2016-09-14 Nr. AB-17679-3-64-3-02109-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-395-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02109-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. Č. ir V. A. J. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apygardos administracinio teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-29-621/2016 pareiškėjų V. A. J. ir I. Č. skundą tenkino – panaikino Radviliškio rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T-45 ir įpareigojo Savivaldybės tarybą sekančiame jos posėdyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti pareiškėjų V. A. J. bei I. Č. atstovo 2014 m. spalio 22 d. prašymą atleisti jas nuo žemės mokesčio už 2015 metus už Radviliškio miesto ribose esančius žemės sklypus, o jei tai neįmanoma, nustatyti joms 0,01 procento lengvatinio mokesčio tarifą.

Savivaldybė 2016 m. vasario 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą.

Šiaulių apygardos administracinio teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė Savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo panaikinimo atsisakyti priimti ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašė šio termino atnaujinti.

2016 m. vasario 17 d. Savivaldybė elektroninių ryšių priemonėmis įteikė teismui prašymą atnaujinti Savivaldybės 2016 m. vasario 8 d. apeliacinio skundo padavimo terminą ir perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka.

Prašyme nurodė, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas paskelbtas 2016 m. sausio 25 d. 16 val., sprendimo paskelbime Savivaldybės atstovas nedalyvavo, sprendimas 2016 m. sausio 26 d. lydraščiu išsiųstas bylos šalims. Savivaldybė per EPP sistemą 2016 m. vasario 9 d. padavė 2016 m. vasario 8 d. apeliacinį skundą. Byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Apeliantas nesutikdamas su byloje priimtu sprendimu, apeliacinio skundo parengimui turėjo skirti daug laiko, tai parodo pakankamai didelė apeliacinio skundo apimtis (8 lapai) ir skunde išdėstyti išsamūs nesutikimo su pirmosios instancijos sprendimu motyvai.

Be to, apelianto darbuotojas – juristas, be šios bylos apeliantą atstovavo kitose bylose, teikė konsultacijas Savivaldybės gyventojams, atliko kitas darbuotojo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Svarbu, kad priešingai nei advokatas, apelianto darbuotojas neturi galimybės įtakoti savo darbo krūvio mąsto, todėl dėl didelio darbo krūvio apeliacinis skundas buvo parengtas tik 2016 m. vasario 8 d., t. y. paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną, baigiantis darbo laikui. Kadangi šioje byloje procesiniai dokumentai paduodami per EPP sistemą, darbuotojas parengtą skundą ketino paduoti šiomis elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau dėl savivaldybės interneto ryšio sutrikimų darbuotojui nepavyko prisijungti prie EPP sistemos ir dėl to nuo darbuotojo nepriklausančių aplinkybių, laiku ir tinkamai nepavyko paduoti apeliacinio skundo.

Kitą dieną, t. y. 2016 m. vasario 9 d. apeliacinį skundą per EPP sistemą dėl savivaldybės interneto ryšio sutrikimų pavyko paduoti (įkelti) tik iš antro karto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, t. y. objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas esant panašioms aplinkybėms savo praktikoje yra tenkinęs prašymus atnaujinti terminus apeliaciniams skundams pateikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje eTA-76-261/2015).

Kitais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 5 dalyje numatytais būdais, t. y. paštu ar faksimiliniu laišku, pasibaigus teismo ir savivaldybės darbo laikui, paduoti apeliacinio skundo darbuotojas nebeturėjo galimybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių.

Tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug gali turėti reikšmės vertinant ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių.

2016 m. vasario 18 d. pareiškėjos V. A. J. ir I. Č. elektroninių ryšių priemonėmis įteikė teismui prašymą dėl praleisto termino neatnaujinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašė atmesti apelianto 2016 m. vasario 17 d. prašymą bei praleisto apeliacinio skundo padavimo termino neatnaujinti.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 19 d. Savivaldybės prašymo netenkino ir neatnaujino termino apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo paduoti. Atsisakė priimti Savivaldybės apeliacinį skundą.

Teismas citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl terminų skaičiavimo ir praleistų terminų atnaujinimo, rėmėsi ABTĮ 127 straipsniu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. sausio 25 d., todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2016 m. vasario 8 d. Iš Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos „Liteko“ matyti, jog Savivaldybė elektroninių ryšių priemonėmis apeliacinį skundą išsiuntė 2016 m. vasario 9 d. (pasirašymo data 2015 m. vasario 9 d., 15:22:07), taigi praleistas įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendime buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą). Teismas pažymėjo, jog Radviliškio savivaldybės tarybos atstovas 2016 m. sausio 5 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo ir žinojo, jog sprendimas bus skelbiamas 2016 m. sausio 25 d. 16 val.

Pasisakydamas dėl Savivaldybės argumentų, kad byla sudėtinga ir didelės apimties, apelianto darbuotojas – juristas, be šios bylos apeliantą atstovavo kitose bylose, teikė konsultacijas savivaldybės rajono gyventojams, atliko kitas darbuotojo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, dėl didelio darbo krūvio apeliacinis skundas buvo parengtas tik 2016 m. vasario 8 d., t. y. paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną ir baigiantis darbo laikui, kitais, ABTĮ 22 straipsnio 5 dalyje numatytais būdais, t. y. paštu ar faksimiliniu laišku, pasibaigus teismo ir savivaldybės darbo laikui, paduoti apeliacinio skundo darbuotojas nebeturėjo galimybės, teismas pažymėjo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių atsakovo darbuotojo didelį darbo krūvį, kuris sutrukdė atlikti apeliacinio skundo parengimą laiku. Taip pat teismas, kritiškai vertina apelianto teiginį, jog baigiantis 2016 m. vasario 8 d. darbo dienai, atsakovo darbuotojas nebeturėjo galimybės paduoti apeliacinio skundo kitais ABTĮ numatytais būdais, t. y. paštu ar faksimiliniu laišku. Teismas taip pat pažymėjo, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jo nurodytas priežastis (pvz., fakso aparato, telefono (fakso) ryšio teikimo gedimus, taip pat, jog Radviliškyje esančių pašto skyrių nedarbą ar jų darbo laiko sutrumpinimą).

Dėl apelianto argumentų, jog dėl savivaldybės interneto ryšio sutrikimų darbuotojui nepavyko prisijungti prie EPP sistemos ir dėl to nuo darbuotojo nepriklausančių aplinkybių, laiku ir tinkamai nepavyko paduoti apeliacinio skundo, teismas pažymėjo, jog trumpalaikiai teikiamo interneto ryšio paslaugų sutrikimai nepaneigia aplinkybės, jog apeliantas žinodamas, jog apeliacinį skundą ketina išsiųsti paskutinę apskundimo dieną, galėjo numatyti šią aplinkybę (dėl galimų interneto ryšio gedimų) ir apeliacinį skundą pateikti kitomis priemonėmis (pvz., faksu, paštu arba atnešant apeliacinį skundą tiesiogiai į teismo raštinę). Pažymėta, kad internetinio ryšio paslaugų sutrikimai prasidėjo ne 2016 m. vasario 8 d., o 2016 m. vasario 1 d. (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos informacinių technologijų ir komunikacijos skyriaus 2016 m. vasario 17 d. raštas).

Teismas papildomai nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą.

Dėl argumento, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas nežymiai (tik viena diena), teismas pažymėjo, jog tai, kad terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, tačiau maža termino praleidimo trukmė pagal teismų praktiką pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Atitinkamai šiuo konkrečiu atveju maža skundo padavimo termino praleidimo trukmė, įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, savaime nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą šį terminą atnaujinti, kadangi apelianto nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo jo valios.

Taip pat pažymėta, jog nuo sprendimo gavimo dienos (iš Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos „Liteko“ matyti, jog atsakovas skundžiamą sprendimą gavo, t. y. susipažino 2016 m. sausio 29 d. 10:29) iki termino paduoti apeliacinį skundą pabaigos dar buvo likę 11 kalendorinių dienų, tačiau per šį terminą atsakovas operatyviai nepasirūpino savo teisių gynimu. Teismo nuomone, atsakovas nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. vasario 8 d. turėjo pakankamą laiką parengti apeliacinį skundą. Teismas manė, kad atsakovas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, turėjo skundžiamame teismo sprendime nustatyta tvarka ir terminais jį apskųsti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog terminą paduoti apeliacinį skundą praleido dėl objektyvių priežasčių.

Teismas konstatavo, kad apelianto nurodytos priežastys, lėmusios termino kreiptis į teismą praleidimą, yra subjektyvios. Įvertinęs nurodytus motyvus ir byloje esančią medžiagą, teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju apeliantui galimybė pateikti apeliacinį skundą įstatyme numatytu terminu buvo objektyviai apribota dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, todėl prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkintas.

III. Atsakovas Savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujinti, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir priimti nagrinėti apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Atskirajame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) byla sudėtinga ir didelės apimties. Atsakovo darbuotojo didelio darbo krūvio įrodyti pateikiant konkrečius įrodymus beveik neįmanoma. Teismas turėjo vadovautis protingumo, labiau tikėtino fakto principais.

2) Teismas netinkamai vertino objektyvią, nuo atsakovo valios nepriklausančią aplinkybę – interneto ryšio sutrikimus. Apelianto darbuotojas negalėjo numatyti, kad interneto ryšio sutrikimai taip apribos galimybę prisijungti prie EPP sistemos, nes prieš tai tokių atvejų nepasitaikė. Apelianto juristas neturi įgaliojimų Savivaldybės vardu veikti santykiuose su Lietuvos paštu ir teikti siunčiamą korespondenciją apelianto vardu, už tai atsakingo darbuotojo, pasibaigus darbo laikui, darbo vietoje nebebuvo, juristas negalėjo patekti ir į užrakintas patalpas, kuriose yra fakso aparatai.

3) Lietuos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje atsisako pernelyg formalaus ir griežto aplinkybių dėl termino praleidimo vertinimo.

4) Teismas nepasisakė dėl to, kad šio ginčo veiksmingas išsprendimas turės tiesioginės įtakos tolimesniam apelianto veiklos teisingos praktikos, atleidimo nuo žemės mokesčio klausimu, formavimui. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas galėtų pati precedentu tokio pobūdžio bylose.

5) Terminas praleistas tik 1 diena, tai neužvilkino teisminio proceso, atsisakymas priimti atsakovo skundą būtų neproporcinga priemonė.

Pareiškėjos pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo, prašo vadovautis jų atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Mano, kad apeliacinio skundo terminas buvo praleistas dėl klaidingo apeliacinio skundo padavimo termino skaičiavimo. Prašo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo, neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas siekia pateikti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo. Atitinkamai pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį paskutinė diena pateikti apeliacinį skundą buvo 2016 m. vasario 8 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, kad atsakovas apeliacinį skundą per elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė 2016 m. vasario 9 d. 15 val. 22 min. Taigi, apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas, dėl to ginčo nėra.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, pirmiausia pažymėtina, jog maža termino praleidimo trukmė teismų praktikoje nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012; 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovas akcentuoja tai, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvios, nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės – interneto ryšio sutrikimų, dėl kurių, dėl didelio darbo krūvio, paskutinę termino dieną parengęs apeliacinį skundą atsakovo darbuotojas juristas jo negalėjo pateikti elektroninio ryšio priemonėmis. Atsakovas teigia, kad laiku pasinaudoti kitomis ABTĮ numatytomis priemonėmis (paštu ar faksu) negalėjo, nes apelianto juristas neturi įgaliojimų Savivaldybės vardu veikti santykiuose su Lietuvos paštu ir teikti siunčiamą korespondenciją apelianto vardu, už tai atsakingo darbuotojo, pasibaigus darbo laikui, darbo vietoje nebebuvo, juristas negalėjo patekti ir į užrakintas patalpas, kuriose yra fakso aparatai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, pirma, kai apeliacinį skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti apeliacinį skundą teismui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011). Antra, prašantis atnaujinti praleistą terminą asmuo visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).

Atsakovas, pagrįsdamas argumentus, kad 2016 m. vasario 8 d. dėl Savivaldybės interneto ryšio sutrikimų atsakovo darbuotojas negalėjo prisijungti prie EPP sistemos, pateikė Savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir komunikacijos skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d. Informacinių technologijų ir komunikacijos skyriaus specialistai ne kartą nustatė Savivaldybės administracijai teikiamo ryšio paslaugų sutrikimus, kurie galėjo įtakoti sklandų Savivaldybės administracijos darbuotojų naudojimąsi internetinio ryšio paslaugomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks raštas, viena vertus, vienareikšmiškai nepatvirtina, jog atitinkami internetinio ryšio sutrikimai buvo fiksuoti ir, kaip teigia atsakovas, 2016 m. vasario 8 d. darbo dienos pabaigoje. Antra vertus, jau nuo 2016 m. vasario 1 d. fiksuojant internetinio ryšio sutrikimus, atsakovas, veikdamas apdairiai, protingai ir rūpestingai, turėjo imtis atitinkamų priemonių šiems sutrikimams operatyviai šalinti, taip užtikrinant efektyvų Savivaldybės darbą. Atsakovo darbo organizavimo klausimai, tiek, kiek tai susiję su atitinkamų veiksmų dėl keletą dienų trunkančių interneto ryšių sutrikimų nesiėmimu, tiek su atsakovo darbuotojo juristo darbo organizavimu, krūviu, jo įgaliojimais ir galimybėmis, nesant galimybių procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu būdu, operatyviai ir laiku tai padaryti kitais ABTĮ numatytais būdais, nelaikytinos objektyviomis, nuo atsakovo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas.

Kartu pastebėtina ir tai, jog kitą darbo dieną – 2016 m. vasario 9 d. apeliacinis skundas teismui pateiktas tik gerokai po pietų – 15 val. 22 min., naudojantis EPP.

Teisėjų kolegijos vertinimu, veikdamas operatyviai ir apdariai, esant interneto ryšio sutrikimams, atsakovas galėjo jau darbo dienos pradžioje jį pateikti teismui kitais ABTĮ nustatytais būdais, tačiau taip nepasielgė.

Atsakovas taip pat nurodo, kad šio ginčo veiksmingas išsprendimas turės tiesioginės įtakos tolimesniam apelianto veiklos teisingos praktikos, atleidimo nuo žemės mokesčio klausimu, formavimui, apeliacinės instancijos teismo sprendimas galėtų pati precedentu tokio pobūdžio bylose.

Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Tas pats pasakytina ir apie apeliacinius skundus. Taigi, manydamas, jog ši konkreti byla yra tokia svarbi ir reikšminga, tačiau pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų skundą, atsakovas, veikdamas protingai, apdairiai ir rūpestingai, galėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, kad apeliacinis skundas byloje būtų parengtas ir pateiktas laiku (pvz., skundą parengti ne paskutinės termino dienos vakare, o kiek anksčiau, kad, esant keletą dienų trunkantiems interneto ryšio sutrikimams, negalint apeliacinio skundo pateikti elektroniniu būdu, tai galėtų būti padaryta kitais ABTĮ numatytais būdais).

Dėl atskirojo skundo argumentų, kad Lietuos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje atsisako pernelyg formalaus ir griežto aplinkybių dėl termino praleidimo vertinimo, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Vertinimas, jog šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti atsakovo praleisto apeliacinio skundo padavimo termino, susijęs su konkrečiai šiuo atveju susiklosčiusiomis aptartomis aplinkybėmis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė