2023-08-29 Nr. CB-6931-2-68-3-08803-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3937

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08803-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. rugpjūčio 23 d. paduotu atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens malūnas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 14 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą.

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodė šiuos argumentus: 1) nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados, kad nuomos sutarties terminas negalėjo būti keičiamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nuomos sutarties termino pakeitimas neprieštaravo nuomos sutarčiai. Ginčo susitarimo sudarymo metu galioję teisės aktai nenumatė maksimalaus nuomos termino, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad nuomos terminas nebuvo esminė nuomos sutarties sąlyga; 2) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023 suformavo aktualią praktiką sprendžiant ginčus dėl valstybinių nekilnojamojo turto nuomos sandorių pripažinimo negaliojančiais ir taikant alternatyvią sankciją – sutrumpinant sutarties galiojimo terminą, tačiau Vilniaus apygardos teismas neturėjo galimybės ja vadovautis; 3) nepagrįsta teismo išvada, kad pratęsiant nuomos sutartį buvo pažeisti teisės aktuose įtvirtinti visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai, taip pat nebuvo pažeistas įstatymu nustatytas imperatyvas. Sudarant ginčijamą susitarimą galiojo Vyriausybės 1995 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 243 „Dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos“, kurio 3.1 punkte buvo įtvirtinta rekomendacinio pobūdžio nuostata dėl maksimalaus nuomos sutarties termino; 4) teismas 22 metų senumo sutarčiai nenurodydamas Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) iš esmės taikė šio įstatymo 106 straipsnį. Galiojantis VPĮ nustatė, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas neatsižvelgė į sankcijos proporcingumą, neįvertino privataus nuomininko investicijų į valstybės turtą ir įsipareigojimų trečiosioms šalims, kurie buvo prisiimti turint teisėtus lūkesčius, kad nuomos sutartis galios dar 28 metus. Teismas nepasisakė dėl privataus nuomininko patirtos žalos, vienai iš sutarties šalių ginčijant savo pasirašytą sutartį; 5) valstybės turto valdymo principai įstatymų leidėjo valia pirmą kartą nurodomi 2006 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcijos Nr. X-771 81 straipsnyje (dabartinis VSTVNDJĮ redakcijos 9 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas, juos pritaikė atgalina data.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrindžia nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimo.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Nepriėmus kasacinio skundo, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vandens malūnas“ (j. a. k. 110658510) 219 (du šimtus devyniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugpjūčio 18 d. akcinės bendrovės „SEB bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. 10371.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Jūratė Varanauskaitė