2023-01-18 Nr. AB-1565-3-61-3-03202-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1178-415-2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03202-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjos Rietavo savivaldybės administracijos atstovui advokatui Edmundui Luotei,

atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovei V. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Rietavo savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Rietavo savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 21.1.6 papunkčiu, įsigyjant darbus, vertinama vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus). Vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 perkamų darbų vertės. Metodikoje nurodyta norma nesuteikė jokio pagrindo pareiškėjui pirkimo dokumente nurodyti mažesnę nei 95 650 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) (191 300 Eur / 2) arba 79 050 Eur be PVM (158 099,17 Eur / 2) svarbiausių darbų sumos. Todėl pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimą vykdytojui turėti ne mažesnę nei 20 347,52 Eur be PVM tvarkomųjų paveldosaugos darbų vidutinę apyvartą per 5 metus nebuvo jokios galimybės. Atsižvelgiant į tai, CPVA nepagrįstai teigia, kad pirkimo dokumentuose yra nurodyta per didelė tvarkomųjų paveldosaugos darbų, kaip svarbiausių statybos darbų, vertė.

2.2. CPVA, vertindama, kad svarbiausi projekte yra ne paveldosaugos tvarkomieji darbai, o tvarkomieji statybos darbai, rėmėsi tik kiekybiniu rodikliu, t. y., kad tvarkomieji statybos darbai projekte sudaro 3,08 karto didesnę sumą nei tvarkomieji paveldosaugos darbai. Remiantis tokiu rodikliu, t. y., kai svarbiausiais pripažįstami ne specifiniai kultūros paveldo objektui, kokiu yra Oginskių dvaro kompleksas Rietave, o tvarkomieji statybos darbai, konkurse būtų galėję dalyvauti ir laimėti bet kurie ūkio subjektai, galintys atlikti statybos tvarkomuosius darbus, nepaisant to, kad neturi jokios patirties tokiems darbams atlikti kultūros paveldo objektuose. Statybos tvarkomųjų darbų atlikimas kultūros paveldo objektuose turi savo specifiką ir tai įtvirtinta statybą tokiuose objektuose reglamentuojančiuose teisės aktuose. Asmenys, vadovaujantys tokių darbų atlikimui, turi turėti specialią kvalifikaciją. Tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1‑880 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir STR 1.02.01:2017) 20, 50 punktuose.

2.3. Jis nepažeidė nei 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 6 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų skaidrumo ir nediskriminavimo principų, nei 17 straipsnio 3 dalyje ir 47 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto reikalavimo dirbtinai nemažinti konkurencijos. Jis įvykdė visus būtinus konkurso viešinimo reikalavimus. Nediskriminavimo principas nei VPĮ nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme neatskleistas. Todėl aktualios Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 5, 10 ir 11 straipsnių nuostatos, tačiau nė vienas jose įvardintas draudimas nėra susijęs su pirkimo dokumentuose vykdytojui keliamais reikalavimais. Pirkimo pasiūlyme nėra diskriminuojamas nei vienas Lygių galimybių įstatyme nurodytas asmuo ar asmenų grupė.

2.4. Jis turėjo tikslą nupirkti darbus kuo pigiau ir tai suformulavo pasiūlyme, nurodydamas maksimalią pirkimo kainą – 191 300 Eur su PVM, kuri buvo 10 000 Eur mažesnė nei darbų sąmata. Mažesnė kaina nei sąmata iš esmės ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl įvykusiame konkurse dalyvavo vienas dalyvis. Prieš tai skelbti konkursai neįvyko, nes konkurso dalyviai pateikė pasiūlymus didesne nei nurodyta maksimali darbų kaina. Iš pateiktų dalyvių sąrašo, dalyvavusių neįvykusiame konkurse, yra akivaizdu, kad svarbiausių paveldosaugos darbų vertės kriterijus paraiškas pateikusių asmenų dalyvavimui konkurse neturėjo esminės įtakos ir konkurencijos neribojo. Projekto „Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus kompleksinis sutvarkymas ir pritaikymas kultūrinėms, edukacinėms reikmėms“, projekto kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) rangos darbų pirkimas CVP IS informacinėje sistemoje buvo skelbtas 3 kartus su tais pačiais kvalifikaciniais reikalavimais: 1) pirkimas Nr. 365134 paskelbtas 2018 m. balandžio 10 d. Gauti 2 pasiūlymai iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Apastata“ ir UAB „Pamario restauratorius“. Gavus pretenziją dėl techninio projekto klaidų ir ją tenkinus, pirkimą nutarta nutraukti; 2) pirkimas Nr. 386636 paskelbtas 2018 m. birželio 13 d. Gauti 4 pasiūlymai iš UAB „Apastata“, UAB „Pamario restauratorius“, UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių meistras“. Pasiūlymai buvo atmesti jų kainoms viršijus projekto įgyvendinimui turimą pinigų sumą; 3) pirkimas Nr. 393170 paskelbtas 2018 m. liepos 26 d. Gautas 1 pasiūlymas iš UAB „Pamario restauratorius“, kurio pasiūlymas atitiko kainos kriterijų.

2.5. Dalyvių skaičiaus išplėtimas, mažinant reikalavimus konkurse dalyvaujantiems asmenims ir nurodant kaip svarbiausius darbus ne paveldosaugos, o statybos tvarkomuosius darbus, buvo susijęs su grėsme, kad konkursą laimės patirties paveldosaugos darbų ar statybos darbų kultūros paveldo objekte nevykdęs asmuo, kuris neturi jokios patirties tokiems darbams atlikti, o įmonės vadovai ar siūlomi darbų vadovai neturi tinkamos STR 1.02.01:2017 20 ar 50 punkte reikalaujamos kvalifikacijos. Atitinkamų kvalifikacinių reikalavimų, reikalingų atlikti tvarkomuosius statybos darbus kultūros paveldo objekte, įvykdymui reikalingas laikas būtų iš esmės įtakojęs darbų vykdymo terminų pažeidimą, kita vertus, būtų iškilusi grėsmė pačiam paveldosaugos objektui – Oginskių rūmų kompleksui Rietave, atskirų jo objektų kultūrinei, paveldosaugos vertei.

2.6. CPVA pastabos dėl UAB „Pamario restauratorius“ kvalifikacijos yra prieštaringos ir klaidinančios. Pastabų 9 punkte buvo nurodoma atsisakyti sutarčių vertinimo, atitinkamai ir konkurso dalyvių įvykdytų ar vykdomų sutarčių kultūros paveldo objektuose. Viena vertus, buvo nurodoma atskirti atskirus darbus (paveldosaugos ir paprastojo remonto), kita vertus – iš jų išskirti svarbiausius darbus, o tada formuluoti reikalavimą, reikalaujant iš rangovo turėti statybos darbų apyvartą, nereikalaujant patirties kokioje atskiroje darbų rūšyje. Kadangi nurodytos prieštaringos CPVA pastabos dėl rangovo kvalifikacinių reikalavimų dėl patirties, atliekant statybos darbus turėjimo nesudarė galimybių atrinkti pakankamai patyrusios kultūros paveldo objekto statybose įmonės, atsižvelgiant į konsultacijas su kultūros paveldo institucija, buvo pasirinktas paveldosaugos darbų kriterijus, įgalinantis spręsti apie įmonės patirtį, atliekant statybos darbus kultūros paveldo objekte.

2.7. Atsižvelgiant į kultūros paveldo objekto svarbą savivaldybei, į tai, kad tai svarbiausias ir reikšmingiausias kultūros paveldo objektas savivaldybėje, taip pat į tai, kad bet kokiems statybos darbams kultūros paveldo objekte reikalingos specialios žinios, numatytos statybos techniniuose reglamentuose bei patirtis jas taikant, pareiškėjo suformuluoti reikalavimai rangovui laikytini proporcingais ir dirbtinai nemažinančiais konkurencijos. Be to, konkursas įvyko ir darbai buvo nupirkti už mažesnę kainą nei sąmata, nebuvo gauta jokių skundų dėl konkurencijos ribojimo iš konkurse siekusių dalyvauti statybinių organizacijų, visi darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku, jokių dirbtinių konkurencijos ribojimų nebuvo padaryta.

2.8. Kai, esant tokioms aplinkybėms, pažeidimas nustatomas jau pasibaigus konkursui ir net įvykdžius visą viešo pirkimo procedūrą, savivaldybė yra pastatoma į labai keblią finansinę padėtį. Tokie CPVA veiksmai, kai teikiamos pastabos dėl reikalavimų rangovams yra prieštaringos ir klaidinančios, kai jos nesiremia statybos teisės reikalavimų žinojimu, laikytini neproporcingais ir neekonomiškais.

3. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. CPVA, atlikusi pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, jog pareiškėjas (projekto vykdytojas), nustatydamas galbūt neproporcingą pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, suvaržė konkurenciją, apribodamas tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime, pažeisdamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo ir skaidrumo principus, 47 straipsnio 1, 7 dalių nuostatas. Tai nustačius, buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą (Nr. IT01) bei pradėtas pažeidimo tyrimas. Atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimą, CPVA priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, nustatydamas neproporcingą pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, apribojo tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime ir suvaržė konkurenciją, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus nediskriminavimo ir skaidrumo principus, 47 straipsnio 1, 7 dalių nuostatas.

4.2. Pareiškėjas (projekto vykdytojas) įvykdė supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu), kurio pirkimo objektas – Projekto rangos darbai – tvarkomieji statybos ir tvarkomieji paveldosaugos darbai. Vadovaujantis Tvarkomųjų statybos darbų projekto skaičiuojamosios kainos nustatymo dalimi, buvo nustatyta planuojama paprastojo remonto darbų vertė – 151 869,00 Eur su PVM (125 511,57 Eur be PVM), o vadovaujantis Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto skaičiuojamosios kainos nustatymo dalimi, buvo nustatyta planuojama tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė – 49 241,00 Eur su PVM (40 695,04 Eur be PVM), t. y. tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė buvo nustatyta 3,08 karto mažesnė nei tvarkomųjų statybos darbų vertė. Tai nustačius, buvo pagrįstai padaryta išvada, kad pirkimo sąlygose buvo apibrėžti tvarkomieji paveldosaugos darbai ir tvarkomieji statybos darbai, kurie savo esme nėra tapatūs, kadangi pagal UAB „Pamario restauratorius“ kartu su 2018 m. rugpjūčio 9 d. pasiūlymu Nr. 28 pateiktas sąmatas paprastojo remonto darbų vertė – 118 468,19 Eur su PVM (97 907,60 Eur be PVM), tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė – 68 220,76 Eur su PVM (56 380,79 Eur be PVM), t. y. tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė 1,74 karto mažesnė nei tvarkomųjų statybos darbų vertė.

4.3. Pareiškėjo pirkimo dokumentų sąlygų 12 punkto 3 lentelės 12.2 papunktyje numatytas reikalavimas „Teikėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų (tvarkomieji paveldosaugos darbai) vertė per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau negu 5 metus) yra ne mažesnė kaip pusė perkamų darbų vertės“ (toliau – ir Reikalavimas). Pirkimo sąlygose, nustatant vidutinės metinės vertės reikalavimą, privalėjo būti atsižvelgiama į svarbiausią statybos darbų vertę, t. y. tvarkomuosius paveldosaugos darbus, ir atsižvelgiant į tai, kad svarbiausiais darbais buvo įvardinti būtent tvarkomieji paveldosaugos darbai, reikalaujama tokių atliktų darbų vertė turėjo būti nustatoma būtent nuo šių (tvarkomųjų paveldosaugos darbų), o ne visų pirkimu perkamų darbų, kurie, apima ir tvarkomuosius statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad tvarkomieji statybos darbai sudarė didžiąją dalį darbų, pagrįstai buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Tvarkomųjų statybos darbų projekto ir Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto skaičiuojamųjų kainų nustatymo dalimis, svarbiausiais turėjo nustatyti ne tvarkomuosius paveldosaugos darbus, o tvarkomuosius statybos darbus. Todėl pareiškėjo Reikalavimas nepagrįstas ir neproporcingas pirkimo objektui.

4.4. Statybos darbų, kurie būtų laikomi tvarkomaisiais paveldosaugos darbais arba tvarkomaisiais statybos darbais, atskyrimas yra galimas vertinant atliekamų darbų turinį, o vien tik aplinkybė, kad perkami darbai bus atliekami kultūros paveldo objekte, nepagrindžia šių darbų priskyrimo tvarkybos darbams. Remiantis pirkimo sąlygų 12.1 ir 12.3 papunkčiais, darytina išvada, kad pareiškėjas apibrėžė pirkimo sąlygose kvalifikacinius reikalavimus, susijusius su teise verstis atitinkama veikla, tiekėjams (juridiniams asmenims) bei tiekėjams (fiziniams asmenims (specialistams). Reikalavimu, kurio tikslas įsitikinti tiekėjų techniniu ir profesiniu pajėgumu, nėra siekiama įsitikinti, ar tiekėjas turi teisę atlikti tam tikrus statybos darbus ir (ar) turi specialistų, turinčių teisę atlikti tam tikrus statybos darbus. Tvarkomuosius statybos darbus atliekantys specialistai yra atestuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Šiuose teisės aktuose nėra keliami specifiniai reikalavimai atlikti darbus kultūros paveldo statinyje ar teritorijoje, todėl tik atlikdami tvarkomuosius paveldosaugos darbus, o ne tvarkomuosius statybos darbus, asmenys turi turėti specialių paveldosaugos žinių ir reikiamą tvarkomųjų paveldosaugos darbų atestaciją.

4.5. Ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kurie nepriskirtini Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) kompetencijai, o pareiga apibrėžti proporcingus pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus yra nustatyta pareiškėjui, todėl šios pareigos neįvykdymo pasekmės negali būti pateisinamos konsultacija su netinkamu (ar bet kokiu kitu) subjektu ir (ar) nustatant Reikalavimą, kuris, nagrinėjamu atveju nepagrįstai susiaurino visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai.

4.6. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, pateisinančių Reikalavimo tikslingumą ir pagrįstumą, todėl buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pirkimo sąlygose nustatytas Reikalavimas yra neproporcingas pirkimo objektui, ribojantis tiekėjų konkurenciją, nesudarantis sąlygų pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams, ir pažeidžiantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

4.7. Pareiškėjo nustatytas nepagrįstas ir pirkimo objektui neproporcingas Reikalavimas galėjo daryti ar padarė įtaką mažam tiekėjų susidomėjimui, nes tiekėjai nekonkuravo dėl pirkimo sutarties sudarymo. Nustačiusi, kad nagrinėjamo pirkimo atveju pirkimo sąlygose nustatytas nepagrįstas ir neproporcingas pirkimo objektui Reikalavimas, pagrįstai konstatuota, kad šis Reikalavimas pažeidė proporcingumo principą (nes, vertinant pirkimo objektą, svarbiausi yra tvarkomieji statybos darbai, reikalauta svarbiausių statybos darbų vertė nesusieta su tvarkomaisiais paveldosaugos darbais), taip pat ir nediskriminavimo, skaidrumo principus, padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Tai nustačius, pagrįstai buvo nustatyta finansinė korekcija.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-964-811/2021 pareiškėjo Rietavo savivaldybės administracijos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2022 minėtą teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo Rietavo savivaldybės administracijos skundą patenkino – panaikino viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus kompleksinis sutvarkymas ir pritaikymas kultūrinėms, edukacinėms reikmėms“, projekto kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 26 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą Projekto „Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus kompleksinis sutvarkymas ir pritaikymas kultūrinėms, edukacinėms reikmėms“ rangos darbų pirkimą Nr. 393170 atviro konkurso būdu (toliau – ir Pirkimas).

7.2. Pirkimo sąlygų 8 punkte nurodytas Pirkimo objektas – Projekto „Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus kompleksinis sutvarkymas ir pritaikymas kultūrinėms, edukacinėms reikmėms“ rangos darbai – tvarkomieji statybos ir tvarkomieji paveldosaugos darbai. Maksimali Projekto rangos darbų pirkimo vertė – 191 300 Eur su PVM. Pasiūlymai, viršijantys šią vertę bus atmesti kaip neatitinkantys pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Darbai turėtų būti atliekami vadovaujantis parengtais projektais: „Kultūros paskirties pastato L. Ivinskio g. 4, Rietavo m. Rietavo miesto sen., Rietavo sav., paprastojo remonto projektas (Nr. (duomenys neskelbtini))“ (Tvarkomųjų statybos darbų projektas) ir „Rietavo dvaro sodybos statinių komplekso (NKV registre u. K. (duomenys neskelbtini)), muzikos mokyklos (NKV registre u. K. (duomenys neskelbtini)) Rietavo sav., Rietavo miesto sen., Rietavo m., L. Ivinskio g. 4, tvarkomųjų paveldosaugos (restauracijos, remonto, konservavimo) darbų projektas“ (Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas)“.

7.3. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad darbai bus vykdomi pagal 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioritetą „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-R-302 „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“.

7.4. Pirkimo sąlygų 12 punkto 3 lentelės „Teikėjo techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 12.2 papunktyje numatytas kvalifikacijos reikalavimas „Teikėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų (tvarkomieji paveldosaugos darbai) vertė per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau negu 5 metus) yra ne mažesnė kaip pusė perkamų darbų vertės“.

7.5. Įvykdžius Pirkimą, laimėtoju buvo pripažinta UAB „Pamario restauratorius“ ir 2018 m. rugsėjo 10 d. Rietavo rajono savivaldybė su UAB „Pamario restauratorius“ sudarė rangos sutartį Nr. R8-194 (toliau – ir Sutartis).

7.6. CPVA 2020 m. gegužės 8 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėjo pažeidimo tyrimą. Jį atlikusi skundžiamame Sprendime CPVA padarė išvadą, kad, nustatydamas neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, pareiškėjas suvaržė konkurenciją, apribojo tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime, todėl pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus nediskriminavimo ir skaidrumo principus, 47 straipsnio 1, 7 dalių nuostatas ir pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas bei pritaikė 25 proc. dydžio finansinę korekciją nuo prašomų apmokėti išlaidų sumos pagal rangos sutartį. Taigi pareiškėjas turės grąžinti 38 597,52 Eur.

8. Įvertinęs VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1, 6, 7 dalių, Metodikos 2.2, 5, 8, 21.1.1, 21.1.6 punktų nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi nustatyti tik tokias viešojo pirkimo sąlygas, kurios susiję tik su pirkimo objektu, kurios būtų aiškios, tikslios, proporcingos ir negali dirbtinai riboti konkurencijos.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, Pirkimo sąlygose nustatydamas kvalifikacinį reikalavimą, svarbiausiais darbais Projekte nurodė tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

10. Teismas vertino, jog Metodikos 21.1.6 papunktis nenustato, kad svarbiausiais darbais turi būti pripažįstami tik darbai, kurių vertė yra didžiausia. Metodika nenumato, kad darbai laikomi svarbiausiais vertinant darbų skaičiuojamųjų kainų dalis pagal jų santykinę vertę vienas kito atžvilgiu. Metodikos normų analizė nesudaro pagrindo teigti, kad svarbiausiais darbais negalėtų būti numatyti darbai įvertinus tik jų kokybinį požymį – jų sudėtingumą, specialios kvalifikacijos reikalingumą, kaip kad ginčo atveju buvo pasielgta. Pareiškėjas svarbiausius statybos darbus išskyrė ne kiekybiniu, o kokybiniu aspektu, įvertinęs tai, kad Pirkimo darbai bus atliekami kultūros paveldo objekte. Tvarkomųjų darbų atlikimas kultūros paveldo objektuose turi savo specifiką.

11. Teismas pažymėjo, kad rangovo kvalifikacijai paveldosaugos objekte keliami aukštesni reikalavimai nei statytojui, atliekančiam kapitalinės statybos darbus kitame, ne kultūros paveldo, objekte. Tai tiesiogiai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-151 „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės“ ir paveldo tvarkybos reglamentų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame Paveldo tvarkybos reglamente PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės“ (toliau – ir PTR 1.01.01:2005), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ĮV-196 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninį reglamento STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ (toliau – ir STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“) 5 ir 6 punktuose. Net ir tvarkomuosius statybos darbus, kurie nepriskiriami paveldosaugos tvarkomiesiems darbams, paveldosaugos objekte būtina atlikti, laikantis specialių, paveldosaugos objekto, jo dalių ir elementų saugą užtikrinančių reikalavimų, ir, atitinkamai, darbų rangovas tuos reikalavimus turi žinoti ir turi būti įpratęs jų laikytis.

12. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad, nustatydama kvalifikacinį reikalavimą statybos darbams, kurie vykdomi Oginskio dvaro komplekse, kuris yra svarbus Rietavo savivaldybės kultūros objektas, pareiškėjas nepažeidė principų, įtvirtintų Metodikos 8 punkte. Nustatydamas kvalifikacinį reikalavimą, pareiškėjas atsižvelgė ir į KPD pateiktą pasiūlymą.

13. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai nepriskirtini KPD kompetencijai bei pareiga apibrėžti proporcingus pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus yra nustatyta pareiškėjui, todėl šios pareigos neįvykdymo pasekmės negali būti pateisinamos konsultacija su netinkamu (ar bet kokiu kitu) subjektu, teismas pažymėjo, kad CPVA atliko pirminį preliminarų pareiškėjo dokumentų vertinimą. Pareiškėjas pirminiuose dokumentuose 12.2 papunktyje buvo įtvirtinęs kvalifikacinį reikalavimą – „Teikėjas per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau negu 5 metus) yra įvykdęs ar vykdo bent vieną statybos ar rekonstrukcijos darbų sutartį kultūros paveldo objekte, kurios vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,7 pasiūlymo vertės“. CPVA 2018 m. kovo 27 d. pateikė pastabas bei rekomendacijas, kurių 9 punkte nurodė, kad tokia sąlyga labiau taikytina prekių ir paslaugų pirkimuose bei rekomendavo vadovautis Metodikos 21.1.6 papunkčiu pasirenkant svarbiausius pirkimo darbus. Teismas vertino, kad konstatuojant pažeidimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kadangi Pirkimo dokumentai buvo parengti būtent įvertinus CPVA pastabas bei rekomendacijas.

14. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad, nustatant vidutinės metinės vertės kvalifikacijos reikalavimą, privalėjo būti atsižvelgiama į svarbiausią statybos darbų vertę, todėl, nustatant vidutinės metinės vertės svarbiausių darbų apimtį, t. y. tvarkomuosius paveldosaugos darbus, ir atsižvelgiant į tai, kad svarbiausiais darbais buvo įvardinti būtent tvarkomieji paveldosaugos darbai, reikalaujama tokių atliktų darbų vertė turėjo būti nustatoma būtent nuo jų (tvarkomųjų paveldosaugos darbų). Teismas pažymėjo, kad toks vertinimas iš esmės neatitinka Metodikos 21.1.6 papunkčio reikalavimų, kuriame aiškiai įtvirtinta, kad vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 procento perkamų darbų (o ne svarbiausių darbų) vertės.

15. Teismas vertino, kad tai, jog pasiūlymus pateikė tik vienas pirkėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad konkurencija nebuvo užtikrinta. Ginčo atveju nustatyta, kad Projekto rangos darbų pirkimas buvo skelbtas 3 kartus su tais pačiais kvalifikaciniais reikalavimais: 1) pirkimas Nr. 365134 paskelbtas 2018 m. balandžio 10 d. Gauti 2 pasiūlymai iš UAB „Apastata“ ir UAB „Pamario restauratorius“. Gavus pretenziją dėl techninio projekto klaidų ir ją tenkinus, pirkimą nutarta nutraukti; 2) pirkimas Nr. 386636 paskelbtas 2018 m. birželio 13 d. Gauti 4 pasiūlymai iš UAB „Apastata“, UAB „Pamario restauratorius“, UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių meistras“. Pasiūlymai buvo atmesti jų kainoms viršijus projekto įgyvendinimui turimą pinigų sumą; 3) pirkimas Nr. 393170 paskelbtas 2018 m. liepos 26 d. Gautas 1 pasiūlymas iš UAB „Pamario restauratorius“, kurio pasiūlymas atitiko kainos kriterijų. Taigi, konkursuose savo pasiūlymus buvo pateikę 4 rangovai, turintys pakankamą kvalifikaciją ir patirtį atliekant darbus kultūros paveldo objektuose, tačiau konkursai neįvyko dėl per didelės kainos.

16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su CPVA išvada, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei 47 straipsnio 1 ir 7 dalies reikalavimus, t. y. nustatė neproporcingus su pirkimo objektu nesusijusius reikalavimus, kurie dirbtinai apribojo konkurenciją, taip susiaurino tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime, ratą. Teismas konstatavo, kad CPVA nepagrįstai nustatė pažeidimą ir priėmė skundžiamą Sprendimą.

17. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – it ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, 93 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8 punktais.

III. 18. Atsakovas CPVA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1. Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas ir, remiantis poįstatyminiu teisės aktu, darė nepagrįstą išvadą, jog tvarkomieji paveldosaugos darbai yra tapatūs tvarkomiesiems statybos darbams bei nepagrįstai konstatavo, jog statybos vadovas, vadovaudamas tvarkomiesiems statybos darbams, turi turėti specialią kvalifikaciją, suteikiančią teisę atlikti statybos darbus kultūros paveldo objekte. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, nustatydamas kvalifikacijos reikalavimą statybos darbams, kurie vykdomi Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje, kuris yra svarbus Rietavo savivaldybės kultūros objektas, pareiškėjas nepažeidė principų, įtvirtintų Metodikos 8 punkte.

19.1.1. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 2 straipsnio 36, 37 punktų, 23 straipsnio 8 dalies nuostatas, esminis skirtumas tarp Statybos įstatymo ir NKPAĮ normų atribojimo yra remonto darbų santykis su statinio vertingosiomis savybėmis. Vadinasi, tuo atveju, kai kultūros paveldo statinio darbai yra nesusiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo keitimu, išsaugojimu, remontuojant kultūros paveldo statinius, reikia vadovautis Statybos įstatymu ir šį įstatymą detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais. Tuo atveju, kai remonto darbai yra susiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo išsaugojimu – vadovaujamasi NKPAĮ nuostatomis ir galimi tik tvarkybos darbai.

19.1.2. Statybos vadovas, turintis teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas (vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams), yra atestuojamas Statytos įstatyme nustatyta tvarka, o vadovai, turintys teisę vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, yra atestuojami NKPAĮ nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 12 str. 4 d. ir 9 d., NKPAĮ 231 str. 7 d.). Specialistai, vykdantys tvarkomuosius paveldosaugos darbus, yra atestuojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad atestatai išduodami tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, o ne tvarkomiesiems statybos darbams atlikti. Taigi, tik atlikdami tvarkomuosius paveldosaugos darbus, o ne tvarkomuosius statybos darbus, asmenys turi turėti specialių paveldosaugos žinių ir reikiamą tvarkomųjų paveldosaugos darbų atestaciją.

19.2. Teismas nevertino, kad reikalavimai rangovui yra apibrėžti Pirkimo sąlygų 12.1 papunktyje, o specialistams – 12.3 papunktyje, todėl darė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamame kvalifikacijos reikalavime, nurodant svarbiausius darbus, turėjo teisę atsižvelgti į reikalavimus, keliamus specialistams ir rangovams. Teismas, neįvertinęs, kad kvalifikacijos reikalavime svarbiausiais darbais nurodžius tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kurių planuojama vertė buvo žymiai mažesnė nei perkama tvarkomųjų statybos darbų vertė, toks reikalavimas reiškė, jog prašoma vidutinė vertė yra du kartus didesnė nei planuojamų darbų vertė, o šios faktinės Pirkimo vykdymo aplinkybės patvirtina nepagrįstai aukštą ir Pirkimo objektui neproporcingą kvalifikacijos reikalavimo apibrėžimą Pirkimo sąlygose. Pirkimo sąlygose privalo būti apibrėžti būtini, minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, o įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog Pirkimo atveju buvo būtina apibrėžti pernelyg aukštą kvalifikacijos reikalavimą, nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nepateikė.

19.2.1. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu Pirkimu buvo perkami ne tik tvarkomieji statybos darbai, bet ir tvarkomieji paveldosaugos darbai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Metodikos 8.4 papunkčiu, privalėjo vertinti ne tik Pirkimo sąlygų 12.2 papunktyje apibrėžtą kvalifikacijos reikalavimą, bet ir Pirkimo sąlygų 12.1 ir 12.3 papunkčiuose apibrėžtus kvalifikacijos reikalavimus. Ginčijamame kvalifikacijos reikalavime vidutinės vertės (tvarkomųjų paveldosaugos darbų) išraiška susieta su perkamų darbų verte, todėl toks kvalifikacijos reikalavimas reiškė, kad tiekėjai turėjo pateikti įrodymus, kad yra atlikę tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kurių vertė ne mažesnė kaip 95 650 Eur, o tai reiškia, kad kvalifikacijos reikalavime prašoma vidutinė vertė yra du kartus didesnė nei planuojama tokių darbų vertė, todėl CPVA pagrįstai vertino, kad toks reikalavimas yra neproporcingas Pirkimo objektui.

19.2.2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą grindė argumentais, kad pirkimo objektas pasižymėjo specifine paskirtimi, tačiau nenurodė kriterijų, kuriais remiantis Pirkimo objektas pasižymėjo specifine paskirtimi. Pareiškėjas Pirkimo objekto specifikos taip pat nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT aiškinimo, kad visuomenei reikalingų viešųjų pirkimo objektų įsigijimas pats savaime nėra reikšminga aplinkybė, pateisinanti pernelyg aukšto ir pirkimo objektui neproporcingo kvalifikacijos reikalavimo apibrėžimo (žr., pvz., LAT 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

19.2.3. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad „Nustatydama kvalifikacinį reikalavimą pareiškėja atsižvelgė ir į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateiktą pasiūlymą“. Tačiau byloje nėra dokumento, iš kurio būtų galima identifikuoti, kokį pasiūlymą pareiškėjui teikė KPD, todėl nėra aišku, kokiu būdu, nesant rašytinių įrodymų, teismas galėjo įvertinti KPD pasiūlymą ir daryti išvadą, jog pareiškėjas atsižvelgė į KPD pateiktą siūlymą, kai šio deklaratyvaus siūlymo turinys nėra aiškus. Be to, teismas nesiaiškino, ar KPD yra suteiktos teisės aiškinti Pirkimo sąlygų atitikimą viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kuris nepriskirtinas KPD kompetencijai, o pareiga apibrėžti proporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus yra nustatyta pareiškėjui, todėl šios pareigos neįvykdymo pasekmės negali būti pateisinamos konsultacija su netinkamu (ar bet kokiu kitu) subjektu ir / ar nustatant aukštą kvalifikacijos reikalavimą, kuris nagrinėjamu atveju nepagrįstai susiaurino visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai.

19.3. Teismas, nesiaiškindamas pareiškėjo ir CPVA atsakomybės ribų, nevertindamas CPVA 2018 m. kovo 27 d. rašto Nr. 2018/2-1951 „Pastabos ir rekomendacijos dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus kompleksinis sutvarkymas ir pritaikymas kultūrinėms, edukacinėms reikmėms“ filialas – naujos galimybės mažiems ir dideliems“ išankstinio rangos darbų pirkimo dokumentų vertinimo“ (toliau – ir CPVA rekomendacija) atitikimo Metodikos 21.1.6 papunkčio nuostatoms, darė nepagrįstą išvadą, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimui, kad, objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėjas negali turėti lūkesčių, juo labiau – teisėtų, kad pažeidimas nebus nustatytas ar, jog dėl nustatyto pažeidimo jam nebus pritaikyta finansinė korekcija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2022 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-457-624/2022 ir kt.). Kadangi pareiškėjas, o ne CPVA yra atsakingas už viešųjų pirkimų tinkamą atlikimą, todėl šios pareigos netinkamas įgyvendinimas, sukuria neigiamas pasekmes pareiškėjui.

19.4. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nebuvo apribota konkurencija, nes pirkimas buvo skelbtas tris kartus su tais pačiais kvalifikacijos reikalavimais „<...> viso konkursuose savo pasiūlymus buvo pateikę 4 rangovai, turintys pakankamą kvalifikaciją ir patirtį atliekant darbus kultūros paveldo objektuose, tačiau konkursai neįvyko dėl per didelės kainos“. Tačiau nėra aišku, kuo remiantis teismas darė išvadą, kad pirmuose dviejuose pirkimuose pasiūlymus pateikę tiekėjai atitiko kvalifikacijos reikalavimus, nes šiuose pirkimuose tiekėjų atitikimas kvalifikacijos reikalavimams nebuvo vertintas. Remiantis viešai prieinama pirkimo Nr. 365134 ataskaita (duomenys neskelbtini), pirkimo procedūros buvo nutrauktos, nes atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Remiantis viešai prieinama pirkimo Nr. 386636 ataskaita (duomenys neskelbtini), pirkimo procedūros buvo nutrauktos, nes tiekėjas pateikė pasiūlymą, kurio kaina buvo per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Be to, LAT yra išaiškinęs, kad turi būti vertinama ne tik faktinė situacija, bet ir potenciali galimybė, kad esant mažiau ribojantiems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, pirkime galėjo būti ir daugiau dalyvių (žr., pvz., LAT 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).

19.5. Pareiškėjas savo patvirtintoje struktūroje, kuri skelbiama internetiniame puslapyje, turi Dokumentų valdymo ir teisės skyrių. Taigi, pareiškėjas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi vidinių resursų užtikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą, todėl pareiškėjui nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas minėtos aplinkybės, ir nesivadovaudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nepagrįstai pareiškėjui priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjui priėmus palankų sprendimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo neturėtų būti priteisiamas, o toks pareiškėjo prašymas atmestas.

19.6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad Sprendimo priėmimo metu buvo taikomos 2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimu priimtos Gairės. Atsakovo atstovė sutiko, kad priimant Sprendimą turėjo būti taikomos Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 priimtos Gairės, tačiau vertino, kad teisinė padėtis dėl to nepasikeitė, kadangi Sprendime pritaikytų Gairių 2.1 lentelės 10 punktas iš esmės atitinka 2019 Gairių 2.1 lentelės 11 punkte nustatytą pažeidimą, už kurį taip pat taikytina 25 proc. dydžio finansinė korekcija. Atsakovo atstovė vertino, kad 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 11 punkte nurodytas pažeidimas, kad sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai yra akivaizdžiai nesusiję su sutarties dalyku yra tapatu 2013 m. Gairėse nurodytam pažeidimui, kad atrankos kriterijai neproporcingi sutarties dalykui. Priimant Sprendimą buvo įvertinta, kad Pirkimo sąlygose nurodyta paveldosaugos darbų vidutinė metinė rinkos vertė du kartus didesnė, nei realiai planuojama tų darbų vertė. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad šiuo atveju nustatytas pažeidimas atitinka 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 11 punkte numatyto pažeidimo dispoziciją, kad dėl draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų susidarė situacija, kurioje tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas galėjo pateikti pasiūlymą ir šio rezultato negalima pagrįsti techniniu konkrečios sutarties specifiškumu, kadangi šiuo atveju pasiūlymą pateikė tik vienas pirkėjas.

20. Pareiškėjas Rietavo savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

21. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

21.1. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad „<...> net ir tvarkomuosius statybos darbus, kurie nepriskiriami paveldosaugos tvarkomiesiems darbams, paveldosaugos objekte būtina atlikti, laikantis specialių, paveldosaugos objekto, jo dalių ir elementų saugą užtikrinančių reikalavimų, ir, atitinkamai, darbų rangovas tuos reikalavimus turi žinoti ir turi būti įpratęs jų laikytis <...>“ pagrįstai padarė, atsižvelgdamas į tai, kad Metodikos 21.1.6 papunkčiu apibūdinama rangovo, siekiančio atlikti darbus, patirtis. Šia išvada teismas nesutapatino paveldosaugos tvarkomųjų darbų su tvarkomaisiais statybos darbais, o įžvelgė skirtumą tarp tvarkomųjų darbų, atliekamų paveldosaugos objekte, ir tvarkomųjų statybos darbų, atliekamų ne paveldosaugos objekte, bei pagrįstai sprendė, kad tvarkomųjų statybos darbų atlikimas paveldosaugos objekte ir ne paveldosaugos objektuose skiriasi. Kadangi konkursas buvo skelbiamas paveldosaugos tvarkomiesiems darbams ir statybos tvarkomiesiems darbams paveldosaugos objekte – Oginskių dvaro rūmų teritorijoje, tai pasirenkant svarbiausiais darbais paveldosaugos tvarkomuosius darbus, bet ne statybos tvarkomuosius darbus, pareiškėjas siekė ne sumažinti konkurenciją, o užtikrinti, kad statybos tvarkomuosius darbus paveldosaugos objekte atliktų patirtį tokiuose objektuose atlikti statybos darbus turintis ūkio subjektas.

21.2. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija ne pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad tarp paveldosaugos tvarkomųjų darbų ir statybos tvarkomųjų darbų yra skirtumų, bet kad statybos tvarkomuosius darbus paveldosaugos objekte turi teisę atlikti asmenys, neturintys paveldosaugos darbų atestacijos. Pareiškėjas tos aplinkybės ir neginčijo, tačiau nurodytoje sąlygoje kalbama ne apie konkurso dalyvio atestaciją, o jo patirtį, atliekant statybos tvarkomuosius darbus paveldosaugos objekte. Todėl pareiškėjo teisė svarbiausiais darbais pasirinkti paveldosaugos darbus, kurių atlikėjai turi patirties dirbdami paveldosaugos objektuose, tame tarpe juose atlikdami ir statybos tvarkomuosius darbus, buvo pakankamai pagrįstas. Pirminiuose konkurso dokumentuose, pateiktuose atsakovui vertinti, pareiškėjas buvo suformulavęs sąlygą taip, kad dalyvaujantys konkurse turėtų statybos darbų atlikimo patirtį būtent paveldosaugos objektuose. Tačiau atsakovas 2018 m. kovo 27 d. pateikė pastabas bei rekomendacijas, kurių 9 punkte nurodė, kad tokia sąlyga labiau taikytina prekių ir paslaugų pirkimuose bei rekomendavo pareiškėjui vadovautis Metodikos 21.1.6 papunkčiu pasirenkant svarbiausius darbus tik iš 2 alternatyvų: arba svarbiausiais laikant paveldosaugos tvarkomuosius darbus arba statybos tvarkomuosius darbus.

21.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad remiantis viešomis ankstesnių pirkimų ataskaitomis (Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaita ir Nr. (duomenys neskelbtini)ataskaita) pirkimų procedūros buvo nutrauktos dėl per didelės kainos, o tiekėjų kvalifikacija nebuvo vertinama. Tačiau tai, kad viešojoje ataskaitoje nurodoma, kad pirkimo procedūros buvo nutrauktos dėl per didelės kainos, nereiškia, kad priimdamas pirkimo dokumentus, pareiškėjas nevykdė savo pareigos patikrinti pasiūlymą teikiančių organizacijų patirties reikalavimų. Kadangi procedūrų nutraukimo pagrindas buvo per didelė kaina, o ne tiekėjų kvalifikacijos neatitikimas, tai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškimais dėl pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikacijos atitikimo. Tiek pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nekėlė šio klausimo. Jei tokį klausimą atsakovas būtų kėlęs, pareiškėjas būtų teikęs atitinkamus įrodymus. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai turėtų būti atmesti.

21.4. Atsakovas neįrodė, kad buvo pažeista konkurencija. Šiuo atveju nebuvo nurodyta jokio asmens ar asmenų grupės, kurių teisės nepagrįstai būtų suvaržytos patirties turėti reikalaujamą paveldosaugos darbų patirtį. Nei vienas iš pirkimuose dalyvavusių ar nedalyvavusių, bet negalėjusių dalyvauti dėl patirties trūkumo, konkurso sąlygomis nesiskundė. Todėl atsakovo samprotavimai apie pareiškėjo neva padarytus nepagrįstus konkurencijos ribojimus atmestini kaip nepagrįsti.

21.5. Pareiškėjo atstovas advokatas Edmundas Luotė teismo posėdžio metu nurodė palaikantis atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją. Vertina, kad teismas teisingai išnagrinėjo ginčą. Mano, kad negali būti paliktas galioti atsakovo Sprendimas, kuris yra priimtas netinkamai pritaikius teisės aktą. Aplinkybę, kad pasiūlymą pateikė vienas teikėjas siejo su tuo, jog kitiems teikėjams, kurie buvo prisijungę prie Pirkimo, netiko Pirkimo kaina (buvo per žema). Advokatas tvirtina, kad pareiškėjas neturėjo tikslo riboti konkurencijos, Pirkimo sąlygos nebuvo pritaikytos vienam tiekėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Reikalavimai tiekėjų kvalifikaciją nustatančioms pirkimo sąlygoms nustatyti VPĮ 47 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos principinės nuostatos, kuriomis grindžiamas tiekėjų kvalifikacijos kriterijų teisinis reglamentavimas ir kurias turi atitikti konkretaus viešojo pirkimo sąlygos: perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

23. Aiškindamas šį teisinį reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai privalo būti proporcingi pirkimo objektui, nediskriminuoti ūkio subjektų ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi; tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi tikslą – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį; viešojo pirkimo sąlygos, kurios viršija šį tikslą, kvalifikuotinos kaip neproporcingos ir neteisėtos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 39–40 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. VPĮ 47 straipsnio 2–6 dalyse nustatyti tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijai: 1) teisė verstis atitinkama veikla; 2) finansinis ir ekonominis pajėgumas; 3) techninis ir profesinis pajėgumas, kuriuos perkančioji organizacija turi taikyti, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo aplinkybes, be kita ko, vertę, pirkimo objekto pobūdį ir kt.

25. Pagal VPĮ 47 straipsnio 7 dalį tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Ši įstatymo nuostata įgyvendinta Viešųjų pirkimo tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“. Įsakymo 2 punkte nustatyta, kad juo patvirtinta Metodika turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus. Atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus ar mažos vertės pirkimus, pradėtus nuo 2017 m. liepos 1 d., Metodika yra rekomendacinė.

26. Įvertinusi aptartų teisės aktų nuostatų turinį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad Metodika yra privaloma, jos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais, todėl juos vykdančios perkančiosios organizacijos neturi teisės savo nuožiūra spręsti dėl Metodikos taisyklių (ne)taikymo, be kita ko, dėl pirkimo objekto specifikos ar pan. aplinkybių. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad Metodikoje vartojamos lingvistiniu požiūriu neįsakomojo pobūdžio frazės „reikalavimas naudotinas“, „reikalavimas nenaudotinas“ (žr., LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).

27. Aktualių Pirkimo dokumentų 12 punkto 3 lentelės „Teikėjo techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 12.2 punkte numatytas kvalifikacijos reikalavimas – „Teikėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų (tvarkomieji paveldosaugos darbai) vertė per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau negu 5 metus) yra ne mažesnė kaip pusė perkamų darbų vertės“.

28. Vadovaujantis Tvarkomųjų statybos darbų projekto skaičiuojamosios kainos nustatymo dalimi, nustatyta planuojama paprastojo remonto darbų vertė – 151 869 Eur su PVM (125 511,57 Eur be PVM), o vadovaujantis Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto skaičiuojamosios kainos nustatymo dalimi, tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė – 49 241 Eur su PVM (40 695,04 Eur be PVM), t. y. tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė buvo nustatyta 3,08 karto mažesnė nei tvarkomųjų statybos darbų vertė.

29. Tiekėjas UAB „Pamario restauratorius“ kartu su 2018 m. rugpjūčio 9 d. pasiūlymu Nr. 28 pateikė sąmatas, pagal kurias paprastojo remonto darbų vertė – 118 468,19 Eur su PVM (97 907,60 Eur be PVM), tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė – 68 220,76 Eur su PVM (56 380,79 Eur be PVM), t. y. tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė 1,74 karto mažesnė nei tvarkomųjų statybos darbų vertė.

30. Ginčo faktinei ir teisinei situacijai yra taikytinos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 21.1.6 punkto nuostatos, kuriomis remiantis įsigyjant darbus, vertinama vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus). Vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 perkamų darbų vertės.

31. Pažymėtina, kad Pirkimo dokumentuose pati perkančioji organizacija, kaip svarbiausius nurodė būtent tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Kadangi tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertė sudaro ženkliai mažesnę nei 0,5 perkamų darbų vertės dalį, kvalifikacijos reikalavime nurodyti tvarkomieji paveldosaugos darbai, kurių apimties buvo reikalauta, nėra svarbiausiais statybos darbais.

32. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta atsakovo argumentus, kad „Projekto vykdytojas, norėdamas nustatyti reikalavimą dėl įvykdytų tvarkomųjų paveldosaugos darbų apimties, turėjo įvertinti suprojektuotų tvarkomųjų paveldosaugos darbų vertę, t. y. ne daugiau kaip 20 347,52 Eur be PVM (40 695,04 Eur be PVM*0,5), o ne reikalauti 0,5 vertės, skaičiuojant nuo bendros tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų vertės“.

33. Darytina išvada, kad Pirkimo dokumentuose nustatytas tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimas neatitinka Metodikoje įtvirtintų imperatyvų, o tuo pačiu suponuoja VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimą, kadangi buvo suvaržyta konkurencija, apribojant tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti pareiškėjo nurodyti argumentai dėl specialiųjų reikalavimų tiekėjui, atliekančiam tvarkomuosius statybos darbus paveldosaugos objektuose, nedaro įtakos išvadoms, padarytoms šio teismo Sprendimo 32 punkte. Pažymėtina, kad pareiškėjas, Pirkimo dokumentuose taikydamas šio teismo Sprendimo 32 punkte nurodytą tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimo apibrėžtį tuo pačiu būtų užtikrinęs ir reikalavimų tiekėjui, kylančių iš pareiškėjo nurodomo specialaus teisinio reglamentavimo, įgyvendinimą. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad, tinkamai pagrindus, pareiškėjas, taikydamas šio teismo Sprendimo 32 punkte nurodytą tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimo apibrėžtį, turėtų teisę, vadovaujantis Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 21.1.6 punktu, nustatyti reikalavimą dėl didesnės kaip 0,5 vidutinės metinės svarbiausių statybos darbų vertės nuo perkamų darbų vertės, nes Metodika nustato tik privalomą minimalią vidutinę metinę svarbiausių statybos darbų vertę – ji turi būti ne mažesnė kaip 0,5 perkamų svarbiausių statybos darbų vertės.

35. Toks pareiškėjo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas (VPĮ 17 str. 1 d., 47 str. 7 d.) lemia, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą dėl finansinės korekcijos nustatant tinkamas finansuoti išlaidas.

36. Vertindama ginčijamo atsakovo sprendimo dėl finansinės korekcijos dydžio pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas, iš esmės, pagrįstai bei teisėtai nustatė 25 proc. finansinę korekciją, tačiau taikė ne tą teisės aktą (teisės normą), kurį privalėjo taikyti, todėl teisėjų kolegija pakeičia finansinės korekcijos dydžiui taikytą teisinį kvalifikavimą tik taikytinos teisės aspektu.

36.1. Teisėjų kolegija pakartoja paties atsakovo sprendime nurodytą finansinei korekcijai pagrįsti taikytiną teisę.

36.1.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 311 punktu, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju pažeidimo tyrimo metu buvo nustatytas VPĮ pažeidimas ir nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio.

36.1.2. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.

36.1.3. PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad „Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes <...>“.

36.1.4. Europos Komisija 2019 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. C(2019) 3452 (toliau – EK sprendimas), kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – naujos Gairės). EK sprendimo 4 punkte nustatyta, kad šiose naujose Gairėse, atsižvelgiama į patirtį, įgytą taikant ankstesnes 2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimu priimtas Gaires, ir paaiškinama, kokio dydžio pataisos turi būti taikomos laikantis proporcingumo principo ir direktyvų 2014/23/ES, 2014/24/ES bei 2014/25/ES. Be to, naujų Gairių 1.1 dalyje pateikti jų tikslai – padidinti valstybių narių teisinį tikrumą ir užtikrinti proporcingumą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus naujose Gairėse paaiškintos situacijos, kai parenkama viena ar kita finansinė korekcija atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, konkurencijos lygį bei proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai ir principai, kuriais vadovaujantis nustatomos finansinės korekcijos, yra tie patys, daroma išvada, kad nustatant finansinę korekciją dėl Projekto vykdytojo pažeidimo, galima atsižvelgti ir į naujas Gaires.

36.2. CPVA taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės – 194 998,22 Eur. Nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 48 749,56 Eur, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei (pvz. dėl atliekamų Sutarties keitimų).

36.3. Šį sprendimą CPVA argumentavo taip: vadovaujantis Gairių, 2.1. lentelės 10 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc. atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą; atsižvelgta į tai, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai, gautas 1 pasiūlymas, todėl konkurencijos nebuvo.

36.4. Iš ginčijamame sprendime pateikiamos teisinės finansinės korekcijos taikymo argumentacijos matyti, tai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovė, buvo taikomos 2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimu priimtos Gairės (Gairių, 2.1. lentelės 10 punktas). Tačiau Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. priimto sprendimo Nr. C(2019) 3452 2 straipsnyje nustatyta, kad Komisija šias Gaires taiko po šio sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedūroms. Šiuo atveju finansinių pataisų procedūros pradėtos jau galiojant Europos Komisija 2019 m. gegužės 14 d. sprendimui, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, privalėjo taikyti šiuo Komisijos sprendimu patvirtintų Gairių 2.1 lentelės 11 punktą, nustatantį finansinės korekcijos dydžius už pažeidimus, kuriais ribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės, šiuo atveju aktualus pažeidimas - draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos arba sutarties sudarymo kriterijų taikymas. Ginčo faktinė situacija suponuoja, kad yra teisinis pagrindas pripažinti, jog konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai yra akivaizdžiai nesusiję su sutarties dalyku, be to neteisėtai nustatyti minimalūs pajėgumai lėmė, kad viešajame pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas, t. y. dėl draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų susidarė situacija, kurioje tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas galėjo pateikti pasiūlymą ir šio rezultato negalima pagrįsti techniniu konkrečios sutarties specifiškumu. Dėl minimalių pajėgumų nustatymo neteisėtumo, jų neproporcingumo, taigi ir nesąsajumo su sutarties dalyku, teisėjų kolegija jau pasisakė šio teismo Sprendimo 32 ir 33 punktuose.

36.5. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą patenkina. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmeta.

36.6. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad šis galutinis teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Rietavo savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys

part_70e3be10e80245f49c10ba1ff166fd28_end