2016-01-13 Nr. AB-813-3-61-3-02611-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-52-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02611-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. R. (A. R.) ir A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. R., P. R. (P. R.), S. G., A. R. (A. R.), A. J., G. P., A. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarei Genovaitei Šiško, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei Lilijai Šilerienei, valstybės įmonei Vilniaus miškų urėdijai dėl sprendimų, sandorių panaikinimo, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi (b. l. 42–44) priėmė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, kuriame prašoma:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 2.4-01-2929 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei G. R.“ dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,8395 ha žemės bendrame 1,679 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško žemės;

2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2928 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. D.“ dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,8395 ha žemės bendrame 1,679 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško žemės;

3) pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 25 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (reg. Nr. 1-2098), kuriuo G. R. paveldėjo 0,8395 ha žemės dalį 1,6890 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., dalį dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško paveldėjimo;

4) pripažinti negaliojančia 2005 m. birželio 2 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. 4692), kuria G. R. ir P. R. pardavė 1,6890 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., A. R., A. G., G. P., S. A., A. J., dalį dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško pirkimo–pardavimo;

5) pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 16 d. Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. 9292), kuria S. A. 1/5 dalį 1,6790 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., pardavė A. G., dalį dėl jame esančio 0,034 ha valstybinės reikšmės miško pardavimo;

6) taikyti restituciją natūra ir įpareigoti A. G., A. N., G. P., A. R. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,17 ha plotas, priskiriamas valstybinės reikšmės miškui, esančią (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav.;

7) priteisti iš valstybės atsakovams A. G. 3 517 Eur, A. N. 1 758 Eur, G. P. 1 758 Eur, A. R. 1 758 Eur.

Minėta nutartimi teismas taip pat nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, atsakovams A. G., A. J. (buvusi N.), G. P., A. R. uždrausti perleisti nuosavybės teises į 1,679 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio žemės sklypo valdymu ir disponavimu.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 30 d. gautas atsakovų A. R. ir A. J. prašymas (b. l. 125) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sustabdyti žemės mokesčio taikymą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), pradedant nuo 2015 metų. Savo prašymą atsakovai grindė tuo, kad šiuo metu dėl Žemės sklypo vyksta teisminis ginčas, kurio metu A. R. ir A. J. yra apribotos valdymo ir disponavimo Žemės sklypu teisės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi (b. l. 126–127) atsakovų A. R. ir A. J. prašymo netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Taigi, teisės aktai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslą sieja išimtinai su realiomis galimybėmis įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

Teismas priėjo prie išvados, kad šioje administracinėje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypo dalis atkūrimo, o atsakovų A. R. ir A. J. prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – įpareigoti VMI sustabdyti žemės mokesčio už Žemės sklypą skaičiavimą nuo 2015 metų – susijusi su atsakovų prievole mokėti žemės mokestį. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė niekaip nėra susijusi su galimybių įvykdyti būsimą teismo sprendimą šioje administracinėje byloje užtikrinimu. Todėl teismas atsakovų A. R. ir A. J. prašymo įpareigoti VMI sustabdyti žemės mokesčio taikymą Žemės sklypui netenkino.

III. Atsakovai A. R. ir A. J. padavė atskirąjį skundą (b. l. 131–132), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti VMI perskaičiuoti žemės mokestį už 2015 metus, netaikant padidinto tarifo Žemės sklypui.

Atskirajame skunde atsakovai A. R. ir A. J. teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į visas aplinkybes. Pasak atsakovų, jie negali tvarkyti Žemės sklypo, kadangi teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo nustatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, atsakovams A. G., A. J., G. P., A. R. uždrausta perleisti nuosavybės teises į 1,679 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio žemės sklypo valdymu ir disponavimu. Atsakovams neturint galimybės sutvarkyti Žemės sklypą nuo apaugimo (atlikti medžių, krūmų kirtimus ar kitaip šalinti sklypo apaugimą), VMI taiko jiems padidinto tarifo žemės mokestį. Taigi, dėl teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nukenčia atsakovų A. R. ir A. J. interesai, taip pažeidžiama proceso šalių interesų pusiausvyra.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo atsakovų A. R. ir A. J. atskirąjį skundą atmesti, mano, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai pritaikius materialiąsias bei proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovų A. R. ir A. J. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracines bylas Nr. AS143-832/2011, AS-1035-662/2015, AS-1028-662/2015, eAS-1057-502/2015, AS-1231-624/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012, 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-403/2014, 2014 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-438/2014, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-553-492/2015, 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1113-261/2015, kt.). Negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (žr., pvz., LVAT 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-59/2013, 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-780/2014, 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-494-261/2015, 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-999-756/2015, kt.).

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, iškėlė šią administracinę bylą, ginčydamas aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,8395 ha žemės bendrame 1,679 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško žemės bei ši žemė perleista atsakovų nuosavybėn. Įvertinus pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame pareiškime apibrėžtą šios administracinės bylos ginčo dalyką ir pagrindą, darytina išvada, kad šioje byloje nagrinėtinas ginčas dėl Žemės sklypo dalies, kurią sudaro 0,17 ha plotas, priskiriamas valstybinės reikšmės miškui, perleidimo privačion atsakovų nuosavybėn teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovai A. R. ir A. J. 2015 m. lapkričio 30 d. teismui paduotu prašymu prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sustabdyti žemės mokesčio taikymą Žemės sklypui, pradedant nuo 2015 metų, prašymą argumentuoja tuo, kad šiuo metu dėl Žemės sklypo vyksta teisminis ginčas, dėl kurio jiems yra apribotos Žemės sklypo valdymo ir disponavimo teisės.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri nėra tiesiogiai susijusi su teismo priimtais nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimais. Iškeltoje administracinėje byloje nėra nagrinėjami klausimai dėl mokesčių (įskaitant žemės mokestį) ar kitų privalomų mokėjimų Žemės sklypui apskaičiavimo ir sumokėjimo teisėtumo bei pagrįstumo. Todėl atsakovų A. R. ir A. J. prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tiesiogiai nesusijusi su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais, vadinasi, taikyti tokią priemonę nėra pagrindo.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti adresuojamas tik atsakovui (žr., pvz., LVAT 2008 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008, 2008 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-162/2008, 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2527/2013, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-879/2013, 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-727-261/2015, kt.). ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsižvelgiant į bylos specifiką, negali būti aiškinama plačiai, t. y. kaip, priklausomai nuo faktinės situacijos, taikytina ir pareiškėjui, trečiajam suinteresuotam asmeniui ar kitam subjektui, kuris nėra nagrinėjamos bylos ginčo šalis ir kuriam nagrinėjamoje byloje joks materialinis teisinis reikalavimas nėra pareikštas (žr., pvz., LVAT 2008 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-729/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovų A. R. ir A. J. prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adresuojama subjektui (VMI), kuris nėra šios administracinės bylos šalis bei kuriam nagrinėjamoje byloje joks materialinis teisinis reikalavimas nėra pareikštas, todėl ir šiuo pagrindu atsakovų prašymas negali būti tenkinamas.

Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartyje tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką aiškino ir taikė teisingai, todėl atsakovų A. R. ir A. J. atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų A. R. (A. R.) ir A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė