kad ten yra atsakovo tvora. Taip pat pastatai yra prie pat judrios gatvės, Å¡aligatvio plotis yra iki 1 m. Atsakovo žemės sklypo KaiÅ¡iadorių r sav. (duomenys neskelbtini)vertė yra 493,00 Eur. Atsakovas P. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Atsakovas yra atstovaujamas adv. padėjėjo N. Ž.. Atsiliepime į ieškinį atsakovas P. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei pastatas-gyvenamasis namas su prekybos patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini)r. Šių patalpų pirmame aukšte UAB „Melifera“ vykdo maisto prekybos paslaugas, t. y. atidaryta maisto prekių parduotuvė, antrame aukšte yra gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena atsakovas (įmonės UAB „Melifera savininkas bei vienintelis akcininkas).

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas bÅ«tinÄ reikalavimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgia į tai, jog praÅ¡omoje nustatyti žemės sklypo dalyje yra atsakovo įrengtas įvažiavimas į jam priklausančiÄ valdÄ bei joje yra įrengta prekių iÅ¡krovimo vieta (rampa). Å ioje ieÅ¡kovo praÅ¡omo nustatyti servituto žemės dalyje (atsakovui priklausančiame įvažiavime), kiekvienÄ dienÄ ir daug kartų ties paminėta rampa yra iÅ¡kraunami maisto produktai, prekės, vaisvandeniai, alkoholiniai gėrimai ir t. t.

Visos Å¡ios prekės yra atvežamos stambiagabaritinėmis maÅ¡inomis, kurios priparkuojamos atsakovui priklausančios valdos viduje ties iÅ¡krovimo rampa ir mechaninių pakėlėjų pagalba prekės iÅ¡kraunamos prekybinėse patalpose. Atsižvelgiant į tai, atsakovas įsitikinęs, jos praÅ¡omo servituto nustatymas įtakos atsakovui priklausančios įmonės veiklÄ , sukels papildomus rÅ«pesčius dėl prekių iÅ¡krovimo, kas įtakos atsakovo iÅ¡laidas, o vykdomai veiklai atsiras nuostoliai/žala.

Ä® atsakovÄ niekas nėra kreipęsis ikiteismine tvarka su praÅ¡ymu dėl ieÅ¡kovui priklausančio pastato sienos remonto, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nėra kilę jokių konfliktinių situacijų, kurių metu bÅ«tų prieÅ¡taraujama ar neigiamai žiÅ«rima į ieÅ¡kovės pastato renovacijÄ ar kitus darbus. IÅ¡ ieÅ¡kovės teismui pateikto jai priklausančio žemės sklypo 2012-11-28 plano matyti, jog jai priklausančio pastato siena, ties kuria praÅ¡o nustatyti servitutÄ ir kuri koordinuota taÅ¡kais – Nr. 7 ir Nr. 8 yra ne ant ribos su atsakovu, o 50 cm daugiau iki atsakovui priklausančios žemės sklypo ribos, ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti servitutÄ atsakovui priklausančiame sklype 3,07 m pločio, nors teismui pateiktoje 2015-04-21 schemoje dėl statinių servituto nustatymo fiksuotas tik 3,00 m plotis.

Ä®vertinus ieÅ¡kovės sklypo dalies plotį iki atsakovo ribos, kuris yra 50 cm ir ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ servituto plotį, iÅ¡ viso atsakovui tariamai pastato sienos renovacijai tenka 3,57 m plotis, nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, jog galimai renovuojant pastatÄ ir naudojant bokÅ¡telį su atraminėmis kojomis, pakanka 2,80 m pločio. VisiÅ¡kai nesuprantami ieÅ¡kovės argumentai, jog pastato sienos renovacijÄ galima atlikti tik bokÅ¡telio pagalba, kurio plotis 2,80 m. Esant reikalui, statybos/renovacijos darbus galima atlikti kopėčių ar pastolių pagalba, kurių užimamas plotas yra kur kas mažesnis, negu nurodo ieÅ¡kovė.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos 2015-04-21 UAB „Geosoma“ paruoÅ¡tos schemos dėl statinių servituto nustatymo visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku ir nėra suprantama, dėl kokių priežasčių praÅ¡omo nustatyti servituto ilgis nurodomas 16,62 m, kai ieÅ¡kovei priklausančio pastato sienos ilgis yra kur kas trumpesnis ir tai atsispindi ieÅ¡kovės pateiktuose planuose. IeÅ¡kovė siekia nustatyti ne mažiausiÄ , o maksimaliausiÄ servitutÄ , tuo pažeisdama atsakovo teises į nuosavybės neliečiamumÄ ir asmeninio gyvenimo privatumÄ .

IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl servituto nustatymo, praÅ¡o nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ , kuris neatitinka Kasacinio teismo suformuotai praktikai: civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančio daikto savininkui privalo bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Kadangi ieÅ¡kovė net nebandė spręsti tariamai jai rÅ«pimo klausimo dėl namo remonto, todėl neiÅ¡naudojo ikiteisminės tvarkos ginčui spręsti taikiai, ieÅ¡kinį pateikė nesant tam pagrindo, todėl atsakovas priverstinai patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl net ir galimai patenkinus teismui ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, o ieÅ¡kovės reikalavimas dėl jos bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog negali įgyvendinti savo teisių, susijusių su statinio naudojimu, todėl keliamas reikalavimas dėl servituto nustatymo, kuris nurodytas plane, neatitinka protingumo, proporcingumo principų, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.Teismo posėdžio metu atsakovo P. M. atstovas adv. padėjėjas N. Ž. su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytais argumentais, prašė ieÅ¡kinį atmesti bei papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei nebuvo pagrindo reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, kadangi ikiteismine tvarka ieÅ¡kovė nebandė spręsti su kaimynu ginčo dėl galimos pastato renovacijos, atsakovas bÅ«tų sudaręs palankias galimybes iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui, per tam tikrÄ laikÄ atlikti darbus ir nebÅ«tų pagrindo suvaržyti atsakovo teises į nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ .

Maždaug prieÅ¡ 1,5 metų pastolių pagalba buvo sėkmingai vykdoma UAB „Aradva“ priklausančio pastato antro aukÅ¡to renovacija, jokių nusiskundimų ar prieÅ¡taravimų atsakovas nereiÅ¡kė ir atlikti Å¡iai renovacijai pakako pastolių, bokÅ¡telių pagalba nebuvo pasitelkta. IeÅ¡kovė siekia nustatyti didesnį servitutÄ , nei priklauso, nes ieÅ¡kovė nurodė, kad bokÅ¡teliui pastatyti pakaktų iki 2,80 cm ploto. Pastato ilgis tarp 7 ir 8 taÅ¡kų schemoje yra 12,93 m. Pastačius bokÅ¡telį ar pastolius, atsakovui atsirastų papildomų iÅ¡laidų: tektų samdyti žmonės, kurie nuo gatvės pusės turėtų sukrauti paletes ar vežimėlius, per vidų juos neÅ¡ti į pastatÄ . IeÅ¡kinys ir patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas.Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei “Aradva” nuosavybės teise priklauso 0.0890 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini)Žaslių k.v.), pastatas – gyvenamasis namas su maisto prekių parduotuvės patalpomis (unikalus (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini)b.l. 11-16).

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui P. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Žaslių k.v.) ir gyvenamasis namas su prekybos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-37-38). Sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ribojasi šonine riba ir UAB “Aradva priklausančiame žemės sklype, 0,43 ir 0,31 m atstumu nuo minėtos ribos yra pastatas – gyvenamasis namas su maisto prekių parduotuvės patalpomis.

IeÅ¡kovė atsakovui P. M. priklausančiame sklype praÅ¡o nustayti servitutÄ pagal pateiktÄ schemÄ dėl statinių servituto nustatymo (b.l. 77), nes nenustačius servituto ieÅ¡kovei priklausančio statinio - gyvenamojo namo su maisto prekių parduotuvės patalpomis priežiÅ«ra ir remontas yra neįmanomi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

Servitutu suvaržoma kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisė. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo sprendimu galima nustatyti servitutÄ tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktikÄ dėl servituto nustatymo, iÅ¡aiÅ¡kino, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai bÅ«tinas ir bÅ«tinumas objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta S. P. v.

V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika 24, p. 63–67; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Å . v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007, Teismų praktika 28, p. 71–77; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji BerniÅ«nai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Servituto nustatymas, kai asmuo daiktu gali naudotis ir be jo nustatymo, reikÅ¡tų nepagrįstÄ kito savininko nuosavybės teisės ribojimÄ .

Ta aplinkybė, kad asmuo, praÅ¡antis nustatyti servitutÄ , patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jų bei kitų normų pagrindu formuojama teismų praktika leidžia daryti esminę iÅ¡vadÄ â€“ nuosavybės teisės prioritetÄ prieÅ¡ teisę į servituto nustatymÄ , nuosavybė neturi bÅ«ti nepagrįstai varžoma, o objektyvusis pagrindas servitutui priverstinai nustatyti yra tas, kad be jo neįmanoma tinkamai, normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu reikalavimÄ atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti statinio priežiÅ«ros servitutÄ laiko pagrįstu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) (toliau – Statybos įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata įpareigoja statinio naudotojÄ Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiÅ«rÄ , kuriÄ , be kita ko, sudaro pastebėtų statinio bÅ«klės defektų Å¡alinimas; remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (Statybos įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktai).

Teismas nesutinka su atsakovo P. M. argumentais, kad servituto nustatymas atsakovui priklausančiame žemės sklype nėra būtinas, nes jokio ginčo tarp šalių dėl ieškovei priklausančio pastato remonto ir priežiūros nėra. Ieškovės atstovo A. R. paaiškinimas, taip pat aplinkybė, jog šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dėl servituto nustatymo ir jo apimties tarpusavyje nesusitarė rodo, kad šalių santykiai yra konfliktiniai, susitarimo dėl ieškovei priklausančio pastato remonto ir priežiūros šalims pasiekti nepavyko.

Teismas, įvertinęs, byloje nustatytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovei priklausantis gyvenamasis namas su maisto prekių parduotuvės patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini)r., yra beveik ant ieÅ¡kovei priklausančio sklypo ribos, t.y. 0,43 ir 0,31 m atstumu nuo sklypo ribos, laiko, kad ieÅ¡kovei priklausančio pastato – gyvenamojo namo su maisto prekių parduotuvės patalpomis techninei priežiÅ«rai įgyvendinti atsakovui P. M. priklausančiame žemęs sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)r., reikalinga nustatyti statinio priežiÅ«ros servitutÄ , t.y. statinio priežiÅ«ros servituto objektyvus bÅ«tinumas atsakovui priklausančiame žemės sklype yra įrodytas.

Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl praÅ¡omo nustatyti servituto apimties. IeÅ¡kovė praÅ¡o atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti 0,0039 ha bendro ploto statinio priežiÅ«ros servitutÄ pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo schemÄ (b.l. 77). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Å¡i nuostata reiÅ¡kia, jog nuosavybės santykiai yra įstatyminio reguliavimo dalykas; kad nuosavybei ginti kuriama įstatymų sistema, užtikrinanti įvairių ir dinamiÅ¡kų nuosavybės santykių apsaugÄ , kartu ir galimybę efektyviai panaudoti turtÄ savo bei visuomenės interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrÄ galimybę riboti nuosavybės teises. Tačiau tokiu atveju turi bÅ«ti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 3 d. nutarimas).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, bÅ«tina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugÄ , atsižvelgiant į bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. L. ir kt. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-2/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo K. S. (K. S.) v. Vilniaus rajono ŽŪM ,,Vanaginė” ir kt., bylos Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lifosa“ v.

Z. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2005; kt.). Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens sÄ skaita, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobÅ«dį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant ar tų problemų nėra pats sau sukÅ«ręs servitutÄ nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-469/2007; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Å ., bylos Nr. 3K-3-469/2008; kt.). CK normos, reglamentuojančios servituto turinį (CK 4.112 straipsnį), nustato apribojimus, kurie taikytini tarnaujančiajam daiktui. Tokie ribojimai turi bÅ«ti kaip įmanoma mažesni ir kuo aiÅ¡kiau apibrėžti. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo nustatyti servituto apimties, pažymi, kad ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu reikalavimu siekia nustatyti 2,57 ir 2,69 m pločio, 14,90 m. ilgio statinio priežiÅ«ros servitutÄ , tačiau įvertinus atstumus nuo ieÅ¡kovei priklausančio statinio sienos iki ieÅ¡kovės sklypo ribos, lygiagrečios statinio sienai, statinio priežiÅ«rai ir remontui skiriamos aikÅ¡telės plotį sudarytų 3 m., ilgį – 14,90 m.

Tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad tinkamo statinio priežiÅ«ros, remonto užtikrinimui turi bÅ«ti naudojamas bokÅ¡telis, o Å¡ios specialios paskirties transporto plotis, pastačius atramines kojas, yra 2,80 m. Tačiau teismas tokius ieÅ¡kovės argumentus pripažįsta nepakankamais iÅ¡vadai dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo nustatyti statinio priežiÅ«ros servituto apimties pagrįsti. IeÅ¡kovės noras jai priklausančio statinio priežiÅ«rÄ atlikti ieÅ¡kovei priimtinesnėmis priemonėmis (Å¡iuo atveju – bokÅ¡telio pagalba) yra visiÅ¡kai suprantamas, tačiau, teismo nuomone, tokio noro įgyvendinimas nėra pateisinamas atsakovo nuosavybės teisių apsaugos aspektu, nėra suderinamas su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu ir nėra pakankamas pagrindas Å¡ioms teisėms varžyti tokia apimtimi, kokia praÅ¡o ieÅ¡kovė.

Teismas sutinka su atsakovo atstovo išsakytais argumentais, kad ieškovei priklausančio statinio priežiūra ir remontas gali būti atliekami pastolių pagalba, kurių išmatavimai lyginant su bokštelio pločiu, yra žymiai mažesni, apie 1,09 m (http://www.pastoliu-nuoma.com/assets/files/instrukcija.pdf, b.l. 89-110), todėl ieškovei statinio priežiūros įgyvendinimui naudojant pastolius, nustatytino servituto apimtis, lyginant su prašoma nustatyti ieškovės, būtų žymiai mažesnė. Pažymėtina tai, kad vien tik ieškovės noro naudotis svetimu daiktu dėl patogumo ar naudingumo negalima pripažinti pagrindu servitutui taikyti ir riboti kito savininko nuosavybės teisę ieškovės prašoma apimtimi.

Tokia situacija nesuderinama su CK 4.126 straipsnyje nustatytu reglamentavimu ir todėl teisiškai nepagrįsta. Šioje byloje pažymėtina tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame pastate-gyvenamajame name su prekybos patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini)sen., Kaišiadorių r., pirmame aukšte, UAB „Melifera“ vykdo maisto prekybos paslaugas, t. y. atidaryta maisto prekių parduotuvė, antrame aukšte yra gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena atsakovas (įmonės UAB „Melifera savininkas bei vienintelis akcininkas).

Atsakovui priklausančio žemės sklypo dalyje, kurioje praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , yra atsakovo įrengtas įvažiavimas į jam priklausančiÄ valdÄ bei joje yra įrengta prekių iÅ¡krovimo vieta (rampa). Å ioje dalyje (atsakovui priklausančiame įvažiavime) kiekvienÄ dienÄ ir daug kartų ties paminėta rampa yra iÅ¡kraunami maisto produktai, prekės, vaisvandeniai, alkoholiniai gėrimai ir t. t. Sutiktina su atsakovo nuomone, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omo servituto nustatymas įtakos atsakovui priklausančios įmonės veiklÄ , sukels papildomus rÅ«pesčius dėl prekių iÅ¡krovimo.Ä®vertinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė reikalavimo nustatyti ieÅ¡kovei priklausančio statinio priežiÅ«ros servitutÄ atsakovui priklausančiame žemės sklype neįrodė, tai yra nepagrindė bÅ«tinumo nustatyti servitutÄ bÅ«tent tokia apimtimi pagal pateiktas schemas dėl statinių servituto nustatymo (b.l. 7, 77), todėl ieÅ¡kovės reikalavimas, net ir konstatavus servituto nustatymo bÅ«tinybę, atmestinas.

Å ioje situacijoje pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieÅ¡kovo nurodytas dalykas ir pagrindas, teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atnaujinęs Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ pasiÅ«lė ieÅ¡kovei UAB “Aradva” pateikti naujÄ schemÄ dėl servituto nustatymo, atitinkančiÄ vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų interesų pusiausvyros principÄ , sudarytÄ laikantis proporcingumo principo, tačiau, kaip teismas jau pasisakė aukščiau, 2015-09-24 schema dėl statinių servituto nustatymo (b.l.

77) laikytina ribojančia tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teises daugiau nei yra bÅ«tina tinkamam naudojimuisi vieÅ¡pataujančiu daiktu užtikrinti, tai yra pažeidžianti proporcingumo principÄ . Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir patikslintas ieÅ¡kinys atmestini.Kiti Å¡alių argumentai, raÅ¡ytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi. Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinos atsakovo turėtos 820,00 Eur iÅ¡laidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ Â (b.l. 30, 31, 32, 65, 66, 83, 84) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

CPK 98 str. 2 d. nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, teismas laiko, kad atsakovo P. M. praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ suma yra pagrįsta, todėl priteistina atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB “Aradva”.Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (kurias sudaro 6,84 Eur) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės “Aradva” ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB “Aradva” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui P. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 820,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų, 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB “Aradva” (įmonės kodas 158973124) 6,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                            Edita Dambrauskienė