2017-08-23 Nr. AB-15468-3-65-3-00127-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-579-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00127-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 2–6) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti jai 50 000 Eur neturtinę žalą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Iš pareiškėjos skundo esmės matyti, kad ji skundu prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su Panevėžio pataisos namų medicinos personalo veiksmais, netinkamai jai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnį, ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, taip pat ir žalos atlyginimo, priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Teismas, atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Panevėžio pataisos namuose, atlyginimo nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 3 punkte nurodytus ginčus, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administraciniai teismai negali spręsti D. K. dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų galbūt padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Dėl šios priežasties pareiškėjos skundą atsisakyta priimti nagrinėti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėja D. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuriame prašo priimti ir išnagrinėti pareiškėjos skundą.

Teigia, kad pareiškėja žalą kildina iš to, kad būdama sveika, pateko į Panevėžio pataisos namus, kur dėl netinkamų ir higienos normų neatitinkančių kalinimo sąlygų, bausmės atlikimo metu susirgo (duomenys neskelbtini), kuri apgydyta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Grąžinus į Panevėžio pataisos namus, tas pačias apgyvendinimo sąlygas, (duomenys neskelbtini) atsinaujino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), nes sprendė, jog ginčas dėl pareiškėjai, kaip teigiama, netinkamai suteiktų gydymo paslaugų padarytos neturtinės žalos atlyginimo ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016). Taigi dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų, 50 000 Eur neturtinę žalą. Savo skunde pareiškėja nurodė aplinkybes, susijusias su tuo, kaip ji susirgo ir buvo gydoma. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja neturtinę žalą sieja su, jos manymu, netinkamu gydymu. Pažymėtina, jog pareiškėja iš esmės nenurodė jokių Panevėžio pataisos namų administracijos veikų, su kuriomis būtų siejamas jos prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, nusprendė, kad pareiškėja prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su, jos nuomone, netinkamais Panevėžio pataisos namų medicinos personalo veiksmais, teikiant jai sveikatos priežiūros paslaugas, todėl toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Be to, tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir tai, kad Panevėžio apygardos administraciniam teismui priėmus skundžiamą 2017 m. gegužės 3 d. nutartį, pareiškėja su tokio paties pobūdžio reikalavimu, t. y. dėl 50000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios sutrikus jos sveikatai, atlyginimo, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą (civilinė byla Nr. 2-5140-837/2017).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Pažymėtina, jog pareiškėja, manydama, kad ji patyrė neturtinę žalą ir dėl Panevėžio pataisos namų veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje, turi teisę bendra tvarka kreiptis į administracinį teismą, skunde aiškiai įvardindama administracijos veiksmus, su kuriais ji sieja tokios neturtinės žalos atsiradimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė