8a9fb6ae-e084-4e71-ab17-160d0dc81b58 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Punys                                                                                                                                                                                                      Pranešėjas Stasys Punys              Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-166-2014Teisėjas Gediminas Viederis                                         Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00072-2010-0                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5., 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Virginijos Švedienės, Jūratės Damanskienės,sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Dovilei Narkuvienei, Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorams Renatai Mačiulaitienei, Vytautui Kukaičiui,gynėjams advokatams Šarūnui Vilčinskui, Benediktui Paulauskui, Mariui Monkevičiui, Adolfui Remeikiui, išteisintiesiems V.

K., V. T.,vertėjai Ingridai Petrulienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo:V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.V. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.

Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                                     n u s t a t ė: V. K. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir turto panaudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o bÅ«tent jis, laikotarpiu 2009-03-01 – 2009-03-31 bÅ«damas juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 punkto nuostata “Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas”, 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str. 10 p. sakoma, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ â€œ, bÅ«damas atsakingas už įmonės veiklos ir buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir už teisingų duomenų pateikimÄ mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms,pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX-751 32 straipsnio nuostatas „PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (iÅ¡skyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sÄ lygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas.

Laikoma, kad:

1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo,             ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje veikdamas tyčia, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti 302 027 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 2009-03-23 parduodamas administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkėjui UAB „duomenys neskelbtini“ už 1 891 642,17 Lt, nepraėjus 24 mėnesiams po rekonstrukcijos ar esminio pagerinimo užbaigimo, ir privalėdamas paskaičiuoti, deklaruoti ir į valstybės biudžetÄ sumokėti 302 027 Lt (1 891 642,17x19/119) PVM, nurodė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterei V.

T. iÅ¡raÅ¡yti 2009-03-23 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ DUM Nr. 0001 už negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ administracines patalpas (pagal pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2009.03.23) Unikalus Nr.: “duomenys neskelbtini”, neiÅ¡skiriant PVM,o V. T. iÅ¡raÅ¡ius 2009-03-23 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ DUM Nr. 0001 už negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ administracines patalpas (pagal pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2009-03-23) Unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), neiÅ¡skiriant PVM ir įraÅ¡ius į UAB “duomenys neskelbtini” 2009 metų kovo mėn. PVM deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir turto panaudojimÄ , t. y.

PVM deklaracijoje už 2009 metų kovo mėn., pildytoje 2009-04-26, 11 laukelyje „PVM apmokestinami tiekimai“ neįraÅ¡yta nieko, o turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta 1589615, 26 laukelyje „pardavimo PVM“ neįraÅ¡yta nieko, o turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta 302027, 31 laukelyje „mokėtinas į biudžetÄ arba grÄ Å¾intinas (-) iÅ¡ biudžeto PVM“ neįraÅ¡yta nieko, o turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta 302027, bei Å¡iÄ Å¾inomai neteisingÄ 2009 metų kovo mėn. PVM deklaracijÄ pateikus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, esančiam Å ermukÅ¡nių g. 6, Vilniuje, mokėtino PVM nedeklaravo po ko Å¡ios sumos juridinis asmuo UAB „duomenys neskelbtini“ biudžetui nesumokėjo.V.

T. buvo kaltinama tuo, kad turėdama tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir turto panaudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o bÅ«tent ji, laikotarpiu 2009-03-01 – 2009-03-31 bÅ«dama juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buhaltere ir turėdama teisę atstovauti juridiniam asmeniui bei teikti duomenis mokesčius skaičiuojančioms institucijoms, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio nuostata „už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“,pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX-751 32 straipsnio nuostatas „PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (iÅ¡skyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sÄ lygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas.

Laikoma, kad:

1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo,             ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje veikdama tyčia, turėdama tikslÄ iÅ¡vengti 302 027 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 2009-03-23 parduodant administracines patalpas (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkėjui UAB „duomenys neskelbtini“ už 1 891 642,17 Lt, nepraėjus 24 mėnesiams po rekonstrukcijos ar esminio pagerinimo užbaigimo, ir privalėdama paskaičiuoti, deklaruoti ir į valstybės biudžetÄ sumokėti 302 027 Lt (1 891 642,17x19/119) PVM, UAB “duomenys neskelbtini“ direktoriaus V.

K. nurodymu iÅ¡raÅ¡ydama 2009-03-23 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ DUM Nr. 0001 už negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ administracines patalpas (pagal pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2009.03.23) Unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), neiÅ¡skiriant PVM,po ko įraÅ¡ius į UAB “duomenys neskelbtini” 2009 metų kovo mėn. PVM deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir turto panaudojimÄ , t. y. PVM deklaracijoje už 2009 metų kovo mėn., pildytoje 2009-04-26, 11 laukelyje „PVM apmokestinami tiekimai“ neįraÅ¡yta nieko, o turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta 1589615, 26 laukelyje „pardavimo PVM“ neįraÅ¡yta nieko, o turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta 302027, 31 laukelyje „mokėtinas į biudžetÄ arba grÄ Å¾intinas (-) iÅ¡ biudžeto PVM“ neįraÅ¡yta nieko, o turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta 302027, Å¡iÄ Å¾inomai neteisingÄ 2009 metų kovo mėn. PVM deklaracijÄ pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, esančiam Å ermukÅ¡nių g. 6, Vilniuje, mokėtino PVM nedeklaravo po ko Å¡ios sumos juridinis asmuo UAB „duomenys neskelbtini“ biudžetui nesumokėjo.             Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 nuosprendį kuriuo V.

K. iÅ¡teisintas pagal BK 220 str. 1 d., ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį kuriuo V. K. pripažinti kaltu pagal BK 220 str. 1 d. ir skirti 80 MGL dydžio baudÄ ; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 nuosprendį kuriuo V. T. iÅ¡teisinta pagal BK 220 str. 1 d., ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį kuriuo V. T. pripažinti kalta pagal BK 220 str. 1 d. ir skirti 70 MGL dydžio baudÄ ; civilinį Vilniaus AVMI ieÅ¡kinį 302 027 Lt sumai, Vilniaus AVMI naudai tenkinti pilnai ir priteisti iÅ¡ V.

K., V. T. solidariai 302 027 Lt turtinės žalos atlyginimo. Skunde prokuroras nurodo, kad nuosprendis turi bÅ«ti naikintinas, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Skunde nurodoma, jog teismas nuosprendyje pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jau 2008 metais UAB „duomenys neskelbtini'' turėjo ketinimÄ parduoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tad kaltinamieji negalėjo numatyti, jog tokiu bÅ«du buhalterinėje apskaitoje apskaitant UAB "duomenys neskelbtini" darbus, ateityje Valstybinei mokesčių inspekcijai gali buti pateikta PVM deklaracija su neteisingais duomenimis, siekiant iÅ¡vengti PVM, tačiau pasak prokuroro, Å¡ie argumentai yra nesusieti priežastiniu ryÅ¡iu su paskesniais įvykusiais veiksmais ir jie yra įvertinti atkirai nuo visos kaltinamųjų atliktų veiksmų eigos.

Prokuroras pažymi, kad pagrindinis duomuo, kuo bÅ«tent remias kaltinimas, yra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, t.y. 2009-03-23 sÄ skaita-faktÅ«ra, kuri nurodyta kaitinime, bei sÄ skaita-faktÅ«ra, kuri yra baudžiamosios bylos medžiagoje, t. y. 2008-07-31 - sÄ skaita-faktÅ«ra tarp UAB "duomenys neskelbtini" pardavėjo ir pirkėjo. Taip pat nurodoma, jog veikos kvalifikavimas paremtas byloje esančia ir teisme iÅ¡tirta specialisto iÅ¡vada 2011-07-01, kuria konstatuota, kad įmonė, 2009-03-23 pardavusi administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)" UAB "duomenys neskelbtini", nepraėjus 24-ies mėnesiams po rekonstrukcijos ar esminio pagerinimo, privalėjo apskaičiuoti ir į biudžetÄ sumokėti 302 027 Lt PVM.

             Prokuroro manymu teismas neteisingai vertino ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , jÄ Ä¯vertindamas kaip paneigiančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ , o neteisingas vertinimas pasireiÅ¡kia visumos ir dalies konkurencijos taisyklės netiksliu aiÅ¡kinimu. Prokuroras nurodo, jog esant dviem iÅ¡vadoms, yra prieÅ¡taravimai tarp jų, tačiau jie yra paÅ¡alintini taikant visumos ir dalies normų konkurencijÄ ir prioritetÄ taikant visumai - o bÅ«tent specialisto iÅ¡vados turiniui, o ne prieÅ¡ingai daliai, kaip padarė teismas - ekspertizės aktui.

Pažymima, kad Å¡iuo atveju kaltinimas laikosi aiÅ¡kios pozicijos - kad specialisto 2011-07-01 iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės yra visuma duomenų, kurie yra įvertinti -pilnoje apimtyje su visais bylose esančiai objektyviais duomenimis.             Taip pat skunde nurodoma, kad 2008-07-31 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kaip įrodymas, yra pagrindinis duomuo, kuris atspindi veikos padarymo pradžiÄ , t. y. tai, kad įmonė UAB “duomenys neskelbtini'', pati atlikusi statybos ir remonto darbus, pagal įmonės- buhalterės pateiktÄ V.

T. priedÄ prie Å¡ios sÄ skaitos-faktÅ«ros liepos 31 d., nurodė, kad subrangovo darbai sudaro 500 000 Lt. AB "duomenys neskelbtini" - 47781 Lt, UAB „duomenys neskelbtini" - 16 649 Lt, medžiagų pirkimas sudaro 112027 Lt, t. y. iÅ¡ viso be PVM 676 758,20 Lt. Esant Å¡itai situacijai, kuri buvo 2008-07-31, iÅ¡raÅ¡ant Å¡itÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , įmonė, vadovaujantis buhalterinės apskaitos įstatymo ir ilgalaikio materialaus turto 12-0 verslo apskaitos standarto, kuris yra privalomas visiems juridiniams asmenims, priėmė sprendimÄ ilgalaikį materialųjį turtÄ , įvertinti jį pagal 6 str., kaip ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimÄ už visÄ minėtÄ sumÄ plius 18 % PVM.

Pasak prokuroro, tokiu bÅ«du Å¡i situacija yra pradžia tos veikos, kuri formaliai buvo įvykdyta 2009 balandžio mėnesį, pildant 2009 metų kovo mėnesį PYM deklaracijÄ , t. y. aiÅ¡kus priežastinis-ryÅ¡ys su kita kaltinime esančia 2009-03-23 sÄ skaita-faktÅ«ra, kada įmonė UAB "duomenys neskelbtini"-pirkėjui „duomenys neskelbtini" pardavė administracines patalpas pagal pirkimo - pardavimo sutartį už 1 821 642,17 Lt, pritaikiusi PVM įstatymo 32 straipsnį, -t. -y. nulinį tarifÄ .

Atkreipiamas dėmesys, kad toks kaltinamų asmenų V. T. ir V. K. veikimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, o bÅ«tent PVM įstatymo 22 str. nuostatų. Pažymėtina ir tai, kad įmonė, vykdžiusi statybos ir remonto darbus, iÅ¡raÅ¡ydama sau ilgalaikio turto pasigaminimÄ ir tai atvaizduodama įmonės buhalterinės apskaitos suvestiniame registre, didžiojoje knygoje, savikaina įvertina Å¡iuos darbus kaip esminį pagerinimÄ , t.y. jų pačių, V. T. ir V. K., veikimas, kuris neleido jiems elgtis niekaip kitaip, iÅ¡raÅ¡ant 2009-03-23 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ir atliekant pirkimo ­pardavimo sutartį nei kad įskaičiuoti PVM 18% tarifÄ .

Prokuroras nurodo, kad Å¡iuo atveju taip padaryta nebuvo ir tai buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Prokuroras pažymi, kad tiek V. T., tiek V. K. suvokė daromos veikos pavoingumÄ ir norėjo taip veikti (LR BK 15 str.). Nurodoma, kad V. K. buvo saistomas kreditorinio įsipareigojimo, nes jis derino sutarties sÄ lygas su pirkėju ir kredito davėju, tai buvo materialiai naudinga veika, nes jei turtas bÅ«tų gautas tiesiogiai į įmonės sÄ skaitÄ ar grynųjų pinigų į įmonės kasÄ , įmonė laisvai galėtų disponuoti Å¡iomis piniginėmis lėšomis, esant mokesčių administravimo veiksmams, patikrinimui, bÅ«tų galima areÅ¡tuoti, jas apriboti - tokiu bÅ«du galėtų įvykti mokestinis ginčas dėl PVM įstatymo taikymo ir pan.

Pasak prokuroro, tai buvo pagrindinis tikslas V. K. iÅ¡vengti PVM mokesčio mokėjimo, su sÄ lyga, kad visa suma bus nukreipta kredito dengimui, tai buvo pagrindinis motyvas ir tikslas taip veikti. Veikimo bÅ«das iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ ­ faktÅ«rÄ su akivaizdžiai prieÅ¡taraujančiu PVM įstatymo 32 str. nuliniu tarifu, yra tik tokios veikos padarymo bÅ«das, įraÅ¡ant neteisingus duomenis.              Be to, kaip nurodoma skunde, kad Å¡ios aplinkybės buvo žinomos ir suvoktos, t. y. tiesioginis tyčios momentas - suvokimas prieÅ¡ingų teisei veiksmų ir norėjimas veikti bÅ«tent taip, jis akivaizdus ne tik iÅ¡ objektyvių veiksmų, dokumentų, bet ir iÅ¡ kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymų.

Prokuroras pažymi ir tai, kad sutarties sudarymas sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas - akivaizdžiai lemia, kad Å¡itas veikimas buvo-aiÅ¡kiai suvoktas, nukreiptas į įstatymo nuostatos ignoravimÄ , neteisingÄ duomenų nurodymÄ Ä¯monės deklaracijoje.              Be to nurodoma, jog teismo argumentai apie tai, kad esminio pagerinimo ar rekonstrukcijos sÄ vokos yra taikytinos Å¡iai faktinei situacijai taip, kaip remiamasi statybos ekspertizės akte, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems duomenims, kadangi įmonė UAB „duomenys neskelbtini" pati, konkrečiai - jos du kaltinamieji vadovai, pasirinko prieÅ¡ingÄ teisei veikimo bÅ«dÄ .

Pasak prokuroro teismo motyvai apie tiesioginės tyčios nebuvimÄ ir, tokio elgesio vertinimas tik kaip rizikingo yra nepagrįstas ir teisiÅ¡kas aiÅ¡kiai prieÅ¡taringas ,t. y. tai, kad galimai kaltinamieji klydo, neteisingai vertino situacijÄ , tariamai konsultavosi su kitais asmenimis, tarėsi tarpusavyje, nepagrįsti, nes jie prieÅ¡tarauja pačių kaltinamųjų atliktiems veiksmams.              Prokuroras pastebi ir tai, kad teismas neteisingai aiÅ¡kina PVM 6 str., 32 str. nuostatas eliminuodamas tiesioginės tyčios požymius iÅ¡ kaltinamųjų veikos, konkrečiu atveju, taip remdamasis iÅ¡ esmės tik ekspertizės aktu.

Taip pat prokuroras pažymi, kad bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar kaltinamieji, pasirinkdami tokį kaltinime nurodytÄ veikimo bÅ«dÄ , turėjo laisvę rinktis kitaip, nei numatė teisė aktai, t. y. kitaip atvaizduoti turto įsigijimÄ (pasigaminimÄ ) 2008-07-31, pardavimÄ 2009-03-23, nei privalėjo pagal PVM įstatymÄ . Pasak prokuroro, kaltinamieji tokiu bÅ«du siekė aiÅ¡kios finansinės naudos, kuria siekė, kad mokėtino PVM neatsirastų. Atkreipiamas dėmesys, kad UAB "duomenys neskelbtini" jau tuo metu, balanso duomenimis, turėjo mokėtino PVM 88 000 Lt skolÄ , o iÅ¡skiriant PVM 2009-03-23 faktÅ«roje, mokėtina UAB „duomenys neskelbtini'' PVM suma už atskaitinį laikotarpį bÅ«tų iÅ¡ viso 382 207 Lt.

Pasak prokuroro Å¡ios aplinkybės įrodo, kad tai buvo tiesioginė finansinė nauda, o tai yra ir tikslo požymis, nes tiesioginės tyčios elementas suponuoja ne tik siekimÄ ir norėjimÄ taip veikti, tačiau ir tikslÄ kartu. Prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamieji atliko veikdami tiesiogine tyčia.             Be to pažymima, kad kaltinamieji V. T. ir. V. K., turėdami administracinius įgalinimus, veikė bendrininkų grupėje. Kadangi, nos tiesiogiai 2009-03-23 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ bei 2009-04-26 dek1aracijÄ pasirašė ir pateikė V.

T., tačiau pasak prokuroro, visus veiksmus ji atliko vykdydama V. K. nurodymus ir su juo derifidama Å¡ių veiksmų atlikimÄ , t. y. abiejų veika kvalifikuotina pagal UfBK 220 str. kaip vykdytojų.              Pažymima, kad dėl prieÅ¡ingų teisei UAB „duomenys neskelbtini" direktoriaus ir vyr. finansininkės veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 302 027 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ pagal CK 6.263 str. privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingi asmenys.              Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintieji V.

K., V. T. ir jų gynėjai prašė skundÄ atmesti.             Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.              Skundžiamu nuosprendžiu V. K. ir V. T. pagal LR BK 220 str. 1 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, visapusiÅ¡kai juos įvertino ir byloje pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apylinkės teismo nuosprendis yra iÅ¡samiai motyvuotas, pakankamai iÅ¡analizuoti kaltinamųjų, liudytojų parodymai, speacialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktas, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga ir prieÅ¡ingai nei nurodo prokuroras, padaryta teisėta ir pagrįsta iÅ¡vada, jog kaltinamųjų veiksmuose nėra jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių.

Su Å¡ia teismo iÅ¡vada aukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka, apeliacinis skundas atmetamas ir paliekamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Pažymėtina ir tai, jog bylos įrodymų vertinimas yra sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, kuri susijusi su visų bylos duomenų iÅ¡tyrimu ir patikrinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad įrodymais pripažįstami tik duomenys, iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka, o vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ .

Taigi, vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosiosios instancijos teismas tokių įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikė, esminių baudžiamojo procesų nuostatų pažeidimų nenustatyta.                           Dėl BK 220 straipsnio 1 d. taikymo             IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad V.

K. ir V. T. kaltinami pagal LR BK 220 str. 1 d., o bÅ«tent, kaltinimas pareikÅ¡tas dėl to, kad V. K. ir V. T. pažeisdami atitinkamo įstatymo nuostatas dėl PVM neapmokestinimo, veikdami tyčia, t.y. turėdami tikslÄ iÅ¡vengti 302 027 Lt PVM mokėjimo už administracines patalpas, vadovui V. K. nurodant įmonės buhalterei V. T. iÅ¡raÅ¡yti 2009-03-23 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , neiÅ¡skiriant pridėtinės vertės mokesčio, o buhalterei iÅ¡raÅ¡ius sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, turto panaudojimÄ .

Pildyta 2009-04-26, buvo įraÅ¡yti neteisingi skaičiai, tai yra, vietoj 302 027 Lt mokėtino PVM, neįraÅ¡yta nieko, pateikta VMI Vilniaus skyriui. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ arba į nustatytÄ tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia dviejų veiksmų padarymu: neteisingų duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų panaudojimÄ Ä¯raÅ¡ymu į atitinkamus dokumentus ir tokių dokumentų su juose įraÅ¡ytais neteisingais duomenimis pateikimu tam tikrai valstybės įgaliotai institucijai.

Å i nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas (BK 220 straipsnio 1 dalis) laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai yra pateikiami tam tikri dokumentai inter alia deklaracijos su juose įraÅ¡ytais neteisingais duomenimis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ . Pasak prokuroro, kaltinamųjų veiksmus suraÅ¡ant ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiant BK 220 str. 1 d. numatytos veikos dalykÄ â€“ PVM deklaracijÄ , lemia ankstesni V.

K. ir V. T. veiksmai suraÅ¡ant UAB „duomenys neskelbtini“ 2009-03-23 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ DUM Nr. 0001 pagal pirkimo- pardavimo sutartį už negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ administracines patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – neiÅ¡kiriant PVM. O bÅ«tent, pasak prokuroro, 2008-07-31 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra yra pagrindinis domuo, kuris atspindi veikos padarymo pradžiÄ .Taigi esminė aplinkybė ar PVM sÄ skaitoje- faktÅ«roje turėjo bÅ«ti iÅ¡skirtas mokestis ar ne, ar patalpos buvo pagerintos ar atliktas remontas.

Akivaizdu, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje svarbiausias klausimas buvo nustatyti ar parduodant minėtas administracines patalpas buvo atliktas Å¡ių patalpų esminis pagerinimas, kas turėjo esminę reikÅ¡mę sumokant valstybei mokesčius. Taigi jei bÅ«tų nustatyta, kad pastato atliktas kapitalinis remontas, tai yra, jei gamybinėse – administracinėse patalpose, kurios buvo parduotos, buvo atlikta patalpų rekonstrukcija arba esminis pagerinimas, prailginantis pastato ar statinio naudingo tarnavimo laikÄ arba pagerinantis jo naudingÄ sias savybes- mokesčiai valstybei taikomi žymiai didesni.Pagal Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (iÅ¡skyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sÄ lygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas.

Laikoma, kad:

1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (užbaigimo įteisinimo teisės aktų nustatyta tvarka) arba esminio pagerinimo. Tame pačiame PVM įstatyme pateikiamas sÄ vokos „esminis pagerinimas“ paaiÅ¡kinimas – pastato (statinio) esminis pagerinimas – statybos darbai, kurie pailgina pastato ar statinio naudingo tarnavimo laikÄ arba pagerina jo naudingÄ siais savybes (PVM įstatymo 2 straipsnio 20 punktas).             Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos V.

K. buvo kaltinamas tuo, kad pardavė pasatatÄ po kapitalinio remonto, dėl ko turėjo sumokėti valstybei nustatytus atitinkamai didesnius mokesčius. Tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ atliko pastato rekonstrukcijÄ Â ar esminį pagerinimÄ , valstybinis kaltinintojas remiasi iÅ¡ esmės 2011-07-01 specialisto iÅ¡vada dėl UAB „duomenys neskelbtini“ Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/150, kuria konstatuota, kad įmonė, 2009-03-23 pardavusi administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) UAB „duomenys neskelbtini“, nepraėjus 24-ies mėnesiams po rekonstrukcijos ar esminio pagerinimo, privalėjo apskaičiuoti ir į biudžetÄ sumokėti 302 027 Lt PVM.

Nors prokuroroas ir nurodo, jog Å¡i specialisto iÅ¡vada patvirtina iÅ¡teisintųjų V. K. ir V. T. kaltę, tačiau pastebėtina, kad specialistei B. V. nebuvo užduotas esminis klausimas – ar UAB „duomenys neskelbtini“ administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2008 metais buvo atlikta patalpų rekonstrukcija ar esminis gerinimas, o specialistei buvo užduotas klausimas – ar UAB „duomenys neskelbtini“, parduodamas 2008 metais rekonstruotas administracinės paskirties patalpas nepraėjus 24 mėnesiams po jų rekonstrukcijos užbaigimo, privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti PVM, dėl ko specialistė atsakė teigiamai, tai yra, jog nepraėjus 24 mėnesiams po rekonstrukcijos ir esminio pagerinimo užbaigimo, UAB „duomenys neskelbtini“ privalėjo paskaičiuoti, deklaruoti ir į valstybės biudžetÄ sumokėti PVM.

Pirmosiosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylos aplinkybes nutarė baudžiamojoje byloje paskirti statinio administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buvęs (duomenys neskelbtini)), statybos darbų ekspertizę. IÅ¡ byloje esančio 2013-09-30 ekspertizės akto vienareikÅ¡miÅ¡kų iÅ¡vadų matyti, jog administracinėse patalpose 2008 metais atlikti darbai, kurie nurodyti sutarties tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“, atliktų darbų aktuose ir sÄ skaitoje faktÅ«roje yra paprastojo remonto darbai ir neįeina į rekonstravimo darbų sÄ vokų turinį.

Taip pat ekspertė nurodė, jog remontuojant 2008 metais administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buvęs (duomenys neskelbtini)) pagal pateiktus byloje dokumentus ir statybos įstatymÄ , turėjo bÅ«ti atliekami patalpos paprastojo remonto darbai, kuriems statybos leidimas nereikalingas. Taigi ekspertė nustatė, jog patalpose atlikti darbai nėra rekonstrukcija ar esminis pagerinimas. Pastebėtina ir tai, jog į užduotÄ klausimÄ , ar byloje esančios 2011 m. liepos 1 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 5-1/150 1.1. punkte pateiktas atsakymas dėl UAB „duomenys neskelbtini“ iki 2009 m. kovo 23 d. objekto (duomenys neskelbtini), Vilniuje pardavimo veiksmai nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. kovo 23 d., t.y. paskirties pakeitimas iÅ¡ gamybinių į administracines, VÄ® Registrų centro pateikti duomenys apie patalpų rekonstrukcijÄ , 2008 m. sausio 10 d. statybos darbų rangos sutartis dėl kapitalinių vidaus apdailos darbų, 2008 m. gegužės 28 d. kreditavimo sutartis, 2008 m. liepos 31 d. iÅ¡raÅ¡yta ilgalaikė materialinio turto pagerinimo PVM sÄ skaita faktÅ«ra, 2008 m. suvestinėje registro didžiojoje knygoje įvertinta įsigijimo savikaina, 2009 m. kovo 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties įraÅ¡ai (specialisto iÅ¡vados 1.1 punktas) atitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio nuostatas, t.y....laikoma, kad:

1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo“? - ekspertė R. U. atsakė, jog byloje esančios 2011 m. liepos 1 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 5-1/150 1.1 punkte pateiktas atsakymas dėl UAB „duomenys neskelbtini“ iki 2009 m. kovo 23 d. objekto Kalvarijų g. 143, Vilniuje pardavimo atlikti veiksmai nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. kovo 23 d., t. y. paskirties pakeitimas iÅ¡ gamybinių į administracines, VÄ® registrų centro pateikti duomenys apie patalpų rekonstrukcijÄ , 2008 m. sausio 10 d. statybos darbų rangos sutartis dėl kapitalinių vidaus apdailos darbų, 2008 m. gegužės 28 d. kreditavimo sutartis, 2008 m. liepos 31 d. iÅ¡raÅ¡yta ilgalaikė materialinio turto pagerinimo PVM sÄ skaita faktÅ«ra, 2008 m. suvestinėje registro Didžiojoje knygoje įvertinta įsigijimo savikaina, 2009 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties įraÅ¡ai (specialisto iÅ¡vados 1.1 punktas) neatitinka Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 32 straipsnio nuostatų, t. y. ... laikoma, kad 1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo.

             Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai vertino ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , jÄ Ä¯vertintindamas kaip paneigiančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosiosios instancijos teismas pagrįstai prioritetÄ taikė ekspertizės iÅ¡vadai ir ja pagrįstai vadovavosi priimdama iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V. K. ir V. T. atžvilgiu. Kolegija su tokia pirmosiosios instancijos teismo pozicija sutinka. Nors prokurorui galimai nepriimtos tokios ekspertizės iÅ¡vados, tačiau kolegija jų pagrįstumu bei jas atlikusios ekspertės kompetetingumu abejoti neturi pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai vertino ir taikė ekspertizės akto iÅ¡vadÄ yra vertinami kritiÅ¡kai ir yra atmestini.

Kita vertus, pirmosiosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ , ekspertizės akto iÅ¡vadÄ vertino ne atsietai, o kartu su byloje esančiais kitais įrodymais ir prieÅ¡ingai nei teigia prokuroras, ekspertizės iÅ¡vada realiai sutampa su kitais byloje esančiais objektyviai duomenimis, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kapitalinis pastato remontas Å¡iuo atveju atliktas nebuvo.             Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos liudytojas UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas G.

B. parodė, jog buvo atliekami darbai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jų įmonė atliko patalpų remontÄ . Liudytojas parodė, jog sutartyje su UAB „duomenys neskelbtini“ buvo kalbama apie kapitalinį remontÄ , tačiau jų įmonė kapitalinio remonto neatliko. Be to liudytojas G. B. nurodė, jog patalpose vyko remonto darbai, konstrukciniai darbai nebuvo atlikti, iÅ¡skyrus tai, kad buvo nuimtos pertvaros, iki 807, 20 kv.m. (t 4 b.l. 20-21). Tai jog patalpose buvo atliktas ne kapitalinis, o paprastas remontas, patvirtina ir byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. iÅ¡raÅ¡as, kuriame yra pataisytos anksčiau padarytos klaidos, t.y., Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e konstatuojama, kad 2008 m. buvo atliktas administracinių patalpų, (duomenys neskelbtini), Vilnius, paprastas remontas bei patikslintas patalpų plotas, nurodant, kad bendras plotas yra 784,71 kv.m. o ne 807,20 kv.m. (t 3 b.l. 43-46).

Be to, 2008 m. balandžio 3 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento akte Nr. (101)-11.4-810 nurodyta, kad statinys, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis keičiama neatliekant rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų, pripažintinas tinkamu naudoti (t 3 b.l. 169;t 4 b.l. 183;). Taigi kaip pagrįstai nurodė pirmosiosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, tai, jog sutartis tarp UAB duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ ir buvo sudaryta dėl kapitalinio remonto, po darbų atlikimo, valstybinė institucija pripažindama statinį naudoti tinkamu, tuo pačiu pripažino ir tai, kad rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbai aptariamame pastate atliekami nebuvo.             Pažymėtina, kad PVM įstatymo 32 str. nėra numatyta prievolė deklaruoti pajamas po pastato rekonstrukcijos.

Å io įstatymo 32 str. pareiga deklaruoti pajamas įpareigoja tik parduodant ar kitaip perleidžiant naujus pastatus ar statinius arba po jų esminio pagerinimo, naujas pastatų ir statinių dalis po jų užbaigimo.              Aukščiau nurodyti objektyvÅ«s duomenys patvirtina, kad pastate nebuvo atliktas kapitalinis remontas. Å iuo atveju pastatas nebuvo nei rekonstruotas, nei iÅ¡ esmės pagerintas, todėl objektas neatitinka to, kad nurodyta įstatyme ir už kÄ yra baudžiamoji atsakomybė.

Kadangi nustatyta, jog pastate buvo atliktas ne kapitalinis remontas, iÅ¡teisintieji neturėjo mokėti mokesčių, kaip pastato, po atlikto remonto.              BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia siekiant iÅ¡vengti mokesčių. Esminę reikÅ¡mę turi tai, kad teikiant neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ siekiama iÅ¡vengti mokesčių. Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis į deklaracijÄ , ataskaitÄ arba kitÄ dokumentÄ Ä¯rašė ir pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, ir to nori.             Taigi įstatymo leidėjas pagal šį straipsnį leidžia patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kuris siekė iÅ¡vengti mokesčių ir tai darė tyčia.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamÄ jÄ byla daro iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta, jog iÅ¡teisintieji turėjo tyčiÄ nemokėti ar iÅ¡vengti mokesčių valstybei. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad V. K. ir V. T. buvo įsitikinę, kad tai nėra kapitalinis pastato remontas, kas ir buvo nustatyta byloje. V. K. pirmosiosios instancijos teisme parodė, kad jis rėmėsi statybos inspekcijos aktu, jog statinys pripažįstamas tinkamai naudoti, neatliekant rekonstrukcijos ar esminio pagerinimo darbų, kad jis pats asmeniÅ¡kai prieÅ¡ paruodant pastatÄ konsultavosi su lizingo specialistais, kurie turi savo juristus ir užklausė mokesčių inspekcijos, su notaru, ir visi pasakė, kad už pastato pardavimÄ , kai neatlikta rekonstrukcija ar esminis pagerinimas, nereikia iÅ¡skirti ir mokėti PVM.

Taip pat V. K. parodė, kad buvo skambinta ir į mokesčių inspekcijÄ ir gautas paaiÅ¡kinimas, kad pastatui, kuriam neatlikta rekonstrukcija ar esminis pagerinimas, PVM yra nulinis. V. T. apklausta teisme parodė, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, todėl PVM nebuvo iÅ¡skirtas, tačiau mokesčių inspekcija per patikrinimÄ pasakė, buvo atliktas kapitalinis remontas, nors kaip nurodo pati V. T., ji buvo nusprendusi, kad atliktas paprastas remontas. V. T. nurodė, kad sÄ skaita- faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta mokesčių inspekcijos specialistės A.

V. patarimu. Taigi matyti, jog išteisintieji domėjosi, konsultavosi, kaip teisingai sumokėti mokesčius nepatiriant nuostolių. Toks jų siekimas negali būti laikomas, kaip baudžiamojo įstatymo pažeidimas, nes nebuvo esminio požymio – tyčios, kadangi nebuvo padarytas kapitalinis remontas. Sutiktina su pirmosiosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog V. K. davė kokius neteisėtus nurodymus V. T., kadangi jis buvo įsitikinęs, kad pastato esminis pagerinims neatliktas ir dėl to, pastato pardavimas PVM neapmokestinamas.

Kaip ir negalima konstatuoti, jog V. T. veikė tyčia, norint nuslėpti mokesčius. IÅ¡ jos parodymų matyti, kad ji sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ iÅ¡rašė mokesčių inspekcijos specialistės A. V. patarimu. Be to ir pati A. V. parodė, kad jos įtakos pasekoje, buvo pakeistas dokumentas. PrieÅ¡ingai nei prokurororas laikosi pozicijos dėl V. K. ir V. T. kaltumo, aukÅ¡tesnės instancijos sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, V. K. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios iÅ¡vengti PVM mokesčio ir siekio į PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Ä¯raÅ¡yti neteisingus duomenis, kaip ir tokios kaltės formos nenustatyta ir V.

T. veiksmuose. Pastebėtina, kad norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bÅ«tina surinkti įrodymus, kad yra padaryta veika, atitinkanti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Å iuo atveju V. K. ir V. T. veiksmuose nėra pagrindinių požymių – veikos ir tiesioginės tyčios iÅ¡vengti mokesčių valstybei. Be to neesant pamatinių aplinkybių, ko pagrindu nustatomas mokesčių sumokėjimas valstybei, kiti padaryti pažeidimai, pagal nurodytÄ BK straipsnį, negali bÅ«ti kaltinami.

Nors ir kai kuriuose dokumentuose iÅ¡teisintieji ir buvo nurodę, jog jie pasirengę mokėti PVM, kaip už atliktÄ kapitalinį remontÄ , tačiau faktiÅ¡kai dėl neatlikto kapitalinio remonto, tokie veiksmai laikomi niekiniais ir neužtraukia baudžiamųjų teisinių santykių.             Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Taigi, baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiÅ¡kÅ«s nusikalstamos veikos požymiai.              Šiuo atveju nenustatyta, jog V. K. ir V. T. veiksmuose bÅ«tinų BK 220 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėties požymių - veikos ir tiesioginės tyčios. Tokius iÅ¡teisintųjų veiksmus galima bÅ«tų vertinti kaip neapdairumÄ , galimai profesionalumo stokÄ , bet ne tiesioginę tyčiÄ iÅ¡vengti mokečių valstybei.

Kadangi V. K. ir V. T. veiksmuose nėra tyčios, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai liečiantys tyčios momentÄ â€“ atmestini kaip nepagrįsti.             IÅ¡ esmės eilė prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kolegijos vertinimu yra iÅ¡vestiniai ir nutolę priežastiniu ryÅ¡iu nuo pagrindinės bylos esmės, tai yra, kad kapitalinis remontas faktiÅ¡kai atliktas nebuvo. Nors prokuroras skunde nurodo įvairius argumentus, kad iÅ¡teisintieji pažeidė tam tikrus norminius teisės aktus ir dėl to juos reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius prokuroro argumentus atmeta vadovaudamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o ne aplinkybėmis konstatuotomis suklydimo įtakoje, klaidingai deklaruojant valstybei mokesčius, kaip už atlikto pastato kapitalinį remontÄ , kuris, kaip rodo bylos medžiaga – neatitinka tikrovės. Å iuo atveju klaidingas duomenų pateikimas remiantis iÅ¡ esmės neteisinga tarnautojo iÅ¡vada, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kad pastato rekonstrukcija ar esminio pagerinimo darbai atlikti nebuvo.

             Kadangi V. K. ir V. T. pagal BK 220 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys pagrįstai paliktas nenagrinėtinas.Be to pastebėtina, kad po apylinkės teismo priimto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisėtas, todėl yra paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Jei bÅ«tų pagrindas Å¡ioje baudžiamojoje byloje priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, tokiu atveju, bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl bylos nutraukimo, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties termino klausimui.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:              Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                                                                           Stasys Punys              Teisėjai                                                                                                             Virginija Å vedienė                                                                                                                                      JÅ«ratė Damanskienė