8a9ebccf-1eef-467e-bbc4-91181b5c611e · Vilniaus apygardos teismas

                                                                    Civilinė byla Nr. 2-1328-603/2013   Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02296-2011-8                                       Procesinio sprendimo kategorija: 35.4, 42.9, 73.2.6.1., 99.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 28 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, sekretoriaujant G.

M., dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei S. M., atsakovo atstovui D. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui AAS ,,Gjensidige Baltic“, trečiasis asmuo V. M., dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė teismo priteisti iÅ¡ AAB „Gjensidige Baltic“ 148 800 Lt žalai atlyginti atgręžtinio reikalavimo teise.

Nurodo, kad 2009-11-05 Kaune, Raudondvario pl., ties namu Nr. 131 nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje automobilis ,,VW Polo“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens V. M., parbloÅ¡kė ir sužalojo pėsčiÄ jÄ K. Å ., gim. duomenys neskelbtini), kuri nuo patirtų traumų 2009-11-17 mirė. Automobilio vairuotojas V. M. baudžiamojoje byloje pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. padarymo, pažeidus KET 37 p. reikalavimus. Eismo įvykio metu trečiojo asmens vairuojamas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas draudimo bendrovėje.

VSDFV Kauno skyrius 2010-01-29 sprendimu Nr. 8.18-72 minėtas įvykis pripažintas draudiminiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsniu, VSDFV Kauno skyrius 2010-03-26 sprendimu Nr. 8.40-633 žuvusiosios sutuoktiniui E. Å . paskyrė 148 800 Lt vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. IeÅ¡kovas 2010-04-23 kreipėsi į atsakovÄ dėl 148 800 Lt žalos atlyginimo E. Å . iÅ¡mokėjus vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajai K.

Å . mirus. Atsakovas nurodė, kad reikalavimas nebus tenkinamas, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neiÅ¡tirs, ar CK 6.290 str. atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat Lietuvos Respublikos konstitucijoje įtvirtintÄ teisinės valstybės principÄ .Atsakovas AAS ,,Gjensidige Baltic“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad socialinio draudimo įstaigos gali reikalauti tos iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kuria atlyginama (dengiama) turtinė žala, padaryta apdraustajam (apdraustajam žuvus – jo Å¡eimos nariams): jei padaryta turtinė žala virÅ¡ija ar yra lygi iÅ¡mokėtoms draudimo iÅ¡mokoms, tokiu atveju socialinio draudimo įstaigos turėtų teisę reikalauti visų draudimo iÅ¡mokų iÅ¡ atsakingo už žalos kilimÄ asmens (jo draudiko), o jei padaryta turtinė žala yra mažesnė už draudimo iÅ¡mokas – atitinkamos draudimo iÅ¡mokos dalies.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui, todėl, kad pastarasis privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo buvo apdraudęs atsakingo už eismo įvykį asmens civilinę atsakomybę. Draudimo įmonės veiklÄ , vykdant privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, reglamentuoja specialieji teisės aktai. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis draudiko pareigas kylančias iÅ¡ draudimo sutarties, yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

Kadangi Å¡iuo atveju ginčas kilo dėl draudimo sutarties vykdymo, todėl norint teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo/nepriteisimo bÅ«tina atsižvelgti į minėtÄ specialųjį įstatymÄ . Be to, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , bÅ«tina tiksliai nustatyti, kiek turtinės žalos dėl eismo įvykio patyrė (jei patyrė) socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjas. Svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra aplinkybių, atleidžiančių apdraustÄ jį nuo civilinės atsakomybės (tuo pačiu draudikÄ nuo pareigos mokėti iÅ¡mokÄ ) ir draudimo sutartimi suteiktos apsaugos apimtį, t. y. kokiais atvejais draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o kokiais ne.

Sprendžiant klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo/nepriteisimo bÅ«tina nustatyti ar nukentėjęs eismo įvykio dienÄ buvo žuvusios iÅ¡laikomas arba mirties dienÄ turėjo teisę į iÅ¡laikymÄ . Tik esant konstatuotai bent vienai nurodytai sÄ lygai, draudikui kyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Jei asmuo mirusiojo nebuvo iÅ¡laikomas arba jo mirties dienÄ neturėjo teisės gauti iÅ¡laikymo, draudimo iÅ¡moka pagal TPVAPDI 15 str. 5 d. nemokėtina. Norint nustatyti, ar K. Å . prieÅ¡ įvykį iÅ¡laikė sutuoktinį E. Å ., bÅ«tina įvertinti sutuoktinių vidutines pajamas.

Vidutinės K. Å . pajamos iki eismo įvykio buvo 1122,20 Lt atskaičius mokesčius. E. Å . per mėnesį vidutiniÅ¡kai gaudavo 862 Lt pajamų. Kadangi skirtumÄ tarp K. Å . ir E. Å . pajamų sudaro 260,20 Lt, darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog E. Å ., gavęs iÅ¡ esmės vienodo dydžio pajamas. Kadangi E. Å . gaudavo savarankiÅ¡kų pajamų, kurios ženkliai nesiskiria nuo sutuoktinės pajamų – teiginiai, jog jis buvo reikalingas iÅ¡laikymo yra visiÅ¡kai niekuo nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s. IÅ¡laikytiniais galima laikyti tik nedarbingus, labai mažai ar apskritai negaunančius pajamų asmenis.

E. Å . 2012 m. sulaukė senatvės pensijos amžiaus, gauna senatvės pensijÄ , kuri, preziumuojama visiÅ¡kai patenkina jo poreikius, kadangi pati valstybė nustatė jam skirtinos pensijos dydį. Jo sutuoktinė, jei bÅ«tų buvusi gyva, dar anksčiau bÅ«tų sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, dėl ko ieÅ¡kovo skaičiavimas, kad ji dar 22 metus bÅ«tų galėjusi skirti pusę 2009 metais gaunamos algos sutuoktiniui – prasilenkia su elementaria logika. Aplinkybę, jog E. Å . nebuvo sutuoktinės iÅ¡laikomas, be kita ko, patvirtina tai, jog pats E. Å . baudžiamojoje byloje reikalavimo dėl negautų pajamų nereiÅ¡kė.

Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2010-05-04, t. y gavęs atsakovo atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos raÅ¡tÄ . Kadangi reikalavimas kildinamas iÅ¡ draudimo teisinių santykių, senaties terminas baigėsi 2011-05-04, ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2011-08-05, t. y. praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Todėl praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį.IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-11-05 Kaune, Raudondvario pl. ties namu Nr. 131 nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje automobilis VW Polo, duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens V.

M., parbloÅ¡kė ir sužalojo pėsčiÄ jÄ K. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri nuo patirtų traumų 2009-11-17 mirė. Automobilio vairuotojas V. M. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-01059-09 pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. padarymo, pažeidus KET 37 p. reikalavimus (b. l. 11). Žuvusiosios sutuoktiniui E. Å ., pripažinus K. Å . 2010-01-29 įvykusį mirtinÄ nelaimingÄ atsitikimÄ draudiminiu įvykiu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 86, 88, 99 straipsniais, paskyrė ir iÅ¡mokėjo vienkartinę 148 800 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 6 - 9).

VSDFV Kauno skyrius 2010-04-23 raÅ¡tu Nr. (2.51) 10.V-5843 kreipėsi į V. M. civilinę atsakomybę apdraudusiÄ AAS „Gjensidige Baltic“ ir pareikalavo atlyginti patirtÄ 148 800 Lt žalÄ , tačiau draudimo bendrovė nurodė, kad reikalavimas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ nebus tenkinamas, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neiÅ¡tirs, ar LR CK 6.290 str. atitinka LR Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintÄ teisinės valstybės principÄ (b. l. 12 - 13).

IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokas, iÅ¡mokėtas žuvusiosios sutuoktiniui E. Å ., remdamasis CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostata, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio, Å¡io kodekso 6.290 straipsnio 1 dalies nuostata, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį bei nurodyto straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

Kaip minėta, žuvusiosios K. Å . sutuoktiniui E. Å . Å¡ios iÅ¡mokos buvo paskirtos, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsniu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 86, 88, 99 straipsniais, numatančiais, kad vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba Å«mios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo Å¡eimai iÅ¡mokama vienkartinė draudimo iÅ¡moka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba Å«mios profesinės ligos mėnesį.

Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui, mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-10-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007, pasisakydamas dėl socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo iÅ¡mokas, regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį, pažymėjo, kad socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo iÅ¡mokas, regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį nėra absoliuti. Kasacinis teismas nurodė, kad atitinkamais atvejais turi bÅ«ti įrodinėjamos aplinkybės, kokia yra paskirtos ir iÅ¡mokėtos valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos dalis, kuria atlyginta atsakovo kaltais veiksmais padaryta turtinė žala.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.1015 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 19 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“ patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.Nustatant, kokiÄ dalį valstybinio socialinio draudimo įstaigos pagal NADPLSDÄ® iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų sudaro mirusio apdraustojo Å¡eimos narių patirta turtinė žala, svarbu apsibrėžti pastarųjų reikalavimo teisės į turtinę žalÄ apimtį tuo atveju, jeigu jie teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje įgyvendintų asmeniÅ¡kai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1161/2013).

Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas, sutuoktinių abipusės pareigos nurodytos CK 3.27 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Vykdydami Å¡ias apibusias pareigas, gyvendami santuokinį gyvenimÄ , sutuoktiniai ne tik prisideda prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, bet ir kartu teikia vienas kitam tiek materialinę, tiek moralinę paramÄ .

Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi Å¡ias savo abipuses pareigas sutuoktiniai vykdė santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iÅ¡ jų mirÅ¡ta, iÅ¡ esmės nėra. Todėl tokiais atvejais turėtų bÅ«ti preziumuojama, jog likęs gyvas sutuoktinis iÅ¡ sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramÄ , lygiÄ pusei jo gaunamų pajamų (CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.117 str. 1 d.). Tokiu bÅ«du sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kuriÄ jis turėjo teisę gauti kaip materialinę paramÄ .

Esminis kriterijus nustatant nukentėjusiajam asmeniui realiai padarytos turtinės žalos dydį yra terminas, už kurį turėtų bÅ«ti skaičiuojamos negautos pajamos (netektas iÅ¡laikymas). Nustatinėjant fizinio asmens mirties atveju jo Å¡eimos narių patirtÄ turtinę žalÄ Ä¯statyme tiesiogiai nėra iÅ¡skirta kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima apibrėžti terminÄ , iki kurio minėti asmenys iÅ¡ tiesų pagrįstai galėjo tikėtis esant normaliai situacijai gauti iÅ¡ mirusiojo iÅ¡laikymÄ .

CK 6.284 str. nuostatos galėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad nustatytų asmenų patirta turtinė žala dėl mirusio fizinio asmens mirties galėtų bÅ«ti priteisiama iki nukentėjusiojo gyvos galvos, arba iki mirusiojo tikėtinos gyvenimo trukmės pabaigos. Nagrinėjamuoju atveju ieÅ¡kovas įrodinėjo aplinkybes, kad žuvusiosios K. Å . sutuoktinio E. Å . patirta žala yra didesnė nei jo gauta socialinio draudimo iÅ¡moka. Kaip minėta, E. Å . buvo iÅ¡mokėta 148 800,00 Lt. K. Å . žuvo, bÅ«dama 56 metų ir 5 mėnesių amžiaus, todėl yra pagrindas sutikti su ieÅ¡kovo paskaičiavimu, kad pagal vidutinę tikėtinÄ Lietuvos Respublikos gyventojų trukmę, K.

Š. dar galėjo gyventi 22 metus ir 5 mėnesius (pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis Kauno apskrityje gyvenančių moterų vidutinė gyvenimo trukmė 2009 m. buvo 78,80 m.). Žuvusiosios K. Š. 2008-05-14 Darbo sutartis patvirtina, jog jos darbo užmokestis buvo 1650,00 Lt per mėnesį, taip pat šias aplinkybes patvirtina ir UAB ,,Pirmasis žingsnis“ pateikta 2013-11-12 pažyma Nr. 02-1-052, kurioje yra paskaičiuotas K. Š. 2009 m. rugpjūčio mėnesio darbo užmokestis 1650,00 Lt atskaičius mokesčius – 1299,00 Lt (b. l. 100, 102).

Taigi, atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad K. Å . darbo užmokestis jos mirties dienÄ sudarė 1650,00 Lt ir E. Å . patirta turtinė žala dėl sutuoktinės mirties per mėnesį sudaro pusę jos pajamų – 825,00 Lt. Bendra jo patirta žala, iÅ¡reikÅ¡ta tvirta suma sudarytų 221 925,00 Lt (825,00 Lt x 269 mėnesiai). E. Å . iÅ¡mokėta 148 800,00 Lt vienkartinė draudimo iÅ¡moka, apdraustajai mirus, nevirÅ¡ija jam padarytos turtinės žalos dydį, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta vienkartinė draudimo iÅ¡moka atliko kompensacinę funkcijÄ , todėl ji yra priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1161/2013).

Atsakovas praÅ¡o pareikÅ¡tam ieÅ¡kovo reikalavimui taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 pakeitė iki tol egzistavusiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pagal kuriÄ teisiniai santykiai, susiklostantys socialinio draudimo įstaigoms pareiÅ¡kiant subrogacinius reikalavimus žalÄ padariusio asmens draudikui, buvo vertinami kaip deliktiniai, t. y. atsiradę ne draudimo sutarties, o delikto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v.

AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-7-73/2007;2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2010; kt.). IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikÅ¡ti negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas taip, kad dėl to bÅ«tų iÅ¡ esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalÄ , o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytÄ terminÄ nepareiÅ¡kus reikalavimo žalÄ padariusio asmens draudikui, žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamÄ apsaugÄ .

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų TPVCAPD įstatyme įtvirtinto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmei ir tikslams. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikÅ¡ti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ Å¡iÄ padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieÅ¡ nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles.Teisę pareikÅ¡ti žalÄ padariusio asmens draudikui reikalavimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius įgijo perėmęs nukentėjusiojo teises ir pareigas (iÅ¡mokėjęs socialinio draudimo iÅ¡mokÄ ), tačiau, kaip matyti iÅ¡ atsakovo minėto 2010-05-04 atsakymo Nr. (03-3.2)-6.5-40-107-9004-3076 į VSDFV Kauno skyriaus pretenzijÄ , kurį ieÅ¡kovas gavo 2010-05-05, neatsisakė tenkinti VSDFV Kauno skyrius reikalavimo dėl 148 800 Lt žalos atlyginimo regreso teise, tačiau nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus reikalavimo pagrįstumo spręs po LR Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

Todėl sutiktina su ieÅ¡kovo teiginiais, jog Å¡iuo nagrinėjamu atveju, 2010-05-04 raÅ¡tu Nr. (03-3.2)-6.5-40-107-9004-3076 atsakovui neatsisakius atlyginti VSDFV Kauno skyriaus patirtÄ 148 800 Lt žalÄ , bet Å¡io klausimo iÅ¡sprendimÄ atidėjus iki LR Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo kartu bus iÅ¡spręstas ir ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo klausimas, priėmimo, VSDFV Kauno skyrius nesužinojo ir negalėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , todėl nepagrįstas atsakovo reikalavimas skaičiuoti 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ nuo draudimo bendrovės 2010-05-04 atsakymo į VSDFV Kauno skyriaus pretenzijÄ pateikimo dienos.

Bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teismui pateikė 2011-08-11 (b. l. 18). Todėl taikyti ieÅ¡kinio senatį ir dėl senaties atmesti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nėra jokio teisinio pagrindo.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 148 800,00 Lt žalos atlyginimo (CK 290 str. 3 d., CPK 178 str.).Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 ir 3 dalimis, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinas 3976,00 Lt dydžio žyminis mokestis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 268-270, 430 straipsniais, n u s p r e n d ė:

             IeÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.             Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 148 800,00 Lt žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ valstybės naudai 3976,00 Lt žyminio mokesčio.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                              Loreta Lipnickienė