8aa6ec1a-e792-4d08-8b5a-5f7d68e3ae9a · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedtiek KET pažeidimo faktas; tiek 2) tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nutartimi, nes nebuvo galutinai iÅ¡siaiÅ¡kintos bei iÅ¡tirtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybÄs, kadangi daugiausiai buvo remtasi policijos pareigÅ«no A. D. 2012-12-14 tarnybiniu praneÅ¡imu ir Administracinio teisÄs pažeidimo protokolu Nr. R052394, kuriame nurodomas âeismo įvykio planas". Skunde pažymima, kad ekspertas negalÄjo atsakyti į itin svarbius ir reikÅ¡mingus bylos nagrinÄjimui keliamus klausimus, taÄiau teismas atsisakÄ skirti papildomÄ ekspertizÄ bei nepateikÄ dÄl to jokių svarių argumentų bei motyvų.
Legislator headnote
AI generated8aa6ec1a-e792-4d08-8b5a-5f7d68e3ae9a · Kauno apygardos teismas: Taip pat apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo padaryta iÅ¡vada, kad M. S. skirtingai aiÅ¡kina įvykio aplinkybes. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai teigÄ, kad negalima tikÄti visais jo duodamais parodymais, nes iÅ¡ eismo įvykį maÄiusių liudytojų parodymų akivaizdu, kad jis lenkÄ du automobilius iÅ¡ karto, tai nurodÄ teismo posÄdyje liudytojais apklausti V. Rudis ir R. G. ir kurių parodymai byloje yra nepaneigti. BÅ«tent liudytojas R. G. patvirtino, kad vairavo automobilį AUDI 100 ir matÄ autoįvykį, nes važiavo iÅ¡ paskos automobilio âFord Scorpio".
Full text
Administracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. ATP-43-348/2014;Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00020-2013-1;Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Svetlana JurgaitienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi M. S. atstovo advokato Erik Sinicki apeliacinį skundÄ dÄl VarÄnos rajono apylinkÄs teismo 2013 m. lapkriÄio 25 d. nutarties administracinio teisÄs pažeidimo byloje, n u s t a t Ä : 2012-12-18 Alytaus AVPK VarÄnos r.
PK (toliau â Institucija) nutarimu, M. S. buvo pripažintas padarÄs pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas â teises vairuoti transporto priemones atÄmimu 5 mÄnesiams, už tai, kad jis 2012-12-14 (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir prieÅ¡ pradÄdamas lenkti neįsitikino, kad automobilio važiuojanÄio ta paÄia eismo juosta, vairuotojas neparodÄ kairiojo posÅ«kio signalo, nelaukÄ kol priekyje vairuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ , jį lenkÄ ir priekyje važiuojanÄiam automobiliui sukant į kairÄ su juo susidÅ«rÄ.
Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, elektros pastotÄ, kelio ženklas, sodybos tvora.Institucijos nutarimÄ pareiÅ¡kÄjas apskundÄ apylinkÄs teismui.VarÄnos rajono apylinkÄs teismas 2013-11-25 nutartimi M. S. skundÄ atmetÄ ir Institucijos 2012-12-18 nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliaciniu skundu M. S. atstovas advokatas E. Sinicki praÅ¡o VarÄnos rajono apylinkÄs teismo 2013-11-25 nutartį ir 2012-12-18 nutarimÄ panaikinti, o administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ M. S. atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodo, jog nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog M. S. prieÅ¡ pradÄdamas lenkti privalÄjo įsitikinti, kad nÄ viena iÅ¡ transporto priemonių, važiavusių ta paÄia eismo juosta, vairuotojų nerodo kairiojo posÅ«kio signalo, kad lenkimui bÅ«tina M. K. Ä. gatvÄs prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostos atkarpa yra laisva, kad baigdamas lenkti, jis galÄs grįžti į savo eismo juostÄ nesukliudydamas lenkiamoms transporto priemonÄms ir kad lenkiant bus užtikrintas saugus Å¡oninis tarpas nuo lenkiamų transporto priemonių, nes M.
S. bÅ«tent visu tuo ir įsitikino prieÅ¡ pradÄdamas lenkimo manevrÄ .              Apeliantas pažymi, kad bÅ«tent S. G. neapdairumas sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . S. G. pažeidÄ KET 106 punkto reikalavimus, t. y. keisdamas važiavimo kryptį, nedavÄ kelio ir susidÅ«rÄ su jį lenkianÄiu automobiliu. Pagal ATPK 127 str. 2 d. dalies dispozicijÄ asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinÄn atsakomybÄn tik nustaÄius, jog jis pažeidÄ Kelių eismo taisykles: Å¡is taisyklių pažeidimas nulÄmÄ kitiems asmenims priklausanÄių transporto priemonių krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), t. y. turi bÅ«ti nustatyti :
1) tiek KET pažeidimo faktas; tiek 2) tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nutartimi, nes nebuvo galutinai iÅ¡siaiÅ¡kintos bei iÅ¡tirtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybÄs, kadangi daugiausiai buvo remtasi policijos pareigÅ«no A. D. 2012-12-14 tarnybiniu praneÅ¡imu ir Administracinio teisÄs pažeidimo protokolu Nr. R052394, kuriame nurodomas âeismo įvykio planas". Skunde pažymima, kad ekspertas negalÄjo atsakyti į itin svarbius ir reikÅ¡mingus bylos nagrinÄjimui keliamus klausimus, taÄiau teismas atsisakÄ skirti papildomÄ ekspertizÄ bei nepateikÄ dÄl to jokių svarių argumentų bei motyvų.
Priimdamas ginÄijamÄ sprendimÄ teismas rÄmÄsi vien tik patrulio tarnybiniu praneÅ¡imu bei protokolu, automobilio vairuotojo, sukÄlusio autoįvykį parodymais bei prieÅ¡ tai atliktos ekspertizÄs, kuri kaip jau buvo minÄta, neatsakÄ Ä¯ pagrindinius ir esminius klausimus, nors ir pats ekspertas teismo posÄdyje nurodÄ, jog reikalinga nauja ekspertizÄ norint atsakyti į užduotus klausimus. Taip pat teismas neatsižvelgÄ Ä¯ aplinkybes, jog âFord" automobilio galinÄ dalis buvo apsnigta, nesimatÄ nei valstybinių numerių, nei žibintų.
Buvo remtasi fotonuotraukomis kuriose matyti, kad kairys Ford Scorpio automobilio žibintas nÄra tiek apsnigtas, jog nesimatytų posÅ«kio signalo. TaÄiau neįvertinta, tai, kad jos buvo padarytos daug vÄliau nei įvyko eismo įvykis, t.y. po 3 valandų. Tokiais savo veiksmais (neveikimu), kuomet dÄl nenuvalytos automobilio galinÄs dalies negalima ne tik, kad įžiÅ«rÄti automobilio markÄs ar valstybinių numerių, bet ir pastebÄti deganÄias galines Å¡viesas, automobilio Ford Scorpio vairuotojas pažeidÄ Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo l3 straipsnio 2 dalį.
Taip pat apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo padaryta iÅ¡vada, kad M. S. skirtingai aiÅ¡kina įvykio aplinkybes. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai teigÄ, kad negalima tikÄti visais jo duodamais parodymais, nes iÅ¡ eismo įvykį maÄiusių liudytojų parodymų akivaizdu, kad jis lenkÄ du automobilius iÅ¡ karto, tai nurodÄ teismo posÄdyje liudytojais apklausti V. Rudis ir R. G. ir kurių parodymai byloje yra nepaneigti. BÅ«tent liudytojas R. G. patvirtino, kad vairavo automobilį AUDI 100 ir matÄ autoįvykį, nes važiavo iÅ¡ paskos automobilio âFord Scorpio".
Skunde nurodoma ir tai, kad susidÅ«rimas įvyko P. ir M. K. Ä. gatvių sankirtoje, kadangi M. S. dar bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su S. G. vairuojamu automobiliu staigiai suko į kairÄ, taip tikÄdamasis kad bus iÅ¡vengta susidÅ«rimo. Tame kelio ruože yra geras matomumas, nÄra draudžiama lenkti toje kelio atkarpoje, todÄl teismas neteisingai taikÄ KET 145.3 p. M. S. atžvilgiu nagrinÄjamoje byloje. Å iuo atveju KET pažeidÄ Ford Scorpio vairuotojas S. G.. M. S. betarpiÅ¡kai prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ jau buvo pradÄjÄs lenkimo manevrÄ , t. y. jis jau buvo iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ .
NÄra jokių duomenų, kad jis prieÅ¡ pradÄdamas lenkti prieÅ¡ais jį važiavusius automobilius, tame tarpe ir vairuojamÄ S. G., pažeidÄ jau minÄtus KET 141.2 - 141.4 ir 142 p. reikalavimus, nes sÄkmingai ir saugiai baigti šį manevrÄ jam sutrukdÄ bÅ«tent S. G., kuris nesilaikÄ KET 5, 9, 106 p. reikalavimų. IÅ¡ užfiksuotų automobilių apgadinimų matyti, kad automobilis âFord" priekinio bamperio kaire puse trenkÄsi į automobilio âOpel" deÅ¡inÄs pusÄs priekinį bamperį ir sparnÄ , kas neabejotinai liudija faktÄ , kad S. G. vairuojamas automobilis âFord" prieÅ¡ pradÄdamas posÅ«ki i kairÄ buvo lenkiamas automobilio âOpel" ir privalÄjo nekliudyti lenkianÄiam automobiliui atlikti šį manevrÄ .
Tuo paÄiu pažymÄtina, kad įjungtas kairio posÅ«kio signalas nesuteikia pirmenybÄs teisÄs sukanÄio į kairÄ automobilio vairuotojui prieÅ¡ jį lenkiantį automobilį, t. y. darantis manevrÄ Ä¯ kairÄ vairuotojas privalo laikytis KET reikalavimų ir praleisti jį lenkianÄiÄ transporto priemonÄ.Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas neiÅ¡tyrÄ visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nutartį priÄmÄ neatsižvelgÄs į liudytojų R. G. ir V. Rudžio parodymus, neskirdamas papildomos ekspertizÄs, neatsižvelgÄ Ä¯ autoįvykio kilimo priežastis ir mechanizmÄ , netinkamai, nesilaikydamas ATPK 257 str.
įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, neįvertino byloje surinktų įrodymų ir todÄl padarÄ neteisingÄ bei faktinių bylos aplinkybių neatitinkanÄiÄ iÅ¡vadÄ , kad M. S. kaltÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. yra įrodyta ir jis nubaustas už Å¡io pažeidimo padarymÄ . Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.M. S. atstovo advokato Erik Sinicki apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinÄdamas administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisÄs pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinÄn atsakomybÄn, ar yra atsakomybÄ lengvinanÄių ar sunkinanÄių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti.
Nustatant reikÅ¡mingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisÄs pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įraÅ¡ai, liudytojų parodymai, nukentÄjusio ir patraukto administracinÄn atsakomybÄn asmens paaiÅ¡kinimai, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paÄmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.
Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinÄs tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu.
Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, apylinkÄs teismas, tinkamai iÅ¡analizavÄs visus administracinio teisÄs pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog M. S. padarÄ jam inkriminuotÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinÄ atsakomybÄ už KET pažeidimÄ , nulÄmusį kitiems asmenims priklausanÄių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). NagrinÄjant bylÄ dÄl Å¡iame straipsnyje numatyto pažeidimo, bÅ«tina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.Nors M. S. neigia padarÄs administracinį teisÄs pažeidimÄ , motyvuodamas, kad dÄl įvykio jis nekaltas, o kaltas automobilio Ford Scorpion vairuotojas S. G., taÄiau jo kaltÄ yra įrodyta byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais duomenimis bei apylinkÄs teismo posÄdyje apklaustų liudytojų parodymais.
M. S. tiek apylinkÄs teismo posÄdyje, tiek ir apeliaciniame skunde neigia aplinkybÄ, kad Ford Scorpion vairuotojas S. G., sukdamas į kairÄ bÅ«tų rodÄs posÅ«kio signalÄ . TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs byloje esanÄių duomenų visumÄ , paties M. S., liudytojais apklaustų A. D., R. G., S. G. parodymus, tarnybinį praneÅ¡imÄ , autoįvykio schemÄ ir kitus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus nustatÄ, kad bÅ«tent M. S. prieÅ¡ pradÄdamas lenkti privalÄjo įsitikinti, kad transporto priemonÄs, važiuojanÄios priekyje ta paÄia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo, o jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir yra persirikiavÄs posÅ«kiui į kairÄ (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukanÄiÄ transporto priemonÄ iÅ¡ deÅ¡inÄs arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ , taÄiau to nepadarÄ, ir dÄl to susidÅ«rÄ su kita transporto priemone.
Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad M. S. aiÅ¡kinimai nÄra nuoseklÅ«s, nes pirminiame paaiÅ¡kinime nurodÄ, kad jis ketino lenkti tik vienÄ transporto priemonÄ, o skunde ir apylinkÄs teisme jau aiÅ¡kino, kad ketino lenkti abi transporto priemones. IÅ¡ pirminio M. S. paaiÅ¡kinimo matyti, jog jis nutylÄjo aplinkybÄ, kad tarp jo vairuojamos transporto priemonÄs ir automobilio Ford Scorpion važiavo dar viena transporto priemonÄ. BÅ«tent pastaroji transporto priemonÄ M. S. galÄjo turÄti įtakos įsitikinti, kad jis galÄs saugiai užbaigti lenkimo manevrÄ .
IÅ¡ dalies pagrįstai skunde pažymima, kad automobilio Ford Scorpion galinÄ dalis buvo labai apsnigta. TaÄiau iÅ¡ byloje esanÄių fotonuotraukų matyti, jog automobilio Ford Scorpion posÅ«kio žibintai buvo matomi. Liudytojas S. G. tiek paaiÅ¡kinime, tiek apylinkÄs teismo posÄdyje kategoriÅ¡kai parodÄ, kad jis ketindamas sukti į kairÄ Ä¯sitikino, jog tai daryti saugu ir rodydamas posÅ«kio signalÄ suko į kairÄ. ApeliacinÄs instancijos teismo nuomone, byloje nÄra duomenų, kurie paneigtų nuoseklius S. G. parodymus, todÄl apeliacinÄs instancijos teismo nuomone nÄra pagrindo jais abejoti.
ApeliacinÄs instancijos teismo nuomone, nagrinÄjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio kilimÄ lÄmÄ bÅ«tent M. S. padaryti KET 141.2, 142 punktuose numatyti pažeidimai. Å ie padaryti KET pažeidimai buvo susijÄ priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ÄmÄsi visų galimų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertintos bylos aplinkybÄs bei paÅ¡alinti visi prieÅ¡taravimai. Tai, kad buvo atmestas praÅ¡ymas paskirti papildomÄ eismo įvykio ekspertizÄ, nÄra pagrindas naikinti apylinkÄs teismo nutartį.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M.
S. kaltÄ dÄl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, iÅ¡samiai jas iÅ¡tyrÄ (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esanÄius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priÄmÄ teisingÄ procesinį sprendimÄ .
VarÄnos rajono apylinkÄs teismo nutartis yra teisÄta ir pagrįsta, naikinti jÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : VarÄnos rajono apylinkÄs teismo 2013 m. lapkriÄio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir M. S. atstovo advokato Erik Sinicki apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisÄja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.
TeisÄja                                                                 Svetlana JurgaitienÄ                                                Â