AS-525-676-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-676/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00762-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. (V. B.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. (V. B.) 2012 m. rugpjūčio 2 d. skundu (b. l. 2−3), kurį patikslino (b. l. 24−26), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminus ir panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. 485 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).

Nurodė, kad 2012 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 52-S-5024 (toliau – ir Raštas) atsakovas jį informavo apie Skundžiamą sprendimą ir nurodė realizuoti jam priklausančius ginklus, kadangi jam panaikintas leidimas juos turėti ir nešiotis. Teigė, kad patartas policijos pareigūnės, tvarkančios ginklų registraciją, 2012 m. birželio 4 d. dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo kreipėsi į Varėnos apylinkės teismą, kuris 2012 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir nurodė kreiptis į Kauno apygardos teismą. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2012 m. liepos 17 d. pašalinti skundo trūkumus – pateikti panaikintą leidimą ir Skundžiamą sprendimą. Nurodė, kad šios nutarties įvykdyti negalėjo, nes išvyko į Baltarusiją prižiūrėti neįgalaus brolio, tačiau 2012 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teismui pateikė naują skundą. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartyje nurodė, kad Raštas nelaikytinas sprendimu panaikinti leidimą ginklams, tikėjosi, kad terminas skundui paduoti bus skaičiuojamas nuo Skundžiamo sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos – 2012 m. liepos 17 d. Atkreipė dėmesį, kad nuo pat Rašto gavimo dienos atliko aktyvius veiksmus, siekdamas panaikinti be teisinio pagrindo priimtą Skundžiamą sprendimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (b. l. 28−30) skundo padavimo termino neatnaujino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. AS4-455/2006, AS2-437/2006, AS7-301/2006, aiškinančiomis šią nuostatą. Nurodė, kad pareiškėjas apie Skundžiamo sprendimo priėmimą (kas priėmė aktą, akto priėmimo datą, turinį ir pagrindą) sužinojo iš 2012 m. gegužės 9 d. atsakovo Rašto, kurį gavo 2012 m. gegužės 12 d. Laikė, jog pateikta informacija prilygsta teisės akto įteikimui ABTĮ 33 straipsnio prasme, vieno mėnesio terminą, per kurį galima kreiptis į administracinį teismą, skaičiavo nuo 2012 gegužės 12 d. ir darė išvadą, kad skundas gautas 2012 m. rugpjūčio 1 d. (paštui įteiktas 2012-07-31) praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą.

Dėl pareiškėjo argumento, kad terminą skundui paduoti praleido, nes skundas buvo paduotas ne tam teismui, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. AS442-303/2008, TA8-35/2007, AS442-615/2008, AS146-191/2010, AS146-191/2010 pateiktais išaiškinimais dėl tokių aplinkybių ir pareiškėjo aktyvumo vertinimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad iš skundo turinio ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo 2012 m. birželio 4 d. (nepraleisdamas įstatymo numatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti) kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą, kuris 2012 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir nurodė kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Pastarasis pareiškėjo skundą gavo 2012 m. birželio 26 d. ir, kadangi pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, 2012 m. liepos 3 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2012 m. liepos 17 d. Kadangi nurodyti trūkumai iki 2012 m. liepos 17 d. nebuvo pašalinti, teismas 2012 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Nutartyje taip pat įvertinti pareiškėjo argumentai, kad nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2012 m. liepos 18 d. jis buvo išvykęs pas gimines į Baltarusiją, todėl neturėjo galimybės pašalinti 2012 m. liepos 3 d. teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

Tačiau pažymėjo, kad šio teiginio pareiškėjas nepagrindžia jokiais įrodymais, be to, net ir įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas buvo išvykęs nurodytu laikotarpiu, laikytina, kad pareiškėjas nepagrįstai delsė pateikti procesinius dokumentus, kadangi naują skundą teismui pateikė tik 2012 m. liepos 31 d. (išsiųsdamas paštu), t. y. tik po 12 dienų nuo to laiko, kai jo teigimu turėjo grįžti iš Baltarusijos. Teismas darė išvadą, kad šį skundą turėjo galimybę pateikti Kauno apygardos administraciniam teismui anksčiau, kadangi skundo tekstas jau buvo parengtas, nes prieš tai analogiškas skundas jau buvo teikiamas teismui, be to pareiškėjas, žinodamas, kad turi išvykti, galėjo pasinaudoti savo teise prašyti teismo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, teismas darė išvadą, kad gindamas savo pažeistas teises, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai delsė pateikti procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ir prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 32−33), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti patikslintame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Ginčas kilo dėl pareiškėjo praleisto termino skundui paduoti. Pareiškėjas pateikė prašymą praleisto termino atnaujinimui, tačiau pirmosios instancijos teismas jį atmėtė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai delsė pateikti procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas tokią teismo nutartį apskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti ar tikrai šiuo atveju nėra pagrindo praleistam terminui atnaujinti.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tačiau ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti skundo padavimo terminą turi būti priimtas, atsižvelgiant į fundamentalią asmens teisę – teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri pripažįstama tiek nacionalinių teisės aktų (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių, inter alia Europos Sąjungos teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 str.) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A575-3527/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vertinant, ar terminas buvo praleistas dėl objektyvių kliūčių, reikšminga visų su šiuo klausimu susijusių aplinkybių visuma, ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės mėn. 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010, nurodė, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat svarstoma, ar pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo pakankama aktyvus siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, sužinojęs apie Skundžiamą sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų – 2012 m. gegužės 24 d. skundu (b. l. 7−8) kreipėsi į VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrą, kuris 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr. S-539 (b. l. 6) patvirtino, kad pareiškėjas nėra įrašytas Varėnos pirminės sveikatos cento gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose. Pareiškėjas nurodo, kad su minėtu Varėnos pirminės sveikatos centro raštu, kreipusis į atsakovą, jam buvo paaiškinta, kad atsakovas neturi teisės Skundžiamo sprendimo panaikinti, tai gali padaryti tik teismas. Todėl, kaip nurodo pareiškėjas, patartas policijos pareigūnės, nesutikdamas su Skundžiamu sprendimu, pirmiausia 2012 m. birželio 4 d. skundu kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą, kuris 2012 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, kaip nenagrinėtiną apylinkės teisme ir paaiškino, kad skundas turi būti teikiamas Kauno apygardos teismui (b. l. 15). Atsižvelgdamas į pastarąją nutartį, pareiškėjas 2012 m. birželio 26 d. skundą pateikė Kauno apygardos teismui, kuris 2012 m. liepos 3 d. nutartimi konstatavo, kad skundas paduotas praleidus terminą ir numatė terminą trūkumams pašalinti iki 2012 m.liepos 17 d. (b. l. 16). Pareiškėjas per nurodytą terminą trūkumų nepašalino, kaip teigia dėl to, jog nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2012 m. liepos 18 d. buvo išvykęs į Baltarusiją, slaugyti neįgalaus brolio, todėl 2012 m. liepos 30 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. 2012 m. liepos 31 d. pareiškėjas Kauno apygardos teismui pateikė naują skundą (b. l. 2−3), kurį patikslino (b. l. 24−26) prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti Skundžiamą sprendimą.

Svarbiomis aplinkybėmis šioje byloje laikytina ir tai, kad Skundžiamame sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, o Rašte, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie Skundžiamo sprendimo priėmimą, ši tvarka nurodyta neaiškiai, t. y. nenurodyta į kokį teismą pareiškėjas turi kreiptis, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad prie Rašto nebuvo pridėtas pats Skundžiamas sprendimas, nebuvo aišku nuo kurio momento skaičiuojamas 30 dienų apskundimo terminas – nuo Rašto ar nuo Skundžiamo sprendimo, kurį, kaip nustatyta, pareiškėjas gavo tik 2012 m. liepos 14 d., gavimo. Todėl šiuo atveju vertintinas pareiškėjo argumentas, kad jis manė, jog terminas skaičiuojamas nuo Skundžiamo sprendimo gavimo dienos.

Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (pvz. 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Be to, Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Tuo tarpu apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-877/2011). Šiuo atveju, kaip minėta nei Rašte, nei Skundžiamame sprendime apskundimo tvarka aiškiai nurodyta nebuvo, o pareiškėjo suklydimas dėl tinkamo teismo skundui paduoti pasirinkimo, vertintinas visų bylos aplinkybių kontekste.

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, gavę jiems nepalankią teismo nutartį, turi neatidėliodami pasirūpinti dėl jos apskundimo per įstatymu nustatytą terminą (pvz. 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012).

Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Svarbu akcentuoti, tai, netinkamas teisminių būdų pasirinkimas savaime nereiškia, kad pareiškėjas nėra pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir aktyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje, kurioje pareiškėjai savo teises bandė ginti pasinaudodami papildomo sprendimo priėmimo institutu ir dėl to praleido terminą apskųsti sprendimą, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat pareiškėjų siekį apskųsti teismo sprendimą, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad duomenų, jog pareiškėjai tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, darė išvadą, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą turi būti tenkinamas (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Panašioje byloje teisėjų kolegija išaiškino, kad nors skundo padavimas nesilaikant ABTĮ numatytos tvarkos, pateikiant skundą neteismingam teismui, pats savaime nėra laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, tačiau sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra svarbu ir tai, kiek, net ir laikant, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (pvz. 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, bei aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises: sužinojęs apie Skundžiamo sprendimo priėmimą operatyviai ėmėsi veiksmų jam panaikinti, o sužinojęs, kad atsakovas tokių įgaliojimų neturi kreipėsi į teismą, nepraleisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Sužinojęs, kad apylinkės teismas neturi kompetencijos nagrinėti tokią bylą per protingą laiką kreipėsi į Kauno apygardos teismą, pastarajam jo skundą pripažinus nepaduotu ir grąžinus pareiškėjui dėl neištaisytų skundo trukumų, operatyviai pateikė pakartotinį skundą, kurį atsisakius priimti, laiku pateikė ir atskirąjį skundą. Todėl siekiant užtikrinti fundamentalią asmens teisę į teisminę gynybą ir teisę būti išklausytam, pareiškėjui atnaujintinas terminas skundui paduoti.

Dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad pareiškėjas nepagrįstai delsė skundą paduodamas tik praėjus 12 dienų nuo to laiko, kai, kaip nurodo grįžo iš Baltarusijos, pažymėtina, kad šis terminas nelaikytinas labai žymiu ir visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesant duomenų, kad tokiu būdu pareiškėjas siekia piktnaudžiauti savo teisėmis, negali būti vertinamas, kaip pakankamas pagrindas teigti, kad terminas skundui paduoti negali būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas prašymo atnaujinti praleistą terminą išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, skundo padavimo terminas atnaujinamas, pirmosios instancijos teismui perduodamas iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo V. B. (V. B.) atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti, atnaujinti skundo padavimo terminą ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė