Legislator Case Law & Legislation
8aa6ec1a-e792-4d08-8b5a-5f7d68e3ae9a AI generated

8aa6ec1a-e792-4d08-8b5a-5f7d68e3ae9a · Kauno apygardos teismas

Case Number 8aa6ec1a-e792-4d08-8b5a-5f7d68e3ae9a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

tiek KET pažeidimo faktas; tiek 2) tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nutartimi, nes nebuvo galutinai iÅ¡siaiÅ¡kintos bei iÅ¡tirtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, kadangi daugiausiai buvo remtasi policijos pareigÅ«no A. D. 2012-12-14 tarnybiniu praneÅ¡imu ir Administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. R052394, kuriame nurodomas „eismo įvykio planas". Skunde pažymima, kad ekspertas negalėjo atsakyti į itin svarbius ir reikÅ¡mingus bylos nagrinėjimui keliamus klausimus, tačiau teismas atsisakė skirti papildomÄ ekspertizę bei nepateikė dėl to jokių svarių argumentų bei motyvų.

Legislator headnote

AI generated

8aa6ec1a-e792-4d08-8b5a-5f7d68e3ae9a · Kauno apygardos teismas: Taip pat apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo padaryta iÅ¡vada, kad M. S. skirtingai aiÅ¡kina įvykio aplinkybes. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai teigė, kad negalima tikėti visais jo duodamais parodymais, nes iÅ¡ eismo įvykį mačiusių liudytojų parodymų akivaizdu, kad jis lenkė du automobilius iÅ¡ karto, tai nurodė teismo posėdyje liudytojais apklausti V. Rudis ir R. G. ir kurių parodymai byloje yra nepaneigti. BÅ«tent liudytojas R. G. patvirtino, kad vairavo automobilį AUDI 100 ir matė autoįvykį, nes važiavo iÅ¡ paskos automobilio „Ford Scorpio".

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-43-348/2014;Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00020-2013-1;Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi M. S. atstovo advokato Erik Sinicki apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : 2012-12-18 Alytaus AVPK Varėnos r.

PK (toliau – Institucija) nutarimu, M. S. buvo pripažintas padaręs pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas – teises vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, už tai, kad jis 2012-12-14 (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir prieÅ¡ pradėdamas lenkti neįsitikino, kad automobilio važiuojančio ta pačia eismo juosta, vairuotojas neparodė kairiojo posÅ«kio signalo, nelaukė kol priekyje vairuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ , jį lenkė ir priekyje važiuojančiam automobiliui sukant į kairę su juo susidÅ«rė.

Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, elektros pastotė, kelio ženklas, sodybos tvora.Institucijos nutarimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė apylinkės teismui.Varėnos rajono apylinkės teismas 2013-11-25 nutartimi M. S. skundÄ atmetė ir Institucijos 2012-12-18 nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliaciniu skundu M. S. atstovas advokatas E. Sinicki praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutartį ir 2012-12-18 nutarimÄ panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylÄ M. S. atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodo, jog nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog M. S. prieÅ¡ pradėdamas lenkti privalėjo įsitikinti, kad nė viena iÅ¡ transporto priemonių, važiavusių ta pačia eismo juosta, vairuotojų nerodo kairiojo posÅ«kio signalo, kad lenkimui bÅ«tina M. K. Č. gatvės prieÅ¡prieÅ¡inė eismo juostos atkarpa yra laisva, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostÄ nesukliudydamas lenkiamoms transporto priemonėms ir kad lenkiant bus užtikrintas saugus Å¡oninis tarpas nuo lenkiamų transporto priemonių, nes M.

S. bÅ«tent visu tuo ir įsitikino prieÅ¡ pradėdamas lenkimo manevrÄ .              Apeliantas pažymi, kad bÅ«tent S. G. neapdairumas sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . S. G. pažeidė KET 106 punkto reikalavimus, t. y. keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio ir susidÅ«rė su jį lenkiančiu automobiliu. Pagal ATPK 127 str. 2 d. dalies dispozicijÄ asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles: Å¡is taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), t. y. turi bÅ«ti nustatyti :

1) tiek KET pažeidimo faktas; tiek 2) tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nutartimi, nes nebuvo galutinai iÅ¡siaiÅ¡kintos bei iÅ¡tirtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, kadangi daugiausiai buvo remtasi policijos pareigÅ«no A. D. 2012-12-14 tarnybiniu praneÅ¡imu ir Administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. R052394, kuriame nurodomas „eismo įvykio planas". Skunde pažymima, kad ekspertas negalėjo atsakyti į itin svarbius ir reikÅ¡mingus bylos nagrinėjimui keliamus klausimus, tačiau teismas atsisakė skirti papildomÄ ekspertizę bei nepateikė dėl to jokių svarių argumentų bei motyvų.

Priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ teismas rėmėsi vien tik patrulio tarnybiniu praneÅ¡imu bei protokolu, automobilio vairuotojo, sukėlusio autoįvykį parodymais bei prieÅ¡ tai atliktos ekspertizės, kuri kaip jau buvo minėta, neatsakė į pagrindinius ir esminius klausimus, nors ir pats ekspertas teismo posėdyje nurodė, jog reikalinga nauja ekspertizė norint atsakyti į užduotus klausimus. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog „Ford" automobilio galinė dalis buvo apsnigta, nesimatė nei valstybinių numerių, nei žibintų.

Buvo remtasi fotonuotraukomis kuriose matyti, kad kairys Ford Scorpio automobilio žibintas nėra tiek apsnigtas, jog nesimatytų posūkio signalo. Tačiau neįvertinta, tai, kad jos buvo padarytos daug vėliau nei įvyko eismo įvykis, t.y. po 3 valandų. Tokiais savo veiksmais (neveikimu), kuomet dėl nenuvalytos automobilio galinės dalies negalima ne tik, kad įžiūrėti automobilio markės ar valstybinių numerių, bet ir pastebėti degančias galines šviesas, automobilio Ford Scorpio vairuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo l3 straipsnio 2 dalį.

Taip pat apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo padaryta išvada, kad M. S. skirtingai aiškina įvykio aplinkybes. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai teigė, kad negalima tikėti visais jo duodamais parodymais, nes iš eismo įvykį mačiusių liudytojų parodymų akivaizdu, kad jis lenkė du automobilius iš karto, tai nurodė teismo posėdyje liudytojais apklausti V. Rudis ir R. G. ir kurių parodymai byloje yra nepaneigti. Būtent liudytojas R. G. patvirtino, kad vairavo automobilį AUDI 100 ir matė autoįvykį, nes važiavo iš paskos automobilio „Ford Scorpio".

Skunde nurodoma ir tai, kad susidÅ«rimas įvyko P. ir M. K. Č. gatvių sankirtoje, kadangi M. S. dar bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su S. G. vairuojamu automobiliu staigiai suko į kairę, taip tikėdamasis kad bus iÅ¡vengta susidÅ«rimo. Tame kelio ruože yra geras matomumas, nėra draudžiama lenkti toje kelio atkarpoje, todėl teismas neteisingai taikė KET 145.3 p. M. S. atžvilgiu nagrinėjamoje byloje. Å iuo atveju KET pažeidė Ford Scorpio vairuotojas S. G.. M. S. betarpiÅ¡kai prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ jau buvo pradėjęs lenkimo manevrÄ , t. y. jis jau buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Nėra jokių duomenų, kad jis prieÅ¡ pradėdamas lenkti prieÅ¡ais jį važiavusius automobilius, tame tarpe ir vairuojamÄ S. G., pažeidė jau minėtus KET 141.2 - 141.4 ir 142 p. reikalavimus, nes sėkmingai ir saugiai baigti šį manevrÄ jam sutrukdė bÅ«tent S. G., kuris nesilaikė KET 5, 9, 106 p. reikalavimų. IÅ¡ užfiksuotų automobilių apgadinimų matyti, kad automobilis „Ford" priekinio bamperio kaire puse trenkėsi į automobilio „Opel" deÅ¡inės pusės priekinį bamperį ir sparnÄ , kas neabejotinai liudija faktÄ , kad S. G. vairuojamas automobilis „Ford" prieÅ¡ pradėdamas posÅ«ki i kairę buvo lenkiamas automobilio „Opel" ir privalėjo nekliudyti lenkiančiam automobiliui atlikti šį manevrÄ .

Tuo pačiu pažymėtina, kad įjungtas kairio posÅ«kio signalas nesuteikia pirmenybės teisės sukančio į kairę automobilio vairuotojui prieÅ¡ jį lenkiantį automobilį, t. y. darantis manevrÄ Ä¯ kairę vairuotojas privalo laikytis KET reikalavimų ir praleisti jį lenkiančiÄ transporto priemonę.Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nutartį priėmė neatsižvelgęs į liudytojų R. G. ir V. Rudžio parodymus, neskirdamas papildomos ekspertizės, neatsižvelgė į autoįvykio kilimo priežastis ir mechanizmÄ , netinkamai, nesilaikydamas ATPK 257 str.

įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, neįvertino byloje surinktų įrodymų ir todėl padarė neteisingÄ bei faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad M. S. kaltė pagal ATPK 127 str. 2 d. yra įrodyta ir jis nubaustas už Å¡io pažeidimo padarymÄ . Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.M. S. atstovo advokato Erik Sinicki apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Nustatant reikÅ¡mingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įraÅ¡ai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimai, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, tinkamai iÅ¡analizavęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog M. S. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Nagrinėjant bylÄ dėl Å¡iame straipsnyje numatyto pažeidimo, bÅ«tina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.Nors M. S. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , motyvuodamas, kad dėl įvykio jis nekaltas, o kaltas automobilio Ford Scorpion vairuotojas S. G., tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis bei apylinkės teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais.

M. S. tiek apylinkės teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde neigia aplinkybę, kad Ford Scorpion vairuotojas S. G., sukdamas į kairę bÅ«tų rodęs posÅ«kio signalÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , paties M. S., liudytojais apklaustų A. D., R. G., S. G. parodymus, tarnybinį praneÅ¡imÄ , autoįvykio schemÄ ir kitus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus nustatė, kad bÅ«tent M. S. prieÅ¡ pradėdamas lenkti privalėjo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo, o jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir yra persirikiavęs posÅ«kiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančiÄ transporto priemonę iÅ¡ deÅ¡inės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ , tačiau to nepadarė, ir dėl to susidÅ«rė su kita transporto priemone.

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad M. S. aiÅ¡kinimai nėra nuoseklÅ«s, nes pirminiame paaiÅ¡kinime nurodė, kad jis ketino lenkti tik vienÄ transporto priemonę, o skunde ir apylinkės teisme jau aiÅ¡kino, kad ketino lenkti abi transporto priemones. IÅ¡ pirminio M. S. paaiÅ¡kinimo matyti, jog jis nutylėjo aplinkybę, kad tarp jo vairuojamos transporto priemonės ir automobilio Ford Scorpion važiavo dar viena transporto priemonė. BÅ«tent pastaroji transporto priemonė M. S. galėjo turėti įtakos įsitikinti, kad jis galės saugiai užbaigti lenkimo manevrÄ .

IÅ¡ dalies pagrįstai skunde pažymima, kad automobilio Ford Scorpion galinė dalis buvo labai apsnigta. Tačiau iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog automobilio Ford Scorpion posÅ«kio žibintai buvo matomi. Liudytojas S. G. tiek paaiÅ¡kinime, tiek apylinkės teismo posėdyje kategoriÅ¡kai parodė, kad jis ketindamas sukti į kairę įsitikino, jog tai daryti saugu ir rodydamas posÅ«kio signalÄ suko į kairę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų nuoseklius S. G. parodymus, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone nėra pagrindo jais abejoti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio kilimÄ lėmė bÅ«tent M. S. padaryti KET 141.2, 142 punktuose numatyti pažeidimai. Å ie padaryti KET pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertintos bylos aplinkybės bei paÅ¡alinti visi prieÅ¡taravimai. Tai, kad buvo atmestas praÅ¡ymas paskirti papildomÄ eismo įvykio ekspertizę, nėra pagrindas naikinti apylinkės teismo nutartį.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M.

S. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, iÅ¡samiai jas iÅ¡tyrė (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir M. S. atstovo advokato Erik Sinicki apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                 Svetlana Jurgaitienė                                                Â