2022-06-29 Nr. AB-17804-3-62-3-00412-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3047-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00412-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. N. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. N. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis H. N. Z. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 21S40958 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė (šalis), (duomenys neskelbtini)); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėjo 2015 m. išduotą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastis – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, jog kilmės šalyje (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

5. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo sprendimas nebuvo apskųstas Migracijos departamento Komisijai, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas pažeidė teisės būti išklausytam principą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

7. Atsakovas pareiškėjo pasakojimą apie merginos šeimos vykdytą persekiojimą laikė nenuosekliu ir nedetaliu. Pareiškėjas nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jo pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės. Anot atsakovo, pareiškėjo pasakojimas (duomenys neskelbtini). Tariamas persekiotojas (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas. Be to, pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė. Duomenų pagrindžiančių, kad kilmės valstybė negalėtų arba nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjas net nebandė tokią apsaugą gauti. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų.

8. Migracijos departamentas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Nustatęs, kad pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šios aplinkybės patvirtina, kad prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimas nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, todėl tikėtina, kad jis vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, gali pasislėpti. Migracijos departamentas taip pat laikėsi pozicijos, jog pareiškėjui nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra pagrįstas ir teisėtas, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti valstybės sieną, jo prašymas išnagrinėtas skubos tvarka, o pareiškėjas neturi jokių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus: uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir nusprendė į C.SIS II sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos Šengeno erdvėje; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d., 133 str. 1 d.), Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

12. Teismas nustatė, kad: pareiškėjas raštu pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, jog prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jam grasinama. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog iki išvykimo į Lietuvos Respubliką, jis gyveno (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas yra (duomenys neskelbtini). Atvykdamas į Lietuvą pasą paliko (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini).

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, sutiko su išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas vertino, jog Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę ir kilmės valstybės situaciją. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį.

14. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad kreipėsi į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas dėl (duomenys neskelbtini). Duomenų pagrindžiančių, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo (duomenys neskelbtini) bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas Konvencijoje įtvirtintomis prieglobsčio suteikimo priežastimis dėl ko asmeniui grėstų valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, tačiau baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nėra pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tyrimo metu atsakovas rinko informaciją apie kilmės valstybę ir pareiškėjo gyvenamąsias vietas. Migracijos departamentas nustatė, kad šiuo metu beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) vyksta tokiu žemu lygiu, kad nėra jokios realios rizikos, kad pareiškėjas būtų asmeniškai paveiktas beatodairiško smurto. (Duomenys neskelbtini). Remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) ataskaita, tam tikri genčių ginčų mechanizmai gali apimti žmogaus teisių pažeidimus, prilygstančius persekiojimui (moterų giminaičių atidavimas kaip kompensacija, nužudymai dėl garbės, atsakomieji nužudymai), tačiau ne visi šiame profilyje esantys asmenys patirs rizikos lygį, kurio reikia norint pagrįsti persekiojimo baimę. Teismas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Be to, pagal kilmės valstybės informaciją, kai (duomenys neskelbtini).

16. Teismas konstatavo, jog remiantis bylos rašytiniais duomenimis nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturi jokių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, todėl pagrįstai Migracijos departamentas sprendė, jog vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti ir jam nesuteiktas terminas savanoriškam išvykimui.

18. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga bei adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių pareiškėjui taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Atsakovas nenurodė argumentų, kodėl pasiekti tikslą – užkirsti kelią nelegaliai migracijai – būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimaliam terminui. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau nebe pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Todėl, teismas atsižvelgęs į tai, pakeitė sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sumažindamas nurodytą laikotarpį iki 2 metų. Atitinkamai pakeitė ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, pakeisdamas laikotarpį iš 3 į 2 metus.

III. 19. Pareiškėjas H. N. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas, be kita ko, pareiškė procesinį prašymą tuo atveju, jeigu teismo posėdis būtų rengiamas žodinio proceso tvarka, užtikrinti pareiškėjo ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti, nes prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86-87 straipsnių reikalavimų.

21. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini).

22. Pareiškėjo vertinimu, EPPB ataskaita, kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, yra rekomendacinio pobūdžio, neprivaloma. Atsakovas, šiuo atveju, turėjo ne tik surinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. To nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės šalyje negresia pavojus. Pareiškėjas nurodo, jog jo gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, apšaudomos teritorijos. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų. Taip pat, šiuo metu (duomenys neskelbtini) apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis, dėl kurių, (duomenys neskelbtini) institucijos negali išspręsti struktūrinių problemų. Atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, be to, neatskyrė ekonominio migranto nuo prieglobsčio prašytojo.

23. Pareiškėjo įsitikinimu, prieglobstis jam nesuteiktas nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys selektyvūs ir neatitinka reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo, naikintas ir sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo teigimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, paneigiančių skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, ir padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingas, todėl teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios ir būtinos informacijos prašymui tinkamai išnagrinėti, o surinkti duomenys yra selektyvūs ir neatitinka reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacijos naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjas, be kita ko, pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Įvertinusi ginčo pobūdį ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde išreikštas pageidavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikomas motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

30. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

32. Ginčo teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

33. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

34. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

36. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

37. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

39. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos rašytinę medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą pareiškėjo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, lėmusias pareiškėją išvykti iš kilmės šalies, buvo nenuoseklus, nedetalus ir nepagrįstas objektyviais įrodymais. Apeliantas nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jo pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinio pobūdžio. Atsakinėdamas į papildomus klausimus pareiškėjas apsiribodavo bendro pobūdžio argumentais. Pareiškėjo pasakojimas (duomenys neskelbtini).

42. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Iš kilmės valstybės informacijos duomenų nustatyta, kad, kai (duomenys neskelbtini).

43. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos jam suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą suteikti prieglobstį. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) vyksta tokiu žemu lygiu, kad nėra jokios realios rizikos, kad pareiškėjas būtų asmeniškai paveiktas beatodairiško smurto. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

44. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi naujausiomis ESPA ir kitų tarptautinių organizacijų informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Atsakovas rėmėsi oficialia, naujausia ir aktualiausia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui tinkamai išnagrinėti. Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, tuo tarpu, pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ir (arba) įrodymais nepaneigė. Todėl pareiškėjo argumentai dėl surinktos informacijos nepakankamumo ar neaktualumo, yra nepagrįsti ir atmestini.

45. Pareiškėjas taip pat nesutinka su sprendimu jį išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad: pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas; pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą; pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje; pareiškėjas vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, gali pasislėpti, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti 2 metus į Lietuvos Respubliką. Šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo H. N. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan