893febb1-e95a-4f1e-8ec8-684ff1dcd7de · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4262-764/2013Proceso Nr. 3-61-3-02241-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 17 d.VilniusVilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O.

S. skundÄ atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nustatė: PareiÅ¡kėja O. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydama panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-06-11 sprendimÄ Nr. 1D-5746 ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 2727,84 Lt.Pagrįsdama savo reikalavimus pareiÅ¡kėja nurodė, kad iki 2012-09-01 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jai paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 13–15) su juo nesutiko ir prašė bylÄ nutraukti arba skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Pažymėjo, kad, mokėdama pareiÅ¡kėjai perskaičiuotÄ valstybinę pareigÅ«nų ir karių pensijÄ , atsakovė veikė teisėtai ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais.

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu atsakovė neturėto teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir iÅ¡mokėti jai susidariusį pensijos skirtumÄ . Ä® Vidaus reikalų ministerijÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi tik 2013-06-07, t. y. praėjus daugiau kaip Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo paaiÅ¡kėjimo apie pensijos nepriemokÄ dienos.Skundas tenkintinas.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010-2012 metais, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjai O.

S. Vidaus reikalų ministerijos 2012-07-20 sprendimu Nr. 11SP-3566 buvo paskirta 171,82 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, kuriÄ nuspręsta mokėti nuo 2012-07-01. Å iuo sprendimu taip pat nurodyta pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėti pensijÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010-03-07 iki 2012-06-30 (b. l. 9).PareiÅ¡kėja 2013-06-07 Vidaus reikalų ministerijai pateikė praÅ¡ymÄ , vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, grÄ Å¾inti neiÅ¡mokėtos pensijos dalį (b. l. 10).Vidaus reikalų ministerija 2013-06-11 sprendimu Nr. 1D-5746(11), vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nagrinėti atsisakė, nes praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ dienos (b. l. 11).PareiÅ¡kėja O.

S. kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-06-11 sprendimÄ Nr. 1D-5746(11) ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 2 727,84 Lt neiÅ¡mokėtos pensijos (b. l. 1). Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d.     (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje      Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis a. b.                                Nr. AS525-575/2010).

Bylose dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 d.).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui. IÅ¡ esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ .Nenukrypdama nuo nurodytos praktikos, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b.

Nr. A444-2232/2013, pateikė nagrinėjamam ginčui aktualių kreipimosi į teismÄ termino taikymo ir Å¡io termino eigos skaičiavimo aiÅ¡kinimÄ ir nurodė, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikÅ¡ti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismÄ terminas, kurio eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo dienos. Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismÄ asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, iÅ¡mokantis valstybinę pensijÄ , atsisako iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ .

Nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pareiÅ¡kėjai buvo paskirta Vidaus reikalų ministerijos 2012-07-20 sprendimu Nr. 11SP-3566, kuriuo taip pat nuspręstÄ pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėti pensijÄ už praėjusį laikotarpį, t. y. nuo 2010-03-07 iki 2012-06-30 (b. l. 9). Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2012-11-20 raÅ¡tas Nr. 11PP(P)-6863 (b. l.

30) ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (b. l.

31) tvirtina, kad pensija, susidariusi laikotarpiu nuo 2010-03-07 iki 2012-06-30, pareiÅ¡kėjai O. S. buvo pervesta 2012-08-20 kartu su 2012 metų liepos mėnesio pensija, iÅ¡ viso – 2 324,38 Lt suma. Vadinasi, apie tai, kad 2010–2012 metais jai paskirta pensija buvo sumažinta, pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2012-08-20. Skundas teismui buvo pateiktas 2013-06-28, t. y. nepraleidus trejų metų procesinio termino kreiptis į teismÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi laiku, teismas konstatuoja, kad O.

S. turi teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti jos teisių pažeidimÄ , susijusį su visa neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismÄ nepraleido. Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 str. yra nustatyta 107 str. 1 d. įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamÄ ir veiksmingÄ konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynima, turi taikyti Konstitucijos                   110 str. nustatytÄ iÅ¡imtį iÅ¡ 107 str. 1 d.

įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. IÅ¡imtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ bei kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , bet ir tuomet, kai asmuo į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas Konstitucijos 29 str.

įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Tai taip pat nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, taip pat tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie VRM 2013-06-06 pažyma Nr. 11PP(P)-3776 tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-03-07 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėta 2 254,94 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos (b. l. 3).

Dėl nurodytos sumos byloje ginčo nėra. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, visos pensijos nepriemokos priteisimas yra veiksmingas pareiÅ¡kėjos teisių gynimas, visiÅ¡kai paÅ¡alinantis dėl padaryto pažeidimo kilusias pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad nors ABTÄ® 48 str. 2 d. nuostatų prasme atsakove tokio pobÅ«džio bylose laikytina Vidaus reikalų ministerija, t. y. institucija, kuri yra įgaliota mokėti valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjui (PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d.), pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Teismo nuomone, toks teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai O. S. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neteisėtai neiÅ¡mokėtos pensijos dalis – 2 254,94 Lt, pareiÅ¡kėjai priteistina ne iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos, o iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjai O. S. įpareigotina iÅ¡mokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos.Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi bÅ«ti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjai priteistos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2013-06-11 sprendimÄ Nr. 1D-5746 iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir iÅ¡mokėti susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ .

Vis dėlto, atsakovė nepagrįstai atsisakė praÅ¡ymÄ nagrinėti vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nuostatomis, nes kaip nurodyta anksčiau minėtose LVAT nutartyse ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialios teisės normos, o kreipimosi į teismÄ terminas nustatomas pagal analogijÄ taikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Vadinasi, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , atsakovė netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė iÅ¡ esmės neapgrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Teismas taip pat pažymi, kad nors Vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimas realiai pareiškėjos teisių neapgina, tačiau situacija, kai jis nebūtų pašalintas iš teisės sistemos, prieštarautų teisėtumo principui. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija                                                                  nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos O. S. skundÄ tenkinti.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-06-11 sprendimÄ Nr. 1D-5746.Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡mokėti O. S. 2 254,94 Lt (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt keturių litų ir 94 ct) dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                         Egidija Puzinskaitė Teisėjai                                                                                                                  Henrikas Sadauskas Nijolė Žalnieriūnienė