893b8a3d-2184-46a4-b35b-622b3bb5e944 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                 Civilinė byla Nr. 2A-1340/2012                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.16 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L. M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamo įstatyminės atstovės L. M. , ir atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sporto bankas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5776-464/2011 pagal ieÅ¡kovų L.

M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamo įstatyminės atstovės L. M. , ieÅ¡kinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sporto bankas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Institucija, teikianti byloje iÅ¡vadÄ â€“ Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai L. M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamas įstatyminės atstovės motinos L. M. , kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Sporto bankas“:

1) ieškovei L. M. 13 997 Lt turtinės ir 120 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas;

2) ieškovui K. L. 120 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas;

3) ieškovui J. L. 120 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2010 m. liepos 15 d. mirė ieškovės L. M. vyras E. L. , ieškovų K. L. , J. L. tėvas. Mirties priežastis - legioneliozė su sunkia abipuse pneumonija. Tokia mirtis, sukelta infekcinės ligos, buvo netikėta, todėl atsakovo sporto klube, kuriame ligos inkubaciniu periodu lankėsi vyras, buvo atliktas patikrinimas.

Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡te buvo konstatuota, kad atsakovui priklausančio sporto klubo vandens sistemoje yra palankios sÄ lygos legionelių dauginimuisi. Sporto klubo paslaugos įvertintos kaip nesaugios ir pavojingos vartotojų sveikatai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu už produktų saugos įstatymo pažeidimÄ atsakovui skyrė 40 000 Lt baudÄ . Anot ieÅ¡kovų, atsakovas suteikė nesaugias ir pavojingas gyvybei paslaugas, kas buvo tiesioginė E. L. mirties priežastis.

Dėl atsakovo veiksmų, susijusių su gyvybės atėmimu, ieÅ¡kovai patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Turtinę žalÄ sudaro laidotuvių ir gedulingos vakarienės, bÅ«simo paminklo statybos iÅ¡laidos bei psichologo-psichoterapeuto paslaugos, kadangi po E. L. mirties ieÅ¡kovė ir jos artimieji patyrė didelį stresÄ . Taip pat dėl E. L. mirties ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ , nes neteko Å¡eimos nario – vyro ir tėvo, kuri ieÅ¡kovo įvertinta 360 000 Lt dydžio suma. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ BUAB „Sporto bankas“ L. M. priteisė 7 000 Lt turtinės žalos ir 58,10 Lt procesinių palÅ«kanų; L. M. , K. L. ir J. L. – po 20 000 Lt neturtinės žalos ir po 166 Lt procesinių palÅ«kanų; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ L. M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamo įstatyminės atstovės L. M. , BUAB „Sporto bankas“ naudai po 121 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovai su mirusiuoju E. L. buvo susiję artimais asmeniniais (Å¡eimos) ryÅ¡iais – santuoka ir kraujo giminyste, sprendė, jog Å¡ių santykių pobÅ«dis, jų artumas ir glaudumas neabejotinai sudaro pagrindÄ dideliems asmeniniams pergyvenimams dėl staigios tėvo ir sutuoktinio mirties atsirasti, bei sudaro teisines prielaidas Å¡iems reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus artimo žmogaus mirties atveju, bei neturtinę žalÄ pagal CK 6.249, 6.250, 6.284, 6.291, 6.299 straipsnių nuostatas. Teismas pripažino, jog sporto klube „Body Gym“, esančiame Olimpiečių g. 3, Vilniuje, kurio valdytoju (savininku) yra atsakovas (profesionalus paslaugos tiekėjas), teikiamos ar teiktos paslaugos patenka į nurodytų paslaugų apibrėžimÄ , kurių netinkama kokybė, kaip antai neatitikimas saugos reikalavimams, arba kitos tiesiogiai įstatymų leidėjo nenurodytos aplinkybės (CK 6.294 str.) galėtų nulemti žalos atsiradimÄ ir bÅ«tinybę jÄ nukentėjusiajam asmeniui atlyginti.   Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsakovo atsakomybės už žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ delikto, įskaitant ir dėl bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.), laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), pažeidimo.

             Teismas pažymėjo, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centrui tiriant E. L. mirties aplinkybes, UAB „Sporto bankas“ priklausančiame sporto klube buvo atlikti epidemiologiniai tyrimai ir jų metu nustatyti rizikos užsikrėsti Å¡ia reta infekcine liga veiksniai – sporto klubo vandentiekio sistemoje nustatytos palankios sÄ lygos legionelių dauginimuisi, be to, pirmos serologinės grupės Legionella pneumophila bakterijų buvo aptikta į duÅ¡us tiekiamame vandenyje, dėl ko Å¡io klubo teikiamos paslaugos įvertintos kaip nesaugios ir pavojingos paslaugų vartotojų sveikatai.

Toks patikrinimas atliktas 2010 m. liepos 28 d. praneÅ¡imo Nr. 100051 „Apie nustatytÄ ypač pavojingÄ Ä¯vežtinę ir retÄ užkrečiamÄ jÄ ligÄ â€œ pagrindu, kuriame buvo nustatytas galimas užsikrėtimo laikotarpis – nuo 2010 m. birželio 26 d. iki 2010 m. liepos 3 d. (16.2 p.), bei ligos sukėlėjo rÅ«Å¡is ir tipas - Legionella pneumophila, serogrupė – 1 ( 17.5. p.). Kaip galimo užsikrėtimo vietos tirtos mirusiojo gyvenamoji vieta, Olimpiečių g. 3, Vilniuje, esantis sporto klubas bei Galvės ežeras.

Taip pat teismas pažymėjo, jog praneÅ¡imo 25 punkte kaip įtariamas infekcijos Å¡altinis nurodytas tik sporto klubas, kuriame trijuose mėginiuose buvo iÅ¡skirtos loegionelės. Kiti bylos duomenys, anot teismo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad mirusiojo namuose infekcijos Å¡altinių neaptikta, o atvirame vandens telkinyje natÅ«raliai egzistuojančios bakterijos dėl nepakankamo jų kiekio objektyviai negali kelti pavojaus žmonių sveikatai. Teismas nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių tarnyba savo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarime „Dėl UAB „Sporto bankas“, valdančio sporto klubÄ â€žBody Gym“, pavojingų sporto klubo paslaugų pateikimo į rinkÄ â€œ konstatavo Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 punkto pažeidimÄ .

Nors dėl Å¡io akto nuginčijimo teisminis procesas dar nėra pasibaigęs, tačiau, anot teismo, tiek jau analizuotame 2010 m. liepos 28 d. praneÅ¡ime Nr. 100051, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendime yra užfiksuota svarbi ir nagrinėjamai bylai informacija. Be to, patikrinimÄ atlikusi Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė N. A. patvirtino pati asmeniÅ¡kai mačiusi sporto klubo administratorės kompiuterio monitoriuje parodytus duomenis, jog miręs asmuo ligos inkubaciniu periodu (t. y. tuomet, kai E. L.

Å¡iomis bakterijomis užsikrėtė) net tris kartus lankėsi sporto klube, ir bÅ«tent tomis dienomis, kurias ieÅ¡kinyje įvardijo ieÅ¡kovai. Atsakovo atstovų nurodytÄ aplinkybę, kad klientų supažindinimo su sporto klubo taisyklėmis žurnale E. L. pavardė nerasta, teismas traktavo ne kaip faktÄ , jog Å¡is klube apskritai nesilankė, o kaip aplinkybę, patvirtinančiÄ paties atsakovo neapdairumÄ ir nerÅ«pestingumÄ , teikiant paslaugas (CK 6.263 str. 1 d.). Todėl teismas konstatavo, jog mirusio asmens lankymosi atsakovo sporto klube ligos inkubaciniu laikotarpiu (potencialiomis užsikrėtimo Å¡ia liga dienomis), yra nustatytas faktas (CPK 185 str.).Teismo vertinimu, byloje pakanka ir duomenų apie bakterijų, kurios sukėlė E. L. mirtį ir kurios buvo rastos sporto klube, tapatumÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba konstatavo, kad E. L. pas atsakovÄ sporto klube buvo suteiktos nekokybiÅ¡kos, saugumo reikalavimų neatitinkančios paslaugos, kurios galiausiai lėmė jo užsikrėtimÄ legionėlioze ir mirtį. Teismas nevertino atsakovo pateiktų A. A. liudijimų raÅ¡tu ir juose pateiktos Å¡io asmens nuomonės, įvardintos kaip iÅ¡vada, atsakant į atsakovo atstovo suformuluotus klausimus, nei kaip liudytojo parodymų, nei kaip eksperto iÅ¡vados, kadangi tokios įrodinėjimo priemonės nenumato CPK 177 straipsnio 2 dalis.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad E. L. ligos ir mirties priežastimi tapo bÅ«tent Å¡io asmens apsilankymas atsakovo sporto klube, kuriame dėl nekokybiÅ¡kų paslaugų tiekimo jis užsikrėtė Å¡ia pavojinga liga. Aplinkybė, jog legionelės sporto klube buvo aptiktos tik praėjus mėnesiui po E. L. mirties, anot teismo, nepaneigia legionelių nebuvimo sporto klubo vandentiekio sistemoje, kuomet ten lankėsi mirusysis.       Teismo nuomone, nustatytų duomenų pakanka atsakovo atsakomybei be kaltės žalos teisiniuose santykiuose, esant tokiam reikalavimų pagrindui, kilti, taip pat ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp nekokybiÅ¡kos paslaugos ir atsiradusių pasekmių konstatuoti.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju tokios pasekmės atsirado dėl netinkamos vykdytos (ar apskritai nevykdytos) vandens kontrolės ir tinkamo vandens režimo (temperatÅ«ros) nepalaikymo vandentiekio sistemoje, iÅ¡ dalies ir dėl lankytojų netinkamos apskaitos, jų neinformavimo bendro pobÅ«džio skelbimais arba supažindinant su lankytojų taisyklėmis kiekvienÄ jų asmeniÅ¡kai, ko bÅ«tent ir nepadaryta E. L. atveju. Anot teismo, atsakovui pateikus įspėjamÄ jÄ informacijÄ , kad tam tikriems asmenims, kurių imuninė sistema yra silpnesnė ar pažeidžiama, apskritai nerekomenduotina lankytis sporto klube, arba tai daryti jie turėtų savo rizika, atsižvelgiant į klube teikiamas vandens paslaugas, kas jau savaime padidina galimÄ infekcinių ligų Å¡altinių atsiradimo rizikÄ , tokių pasekmių galimai nebÅ«tų atsiradę.

Teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, pasak teismo, reikėtų reikalauti ir klubo lankytojų sveikatos pažymėjimų, kÄ akivaizdžiai patvirtino realiai kilusios pasekmės (asmens mirtis). Kadangi atsakovas to nepadarė, jis yra kaltas ir atsakingas už kilusias pasekmes bei atsiradusiÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovams. Atsakovo argumentai, kad mirtis buvo sÄ lygota ir kitų E. L. turėtų ligų (piktybinės kraujo ligos bei su Å¡irdies veikla susijusių susirgimų), kad Å¡is privalėjęs pats įvertinti savo bÅ«klę bei nesilankyti tokiose vietose, kaip sporto klubas, teismo manymu, priskirtini prie svarbių kriterijų, nusakančių neturtinės žalos asmeniui dydį.

Teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad ir paties mirusio asmens itin didelis neatsargumas, sergant lėtine piktybine kraujo liga, taip pat lygia dalimi prisidėjo prie jo mirties atsiradimo, ir pažymėjo, kad oficialiame medicininiame mirties liudijime Nr. 4 lėtinė mieloleukozė taip pat įvardinta kaip viena iÅ¡ priežasčių (faktorių), sÄ lygojusių bÅ«tent tokias pasekmes, kaip mirtis, nors ir ne dėl Å¡ios lėtinės ligos tiesiogiai E. L. mirė. Anot teismo, tiek pats piktybinės ligos gydymas, tiek siekis iÅ¡vengti jos pasikartojimo ateityje neabejotinai susijęs su atitinkamų medikamentų vartojimu, o kova su Å¡ia liga susilpnina, pažeidžia ir iÅ¡balansuoja jÄ sirgusio žmogaus imuninę sistemÄ , jo atsparumÄ vienos ar kitos ligos sukėlėjams, kurie nepaveiktų visiÅ¡kai sveiko žmogaus.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, įvertinęs tai, kad jokie kiti asmenys, kurie neabejotinai naudojosi tuo pačiu laikotarpiu atsakovo teikiamomis paslaugomis sporto klube, neužsikrėtė ir nesusirgo Å¡ia infekcine liga.                Konstatavęs, kad atsiradusias pasekmes (asmens mirtį) vienodai lėmė ir atsakovo netinkamai suteiktos paslaugos, ir paties nukentėjusiojo asmens neatsargus elgesys (kaltės laipsnis vienodas), o atsakovo bendrovė iÅ¡ esmės yra nemoki, teismas sprendė, kad teisinga kompensacija visiems ieÅ¡kovams bÅ«tų po 20 000 Lt kiekvienam jų neturtinės žalos atlyginimui).

Taip pat teismas pusiau sumažino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos, susijusio su laidojimu ir kapavietės sutvarkymu, psichologo konsultacijomis, atlyginimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.282 straipsnio 2 dalies nuostatas į nukentėjusiojo asmens kaltę, iÅ¡ieÅ¡kant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusiÄ Å¾alÄ ir atlyginant laidojimo iÅ¡laidas, neatsižvelgiama. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad tokios žalos dydis gali bÅ«ti mažinamas, atsižvelgiant į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus žalos padarymo tyčia atvejus.

Anot teismo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo tyčios, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo bendrovei Vilniaus apygardos teisme iÅ¡kelta bankroto byla, visų jos kreditorių interesas Å¡iuo konkrečiu atveju suponuoja poreikį mažinti ieÅ¡kovei kompensuojamÄ turtinės žalos dalį pusiau, priteisiant jai iÅ¡ atsakovo 7 000 Lt.     III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai L. M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamas L. M. , praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė (įvertino) neturtinės žalos dydį bylos faktinių aplinkybių kontekste, padaręs iÅ¡vadÄ , jog yra miÅ¡ri kaltė ir kaltės laispnis yra vienodas atsiradusių pasekmių atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir negalėjo tvirtinti, jog E. L. imuninė sistema buvo neatspari ligos sukėlėjams, nes tokios iÅ¡vados priskirtinos tik medicinos ekspertų kvalifikacijai ir reikalauja iÅ¡samaus medicininio tyrimo.

Byloje nėra duomenų apie E. L. imuninės sistemos bÅ«klę, t. y. teismui nebuvo pateikti medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose bÅ«tų užfiksuotos medikų iÅ¡vados, paremtos medicininiais tyrimais. Taip pat nėra duomenų apie mieloleukozės eigÄ , gydymÄ , skirtus vaistus, jų vartojimÄ bei veikimo ypatybes. Pati ieÅ¡kovė L. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutuoktinio piktybinės ligos (mieloleukozės) gydymas buvo sėkmingas. Teismo nuoroda, jog kiti asmenys, kurie neabejotinai naudojosi tuo pačiu laikotarpiu atsakovo teikiamomis paslaugomis sporto klube, neužsikrėtė, neparemta bylos medžiaga, nes byloje nėra duomenų apie kitų asmenų, lankiusių tÄ patį sporto klubÄ , sveikatos bÅ«klę.

Teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis.Nepagrįstai teismas konstatavo, jog E. L. lankymasis sporto klube laikytinas neatsargiu elgesiu. Kaltę dėl atsiradusių pasekmių teismas vienodu laipsniu paskirstė tiek BUAB „Sporto bankas“ dėl netinkamų paslaugų teikimo klientams, tiek nukentėjusiajam E. L. , kuris, praeityje sirgęs mieloleukoze, lankėsi sporto klube, tačiau nenurodė kuo pasireiÅ¡kė E. L. kaltė (vienodu laipsniu). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. L. sveikatos bÅ«klė buvo tokia, dėl kurios jis negalėtų lankyti sporto klubo, t. y. galiojančio medikų draudimo lankyti sporto klubÄ nėra.

Be to, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė L. M. , sutuoktinis sporto klube lankė tik baseinÄ . Pažymėtina ir tai, kad E. L. kaltė apskritai negalima, nes bylos faktinių aplinkybių kontekste asmens lankymasis sporto klubo baseine negali bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiančiu rÅ«pestingo ir apdairaus elgesio standartÄ .Argumentų, kad bendrovė turi itin daug kreditorių, kurių reikalavimai yra žymÅ«s, atsakovas negrindė, todėl neturtinės žalos atlyginimÄ nuo 360 000 Lt iki 60 000 Lt pirmosios instancijos teismas sumažino iÅ¡ esmės nepagrįstai.Teismo teiginys, kad visų kreditorių interesas Å¡iuo konkrečiu atveju suponuoja poreikį mažinti ieÅ¡kovei kompensuojamÄ turtinę žalos dalį pusiau, priteisiant jai iÅ¡ atsakovo 7 000 Lt, yra pernelyg bendro pobÅ«džio, kad juo bÅ«tų galima motyvuoti tokį žymų turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumažinimÄ .

Be to, pats teismas sprendime nurodė, jog dėl turtinės žalos dydžio (13 997 Lt) ar mokėjimo pagrįstumo tarp Å¡alių ginčo nekilo (CPK 12 str., CPK 178 str.). Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Sporto bankas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatyti atsakovo atsakomybės nei CK 6.295 straipsnio, nei CK 6.246-6.249 straipsnių pagrindu.Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pažymėdamas, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, nepagrįstai ir pažeidžiant CPK 182 straipsnio nuostatas, vadovavosi jame konstatuotomis aplinkybėmis. Be to, N. A. civilinės bylos nagrinėjime nedalyvavo ir neįsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administraciniame sprendime konstatuotų aplinkybių nepatvirtino.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime konstatuotos aplinkybės neatitinka 2010 m. gruodžio 28 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime konstatuotų aplinkybių. Nutarime, priešingai, nei Vilnius apygardos administracinio teismo sprendime, konstatuota, jog N. A. ne pati asmeniškai matė, kad kompiuteryje nurodytos trys E. L. lankymosi datos, o jas jai neva nurodė sporto klubo administratorė, N. A. nurodžius kliento pavardę. Tuo tarpu pati ieškovė L.

M. 2010 m. gruodžio 10 d. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, kad jos vyras E. L. lankė sporto klubÄ visus metus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. L. lankėsi klube inkubaciniu laikotarpiu, ir tai, kad jam sporto klube buvo suteiktos netinkamos (nekokybiÅ¡kos) paslaugos. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta, ar E. L. apsilankymo sporto klube metu apeliantas teikė nesaugiÄ paslaugÄ Ä¯ rinkÄ , t. y. ar tuo metu apeliantui priklausančiame sporto klube buvo Legionella bakterijų.

Pažymėtina, kad 2010 m. gruodžio 28 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime konstatuota, jog bylos nagrinėjimo tarnyboje metu Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė nurodė, jog sporto klubas buvo tikrintas 2008 ir 2009 metais, tačiau vandentiekio sistemoje Legionella bakterijų nebuvo rasta.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti apelianto teismui pateikto rašytinio įrodymo — Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos gydytojo infektologo A.

A. raÅ¡tu pateiktų liudijimų (iÅ¡vados). Pažymėtina, jog prof. A. A. yra specialistas, teikęs iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kinimus nagrinėjant administracinę bylÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme, priėmusiame 2011 m. liepos 7 d. sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡is specialistas yra gydytojas infektologas, susipažinęs su byla, akivaizdu, jog jis yra kompetentingas vertinti faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius dokumentus bei pateikti objektyviÄ , turimomis specialiomis žiniomis paremtÄ iÅ¡vadÄ (nuomonę) bylai iÅ¡spęsti reikÅ¡mingais klausimais.

Be to, teismas šį įrodymÄ priėmė, todėl jis laikė jį patvirtinančiu bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes.Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikta iÅ¡vada byloje vertintina kritiÅ¡kai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra atsakovu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje ir Å¡iuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje. Nurodyta iÅ¡vada buvo paremtas ir Å¡ioje byloje apelianto apskųstas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimas, kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kaip skundžiamame sprendime pažymėjo pats pirmosios instancijos teismas, nėra Å¡iai dienai iÅ¡spręstas.Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti gydytojo infektologo A.

A. pateiktas iÅ¡vadas ir vadovaudamasis neįsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis bei apelianto apskųstu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymus ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias nuostatas.Sprendime nurodyti teiginiai, kuriais teismas motyvuoja apelianto neapdairumÄ ir nerÅ«pestingumÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti. PrieÅ¡ apeliantui pradedant vykdyti sporto klubo veiklÄ , buvo gauti visi reikalingi valstybės institucijų leidimai Å¡iai veiklai vykdyti. 2007 m. sausio 25 d.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras iÅ¡davė Apeliantui higienos pasÄ , patvirtindamas, kad apelianto Å«kinės - komercinės veiklos sÄ lygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Be to, iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo apeliantui priklausančiame sporto klube Legionella bakterijų nebuvo aptikta, kÄ patvirtino ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras bylos nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje metu (2010 m. gruodžio 28 d. nutarimo 7 psl.).

Atlikus patikrinimÄ ir apeliantui sužinojus, kad vandens mėginiuose aptiktos Legionella bakterijos, nedelsiant buvo imtasi atitinkamų priemonių. Nors Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija nustatė, kad Legionella bakterijų Sporto klubo vandenyje nėra, apeliantas, siekdamas visiÅ¡kai užtikrinti saugios paslaugos pateikimÄ vartotojui, papildomai atliko vidaus vandentiekio sistemos rekonstrukcijÄ . Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas BUAB „Sporto klubas“ praÅ¡o apeliantų L.

M. , K. L. ir J. L. apeliacinį skundÄ atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Tarp ieÅ¡kovų patirtos žalos ir atsakovo veiksmų nėra ir negali bÅ«ti nustatyta jokio priežastinio ryÅ¡io, dėl ko nėra pagrindo kilti ir civilinei atsakovo atsakomybei nei vienu iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų pagrindų (t. y. nei CK 6.295 str., nei CK 6.246 str. - 6.249 str. pagrindu). Pažymėtina, kad nei bylos nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų tarnyboje metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad E. L. lankėsi sporto klube.

Be to, pirmasis patikrinimas, kurio metu sporto klubo vandenyje buvo aptiktas minimalus Legionella bakterijų kiekis, buvo atliktas 2010 m. rugpjūčio 5 d. (t. y. praėjus mėnesiui po E. L. mirties), 2010 m. gruodžio 28 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime konstatuota, jog bylos nagrinėjimo tarnyboje metu Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė nurodė, jog sporto klubas buvo tikrintas 2008 ir 2009 metais, tačiau sporto klubo vandentiekio sistemoje Legionella bakterijų nebuvo rasta (2010-12-28 nutarimo 10 psl.).

Neatmestina galimybė, kad E. L. galėjo lankytis ir kitose vietose, kuriose taip pat galėjo užsikrėsti Legionella bakterijomis.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje byloje vertino ir atsižvelgė į tokius kriterijus kaip paties nukentėjusiojo elgesį, atsakovo turtinę padėtį bei į tai, kad nukentėjusiojo mirties liudijime buvo nurodytos ne viena, o kelios mirtį sukėlusios ligos (priežastys).IeÅ¡kovai, apeliaciniame skunde nesutikdami su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad lėtinė mieloleukozė ir jos gydymas iÅ¡balansavo E. L. imuninę sistemÄ , jo atsparumÄ vienos ar kitos ligos sukėlėjams, kurie nepaveiktų sveiko žmogaus, teigia, kad byloje nėra duomenų apie E. L. imuninės sistemos bÅ«klę, be to, ieÅ¡kovė L.

M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutuoktinio piktybinės ligos gydymas buvo sėkmingas. Tačiau su Å¡iais teiginiais atsakovas nesutinka. Visų pirma, ieÅ¡kovė L. M. pati nėra specialistė, turinti atitinkamų specialių žinių ir galinti teikti iÅ¡vadas medicinos klausimais ar tuo labiau vertinti piktybinės ligos gydymo sėkmingumÄ . Antra, tai, kad E. L. nebuvo visiÅ¡kai pasveikęs nuo Å¡ios piktybinės ligos, patvirtina ir tas faktas, kad lėtinė mieloleukozė E. L. mirties liudijime nurodoma kaip viena iÅ¡ jo mirties priežasčių.

Be to, atsakovui priklausiusio sporto klubo „Body Gym“ vandenyje Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010 m. rugpjūčio 5 d. atlikto patikrinimo metu buvo aptiktas labai nedidelis kiekis legionella pneumophila bakterijų, kÄ patvirtino ir gydytojas infektologas prof. A. A. iÅ¡vadose.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl kilusių pasekmių esama ir paties nukentėjusiojo E. L. kaltės. Å iuo atveju E. L. , kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, privalėjo pats įvertinti savo sveikatos bÅ«klę ir nesilankyti tokiose vietose, kaip sporto klubas, turint omenyje, kad sporto klube buvo teikiamos ir vandens paslaugos, kas jau savaime padidina infekcinių ligų Å¡altinių atsiradimo rizikÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes byloje nėra pagrindo konstatuoti esant atsakovo tyčiai.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino apeliantams priteistinÄ turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į atsakovo finansinę padėtį, turint omenyje, kad pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, sunki atsakovo turtinė padėtis yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį. Atsiliepimu į atsakovo BUAB „Sporto bankas“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai L.

M. , K. L. ir J. L. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Nepagrįstai atsakovas teigia, jog byloje neįrodyta, jog E. L. apskritai lankėsi sporto klube. Å iuo atveju ne ieÅ¡kovams tenka pareiga įrodyti, kad sutuoktinis lankė sporto klubÄ , o sporto klube turėjo bÅ«ti iÅ¡saugoti duomenys apie asmens apsilankymÄ bei apmokėjimÄ už sporto klubo teikiamas paslaugas. Tačiau teismo posėdyje atsakovo atstovai negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti kompiuterinių duomenų apie klubo lankytojus neiÅ¡saugojimo (jų iÅ¡trynimo) poreikio ir priežasties, apie kÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme paliudijo tuometinis sporto klubo direktorius K.

S. .Nepagrįstai atsakovas teigia, jog nėra nustatyta, kad E. L. tariamo apsilankymo sporto klube metu buvo teikiamos nesaugios paslaugos, t. y. tuo metu sporto klube buvo Legionella bakterijų. Patikrinus visas galimas užsikrėtimo vietas, buvo nustatyta, kad tik sporto klube paimto vandens mėginyje buvo rasta Legionella bakterijų. Faktas, kad sporto klubo vanduo buvo tikrintas 2008, 2009 metais, niekaip nepatvirtina, kad vėlesniu periodu bakterijų negalėjo atsirasti. Šiuo atveju teisiškai nereikšmingas ir apelianto teiginys apie bakterijų kiekį, kadangi teikiant sporto klubo paslaugas, paslaugos turi būti kokybiškos ir saugios vartotojui (klientui), tai reiškia, jog vandenyje neturi būti jokių bakterijų, kurios galėtų kelti grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei.Apeliantas gydytojo infektologo A.

A. iÅ¡vadÄ teikė kaip asmens, turinčio specialių žinių, iÅ¡vadÄ tam tikrais klausimais, tačiau remiantis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymus bei įrodinėjimÄ , savo esme tai artimiausia ekspertizės institutui. Apeliantas neprašė skirti ekspertizės, kviesti teismo posėdžio metu apklausti gydytojÄ infektologÄ , kuriam teismas ir kiti proceso dalyviai galėtų užduoti klausimus. Todėl pagrįstai teismas atsisakė vertinti apelianto pateiktus infektologo A. A. raÅ¡tu duotus liudijimus (iÅ¡vadas).Remiantis Å¡ia formuojama vieninga teismų praktika dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo, akivaizdu, jog apelianto nurodyti skunde motyvai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymus bei įrodinėjimÄ reglamentuojančias nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, ieÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimas keistinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp Å¡alių kilo dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės paslaugų suteikimo, atlyginimo.Pagal CK 6.292 straipsnio, reglamentuojančio gamintojo ir paslaugų teikėjo atsakomybę, pirmosios dalies nuostatÄ , gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Produktas (paslaugos) yra netinkamos kokybės, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas. Ar produktas (paslaugos) yra tinkamos ar netinkamos kokybės, nustatoma atsižvelgiant į:

1) nurodomas produkto (paslaugų) savybes (reklamÄ );

2) tai, ar produktÄ (paslaugas) galima naudoti tam, kam tikimasi jį naudoti;

3) laikÄ , kai produktas (paslaugos) buvo iÅ¡leistas į apyvartÄ ;

4) produkto (paslaugų) konstrukcinius, receptinius ar kitokius trūkumus;

5) kitas aplinkybes (CPK 6.294 str. 1 d.).Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pripažino, kad atsakovo teiktos paslaugos patenka į paslaugų, kurių netinkama kokybė galėtų nulemti žalos atsiradimÄ ir bÅ«tinybę jÄ nukentėjusiajam asmeniui atlyginti, apibrėžimÄ , bei padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas teikė nesaugias ir paslaugų vartotojų sveikatai pavojingas paslaugas, dėl kurių ieÅ¡kovų Å¡eimos narys (ieÅ¡kovės L.

M. vyras ir ieškovų K. L. ir J. L. tėvas) E. L. užsikrėtė pavojinga liga ir tai tapo jo mirties priežastimi.Dėl atsakovo UAB „Sporto bankas“ apeliacinio skundo argumentųNesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatyti jo atsakomybės nei CK 6.295 straipsnio, nei CK 6.246-6.249 straipsnių pagrindu. Tokį savo teiginį atsakovas, be kita ko, grindžia aplinkybe, kad teismas, pažymėdamas, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, vadovavosi jame konstatuotomis aplinkybėmis, tuo, pasak atsakovo, pažeisdamas CPK 182 straipsnio nuostatas.

IÅ¡ tiesų, pagal CPK 182 straipsnio, nustatančio pagrindus, kada Å¡alys ir kiti civiliniame procese dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo įrodinėjimo, 2 punkto nuostatÄ , nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, prejudiciniai faktai yra tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu Vilniaus apygardos administracinio teismo      2011 m. liepos 7 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, nes dėl Å¡io sprendimo buvo paduotas apeliacinis skundas, kuris dar nebuvo iÅ¡nagrinėtas.

Taigi, Å¡iuo sprendimu nustatytos aplinkybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu negalėjo bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais, t. y. aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tačiau negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas minėtu sprendimu nustatytas aplinkybes pripažino prejudiciniais faktais. Pirmosios instancijos teismas tik atsižvelgė į aplinkybę, užfiksuotÄ minėtame teismo sprendime bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010 m. liepos 28 d. praneÅ¡ime ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 12PS-39 apie E. L. lankymosi atsakovui priklausančiame sporto klube faktÄ (19-23, 33, 192 b. l., 1 t.).

Kaip pagrįstai teigia apeliantas, 2010 m. gruodžio 28 d. nutarime konstatuota, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė matė, kad kompiuteryje nurodytos trys E. L. lankymosi sporto klube datos. Tokie N. A. parodymai užfiksuoti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos  7 d. sprendime. Taigi, nors minėtas teismo sprendimas ir nebuvo įsiteisėjęs ir jame nustatytos aplinkybės nebuvo laikomos prejudiciniais faktais, tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010 m. liepos 28 d. praneÅ¡ime ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 12PS-39, kurie nebuvo panaikinti ir nėra panaikinti iki Å¡iol bei kaip valstybės institucijų iÅ¡duoti dokumentai yra didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintys oficialieji raÅ¡ytiniai įrodymai, užfiksuotais faktais pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ vadovautis kaip įrodymais (CPK 177 str. 1, 2 d., 197 str. 2 d.).Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrįstumo, taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas, o pareiÅ¡kėjo UAB „Sporto bankas“ apeliacinis skundas atmestas.

Atsakovas UAB „Sporto bankas“ ir ieÅ¡kovė L. M. minėtoje administracinėje byloje taip pat buvo byloje dalyvaujantys asmenys. Todėl minėtoje administracinėje byloje priimtais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai ir jų nereikia iÅ¡ naujo įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.). Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, spręsdama Å¡alių apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytų argumentų pagrįstumo klausimÄ , taip pat vadovaujasi administracinėje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, ir jų iÅ¡ naujo nesvarsto.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu, įvertinęs L.

M. , N. A. bei liudytojo K. S. paaiÅ¡kinimus, nustatė, kad faktas, jog E. L. 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. birželio 30 d. ir 2010 m. liepos 2 d. lankėsi sporto klube ,,Body Gym“, yra įrodytas (150 b.l., 1 t.). Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi (Å¡ios nutarties 9 l.). Å ia nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat padarė iÅ¡vadas, kad E. L. legionelioze užsikrėtė sporto klube bei kad UAB „Sporto bankas“ (pareiÅ¡kėjas) teikė paslaugÄ , kuri neatitiko saugiai paslaugai nustatytų reikalavimų ir nesaugios paslaugos teikimas vartotojams lėmė E. L. susirgimÄ legionelioze, pasibaigusia nukentėjusiojo mirtimi.

Nutartimi administracinis teismas taip pat įvertino UAB „Sporto bankas“ pateikto A. A. 2011 m. spalio 28 d. raÅ¡to įrodomÄ jÄ vertę bei padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is raÅ¡tas nesudaro pagrindo keisti ar kitaip vertinti iÅ¡vadų, prieitų įvertinus byloje esančius pakankamus kitus įrodymus. Å ios administracinėje byloje jÄ nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės (prejudiciniai faktai) paneigia atsakovo UAB „Sporto bankas“ apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis ginčija pirmosios instancijos iÅ¡vadÄ , pagal kuriÄ atsakovas teikė nesaugias ir paslaugų vartotojų sveikatai pavojingas paslaugas, dėl kurių ieÅ¡kovų šeimos narys E. L. užsikrėtė pavojinga liga ir tai tapo jo mirties priežastimi.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, susiję su pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo neapdairumo ir nerūpestingumo, teikiant paslaugas, negali paneigti administracinėje byloje teismų priimtais procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių. Todėl dėl šių teiginių, kaip neturinčių įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje pateiktas prof. A.

A. 2011 m. spalio 28 d. raštas, kurias atsakovas pavadino išvadomis, nėra įrodinėjimo priemonė, numatyta CPK 177 straipsnio 2 dalyje, jos negalima vertinti nei kaip rašytinio įrodymo, kurio pagrindu galima būtų nustatyti bylai svarbias aplinkybes, nei kaip eksperto išvados, numatytos CPK 216 straipsnyje, nei kaip liudytojo parodymo, nes prof. A. A. teisme nebuvo apklaustas. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad šis raštas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, nes išvadas minėtame rašte prof. A.

A. pasirašė, neatstovaudamas jokios valstybės ar savivaldybės institucijos, o Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinika nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija. Kaip jau minėta šioje nutartyje, A. A. 2011 m. spalio 28 d. raštas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi yra įvertintas kaip nesudarantis pagrindo keisti ar kitaip vertinti išvadų, prieitų įvertinus kitus administracinėje byloje esančius pakankamus įrodymus.

Taigi, atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad A. A. teikė iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kinimus, nagrinėjant administracinę bylÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kad jis yra gydytojas infektologas, susipažinęs su byla ir kompetentingas vertinti faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius dokumentus bei pateikti objektyviÄ , turimomis specialiomis žiniomis paremtÄ iÅ¡vadÄ bylai iÅ¡spęsti reikÅ¡mingais klausimais, niekaip negali paneigti administracinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių.Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikta iÅ¡vada byloje turi bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai vien todėl, kad ji buvo atsakovas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje.

Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, nors Å¡ios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 12PS-39 nebuvo panaikintas ir nėra panaikintas iki Å¡iol bei kaip valstybės institucijos iÅ¡duotas dokumentas yra didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintis oficialus raÅ¡ytinis įrodymas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Å¡ioje byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikta iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad jis teikė nekokybiÅ¡kas paslaugas E. L. , dėl ko jis užsikrėtė legionelioze ir mirė, yra pagrįstas administracinėje byloje jo apskųstas Å¡ios tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimas.

PrieÅ¡ingai, Å¡ioje civilinėje byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikta 2011 m. sausio 21 d. iÅ¡vada (80-84 b. l., 1 t.) yra grindžiama Å¡ios tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 12PS-39 ,,Dėl UAB „Sporto bankas“, valdančio sporto klubÄ ,,Body Gym“ pavojingų sporto klubo paslaugų pateikimo į rinkÄ â€œ nustatytomis aplinkybėmis. Ä®siteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atmetus UAB „Sporto bankas“ skundÄ dėl minėto nutarimo, juo pagrįsta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Å¡ioje byloje duota iÅ¡vada nėra pagrindo abejoti.

Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo UAB „Sporto bankas“ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentųNustatydamas ieÅ¡kovams priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nustatant tokios žalos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į kriterijus, dėl kurių žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas didesnis ar, prieÅ¡ingai, įvertinamos aplinkybės, dėl kurių negalėtų tikėtis didelio žalos įvertinimo pinigais.

Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad pagal įstatyme nustatytus ir teismo pripažintus reikÅ¡mingus kriterijus teismas nustatinėja žalos dydį, o ne svarsto dėl įrodyto žalos dydžio mažinimo. Tokia iÅ¡vada seka iÅ¡ įstatymo, nustatančio neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir tvarkÄ , bei teismų praktikos, taikant neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančias teisės normas, nuostatų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatant neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

IeÅ¡kovo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, bÅ«tina atsižvelgti į teismų konstatuotÄ kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalÄ padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi bÅ«ti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalÄ padariusį asmenį.

Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra iÅ¡imtinis, didžiausiÄ reikÅ¡mę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų iÅ¡gyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ . Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iÅ¡ tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį.

Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011; 2012 m. balandžio 30 d. . nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Nustatydamas ieÅ¡kovams priteistinos neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, jog mirtis buvo sÄ lygota ir kitų E. L. turėtų ligų (piktybinės kraujo ligos bei su Å¡irdies veikla susijusių susirgimų), kad Å¡is privalėjęs pats įvertinti savo bÅ«klę bei nesilankyti tokiose vietose, kaip sporto klubas, teismo manymu, priskirtini prie svarbių kriterijų, nusakančių neturtinės žalos asmeniui dydį. Teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad ir paties mirusio asmens itin didelis neatsargumas, sergant lėtine piktybine kraujo liga, taip pat lygia dalimi prisidėjo prie jo mirties.

Taigi, kaip vienÄ iÅ¡ kriterijų, sÄ lygojančių priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymÄ , ir suteikiantį pagrindÄ nustatyti mažesnį žalos atlyginimÄ , pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiojo (mirusio) asmens neatsargumÄ , kurį įvertino kaip itin didelį.Nesutikdami su tokiu nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimu, ieÅ¡kovai savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė (įvertino) neturtinės žalos dydį bylos faktinių aplinkybių kontekste, padaręs iÅ¡vadÄ , jog yra miÅ¡ri kaltė ir juo labiau, kaltės laipsnis yra vienodas atsiradusių pasekmių atžvilgiu.

Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir negalėjo tvirtinti, jog E. L. imuninė sistema buvo neatspari ligos sukėlėjams, nes tokios iÅ¡vados priskirtinos tik medicinos ekspertų kvalifikacijai ir reikalauja iÅ¡samaus medicininio tyrimo.Su tokiu ieÅ¡kovų teiginiu nesutikti nėra pagrindo. IÅ¡vadÄ , kad ir paties mirusiojo didelis neatsargumas lygia dalimi prisidėjo prie mirtinų pasekmių, teismas padarė, remdamasis iÅ¡ esmės vieninteliu medicininiu dokumentu – medicininiu mirties liudijimu, kuriame nurodyta, kad kitos svarbios patologinės bÅ«klės, sÄ lygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi, yra lėtinė mieloleukozė ir lėtinis prieÅ¡irdžių virpėjimas (171 b. l., 1 t.).

Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad jokie kiti asmenys, kurie neabejotinai naudojosi atsakovo paslaugomis tuo pačiu laikotarpiu, neužsikrėtė ir nesusirgo Å¡ia infekcine liga (legionierių liga). Tačiau, kaip pagrįstai teigia apeliantai, byloje nėra jokių duomenų apie E. L. imuninės sistemos bÅ«klę, kuriuose bÅ«tų užfiksuotos medikų iÅ¡vados, paremtos medicininiais tyrimais. Taip pat nėra duomenų apie mieloleukozės eigÄ , gydymÄ , skirtus vaistus, jų vartojimÄ bei veikimo ypatybes.

Nėra ir duomenų apie kitų asmenų, lankiusių tÄ patį sporto klubÄ , sveikatos bÅ«klę. Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad piktybinės ligos gydymas ir siekis iÅ¡vengti jos pasikartojimo ateityje, vartojant medikamentus, susilpnino E. L. imuninę sistemÄ ir tai buvo viena iÅ¡ jo mirties priežasčių, iÅ¡ esmės nėra pagrįsta pakankamais įrodymais, nes vien nuoroda medicininiame mirties liudijime, kad kitos svarbios patologinės bÅ«klės, sÄ lygojusios mirtį, yra lėtinė mieloleukozė ir lėtinis prieÅ¡irdžių virpėjimas, nėra pakankamas įrodymas tokiai iÅ¡vadai, tuo labiau, kad tame pačiame dokumente nurodyta, jog minėtos patologinės bÅ«klės nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi.IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio galima spręsti, kad itin dideliu nukentėjusiojo (mirusiojo) neatsargumu pirmosios instancijos teismas vertino jo lankymÄ si sporto klube, sergant (ar persirgus) piktybine kraujo liga ir su Å¡irdies veikla susijusiais susirgimais.

Tačiau, kaip pagrįstai teigiama ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. L. sveikatos bÅ«klė buvo tokia, dėl kurios jis negalėtų lankyti sporto klubo, t. y. galiojančio medikų draudimo lankyti sporto klubÄ nėra. Apeliantų teigimu, E. L. sporto klube lankė tik baseinÄ . LankymÄ si sporto klube, o tuo labiau jo baseine, nesant medikų draudimo ar rekomendacijų naudotis tokiomis paslaugiomis, laikyti neatsargiu elgesiu, keliančiu pavojų sveikatai ar net gyvybei, nėra pagrindo.

PrieÅ¡ingai, nesant duomenų apie medikų draudimÄ naudotis tokiomis paslaugomis ar rekomendacijas nesilankyti vieÅ¡uose baseinuose, nesinaudoti vieÅ¡ais duÅ¡ais ar pan., lankymasis sporto klube, tuo labiau baseine gali bÅ«ti vertinamas kaip siekis gerinti sveikatos bÅ«klę po gydymosi. Negalima nesutikti su apeliantų teiginiu, kad E. L. kaltė apskritai negalima, nes bylos faktinių aplinkybių kontekste asmens lankymasis sporto klubo baseine negali bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiančiu rÅ«pestingo ir apdairaus elgesio standartÄ .Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuria E. L. lankymÄ si sporto klube teismas įvertino kaip itin didelį neatsargumÄ , lygia dalimi prisidėjusį prie pasekmių - mirties, nėra pagrįsta bylos duomenimis, todėl nukentėjusiojo neatsargumas, kaip kriterijus, sÄ lygojantis priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymÄ ir sudarantis pagrindÄ nustatyti mažesnį žalos atlyginimÄ , byloje nėra nustatytas ir negali bÅ«ti pagrindas mažinti neturtinės žalos atlyginimÄ .Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iÅ¡ turtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį Å¡ioje byloje, atsižvelgė, kad atsakovo bendrovė iÅ¡ esmės yra nemoki. Å iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ patvirtina faktas, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi UAB „Sporto bankas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, konstatavus, kad Å¡i bendrovė yra nemoki – jos pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, įmonė dirbo nuostolingai.

Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atsakovo, kaip atsakingo už žalÄ asmens, turtinė padėtis buvo sunki. Todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatÄ Ä¯ Å¡iÄ aplinkybę privalėjo atsižvelgti ir pagrįstai atsižvelgė, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas Å¡ia aplinkybe savo pozicijÄ grindė, ar ne. Pažymėtina, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, jos interesų gynimas susijęs su vieÅ¡uoju interesu, nes jos turtinės padėties pasikeitimas paliečia ne tik Å¡ios įmonės, bet ir jos kreditorių interesus.

Todėl dar ir dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalėjo atsižvelgti ir į atsakovo turtinę padėtį.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, susijusias su turtinės žalos dydžio nustatymu, t. y. į tai, kad nukentėjusiojo neatsargumÄ , kaip kriterijų, sÄ lygojantį priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymÄ ir sudarantį pagrindÄ nustatyti mažesnį žalos atlyginimÄ , pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai, tačiau pagrįstai atsižvelgė į sunkiÄ atsakovo turtinę padėtį, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nustatytÄ ieÅ¡kovų patirtos neturtinės žalos kompensacijÄ yra pagrindas padidinti, kad ji maksimaliai atitiktų teisingÄ ir protingÄ tokio žalos atlyginimo dydį.

Nustatydama tokios žalos dydį, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad neturtinė žala yra dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kuriuos galima įvertinti tik sÄ lyginai ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Kartu kasacinis teismas yra ir tai, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Atsižvelgdama į Å¡ioje byloje nustatytas ir Å¡ioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teisingos kompensacijos už ieÅ¡kovų patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tų po 40 000 Lt kiekvienam iÅ¡ jų.

Todėl atitinkamai pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pagal CK 6.282 straipsnio nuostatÄ , teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Å ioje nutartyje jau minėta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atsakovo, kaip atsakingo už žalÄ asmens, turtinė padėtis buvo sunki.

Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ mažinti žalos atlyginimÄ , atsižvelgdamas į turtinės žalos dydį ir atsakovo turtinę padėtį. Tačiau negalima nesutikti su ieÅ¡kovų apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog visų kreditorių interesas Å¡iuo konkrečiu atveju suponuoja poreikį mažinti ieÅ¡kovei kompensuojamÄ turtinę žalÄ dalį pusiau, yra pernelyg bendro pobÅ«džio, kad juo bÅ«tų galima motyvuoti tokį žymų atlygintinos turtinės žalos dydžio sumažinimÄ .

Kaip pagrįstai teigia apeliantai, dėl ieÅ¡kovų patirtos turtinės žalos dydžio (13 997 Lt) ir jos pagrįstumo tarp Å¡alių ginčas nekilo. Å ios iÅ¡laidos – laidotuvių ir gedulingos vakarienės, bÅ«simo paminklo statybos iÅ¡laidos bei psichologo-psichoterapeuto paslaugos – didžiÄ ja dalimi yra laidojimo iÅ¡laidos, kurios nukentėjusios mirties atveju yra neiÅ¡vengiamos. Å ių iÅ¡laidų mažinimo, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę, įstatymas nenumato iÅ¡ viso (CK 6.282 str. 2 d.).

Taigi, tokių iÅ¡laidų mažinimas pusiau, atsižvelgiant tik į atsakovo turtinę padėtį, tuo pačiu į jo kreditorių interesu, nėra pakankamai pagrįstas ir teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i atlygintinos žalos dalis gali bÅ«ti mažinama tik iki 10 000 Lt, nes toks atlygintinos turtinės žalos dydis iÅ¡ esmės atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir nepažeistų kitų atsakovo kreditorių interesų. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, jį sumažino, padaręs faktiniais bylos duomenimis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsiradusias pasekmes (nukentėjusiojo asmens mirtį) lėmė ir paties nukentėjusiojo asmens itin neatsargus elgesys, o nustatydamas atlygintinos turtinės žalos dydį, jį pernelyg sumažino, atsižvelgdamas vien į atsakovo kreditorių interesus.

Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mę tinkamam ir pagrįstam atlygintinos žalos dydžio nustatymui, pažeidė įrodinėjimo taisykles nustatančias civilinio proceso normas bei iÅ¡ dalies netinkamai taikė atlygintinos žalos dydžio mažinimo pagrindus reglamentuojančias materialinės teisės normas ir Å¡ie pažeidimai sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti, priteistas žalos atlyginimo sumas atitinkamai padidinant (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Padidinus priteistas žalos atlyginimo sumas, atitinkamai didinama ir pirmosios instancijos teismo priteistų procesinių palÅ«kanų suma.Pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakeistu Å¡ia nutartimi, konstatuota, kad atsakovas yra atsakingas už ieÅ¡kovų patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ir privalo jÄ atlyginti. Todėl vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovai reiÅ¡kė didesnės apimties reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo teigti, kad dalis ieÅ¡kinio reikalavimų buvo atmesta ir kad sprendimas (jo dalis) buvo priimtas ir atsakovo naudai bei CK 93 straipsnio 2 dalies bei 98 straipsnio pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui priteista dalis jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų (iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ ), naikinama (CPK 329 str. 1 d.).PraÅ¡ymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovai nepateikė, tuo tarpu netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas, tuo labiau, kad tokias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 93, 98 str., 205 b.l., 1 t, 6, 23, 29 b. l., 2 t.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ .Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu iÅ¡ atsakovo BUAB ,,Sporto bankas“ L. M. priteistÄ turtinės žalos atlyginimo sumÄ padidinti iki 10 000 Lt (deÅ¡imties tÅ«kstančių litų), o nuo Å¡ios sumos priskaičiuotų procesinių palÅ«kanų sumÄ padidinti iki 82 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų litų).Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu iÅ¡ atsakovo BUAB ,,Sporto bankas“ L.

M. , K. L. ir J. L. priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas ir nuo šių sumų priskaičiuotas procesinių palūkanų sumas padidinti, priteisiant jiems iš atsakovo BUAB ,,Sporto bankas“ po 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo ir po 329 Lt (tris šimtus dvidešimt devynis litus) procesinių palūkanų, priskaičiuotų nuo šios sumos, kiekvienam. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovų L.

M. , K. L. ir J. L. , atstovaujamo įstatyminės atstovės L. M. , priteista po 121 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atsakovui BUAB ,,Sporto bankas“.KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Alė Bukavinienė Audronė Jarackaitė Donatas Å ernas