2022-02-07 Nr. DBT-28-3-61-3-02915-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-4/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02915-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2022 m. vasario 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų F. D. ir D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ir Ministerija), ir atsakovei biudžetinei įstaigai „Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ (dabartinis pavadinimas – viešoji įstaiga Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centras) (toliau – Centras), tretieji asmenys – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys J. R., dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinis teismą, prašydamos: 1) pripažinti neveikimo ir vilkinimo atlikti veiksmus faktą, t. y. kad atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija neužtikrino pareiškėjos teisės į tęstinį – profesinį mokymą; 2) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, priteisti neturtinę žalą kiekvienai iš pareiškėjų po 105 000 Eur; 3) solidariai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, ir atsakovo Centro pareiškėjos F. D. naudai priteisti turtinę žalą, atsiradusią dėl negautų pajamų, t. y. darbo užmokestį, kurį pareiškėja F. D. būtų gavusi dirbdama pagal floristo specialybę – 7935 Eur; 4) įpareigoti atsakovę Ministeriją per 12 mėnesių nuo skundo padavimo datos įsteigti valstybinę tinkamai pritaikytą atvirą ugdymo įstaigą su tęstinėmis darbinėmis veiklomis, kad šioje įstaigoje lygiomis teisėmis būtų užtikrintas tęstinis mokymasis žmonėms, turintiems sunkią negalią dėl intelekto ir / ar emocinių sunkumų.

Pareiškėjos nurodė, kad pareiškėja F. D. buvo pakviesta mokytis į Centrą pagal programą „Floristo modulinė profesinio mokymo programa“ bei sudaryti sutartį. Tačiau pareiškėjai F. D. su artimaisiais atvykus pasirašyti profesinio mokymo sutartį, Centro direktorė atsisakė priimti F. D. mokytis negalios pagrindu. Pareiškėjų manymu, šį atsisakymą įtakojo neteisėti Ministerijos veiksmai.

2021 m. kovo 29 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma solidariai iš Centro ir Ministerijos pareiškėjos F. D. naudai priteisti turtinę žalą, atsiradusią dėl negautų pajamų, išskyrė į atskirą bylą ir perdavė nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Ši sprendimo dalis neskundžiama ir įsiteisėjo. Teismas pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma atlyginti neturtinę žalą, padarytą Ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmais, atmetė kaip nepagrįstą, o skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti Ministeriją įsteigti valstybinę ugdymo įstaigą, nutraukė. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu, išskirdamas skundo dalį į atskirą bylą, nurodė, kad pareiškėjų teismui pateiktame skunde nėra skundžiami Centro veiksmai, kuriais buvo atsisakyta priimti pareiškėją F. D. mokytis į Centro vykdomą mokymo programą. Teismas atkreipė dėmesį, kad skunde turi būti nurodyti argumentai, iš kurių būtų galima aiškiai nustatyti, kokiais konkrečiais atsakovų veiksmais pareiškėjoms padaryta žala, kaip ji pasireiškė dėl konkrečių atsakovo padarytų veiksmų ar neveikimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad Centras nėra viešojo administravimo institucija, o pareiškėja F. D. jai galimai padarytą turtinę žalą iš esmės sieja su jos nepriėmimu mokytis pagal Centro vykdomą mokymo programą ir dėl to negautomis pajamomis; šie veiksmai buvo atlikti Centro, o ne Ministerijos. Teismas nurodė, kad Ministerijos, kaip teisės aktus įgyvendinančios ir valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atliekančios viešojo administravimo institucijos, veiksmai, kurie skunde siejami su pareiškėjos F. D. nepriėmimu į Centro vykdomą mokymo programą, gali būti vertinami tik nagrinėjant klausimą dėl Centro veiksmais pareiškėjai F. D. galimai padarytos žalos, Centrui atsisakius pareiškėją F. D. priimti į mokymosi programą.

Pareiškėjos pateikė apeliacinį skundą. 2021 m. spalio 13 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą pakeitė, priteisdamas iš atsakovės Ministerijos pareiškėjai F. . 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs perduotą pagal teismingumą bylą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją. Teismas nurodė, kad tiek iš pareiškėjų skundo, tiek iš kitų pareiškėjų procesinių dokumentų matyti, kad turtinė žala kildinama ne vien iš Centro, bet ir Ministerijos neteisėtų veiksmų; akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi konstatavo neteisėtus Ministerijos veiksmus, nurodė, kad Ministerija tinkamai neįgyvendino Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 ir 3 dalies nuostatų ir diskriminavo pareiškėją F. D. dėl negalios bei priteisė pareiškėjai F. D. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo pagrįstų abejonių, ar išskirta bylos dalis yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, kadangi pareiškėjos joms padarytą žalą sieja tiek su Ministerijos, tiek su Centro veiksmais, o pareiškime dėstomos faktinės aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad išskirtoje byloje vyrauja administracinis teisinis santykis.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Švietimo ir mokslo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai ir Centrui dėl neveikimo, vilkinimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo. Be kitų reikalavimų, pareiškėjos prašė solidariai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, ir atsakovo Centro pareiškėjos F. D. naudai priteisti turtinę žalą, atsiradusią dėl negautų pajamų, t. y. darbo užmokestį, kurį pareiškėja F. D. būtų gavusi dirbdama pagal floristo specialybę – 7 935 Eur. Ši bylos dalis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimu buvo perduota bendrosios kompetencijos teismui.

Skunde yra nurodoma, jog pareiškėja F. D. užsiregistravo į Centro floristo programą ir, gavusi kvietimą, atvyko į Centrą sudaryti profesinio mokymo sutarties, tačiau direktorė atsisakė sudaryti šią sutartį negalios pagrindu. Taigi, turtinę žalą, atsiradusią dėl negautų pajamų, pareiškėja sieja su Centro atsisakymu sudaryti su ja profesinio mokymo sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį viešojo administravimo subjektai yra institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas. Pagal byloje pateiktus Centro nuostatus Centras yra profesinio mokymo įstaiga (9 punktas). Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (nuostatų 6 punktas). Vienos iš Centro funkcijų yra įgyvendinti bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo turinį (nuostatų 26.1 papunktis), organizuoti mokymo ir ugdymo procesą (nuostatų 26.5 papunktis). Taigi iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Centras neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir nėra viešojo administravimo subjektas.

Pažymėtina, kad asmens priėmimas mokytis pagal profesinio mokymo programą įforminamas profesinio mokymo sutartimi (Profesinio mokymo įstatymo 18 straipsnio 13 punktas). Centro direktorius priima mokinius Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka, sudaro mokymo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka (Centro nuostatų 31.6 papunktis). Santykiai, kylantys iš mokymosi sutarčių, pagal savo pobūdį yra civiliniai teisiniai santykiai.

Nutartyje, kuria kreiptasi į specialiąją teisėjų kolegiją, akcentuojama, kad tiek iš pareiškėjų skundo, tiek iš kitų pareiškėjų procesinių dokumentų (apeliacinio skundo ir kt.) matyti, jog turtinė žala kildinama ne vien iš Centro, bet ir Ministerijos neteisėtų veiksmų. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi jau konstatavo neteisėtus Ministerijos veiksmus, nurodė, kad Ministerija tinkamai neįgyvendino Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 ir 3 dalies nuostatų ir diskriminavo pareiškėją F. D. dėl negalios. Taigi, ginčo dalis, susijusi su pareiškėjos įrodinėtais Ministerijos neteisėtais veiksmais, yra išspręsta ir nesudaro šios bylos ginčo dalyko. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimu bendrosios kompetencijos teismui buvo perduota tik ginčo dalis, susijusi su Centro neteisėtais veiksmais ir dėl jų galbūt atsiradusios žalos pareiškėjai.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjančiam teismui kilus abejonių, su kokiais konkrečiai Centro veiksmais siejamas žalos pareiškėjai atsiradimas, šis neaiškumas turi būti šalinamas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tam, kad būtų galima perduoti bylą pagal teismingumą kitam teismui, turi būti konstatuotas procesiniame įstatyme nustatytų pagrindų buvimas (CPK 34 straipsnis, 36 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, 69 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, tinkamai neišsiaiškinus šios bylos nagrinėjimo ribų, tokio pagrindo nėra.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, jog byla turėtų būti grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija tarp ginčo šalių susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Bylą pagal pareiškėjų F. D. ir D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir atsakovei biudžetinei įstaigai „Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ (dabartinis pavadinimas – viešoji įstaiga Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centras), tretieji asmenys – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys J. R., dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys