2020-07-08 Nr. AB-13402-3-63-3-02523-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1802-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02523-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 15.6; 16.2.2; 16.2.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. Š. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. Š. ir R. Š. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, P. M., R. D., V. G., V. M., uždaroji akcinė bendrovė „Kartografiniai projektai“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai G. Š. ir R. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2018 m. spalio 16 d. raštą Nr.(5.1.81)-A5-4177 „Dėl parengto žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nederinimo“ (toliau – ir Skundžiamas raštas); 2) įpareigoti Administraciją po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti klausimą dėl žemės sklypo rengėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, projekto derinimo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad siekia įsigyti ne mažiau kaip 4 arus įsiterpusios laisvos valstybinės žemės (toliau – ir Įsiterpusi žemė) šalia pareiškėjų žemės sklypo esančios (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Pareiškėjų sklypas). Įsiterpusi žemė neturi jokių apribojimų ir servitutų, nėra rezervuota jokiai kitai veiklai ar tikslui, kiti asmenys ja niekada nesinaudojo nei pravažiavimo, nei kitais tikslais. Be to, nei vienas iš besiribojančių žemės sklypų savininkų neišreiškė noro jos įsigyti. Administracija 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AV-1924 „Dėl žemės sklypo plano rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo (duomenys neskelbtini)“ pradėjo rengti Pareiškėjų sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir Planas) ir nustatė Plano rengimo reikalavimus, pagal kuriuos nėra siūlomų nustatyti ir panaikinti servitutų. Atsižvelgiant į tai, Planui taikomi iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. galiojusių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad Skundžiamu raštu atsisakyta derinti Planą ir nurodyta Plano rengėjui UAB „Kartografiniai projektai“ pakoreguoti Planą, nustatant servitutą inžinerinės infrastruktūros tinklams įrengti ir eksploatuoti. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į su Įsiterpusia žeme besiribojančių žemės sklypų savininkų R. D. ir P. M. pasiūlymus bei remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1824-624/2018 43 punktu.

4. Pareiškėjai vertino, kad Skundžiamas raštas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio, Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau – ir Aprašas), 32 ir 35 punktų, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 3 straipsnio 2 dalies reikalavimams, todėl yra neteisėtas.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad R. D. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai atidalyti 2007 metais, nes per juos ėjo Gargždų miesto administracinė riba, todėl dabar R. D. sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra Gargždų miesto teritorijoje, o žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra Saulažolių kaimo teritorijoje.

6. Pareiškėjų nuomone, Įsiterpusioje žemėje nėra pagrindo rezervuoti teritorijas inžinerinių tinklų plėtrai į R. D. žemės sklypą, kadangi į jį patenkama iš kitos puses per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tuo tikslu yra registruotas kelio servitutas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje ateityje numatyta inžinerinių tinklų plėtra. R. D. žemės sklypas Plano rengimo metu buvo žemės ūkio paskirties, todėl jam nebuvo poreikio jungtis prie miesto inžinerinių tinklų. Jokie teisės aktai imperatyviai nenustato, kad inžinerinės komunikacijos privalo būti atvestos tik iš miesto pusės.

7. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad R. D. teigimu, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra Gargždų miesto administracinės teritorijos (D kategorijos) gatvių tinkle, todėl susisiekimo sistema turi būti vystoma racionaliai, t. y. pagal R. D. pasiūlymą, paliekant privažiavimą prie jos sklypo. Pareiškėjų nuomone, visiškai neaišku ir nesuprantama, kodėl neracionalus dabar esantis privažiavimas iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės (C kategorijos) per žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jau numatytas kelio servitutas. Nėra jokių teisinių pagrindų nustatyti dar vieną servitutą ir kad teisės normos nereikalauja būtino privažiavimo prie sklypo pačiu artimiausiu ar patogiausiu būdu. Teritoriją, kurioje yra (duomenys neskelbtini) gatvė ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), siūloma ateityje prijungti prie Gargždų miesto, todėl į R. D. priklausantį žemės sklypą ateityje, kaip ir pageidaujama, bus patenkama iš miesto gatvių tinklo.

8. Pareiškėjai paaiškino, kad Įsiterpusioje žemėje gatvės dalis iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų akligatvis, kurio pabaigoje vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, turi būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė, tačiau šioje vietoje nėra pakankamai erdvės įrengti žemiausios kategorijos motorizuoto eismo gatvę su automobilių apsisukimo aikštele. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1824-624/2018 43 punktas yra tik rekomendacinio pobūdžio.

9. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė atmesti skundą.

10. Atsakovas nurodė, kad Planas pažeidžia trečiojo asmens, t. y. R. D., interesus ir tokiu būdu pažeidžiamos TPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1824-624/2018, kurioje nurodyta, kad klausimas dėl žemės sklypo savininkės R. D. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prijungimo prie miesto inžinerinės infrastruktūros turi būti išspręstas iki ginčo žemės sklypo perleidimo ne aukciono tvarka. Atsakovas sutiko, kad privažiavimas prie R. D. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra numatytas kelio servitutu per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad Plano rengėjo nereikalauja nustatyti kelio servitutą. Tokio reikalavimo nustatyti ir negalėtų, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1824-624/2018 jau yra konstatavęs, kad toks reikalavimas nėra racionalus.

11. Atsakovas paaiškino, kad R. D. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Gargždų miesto teritoriją. Atsakovas, pabrėždamas Plano paskirtį, akcentavo, kad R. D. savo pasiūlyme aiškiai nurodė, jog pageidauja ateityje prisijungti prie miesto centralizuotų inžinerinių tinklų. Patvirtinus Planą, tokios galimybės būtų stipriai apsunkintos, galbūt ateityje reikėtų paimti žemę visuomenės poreikiams, teismo sprendimais nustatyti servitutus, tačiau šią situaciją galima išspręsti nustatant servitutą inžinerinei infrastruktūrai rengiant Planą. Būtų neteisinga leisti susidaryti tokiai situacijai, jog R. D., nuosavybės teise valdančiai žemės sklypą, esantį Gargždų miesto teritorijoje, patvirtinus ginčo žemės sklypą, būtų atimta galimybė prisijungti prie centralizuotų miesto inžinerinių tinklų. Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas tik kelio servitutas, o servitutas tiesti antžemines, požemines komunikacijas nenustatytas. (duomenys neskelbtini) gatvėse Gargždų mieste yra įrengti centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai, t. y. vandentiekio bei nuotekų tinklai, o (duomenys neskelbtini) gatvėje centralizuotų tinklų nėra ir neaišku kada jie bus įrengti. Šiuo metu realiausia galimybė prisijungti prie centralizuotų tinklų yra arba iš (duomenys neskelbtini), arba iš (duomenys neskelbtini) gatvių.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą nurodė, kad dėl pareiškėjų pareikšto reikalavimo palieka spręsti teismui.

13. NŽT pažymėjo, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius nėra priėmęs jokių administracinių sprendimų, susijusių su ginčo dalyku, be to, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte įtvirtinta nuostata, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija ir įgyvendinant šią funkciją, savivaldybių administracijų veiklą reglamentuoja įstatymuose nustatyti reikalavimai.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

15. R. D. paaiškino, kad besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininke tapo tik 2018 m. rugpjūčio 2 d., jį paveldėjusi, todėl laikantis Plano rengimo procedūrų, ji neturi teisės teikti prašymą dėl Įsiterpusios žemės įsigijimo. Jai nėra žinoma, ar buvusi žemės sklypo savininkė buvo informuota, kad turi teisę įsigyti Įsiterpusią žemę. Iš Skundžiamo rašto matyti, jog pareiškėjams nėra užkertamas kelias dėl Plano parengimo, tačiau reikalaujama atlikti korekciją, atsižvelgiant į visuomenės interesus, t. y. nustatyti servitutą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, jog racionaliausia yra, nepažeidžiant visuomenės interesų ir pareiškėjų teisėtų lūkesčių, Planą koreguoti. Inžinerinės infrastruktūros sąvoka apima ne tik vandentiekio ir nuotekų valymo tinklus, bet ir kitas komunikacijas. Inžinerinės infrastruktūros tinklai gal ir yra numatyti savivaldybės strateginiuose planuose, bet tai nereiškia, kad dėl to savivaldybei kyla pareiga šiuos tinklus įvesti. Nebūtinai tik atsakovas gali ir turi atlikti infrastruktūros plėtojimo darbus, tai galima atlikti savarankiškai. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra nutiestos miesto komunikacijos, todėl tikimybė prie jų prisijungti yra realesnė, nei prie inžinerinių tinklų, kurie galbūt bus tiesiami ateityje (duomenys neskelbtini) gatvėje.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. M. atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė atmesti skundą.

17. P. M. nurodė, kad Planas akivaizdžiai prieštarauja gretimybėje besiribojančių žemės sklypų statusui, kuriems atlikti kadastriniai matavimai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įsiterpusioje žemėje turi būti racionaliai suprojektuota ir įrengta susisiekimo sistema, t. y. nuovaža ir kartu inžinierinės infrastruktūros koridorius – vandentiekis, kanalizacija, dujos, elektra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, Gargždų m. vakarinės pusės į R. D. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Plano byloje pateiktomis preliminariomis gretimų žemės sklypų ribų schemomis su persidengimais negalima vadovautis, nes jos visiškai neatitinka esamos situacijos.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjų G. Š. ir R. Š. skundą atmetė.

19. Teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinęs Skundžiamo rašto turinį, vadovaudamasis TPĮ redakcijos, galiojusios iki 2013 m. gruodžio 31 d. nuostatomis, Aprašo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1824-624/2018 42 punktu, darė išvadą, kad atsakovas Skundžiamu raštu nereikalauja nustatyti kelio servitutą.

20. Teismas, akcentavęs ginčui aktualias Aprašo ir TPĮ nuostatas, iš bylos medžiagos nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. prašė nederinti Plano, nes jis pažeidžia jos teises ir atima galimybę į Gargždų miesto teritorijoje esantį sklypą įvesti miesto komunikacijas bei atriboja nuo miesto infrastruktūros. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. M. prašė nederinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. AV-1924 „Dėl žemės sklypo plano rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo (duomenys neskelbtini)“

21. Teismas, išanalizavęs R. D. pasiūlymą, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1824-624/2018 43 punkte nurodė, kad klausimas dėl dabartinės žemės sklypo savininkės R. D. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Gargždų m., prijungimo prie miesto inžinerinės infrastruktūros turi būti išspręstas iki ginčo žemės sklypo perleidimo ne aukciono tvarka.

22. Teismas nurodė, kad R. D. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Gargždų m., patenka į Gargždų miesto teritoriją. Teismas, įvertinęs Planą, sutiko su atsakovo argumentais, kad Planas pažeidžia R. D. interesus ir TPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Patvirtinus Planą, galimybės iš žemės sklypo prisijungti prie centralizuotų miesto inžinerinių tinklų būtų stipriai apsunkintos ir galbūt ateityje reikėtų paimti žemę visuomenės poreikiams, teismo sprendimais nustatyti servitutus ar pan. Teismas pažymėjo, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Gargždų m. (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Gargždų m.) nustatytas tik kelio servitutas, o servitutas tiesti antžemines, požemines komunikacijas nenustatytas. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse Gargždų mieste yra įrengti centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai, t. y. vandentiekio bei nuotekų tinklai, o (duomenys neskelbtini) centralizuotų tinklų nėra ir kada jie bus įrengti tiksliai nėra žinoma.

23. Teismas konstatavo, kad Administracija, vadovaudamasi Aprašo 32 punktu, atsižvelgdama į R. D. pasiūlymą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1824-624/2018 43 punktą, teisėtai ir pagrįstai pavedė Plano rengėjui UAB „Kartografiniai projektai“ pakoreguoti Planą, nustatant servitutą inžinerinės infrastruktūros tinklams įrengti ir eksploatuoti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Skundžiamą raštą. Atmetus pagrindinį reikalavimą nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 24. Pareiškėjai G. Š. ir R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Administraciją išspręsti klausimą dėl žemės sklypo rengėjo UAB „Kartografiniai projektai“ parengto Plano projekto derinimo.

25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises, interesus ir gynybą. Teismas sprendimu sukėlė pareiškėjams teisines ir materialiąsias pasekmes, be to, vilkina teismo procesą, taip grubiai pažeisdamas ne tik materialiosios, bet ir proceso teisės normas;

25.2. Pagal TPĮ ir Aprašo nuostatas planavimo organizatorius gali pavesti plano rengėjui tik esant pagrindui padaryti atitinkamus pakeitimus, o ne gavęs vien tik pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju teismas nesiaiškino, ar yra pagrindas ir būtinumas, kaip viena iš sąlygų nustatant servitutą administraciniu aktu, planavimo organizatoriui pavesti plano rengėjui nustatyti servitutą inžinerinės infrastruktūros tinklų įrengimui ir eksplotacijai;

25.3. Įvertinęs R. D. pasiūlymo turinį, teismas nesiaiškino, ar tikrai nėra įrengti centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai, t. y. vandentiekio bei nuotekų tinklai, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nors egzistuojant viešajam interesui turėjo išreikalauti iš Administracijos tai patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus;

25.4. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad Planas pažeidžia R. D. interesus ir ji neturi galimybės ateityje prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvėje jau pravestų, tačiau iki galo nebaigtų pravesti centralizuotų inžinerinės infrastruktūros tinklų ir tokiu būdu pažeidžiamos TPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes Administracija privalo užtikrinti esamos centralizuotos inžinerinės infrastruktūros pratęsimą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau ne valstybinės žemės sąskaita, vienam žemės sklypo savininkui – R. D., bet ir kitiems greta esantiems žemės sklypų savininkams (duomenys neskelbtini) gatvėje. Saulažolių kaimo dalis, kurioje yra (duomenys neskelbtini) gatvė bei žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į centralizuotų tinklų išvystymo zoną. Šiuo metu centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai (duomenys neskelbtini) gatvėje jau yra pravesti iki šalia esančio žemės sklypo prie trečiojo suinteresuoto asmens P. M. nuosavybei priklausančio žemės sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės;

25.5. Nepagrįstas teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1824-624/2018 43 punkte išsakytos pozicijos vertinimas, nes Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo žinomos visos byloje reikšmingos aplinkybės, tokios, kaip Klaipėdos rajono teritorijų ir ribų pasikeitimas, centralizuotos inžinerinės infrastruktūros buvimas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo iš esmės ir, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, tik išsakė savo nuomonę, kad „šiuo metu nemato priežasčių, dėl kurių tai (inžinerinės infrastruktūros tinklų įrengimas) negalėtų būti išspręsta nustatant atitinkamą servitutą“, tačiau tokios savo pozicijos nepagrindė jokiomis teisės normomis ar teismų praktika;

25.6. Nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą. Byloje Nr. I-359-243/2017 neabejotinai nustatyta, kad Planas buvo pradėtas rengti dar iki naujos TPĮ redakcijos įsigaliojimo. Administracijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AV-1924 nurodyti planavimo tikslai, uždaviniai ir numatoma veikla, siūlomų nustatyti ir panaikinti servitutų nėra, kitokių apribojimų taip pat nenustatyta. Proceso šalys sutarė, kad šios sąlygos atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, t. y. buvo teisėtos ir iki šios dienos nepateikta jokių įrodymų ar teisės normų, patvirtinančių, kad buvo pažeistos ar kaip nors suvaržytos jų teisės;

25.7. Vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu Administracija privalo užtikrinti racionalų žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą; laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi būti suformuojami nustatant jų ribas, plotą, tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su pirkėjo besiribojančiu žemės sklypu TPĮ nustatyta tvarka;

25.8. R. D. nurodyta aplinkybė, kad servitutinis kelias iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), eina per kitą jos motinai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nei kad yra ilgesnis, nei argumentas, kad per valstybinį žemės sklypą nutiestas dar vienas kelias būtų trumpesnis ir susijęs su mažesnėmis išlaidomis įsirengiant jį, nėra pakankami pagrindai nustatyti dar vieną servitutą ar leisti naudotis valstybiniu žemės sklypu jo neišsiperkant, nes tai yra įprasti nepatogumai, prie kurių kiekvienas savininkas privalo prisiderinti;

25.9. Teisinis reglamentavimas nenustato, kad inžinerinė infrastruktūra privalo būti pravesta pačiu trumpiausiu būdu, nors yra ir kitų galimybių, taip pažeidžiant pareiškėjų interesus ir teisėtus lūkesčius, tačiau tenkinant R. D. asmeninius interesus;

25.10. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobūdį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant, ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo ir ar jis pats tų problemų be didelio vargo negalėtų pašalinti;

25.11. Administracijos nepagrįstas ir nemotyvuotas sprendimas nederinti Plano, aplaidus ir nekompetentingas darbas, prieštaraujantis teisės aktų normoms bei patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės neracionalus formavimas, traktuotinas kaip neteisėtas ir sukeliantis neigiamų, teisinių pasekmių buvimą kitai šaliai.

26. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą, palaikydamas atsiliepime į skundą nurodytus argumentus bei pritardamas teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, prašo apeliacinį skundą atmesti.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismui.

28. NŽT vertina, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir paaiškina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2464-162/2016 pagal pareiškėjų skundą atsakovams Administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – NŽT, UAB „Kartografiniai projektai“, P. R.) dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 25 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-2382 „Dėl žemės sklypo plano nederinimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo nusprendė pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies – panaikinti nurodytoje byloje skundžiamą raštą ir įpareigoti Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti klausimą dėl žemės sklypo rengėjo UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, projekto derinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą. NŽT pažymi, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius po Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nepriėmė jokių administracinių sprendimų, susijusių su ginčo dalyku.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjų solidariai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30. R. D. nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Skundžiamame rašte nėra reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo. Nepaisant to, reikalavimas šioje byloje grindžiamas motyvais, kurie nėra šios administracinės bylos ginčo dalyku;

30.2. Vadovaujantis Aprašo ir TPĮ nuostatomis, kad ir vienas fizinis asmuo, kuriam daro įtaką arba gali daryti įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, yra prilyginamas suinteresuotai visuomenei. Todėl R. D., kaip žemės sklypo savininkės, interesai negali būti niekiniai;

30.3. Administracija, vykdydama 2017 m. balandžio 7 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-359-243/2017, raštu informavo R. D. apie pakartotiną viešinimą, kuri pastabas ir pageidavimus apie parengtą Planą išdėstė 2019 m. rugsėjo 26 d. rašte. Nagrinėjamu atveju egzistavo teisinis pagrindas Administracijai imtis veiksmų ir įpareigoti Plano rengėją pakoreguoti Planą nustatant servitutą inžinerinės infrastruktūros tinklų įrengimui ir eksploatacijai;

30.4. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nesiriboja su (duomenys neskelbtini) gatve. Iš trijų pusių šį sklypą supa privačios nuosavybės teise valdomi sklypai. Siekiant vesti komunikacijas per privačios nuosavybės žemės sklypus yra būtinas savininkų sutikimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis servitutų nustatymą, vienintelis būdas į R. D. žemės sklypą nutiesti inžinerines infrastruktūras, nekeliant kitų asmenų nuosavybės teisių į jų valdomus žemės sklypus suvaržymo klausimo, yra laisvos valstybinės žemės sklypas, kurio Plano sprendiniai tapo ginčo objektu;

30.5. Apeliaciniu skundu kvestionuojama Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1824-624/2018, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymui (toliau – ir ABTĮ);

30.6. Ginčo objektas – žemės sklypo, kuris nuosavybės teise nepriklauso nei pareiškėjams, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui, Planas. Pareiškėjai nėra valstybinio žemės sklypo naudotojai, valdytojai ar disponuotojai. Nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų sudarę valstybinės žemės naudojimo ar nuomos sutartį dėl ginčo sklypo. Todėl teigimas, kad jų teisėti lūkesčiai yra pažeisti, neigiant kitų asmenų teisėtus lūkesčius, prieštarauja protingumo, teisingumo ir teisėtumo principams;

30.7. Kadangi ginčo žemės sklypas patikėjimo teise yra valdomas Administracijos, ji turi išimtines teises spręsti, kaip formuoti, valdyti ar disponuoti žeme. Planas gali būti vystomas, koreguojamas, kai tai yra objektyviai būtina. Skundžiamu raštu pareiškėjams nėra užkertamas kelias dėl žemės sklypo plano parengimo, tačiau reikalaujama atlikti korekciją atsižvelgiant į visuomenės interesus, t. y. nustatyti žemės sklype servitutą. Tokią poziciją patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. pateikti išaiškinimai;

30.8. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nagrinėjant klausimą dėl komunikacijų įvedimo galimybės į R. D. žemės sklypą turi būti taikomi tie patys vertinamieji kriterijai kaip ir kelio servitutui. Privažiavimo klausimas yra išspręstas kelio servitutu, o inžinerinių infrastruktūrų įvedimo į sklypą klausimas nėra išspręstas;

30.9. Skundo reikalavimas nėra kildinamas iš nuosavybės teisių gynimo instituto, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nevertintini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 16 d. rašto Nr.(5.1.81)-A5-4177 „Dėl parengto žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nederinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjai taip pat yra pareiškę reikalavimą įpareigoti Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti klausimą dėl žemės sklypo rengėjo UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, projekto derinimo.

41. Pareiškėjų Skundžiamame rašte nurodyta Plano rengėjui UAB „Kartografiniai projektai“ pakoreguoti Planą, nustatant servitutą inžinerinės infrastruktūros tinklams įrengti ir eksploatuoti. Skundžiamas raštas grindžiamas tuo, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo gautas žemės sklypo, esančio Gargždų m., (duomenys neskelbtini), savininkės R. D. pranešimas, kuriuo nesutinkama, jog pagal parengtą Planą būtų padidintas pareiškėjų sklypas, nes jai nebus galimybės jungtis prie miesto inžinerinių tinklų, atlikti kitus su inžinerinės infrastruktūros įrengimu susijusius veiksmus, taip pat bus apsunkintas patekimas į sklypą. Skundžiamame rašte taip pat nurodyta, kad 2018 m. spalio 4 d. buvo gautas žemės sklypo, esančio Gargždų m., (duomenys neskelbtini), savininko P. M. pasiūlymas nederinti Plano, nes nenustatytas servitutas inžinerinės infrastruktūros tinklams įrengti ir eksploatuoti.

42. Pareiškėjai skundą iš esmės grindė tuo, kad Planas nepažeidžia trečiojo asmens R. D. interesų, nes patekimas į jos žemės sklypą ir galimybė ateityje jungtis prie miesto komunalinių inžinerinių tinklų yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Gargždų m. k. v. (buvęs kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Gargždų m. k. v.).

43. Pirmosios instancijos teismas Skundžiamą raštą pripažino pagrįstu ir teisėtu, konstatuodamas, kad Skundžiamu raštu nereikalaujama nustatyti kelio servitutą, be to, tokio reikalavimo nepagrįstumą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties 42 punktas; kad klausimas dėl žemės sklypo savininkės R. D. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Gargždų m. k. v.) prijungimo prie miesto inžinerinės infrastruktūros turi būti išspręstas iki ginčo žemės sklypo perleidimo ne aukciono tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties 43 p.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėse, Gargždų m., yra įrengti centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai, t. y. vandentiekio bei nuotekų tinklai, o (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra centralizuotų tinklų ir, kada jie bus įrengti, tiksliai nėra žinoma.

44. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Skundžiamo rašto nepagrįstumas ir neteisėtumas, pirmiausia pažymėtina, kad tiek iš Skundžiamo rašto, tiek iš byloje atsakovo pateiktų paaiškinimų akivaizdžiai matyti, jog nėra duota jokių nurodymų, susijusių su kelio servituto nustatymu (privažiavimo į R. D. žemės sklypą nustatymu). Taip pat iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad byloje buvo aiškinamasi, ar tikrai nėra įrengti centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai, t. y. vandentiekio bei nuotekų tinklai, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir remiantis byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais įrodymais, buvo nustatyta, kad tokių tinklų nėra ir realiausia galimybė R. D. jungtis prie centralizuotų tinklų yra iš (duomenys neskelbtini) gatvių.

45. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš esmės dėl analogiškų aplinkybių, susijusių su Plano rengimu ir būtinybe užtikrinti galimybę R. D. priklausančiam žemės sklypui jungtis prie centralizuotų tinklų (užtikrinti prieigą prie inžinerinių tinklų tiesimo ateityje), jau buvo nagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių administracinėje byloje Nr. I-359-243/2017, kurioje įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu buvo panaikintas Administracijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. (5.1.22)-A5-6281 „Dėl žemės sklypo derinimo“ dėl to, kad nebuvo tinkamai išnagrinėti P. R. (buvusios žemės sklypo savininkės) pasiūlymai dėl Plano. Pareiškėjai apeliaciniu skundu ginčydami Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą apeliacinį skundą grindė ir aplinkybėmis, jog Planu nėra pažeidžiami jokie P. R. interesai, iš jų ir galimybė prisijunti prie miesto inžinerinių tinklų (buvo nurodomos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra pagrindinė miesto gatvė, kurioje ateityje planuojama visa infrastruktūra, kad nėra pagrindo P. R. rezervuoti teritorijos inžinerinių tinklų plėtrai per 0,0399 ha dydžio valstybinės žemės plotą rengiamu Planu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1824-624/2018) išnagrinėjo šiuos apeliacinio skundo argumentus ir, įvertinęs P. R. priklausančio žemės sklypo buvimo vietą, pagrindinę naudojimo paskirtį, atsižvelgdamas į TPĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 2 dalyje įtvirtintą būtinybę teritorijų planavimo procese suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo, užtikrinti prisijungimą prie miesto inžinerinės infrastruktūros iki šio žemės sklypo perleidimo ne aukciono tvarka, nenustatė priežasčių, dėl kurių tai negalėtų būti išspręsta nustatant servitutą (nutarties 43 p.).

46. Šioje administracinėje byloje pareiškėjai, teigdami, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, priimant minėtą nutartį, nebuvo žinomos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. Klaipėdos rajono teritorijų ir ribų pasikeitimas, centralizuotos inžinerinės infrastruktūros buvimas (duomenys neskelbtini) gatvėje, nenurodo jokių byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų, jog surašant Skundžiamą raštą (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo įrengta centralizuota inžinerinė infrastruktūra, prie kurios gali ir / ar galės be jokių problemų prisijungti R. D.. Pažymėtina, kad pagal byloje nurodomas aplinkybes R. D. žemės sklypas nesiriboja su (duomenys neskelbtini) gatve, jos sklypą supa privačios nuosavybės teise valdomi sklypai. Iš Administracijos nurodomų atsikirtimų į pareiškėjų keliamas pretenzijas matyti, jog Administracija laikosi pozicijos, kad vienintelis būdas į R. D. sklypą nutiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus yra laisvos valstybinės žemės sklypo, kuris nei nuosavybės teise, nei kitais teisiniais pagrindais nepriklauso pareiškėjams, panaudojimas.

47. Pareiškėjų apeliacinės instancijos teismui pateikta „Ištrauka iš Gargždų miesto bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros vystymo brėžinio“ nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai (nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra suplanuoti tokie tinklai) ir R. D. turi realią galimybę prisijungti prie šių tinklų.

48. Įvertinus pareiškėjų apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sutiko su Skundžiamo rašto argumentais, jog Planas pažeidžia R. D. interesus ir tokiu būdu pažeidžiamos TPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatos.

49. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 250 Eur, t. y. 50 Eur už teisines konsultacijas, 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

51. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujanti R. D. įgijo teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).

52. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

53. Atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į trečiojo suinteresuoto asmens atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. iš pareiškėjų solidariai priteisiama 250 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. Š. ir R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų G. Š. ir R. Š. solidariai trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė