8939418d-8100-4e73-9932-186fcd3ca162 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovei K. M. dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustatÄ: I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas pateikÄ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡Ä pripažinti, kad jis nÄra K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tÄvas, o K. P. nÄra jo sÅ«nus. NurodÄ, kad santuokÄ su atsakove sudarÄ (duomenys neskelbtini) Alytaus pataisos namuose, kur buvo nuteistas kalÄti nuo 1998 iki 2003 m. SusituokÄ jo iniciatyva, iki tol su atsakove susiraÅ¡inÄjo laiÅ¡kais, jÄ buvo matÄs vienÄ kartÄ , beveik nepažinojo.
Legislator headnote
AI generated8939418d-8100-4e73-9932-186fcd3ca162 · Kauno apygardos teismas: Negalima bÅ«ti tÄvu, kai nÄra jokio siejanÄio ryÅ¡io, todÄl vaiko interesai nÄra pažeidžiami. K. su ieÅ¡kovo giminaiÄiais tarpusavyje nebendrauja, tai patvirtina, kad vaikas nieko nepraranda. Pažeidžiami tik ieÅ¡kovo interesai. Nereikia dirbtinai statyti į nepatogiÄ padÄti tiek ieÅ¡kovo, tiek vaiko. IÅ¡laikymo neteikia, nes moraliÅ¡kai supranta, kad jam tai nepriklauso. IÅ¡laikymo įsiskolinimas auga, o tai ieÅ¡kovÄ Å¾lugdo. IeÅ¡kovo buvimas tÄvu naudingas tik atsakovei, ieÅ¡kovÄ Ä¯raÅ¡ydama tÄvu, ji žiÅ«rÄjo savo interesų.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-205-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00320-2015-0Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.3.5; 3.3.1.14 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos GudynienÄs (praneÅ¡Äja), Algimanto Kukalio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. P. apeliacinį skundÄ dÄl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2015 m. rugsÄjo 15 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-516-753/2015 pagal ieÅ¡kovo M.
P. ieÅ¡kinį atsakovei K. M. dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustatÄ: I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas pateikÄ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡Ä pripažinti, kad jis nÄra K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tÄvas, o K. P. nÄra jo sÅ«nus. NurodÄ, kad santuokÄ su atsakove sudarÄ (duomenys neskelbtini) Alytaus pataisos namuose, kur buvo nuteistas kalÄti nuo 1998 iki 2003 m. SusituokÄ jo iniciatyva, iki tol su atsakove susiraÅ¡inÄjo laiÅ¡kais, jÄ buvo matÄs vienÄ kartÄ , beveik nepažinojo.
Santuokos metu, atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ, gimÄ du vaikai, K. P. â (duomenys neskelbtini) ir A. P. â (duomenys neskelbtini). KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismas 2007 m. birželio 14 d. sprendimu nutraukÄ Å¡alių santuokÄ dÄl ieÅ¡kovo kaltÄs, abiems vaikams priteisÄ iÅ¡laikymÄ . Ä®tarimų dÄl tÄvystÄs turÄjo, taÄiau, bÅ«damas pataisos namuose, neturÄjo galimybÄs jos ginÄyti, nes neturÄjo pinigų. KreipÄsi į UAB âUNGEâ dÄl ekspertizÄs atlikimo.
Teismo medicinos specialistas P. P. 2014 m. rugpjÅ«Äio 21 d. pateikÄ iÅ¡vadÄ Nr. 0089/14, iÅ¡ kurios sužinojo, kad K. nÄra jo sÅ«nus, atsakovÄ tai patvirtino. Kadangi jis nÄra K. tÄvas, neprivalo jo iÅ¡laikyti, vaiko gimimo liudijime turi bÅ«ti įraÅ¡yti tikro tÄvo duomenys. IeÅ¡kovas nuo 2009 m. gyvena užsienyje, su K. nÄra ryÅ¡io, raÅ¡o abiems vaikams, bet K. neatraÅ¡o. Vasaras leidžia tik su A., K. to nenori, kodÄl â nežino. K. su ieÅ¡kovu bendrauja tik per KalÄdas, kai gauna dovanų.
PasakÄ K., kad jis ne jo tÄvas, vaikui nebuvo skaudu, nes tarp jų nÄra ryÅ¡io. Su vaiku jis gali bendrauti vien dÄl vaiko, bet nenori bÅ«ti finansiÅ¡kai priklausomas. Materialinio iÅ¡laikymo neteikia, bet perka rÅ«bus, mokyklines priemones. K. nori pažinti tikrÄ jį tÄvÄ . Mama meluoja, kad tikrasis tÄvas yra mirÄs. Jei teismas nuginÄytų tÄvystÄ, su K. bendrautų, kiek pats vaikas norÄtų. Termino tÄvystei nuginÄyti nepraleido, nes apie tai sužinojo 2014 m. rugpjÅ«Äio 21 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismas 2015 m. rugsÄjo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. NurodÄ, kad senaties terminas skaiÄiuojamas ne nuo eksperto iÅ¡vados gavimo, o nuo įtarimų kilimo momento, t. y. ne vÄliau nei nuo 2007 m., kai buvo nagrinÄjama civilinÄs byla dÄl santuokos nutraukimo. Pirmosios ir aukÅ¡tesnÄs instancijos teismai tuomet iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kokių veiksmų imtis, siekiant iÅ¡sklaidyti abejones dÄl tÄvystÄs, taÄiau ieÅ¡kovas santuokos nutraukimo byloje apeliaciniu skundu ginÄijo nustatytÄ ribotÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ .
Atsižvelgiant į vaiko interesus, kad suaugÄ Å¾monÄs turi siekti kuo greiÄiau paÅ¡alinti abejones dÄl tÄvystÄs, laikÄ pagrindu taikyti senaties terminÄ . AÅ¡tuonerius metus (nuo 2007 m.) ieÅ¡kovas, turÄdamas abejonių dÄl savo tÄvystÄs, nesiÄmÄ priemonių ginti subjektinÄs tÄvystÄs teisÄs. IeÅ¡kovas neįrodÄ, kad dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo dÄl pateisinamų priežasÄių kreipÄsi tik 2014 m., todÄl ieÅ¡kinio senaties termino neatnaujino, laikÄ, kad termino atnaujinimas pažeistų prioritetinius nepilnameÄio vaiko interesus.
SprendÄ, kad į teismÄ ieÅ¡kovas kreipÄsi dÄl susidariusių iÅ¡laikymo skolų. NustatÄ, kad, nors ieÅ¡kovas gimus K. su atsakove negyveno, Å¡alių gyvenimas buvo epizodiÅ¡kas, tai nesutrukdÄ susiformuoti glaudžiam emociniam tÄvo ir sÅ«naus tarpusavio ryÅ¡iui. Tai pagrindÄ ieÅ¡kovo elgesys, kai, daug metų įtardamas, kad K. nÄra jo vaikas, bendravo su juo kaip su sÅ«numi. NÄra duomenų apie tai, kada K. sužinojo, jog ieÅ¡kovas nÄra jo biologinis tÄvas, taÄiau tarp jų yra susiformavÄ glaudÅ«s socialiniai ryÅ¡iai, berniukas, net ir suprasdamas, kad ieÅ¡kovas nÄra jo biologinis tÄvas, laiko jį tÄvu, iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ , kad Å¡i situacija nepasikeistų.
Vaikas, bendraudamas su ieÅ¡kovu kaip tÄÄiu ir su jo giminÄmis kaip su savo giminÄmis, potencialiai yra praradÄs galimybÄ užmegzti ryÅ¡ius su biologiniu tÄvu ir jo giminaiÄiais. Sprendžiant tÄvystÄs nuginÄijimo klausimÄ , vaikui kiltų grÄsmÄ likti be tÄvo, biologinis tÄvas neaiÅ¡kus, tikÄtina, jog jis mirÄs. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka.IeÅ¡kovas nÄra vaiko biologinis tÄvas, tai paaiÅ¡kÄjo 2014 m. rugpjÅ«Äio 21 d., pasidarius DNR tyrimus.
Su K. visiÅ¡kai nebendrauja, jokio ryÅ¡io tarp jų nÄra. JauÄiasi nusivylÄs ir apgautas atsakovÄs, nes buvo įsitikinÄs, kad K. jo sÅ«nus. K. nebendravimas pastÅ«mÄjo nustatyti tÄvystÄ. NebÅ«tų jokio bendravimo, jeigu kartu su atsakove neaugtų jo tikrasis sÅ«nus A.. Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinosi K. pirkdamas jam saldainius, nes K. pirkdavo iÅ¡ mandagumo ir tik tai, kÄ pirko savo sÅ«nui. K. ir liudytojai patvirtino, kad tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nÄra jokio ryÅ¡io, beveik niekada nebendrauja.
Negalima bÅ«ti tÄvu, kai nÄra jokio siejanÄio ryÅ¡io, todÄl vaiko interesai nÄra pažeidžiami. K. su ieÅ¡kovo giminaiÄiais tarpusavyje nebendrauja, tai patvirtina, kad vaikas nieko nepraranda. Pažeidžiami tik ieÅ¡kovo interesai. Nereikia dirbtinai statyti į nepatogiÄ padÄti tiek ieÅ¡kovo, tiek vaiko. IÅ¡laikymo neteikia, nes moraliÅ¡kai supranta, kad jam tai nepriklauso. IÅ¡laikymo įsiskolinimas auga, o tai ieÅ¡kovÄ Å¾lugdo. IeÅ¡kovo buvimas tÄvu naudingas tik atsakovei, ieÅ¡kovÄ Ä¯raÅ¡ydama tÄvu, ji žiÅ«rÄjo savo interesų.
AtsakovÄ Å¾ino K. biologinį tÄvÄ . Teismui nurodÄ iÅ¡galvotÄ istorijÄ , kad biologinis tÄvas mirÄs, nesiaiÅ¡kino, ar tai tiesa, neatsižvelgÄ, kad atsakovÄ 2014 m. rugsÄjį teigÄ, kad K. tÄvas gyvas, nežino jo gyvenamosios vietos, nenori ieÅ¡koti, nes galbÅ«t yra sukÅ«rÄs Å¡eimÄ ir jai gÄda. Sutinka, kad K. pasiliktų P. pavardÄ, tai jam nesvarbu.Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes atsakovÄ prieÅ¡ teismo posÄdį ieÅ¡kovui pasakÄ, kad jam KaiÅ¡iadoryse bylos laimÄti neįmanoma.
Teismo Å¡aliÅ¡kumas matyti ir sprendime, taikant ieÅ¡kinio senatį, nors akivaizdu, kad apie šį reikalÄ ieÅ¡kovas sužinojo 2014 m. rugpjÅ«tį, o į teismÄ kreipÄsi 2015 m. sausį. AtsakovÄs atstovÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ praÅ¡Ä taikyti tik per baigiamÄ sias kalbas ir teismui to pakako.PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ , nuginÄyti tÄvystÄ ir pripažinti, kad ieÅ¡kovas nÄra ieÅ¡kinyje nurodyto vaiko tÄvas, panaikinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacijos dalykas â patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio dÄl tÄvystÄs nuginÄijo, esant biologinÄ tÄvystÄ paneigianÄiam įrodymui. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.
DÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka Apeliantas bylÄ praÅ¡o nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. Apeliantas praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad pageidauja dalyvauti teismo posÄdyje ir į posÄdį iÅ¡kviesti atsakovÄ. Atsižvelgiant į tai, jog abi Å¡alys ir jų atstovÄs dalyvavo teismo posÄdyje pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad apeliantas nenurodÄ, kokioms konkreÄioms aplinkybÄs iÅ¡siaiÅ¡kinti yra bÅ«tinas jų dalyvavimas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nÄra bÅ«tinas.
NagrinÄjamu atveju bylai reikÅ¡mingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka. DÄl tÄvystÄs nuginÄijimo faktinių pagrindų ir ieÅ¡kinio senaties termino ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apie tai, jog atsakovÄ praneÅ¡Ä ieÅ¡kovui nežinanti, ar ieÅ¡kovas yra jų sÅ«naus K. tÄvas, ieÅ¡kovas sužinojo vÄliausiai 2007 m., nagrinÄjant bylÄ dÄl Å¡alių santuokos nutraukimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
IÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo civilinÄs bylos Nr.2-57-797/2008 dÄl Å¡alių santuokos nutraukimo matyti, jog Å¡iÄ aplinkybÄ ieÅ¡kovas pripažino atsiliepime į ieÅ¡kinį (nurodÄ, kad, âgimus sÅ«nui K. aÅ¡ žmonos paklausiau, ar mano vaikas, ji atsakÄ, kad ir pati nežino, nes netinka data nuo mÅ«sų pasimatymo, ji praÅ¡Ä manÄs atleisti, net nepaaiÅ¡kinus savo poelgio, kad kÄ tik mums susituokus gyveno su kitu vyru nuo visų pasislÄpus ir, pasak jos, grįžo nÄÅ¡Äia, kai jÄ tas vyriÅ¡kis iÅ¡vijo iÅ¡ savo namų.
AiÅ¡ku, aÅ¡ atleidau, man jos buvo gaila, nes tuo metu jÄ daug kas smerkÄ. IeÅ¡kovÄ ir mums gyvenant bendrai, kai aÅ¡ buvau laisvÄje, buvo ne kartÄ pareiÅ¡kus, kad sÅ«nus K. ne mano sÅ«nus, todÄl aÅ¡ jai atsakiau, kad darysime tÄvystÄs nustatymo ekspertizÄ. Å iais ieÅ¡kovÄs pasakytais žodžiais turiu pagrindo tikÄti, nes vaikas gimÄ man kalint ir tuo metu mums nebendraujant, kad sÅ«nus K. ne mano sÅ«nus, nors aÅ¡ jį labai myliu ir niekuo neiÅ¡skiriu, nors ir buvo pasakyta tokia man nemaloni frazÄâ) (b.l. 55).
Paties apelianto pripažinimas kitoje byloje, susijusioje su Å¡eimos santykiais tarp tų paÄių Å¡alių, paneigia jo argumentÄ , jog apeliantas buvo įsitikinÄs, kad K. yra jo sÅ«nus, o faktas, jog nÄra jo biologiniu tÄvu, paaiÅ¡kÄjo tik 2014 m. rugpjÅ«Äio mÄnesį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, kad ieÅ¡kovo sužinojimo apie ginamÄ teisÄ anksÄiau, nei buvo atlikti tÄvystÄs nustatymo tyrimai, faktu atsakovÄ rÄmÄsi ne tik baigiamosiose kalbose, bet ir atsiliepime į ieÅ¡kinį.
Pastarajame procesiniame dokumente atsakovÄ, cituodama santuokos nutraukimo byloje nustatytas aplinkybes ir toje byloje apeliacinÄs instancijos teismo 2007 m. spalio 25 d. priimtÄ nutartį apie M. P. teisÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo, ieÅ¡kinį praÅ¡Ä atmesti dÄl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino tÄvystei nuginÄyti. TeisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ , todÄl ieÅ¡kinio nepagrįstumui pripažinti yra pakankama vien ta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginti ieÅ¡kinyje nurodytai teisei â tÄvystÄs nuginÄijimui, o atsakovÄ praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka ir su kitomis apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo iÅ¡vadomis, todÄl pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja ((Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra padarytos, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, detaliai iÅ¡analizavus įrodymus, iÅ¡samiai nurodant argumentus, dÄl kurių teismas atmetÄ ieÅ¡kovo nurodytus įrodymus, iÅ¡vardijant įstatymus, kuriais vadovavosi (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apelianto nurodomÄ nebendravimÄ su vaiku, ryÅ¡io su juo nebuvimÄ paneigia Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatytos aplinkybÄs, apklausus vaikÄ (pažymÄtina, kad iÅ¡ vaiko pusÄs Å¡is ryÅ¡ys yra stiprus netgi žinant, kad ieÅ¡kovas nÄra jo biologinis tÄvas), paties apelianto veiksmai nuo 2003 m., apsigyvenus su atsakove, ir po santuokos nutraukimo, nukreipti į bendravimÄ su vaiku.
Niekuo nepagrįstas apelianto mÄginimas paneigti ligtolinius ryÅ¡ius su vaiku kyla tik iÅ¡ pareigos mokÄti iÅ¡laikymÄ netinkamo vykdymo, dÄl ko susikaupÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kurio mokÄjimo ieÅ¡kovas tikisi iÅ¡vengti nuginÄijus tÄvystÄ (anot apelianto, iÅ¡laikymo įsiskolinimas jį žlugdo). Toks tÄvystÄs nuginÄijimo motyvas prieÅ¡tarauja vaiko interesams (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad tÄvystÄ dirbtinai stato į nepatogiÄ padÄtį vaikÄ .
Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad vaikas nori žinoti turintis tÄvÄ , nurodytÄ gimimo liudijime, nors ir žino, kad jis nÄra jo biologinis tÄvas. Pastarajai aplinkybei vaikas esminÄs reikÅ¡mÄs nesuteikia. FaktÄ , kad vaikas jauÄia ryšį ne tik su ieÅ¡kovu, bet ir jo giminaiÄiais, patvirtino liudytoja I. M., susiraÅ¡inÄjimo duomenys iÅ¡ Facebook internetinio tinklalapio. (b.l. 27-30, 114-124). Apelianto nurodoma aplinkybÄ, kad sÅ«nui K. dÄmesį skiria nenorÄdamas iÅ¡skirti brolių (abiejų vaikų), lemiamos reikÅ¡mÄs neturi.
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendÄ, jog tokiu atveju svarbiau yra vaiko, kuris nežino kito tÄvo, savo tÄvu laiko ieÅ¡kovÄ ir nori su juo palaikyti ryšį net ir žinodamas, jog Å¡is asmuo nÄra biologinis tÄvas, interesai. AplinkybÄ, jog vaikas auga su metais jaunesniu broliu, kurio biologinis tÄvas yra ieÅ¡kovas ir su kuriuo yra glaudžiai bendraujama iÅ¡ abiejų pusių, ne paneigia, o patvirtina ieÅ¡kovo ir sÅ«naus K. ryÅ¡io faktÄ ir tolesnį jo bÅ«tinumÄ . TeisÄs mokslas, pripažindamas geriausių vaiko interesų principo prioritetÄ , kelia teisei svarbų uždavinį nustatyti teisingÄ ir veiksmingÄ Ä¯vairių interesų â vaiko, biologinio ir faktinio (socialinio) tÄvoâ pusiausvyrÄ (G.
S.. Vaiko teisÄ Ä¯ Å¡eimos ryÅ¡ius. P.115). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos žmogaus teisių komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimais ir teisÄs doktrina buvo suformuota Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo, pripažįstanti, jog konkreÄiais atvejais vaiko interesai iÅ¡saugoti ilgametį ryšį su tÄvu, savo Å¡eimos santykių stabilumÄ ir tÄstinumÄ , vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ , gali drausti nuginÄyti tÄvystÄ (nors faktinis tÄvas ir nÄra vaiko biologinis tÄvas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-9/2007;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-460/2007; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Apeliacinio skundo argumentas apie nesiaiÅ¡kinimÄ , kas yra biologinis vaiko tÄvas, atmestinas kaip nesusijÄs su bylos nagrinÄjimo dalyku (byloje nebuvo sprendžiamas ginÄas dÄl tÄvystÄs nustatymo). DÄl teismo Å¡aliÅ¡kumo Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas sieja su ieÅ¡kovÄs teiginiu prieÅ¡ teismo posÄdį apie bylos baigtį bei ieÅ¡kinio senaties instituto pritaikymu.
Formuodamas teismų praktikÄ sprendžiant klausimus, susijusius su teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimu, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas vadovaujasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, Å¡ioje srityje formuojama Europos Žmogaus Teisių teismo praktika ir pabrÄžia, kad teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t.y. nÄ vienas teisÄjas neturi asmeniÅ¡kai turÄti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas, taip pat teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinanÄias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonÄ.
Vertinant objektyviuosius aspektus turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dÄlto kelia abejonių dÄl teisÄjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Europos Žmogaus teisių teismas yra konstatavÄs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonÄ yra svarbi, bet ne lemiama. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinÄmis priemonÄmis, pvz., nuÅ¡alinimu, nusiÅ¡alinimu (CPK 64-66, 71 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2000 m. lapkriÄio 6 d., nutartis, priimta civilinÄje byloje A.S.v.B.B., bylos nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J.A.v.R.P., bylos nr. 3K-3-279/2003; 2008 m. rugpjÅ«Äio 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje AB TB v.
V.B, bylos nr. 3K-3-3402/2008). Å alių teiginiai apie galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžianÄias aplinkybes turi bÅ«ti įrodyti. Vadovaujantis nurodoma teismų praktika, apeliacinÄs instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ dÄl ieÅ¡kinio senaties termino pritaikymo. MinÄta, kad pirmosios instancijos teismas su tuo susijusias faktines aplinkybes nustatÄ bei materialinÄs teisÄs normas pritaikÄ teisingai. Kitoks, nei pageidauja dalyvaujantis byloje asmuo, bylos aplinkybių įvertinimas nÄra teismo Å¡aliÅ¡kumas.
Vienokia ar kitokia teismo iÅ¡vada, padaryta įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iÅ¡ bylos Å¡alių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo prieÅ¡ingos Å¡alies naudai, juolab kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisÄ Ä¯vertinti įrodymų visumÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ (CPK 185 straipsnis). Teismo Å¡aliÅ¡kumo nereiÅ¡kia ir apelianto teiginys apie atsakovÄs posakius dÄl bylos baigties. Jei atsakovÄ ir bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi ieÅ¡kovui tokiÄ savo pozicijÄ , tai yra jos nuomonÄ dÄl ieÅ¡kovo reikalavimo, o ne teismo iÅ¡ankstinis pareiÅ¡kimas apie ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ .
IÅ¡vadÄ dÄl ieÅ¡kinio nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas padarÄ, visapusiÅ¡kai įvertinÄs bylos aplinkybes, todÄl teisÄtas ir pagrįstas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2015 m. rugsÄjo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                          Raimondas Buzelis                                       Virginija GudynienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Algimantas Kukalis                                                                   Â