Legislator Case Law & Legislation
8a9e39be-55bc-4e69-8e83-7db3b1df72fa AI generated

8a9e39be-55bc-4e69-8e83-7db3b1df72fa · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 8a9e39be-55bc-4e69-8e83-7db3b1df72fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Č. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje, n u s t a t ė: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-20 nutarimu A. Č. pripažintas kaltu pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 str. 1 d. ir jam paskirta 600 Eur bauda už tai, kad 2016-12-11 16.42 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. Å ., manevruodamas atbuline eiga, kliudė gale stovėjusį automobilį „Nissan Almera“, valst.

Legislator headnote

AI generated

8a9e39be-55bc-4e69-8e83-7db3b1df72fa · Panevėžio apygardos teismas: Liudytojui beldžiant į automobilio langÄ sunerimo, kad jaunuoliai bando skelti konfliktÄ . Turėjo pagrindÄ dėl to baimintis, nes jau buvo iÅ¡ esmės tamsu, jis yra neįgalus, todėl bÅ«tų buvęs ypač pažeidžiamas fiziniam smurtui. Taigi tiesiogiai T. M. jam nieko nesakė, o kÄ jis sakė jo bendrakeleiviams, negirdėjo. V. Å . ir G. Å . parodė, jog jiems atidarius automobilio dureles, T. M. ir A. S. tylėjo, nieko nesakė apie kÄ tik įvykusį susidÅ«rimÄ . Taigi informacijos apie eismo įvykį jis negavo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                      Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-12-185/2017                                                                               Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03086-2016-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)                                  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                 N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje, n u s t a t ė: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-20 nutarimu A. Č. pripažintas kaltu pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 str. 1 d. ir jam paskirta 600 Eur bauda už tai, kad 2016-12-11 16.42 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. Å ., manevruodamas atbuline eiga, kliudė gale stovėjusį automobilį „Nissan Almera“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį P. A., ir jį apgadino, po ko iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114, 219 p. reikalavimus. Bylos teisena dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukta. Administraciniu nusižengimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas paliktas spręsti civilinio proceso tvarka. Apeliaciniu skundu A. Č. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Nurodo, kad neginčija to, jog nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį kliudė ir apgadino kitÄ automobilį. Tačiau Å¡io susidÅ«rimo nepajuto, iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo nesuvokdamas ir negalėdamas suvokti apie pareigÄ pasilikti. Todėl atsakomybė pagal ANK 426 str. 1 d. jam negali bÅ«ti taikoma. Teigia, kad apylinkės teismas atmetė jo atstovo praÅ¡ymÄ skirti autotechninę ekspertizę, nors jos iÅ¡vados neabejotinai bÅ«tų reikÅ¡mingos patikimai spręsti dėl jo paaiÅ¡kinimų tikrumo ir kartu priimant skundžiamÄ nutarimÄ .

Tačiau vietoje to teismas pasirinko remtis subjektyvaus pobÅ«džio įrodymais, tokiais kaip liudytojų parodymais ir vaizdo įraÅ¡u, paliekančiais galimybę jų laisvai interpretacijai. Nors administracinių nusižengimų teisenoje taip pat galioja nekaltumo prezumpcijos principas, jis nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės pačiam teikti jo nekaltumÄ patvirtinančius įrodymus. Å i jo teisė buvo pažeista. Apylinkės teismo motyvas, kad ekspertizės atlikimas bÅ«tų vilkinęs bylos nagrinėjimÄ , nepagrįstas, nes tokiu bÅ«du teismas pervertino greito bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslÄ , aukodamas bylos iÅ¡nagrinėjimo teisingumÄ .

Nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra ginčo dėl to, jog automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas nežymiai – draudimo bendrovė žalÄ Ä¯vertino 127,50 Eur. Manevruodamas automobilį atsitrenkė į stovinčiÄ kliÅ«tį. Jo vairuoto automobilio greitis buvo minimalus. Vaizdo įraÅ¡e nematyti, kad nuo smÅ«gio susidÅ«rime dalyvavęs automobilis „Nissan Almera“ bÅ«tų sujudėjęs ar pan. Todėl, nesant autotechninės ekspertizės akto, nėra pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog jis tikrai juto susidÅ«rimÄ ir sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Taip pat nė vienas jo bendrakeleivis neparodė, jog nurodytomis aplinkybėmis bÅ«tų pajutęs automobilių susidÅ«rimÄ . Apylinkės teismas nepagrindė, kodėl nesivadovauja Å¡ių liudytojų parodymais. Vien tai, kad Å¡ie asmenys yra jo pažįstami, nesudaro pagrindo atmesti jų parodymus. PrieÅ¡ apklausiant kiekvienas iÅ¡ jų davė priesaikÄ , o jeigu apylinkės teismas bÅ«tų paskyręs autotechninę ekspertizę, tai priklausomai nuo jos iÅ¡vadų, Å¡ie liudytojai bÅ«tų labai rimtai rizikavę patys bÅ«ti patraukti atsakomybėn už melagingų parodymų davimÄ pagal ANK 224 str. 2 d.

Teigia, kad policijos pareigÅ«nų parodymai iÅ¡ esmės neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, nes susidÅ«rimo įvykio jie nematė, o pareigÅ«nas T. D. dar ir negalėjo įtikinančiai paaiÅ¡kinti, kokiais įrodymais remdamasis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir atmetė jo paaiÅ¡kinimus bei nutarė, jog jis iÅ¡ kiemo iÅ¡važiavo suprasdamas, jog Å¡alinasi iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pažymi, kad liudytojas T. M. neparodė, jog jis bÅ«tent jam (apeliantui) bÅ«tų sakęs apie įvykusį susidÅ«rimÄ .

Liudytojui beldžiant į automobilio langÄ sunerimo, kad jaunuoliai bando skelti konfliktÄ . Turėjo pagrindÄ dėl to baimintis, nes jau buvo iÅ¡ esmės tamsu, jis yra neįgalus, todėl bÅ«tų buvęs ypač pažeidžiamas fiziniam smurtui. Taigi tiesiogiai T. M. jam nieko nesakė, o kÄ jis sakė jo bendrakeleiviams, negirdėjo. V. Å . ir G. Å . parodė, jog jiems atidarius automobilio dureles, T. M. ir A. S. tylėjo, nieko nesakė apie kÄ tik įvykusį susidÅ«rimÄ . Taigi informacijos apie eismo įvykį jis negavo.

Keleiviams G. Å . ir V. Å . raginant jį važiuoti nedelsiant, atsižvelgė į jų nuomonę, tačiau jų raginimų nesuprato kaip raginimų mėginti iÅ¡vengti atsakomybės už eismo įvykio sukėlimÄ . PrieÅ¡ingai, Å¡iuos raginimus suprato kaip patvirtinimÄ , jog likti įvykio vietoje nėra jokios bÅ«tinybės. Esant Å¡ioms aplinkybėms mano, kad apylinkės teismo nutarimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis turėtų bÅ«ti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininkas nurodo, kad su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytu reikalavimu panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ nesutinka, nes mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikÅ¡mingas byloje aplinkybes.Apeliacinis skundas atmetamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 str.).Kaip matyti iÅ¡ pateikto skundo, apeliantas, neigdamas savo kaltę bei sau palankiai dėstydamas bylos aplinkybių vertinimÄ , nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 426 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas dėl A. Č. kaltės, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar iÅ¡vadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.

 Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str.).

Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis. Ä®rodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms iÅ¡vadoms padaryti.Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei iÅ¡nagrinėjęs turimÄ bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumÄ , palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisÄ loginę grandinę, skundžiamame nutarime iÅ¡samiai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos iÅ¡vados, o taip pat ir tų įrodymų įvertinimo bei kitų įrodymų atmetimo motyvus ir argumentavo savo sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutarimas atitinka faktinę bylos medžiagÄ , teismo iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡analizuotų įrodymų visetu. Apeliacinio skundo argumentai nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu jie jau buvo įvertinti. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nenustatė aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos apelianto naudai. SkundÄ nagrinėjantis teismas visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis iÅ¡vadomis bei iÅ¡dėstytais motyvais ir jų iÅ¡ naujo nebekartoja, juolab kad skundžiamo nutarimo turinys yra žinomas ir pačiam apeliantui.

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. Č., vairuodamas atbulas, kliudė gale stovėjusį automobilį, jį apgadino ir iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pasiÅ¡alino. Å ių aplinkybių neginčija ir apeliantas, tačiau nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad susidÅ«rimo nepajuto ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino nesuvokdamas ir negalėdamas suvokti savo pareigos pasilikti, t. y. apeliantas neigia jo veiksmuose buvus tyčiÄ . Tačiau remiantis A. Č. skunde nurodytais motyvais naikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir bylÄ nutraukti konstatuojant, kad jo veikoje nėra jam inkriminuoto ANK 426 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios, aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino A.

Č. kaltės turinį ir pagrįstai pripažino, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Apelianto versijos skundžiamame nutarime yra išsamiai išanalizuotos ir motyvuotai atmestos kaip gynybinės, siekiant išvengti atsakomybės. A. Č. kaltė – tyčia ir jos turinys – išsamiai atskleistas įvertinus liudytojų T. M., A. S., L. M. (eismo įvykio metu buvusių eismo įvykio vietoje bei tiesiogiai mačiusių tiek eismo įvykio, tiek ir pasitraukimo iš įvykio vietos aplinkybes) paaiškinimus, liudytojų policijos pareigūnų T.

D., A. R. ir G. V. parodymus, duomenis, užfiksuotus eismo įvykio vietos schemoje, fotolenteles, iÅ¡ kurių matyti automobiliui „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai, aikÅ¡telės kameromis užfiksuotÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuris patvirtina liudytojų T. M., A. S., L. M. nurodytas aplinkybes tiek dėl to, kad L. M. teko trauktis, jog A. Č. vairuojamas automobilis ant jos neužvažiuotų, tiek tai, kad buvo Å¡io automobilio kontaktas su automobiliu „Nissan Almera“, bei tai, kad buvo aiÅ¡kinamasi įvykio vietoje, tačiau iÅ¡ jos pasiÅ¡alinta, ir kitus bylos duomenis.

Å ie nuoseklÅ«s, vienas kitÄ papildantys, atitinkantys ir neprieÅ¡taraujantys vienas kitam įrodymai, kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, neabejotinai patvirtina tai, jog A. Č. suvokė ir suprato, kad automobilių aikÅ¡telėje, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į aikÅ¡telėje stovėjusį kitÄ automobilį – sukėlė eismo įvykį, tačiau sÄ moningai, pažeisdamas KET reikalavimus, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

A. Č. skundo argumentai, kad nei jis, nei jo bendrakeleiviai jokios informacijos apie eismo įvykį negavo, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams. Liudytojai T. M., A. S. bei L. M. nuosekliai ir analogiškai parodė, jog T. M., būdamas prie pat A. Č. vairuojamo automobilio, kelis kartus automobiliu važiavusiems asmenims pasakė, jog jų automobilis atsitrenkė į jo automobilį, tačiau jam buvo atsakyta, jog jam čia „ne stovėjimo aikštelė“ ir necenzūriniais žodžiais liepta nesikišti.

Negana to, net ir aptariamo įvykio metu Å¡alia A. Č. sėdėjęs G. Å ., kuris, kaip parodė pats apeliantas, jo praÅ¡ymu atidaręs automobilio dureles aiÅ¡kinosi, kas beldė į automobilį ir kodėl tai darė, teisme patvirtino, jog girdėjo, kaip jaunimas sakė „stokite, avarijÄ padarėte“, suprato, kad lyg ir atsitrenkė į kitÄ automobilį. Dėl A. Č. pirmosios instancijos teisme atmesto praÅ¡ymo skirti autotechninę ekspertizę pasisakytina, jog toks praÅ¡ymas atmestas pagrįstai.

Pažymėtina, jog ekspertas skiriamas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios, o tokio bÅ«tinumo Å¡iuo atveju nebuvo ir nėra, įrodymų nepakankamumo problema Å¡ioje byloje neiÅ¡kilo, t. y. byloje surinkta pakankamai duomenų, kuriuos apylinkės teismas galėjo analizuoti ir vertinti bei daryti atitinkamas iÅ¡vadas. Taigi apibendrinus konstatuotina, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes A. Č. ANK 426 str. 1 d. taikyta tinkamai, t. y. nustačius jo veikoje visus Å¡io nusižengimo sudėties požymius, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.Vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a :

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-20 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                              Pranas Å imkus       Â