2013-09-05 Nr. AB-4639-3-61-3-01969-2010-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1325/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01969-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovams Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. L. skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 4-01-2031 „Dėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo“; įpareigoti atsakovus išmokėti susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. 1442,18 Lt į mėnesį bei 360 Lt bazinės pensijos dydžio priedą; įpareigoti atsakovus mokėti 2009 m. rugsėjo 18 d. išvada Nr. N-64 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo“ paskirtą 1897,60 Lt pensiją už tarnybą.

Paaiškino, kad Tarnybos sprendimu nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. jam buvo paskirta 1897,60 Lt valstybinė pensija. 2010 m. birželio 12 d. gavo Tarnybos 2010 m. birželio 9 d. raštą Nr. 4-01-2031 „Dėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo“, kuriame nurodyta, jog paskirta pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis. 2010 m. sausio - 2010 m. gegužės mėn. pareiškėjui buvo priskaičiuota po 1 897,60 Lt valstybinės pensijos, o išmokama kiekvieną mėnesį buvo tik po 455,42 Lt. Darė išvadą, kad jam paskirta valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo sumažinta 1 442,18 Lt. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą ir teigė, kad asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, jog valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas. Pareiškėjo manymu, Laikinojo įstatymo nuostatos neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų principų, nes paskirta valstybinė pensija yra sumažinta kelis kartus ir neproporcingai dideliu mastu. Pabrėžė, kad jam paskirta pensija buvo sumažinta neproporcingai ir sumažėjo beveik penkis kartus. Darė išvadą, kad buvo pažeisti ne tik teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo, bet ir proporcingumo principai. Pažymėjo, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį pensija būtų sumažinta iki tokio dydžio, jog nebebūtų užtikrinti minimalūs pensiją gaunančio asmens socialiai priimtini poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas teismo posėdyje skundą palaikė iš dalies, t. y. atsisakė jo dalyje dėl 360 Lt bazinės pensijos priteisimo, o kitoje dalyje prašė jį tenkinti.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 17-18) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teisės aktai yra laikomi teisėtais ir privalo būti taikomi tol, kol konstatuojamas jų prieštaravimas Konstitucijai. Valstybės atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus viešojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumą, pasireiškiantį įstatyme numatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu. Pabrėžė, kad Tarnybos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu, todėl pareiškėjo reikalavimai įpareigoti išmokėti sumažintą valstybinės pensijos dalį ir mokėti 2009 m. rugsėjo 18 d. išvada paskirto dydžio valstybinę pensiją nepagrįsti.

Atsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 20-22) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui paskirta pareigūnų valstybinė pensija Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nebuvo apribota (kadangi nustatytos valstybinės pensijos dydis neviršijo praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio), pirmą kartą pareiškėjo valstybinės pensijos dydis buvo perskaičiuotas taikant koeficientą 0,8, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pritaikius koeficientą pareiškėjo pensija sumažėjo iki 1518,08 Lt (1897,6x0,8). Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė duomenis, kad 2010 m. sausio mėn. pareiškėjas gavo 6905,13 Lt su darbo santykiais susijusių draudžiamųjų pajamų. Dėl šios priežasties paskirtos valstybinės pensijos dydis buvo sumažintas antrą kartą, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, taikant koeficientą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę (kadangi su darbo santykiais susijusių draudžiamųjų pajamų suma didesnė nei 4200 Lt, buvo pritaikytas koeficientas 0,3). Dėl to pareiškėjui už 2010 m. sausio mėn. buvo išmokėta 455,42 Lt ( 1518,08x0,3) dydžio valstybinė pensija. Nurodė, jog Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis pareiškėjui buvo perskaičiuota 2009 m. rugsėjo 18 d. paskirta pareigūno valstybinė pensija, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ar įstatymams, todėl tuo pagrįsti sprendimai turi būti vykdomi. Darė išvadą, kad Tarnyba teisėtai ir tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiavo, perskaičiavo ir išmokėjo pareiškėjui pareigūnų valstybinę pensiją. Pabrėžė, kad Tarnyba negali pakeisti esamo teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjo reikalavimus laikė nepagrįstais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dalyje, kurioje pareiškėjas prašo priteisti 360 Lt bazinės pensijos dydžio priedą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; pareiškėjo skundą kitoje dalyje tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 34 005,12 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos), pažymėjo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą ir pažymėjo, kad jame iš esmės pripažinta, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, teismas padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Atsižvelgęs į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, jog Įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir neproporcingai apribojo asmenų teises, įsigaliojo tik jį paskelbus, t. y. 2012 m. rugsėjo 21 d., teismas darė išvadą, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas buvo grindžiamas teisės aktų nuostatomis, kurios jo priėmimo metu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo nutarimu. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog jis buvo neteisėtas. Pažymėjo, jog ginčijamas Tarnybos 2010 m. birželio 9 d. sprendimas neriboja pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl jam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo perskaičiuota taikant ir Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažinus, jog Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiuo pagrindu pareiškėjui paskirtos pensijos dydis per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo kas mėnesį sumažintas 379,52 Lt suma, ir atitinkamai neišmokėta iš viso 13 662.72 Lt, pagrįstai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., taikant Įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nebuvo išmokėta 34 005,12 Lt. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to negalėjo būti mažinamas. Darė išvadą, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 34 005,12 Lt dydžio nepriemoka.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 ir pažymėjo, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 34 005,12 Lt – priteisiama ne iš Tarnybos, bet iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

Nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 5 straipsnis nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, todėl darė išvadą, kad pareiškėjui apskaičiuojant ir išmokant valstybinę pensiją jo nuostatos ir nėra taikomos.

Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ribojama pagrįstai, o Įstatymo 5 straipsnis nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimo mokėti jam paskirto dydžio – 1897,60 Lt, valstybinę pensiją teismas neturėjo pagrindo.

Nurodė ABTĮ 101 straipsnio 3 punktą, pažymėjo, kad pareiškėjas skundo dalyje dėl 360 Lt bazinės pensijos priteisimo atsisakė, skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės jam žinomos. Kadangi kitų priežasčių, dėl kurių teismas neturėtų priimti pareiškėjo atsisakymo nuo skundo, nenustatė, teismas atsisakymą nuo skundo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė.

III. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba apeliaciniu skundu (b. l. 74-76) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neišmokėta 34005,12 Lt valstybinės pensijos dalis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą šioje dalyje atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Paaiškino, kad pirmą kartą pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal Įstatymo 1 priede nurodytą formulę (pritaikytas koeficientas 0,8). Tarnybai gavus duomenis, kad pareiškėjas gavo su darbo santykiais susijusių draudžiamųjų pajamų, pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydis buvo sumažintas antrą kartą, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi. Kadangi 2012 m. rugsėjo 1 d. Įstatymo 5 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios, pareiškėjui nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio valstybinė pensija buvo mokama perskaičiavus ją pagal aktualios redakcijos Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą, pažymi, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal teisės normas, kurios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, buvo ne tik perskaičiuota, bet ir išmokėta iki minėto nutarimo įsigaliojimo. Daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo pensiją nelaikytinas įvykdytu.

Pareiškėjas V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 95-96) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas teisingai taikė Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą ir pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A1-638/2005 ir nesutinka, kad Tarnyba 2010 m. birželio 9 d. sprendimą įvykdė iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo.

Apeliantai mano, kad teismas netinkamai taikė Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, nukreipdamas jo galiojimą į praeitį.

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Šios teisės gynimui turi būti taikomi tokie pat standartai, kaip ir kitoms konstitucinėms teisėms.

Atsakant į atsakovų apeliacinio skundo argumentą, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Apeliantai taip pat nepateikė jokių duomenų, kad apgynus pareiškėjo konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra. Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai konkretaus pareiškėjo byloje į Konstitucinį Teismą kreiptasi nebuvo, tačiau administracinė byla buvo sustabdyta tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2010 m. birželio 29 d. (b. l. 1–5), jo gaunamos pensijos ribojimas pradėtas taikyti 2010 m. sausio 1 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas savo teises.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjui Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas pensijos dydžio ribojimas taikytas neteisėtai, o pareiškėjo teisė gauti dėl šių teisės normų taikymo atsiradusią pensijos nepriemoką turi būti ginama.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nebuvo išmokėta 34005,12 Lt pensijos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš Lietuvos valstybės, kadangi pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos.

Tenkinti atsakovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė