8937ca4b-69ef-436c-93bb-5239ee3bf865 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-366/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54640-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui, nuteistajai J.

Z., gynėjui advokatui S. B., nukentėjusiosios D. V. G. atstovei advokatei Eligijai Norkienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. Z. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-09-19 nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 5 punktais, nuteistajai skirti įpareigojimai atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę 35,31 Eur žalÄ per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir neatlygintinai per Å¡eÅ¡is mėnesius iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę 35,31 Eur žalÄ per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir neatlygintinai per Å¡eÅ¡is mėnesius iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, J. Z. iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. liepos 3 d., 01 val. 30 min. iki 2017 m. liepos 4 d., 14.00 val. (1 para). Priteista iÅ¡ J. Z. nukentėjusiajai D. V. G. 35,31 eurų turtinei ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteista iÅ¡ J. Z. nukentėjusiajai D. V. G. 250 eurų turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. J. Z. nuteista už tai, kad ji 2017 m. liepos 3 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), žodžiu grasino nužudyti D. V. G. sakydama, kad „užmuÅ¡iu, psiche“, stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , nuo ko D. V. G. kairiu Å¡onu trenkėsi į durų staktÄ , pargriuvo ant grindų ir užsigavo kairę alkÅ«nę ir kairę kojÄ , Å¡iais savo veiksmais padarė D. V. G. poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame dilbyje ir kairėje alkÅ«nėje, kairės čiurnos minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , taip nežymiai sutrikdė D. V. G. sveikatÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ , po to, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiajai iÅ¡bėgus į balkonÄ , jÄ pasivijo ir paėmusi už rankų, Å¡aukdama „užmuÅ¡iu“, stÅ«mė D. V. G. per balkonÄ .

2. Apeliaciniu skundu J. Z. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-09-19 nuosprendį ir priimti jos atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ , nes byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepaÅ¡alintas abejones bei prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to kaltinimo vertino kaltinamosios nenaudai. Be to pirmosios instancijos teismas motyvuotai neatsakė į esminius jos (J. Z.) ir gynėjo iÅ¡keltus argumentus dėl jos nekaltumo.

Minėti proceso pažeidimai, apeliantės manymu, esminiai. 2.2. Apeliantė tvirtina, kad jokių grasinančių žodžių D. G. atžvilgiu išsakiusi nebuvo, nebandė išstumti jos iš balkono. Teigia, kad pati šioje situacijoje nukentėjo. Esant tokiems parodymams, teismas visus įrodymus privalėjo vertinti per nekaltumo prezumpcijos prizmę ir abejones traktuoti kaltinamosios naudai. Tačiau teismas jos (J. Z.) kaltę grindė tik kaltinančiais įrodymais: nukentėjusiosios D. G. ir S. G. parodymais, specialisto išvada, policijos pareigūnų G.

V. ir P. M. parodymais bei dalinai liudytojos V. B. parodymais, o jos (J. Z.) kviestų liudytojų parodymus, gynėjo iÅ¡sakytus prieÅ¡taravimus vertinti atsisakė. 2.3. Apeliantė teigia, kad ji pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteista nepagrįstai, nes neįrodyta, kad grasinimas buvo realus, t. y. neįrodyta kad D. G. pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Å iam kaltinimui tiesioginių liudytojų nėra, o iÅ¡vestiniais prieÅ¡taringais įrodymais taip pat nebuvo galima remtis.

Nukentėjusiosios sutuoktinis S. G. buvo suiteresuotas bylos baigtimi, jo parodymų nepatvirtina policijos darbuotojų G. V. ir P. M. parodymai, liudytojos V. B. parodymai. Ir priešingai, tokius teismo nuosprendžio teiginius paneigia jos (J. Z.) parodymai, liudytojų R. Z., A. ir M. M. parodymai, kurių teismas nevertino. Nesant kitų objektyvių įrodymų, priimti apkaltinamojo nuosprendžio nebuvo teisinio pagrindo. 2.4. Nuteistoji skunde kelia abejones dėl liudytojo S. G. pateiktų garso ir vaizdo įrašų ir tvirtina, kad turėjo būti skirtos ekspertizės jų patikimumui nustatyti. 2.5.

Nesant inkriminuotų nusikaltimų sudėties, nukentėjusiosios civilinis ieškinys bei proceso išlaidos iš jos (J. Z.) priteistos nepagrįstai.

3. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusiosios atstovė prašė skundÄ atmesti.

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. 4.1. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo T.

B. bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). 4.2. Nuteistoji J. Z. savo kaltę neigia dėl abiejų jai inkriminuotų veikų, kvalifikuotų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, tačiau kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas J. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl jos kaltės padarius minėtÄ jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Tačiau teismas nepagrįstai J. Z. nuteisė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose įstatymu uždraustos veikos – grasinimo nužudyti – sudėties. Kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir J. Z. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinama (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atitinkamai keičiama nuosprendžio dalis, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl J. Z. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4.3. Nuteistosios J. Z. argumentus apie įvykio situacijÄ , kurioje nukentėjusiu asmeniu ji laiko bÅ«tent save, paneigia D. V. G. nuoseklÅ«s parodymai, kuriuos patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma – tai liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų G. V., P. M. parodymai, specialisto iÅ¡vada ir jo paaiÅ¡kinimai teisiamojo posėdžio metu, kiti įrodymai. D. V. G. ir S. G. davė analogiÅ¡kus parodymus apie konflikto su kaimynais pradžiÄ .

Anot jų, kaimynai J. ir R. Z. vakare triukÅ¡mavo, trukdė miegoti. S. G. paskambino J. ir R. Z., praÅ¡ydamas netriukÅ¡mauti. Suprato, kad R. Z. labai girtas, nes jis pradėjo koneveikti S. G.. S. G. nebesiklausė, į jo skambučius neatsiliepinėjo. Po kelių minučių R. Z. ėmė spardyti jų duris, daužyti į langus pirmajame aukÅ¡te. R. Z., J. Z. ir jų vieÅ¡nia V. B. pradėjo garsiai koneveikti juos įžeidžiančiais žodžiais. IÅ¡sigando, todėl iÅ¡kvietė policijÄ . J. ir R.

Z. veiksmus kaimynų atžvilgiu patvirtina ir 2017-09-06 apžiūros protokolas (1 t., b.l. 13-14), kuriame užfiksuotas garso įrašo, daryto policijos iškvietimo metu, turinys. Šiame protokole nurodyta, kad moteris kviečia policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini)dėl kaimynų neteisėtų veiksmų, kurie laužiasi pro duris, koneveikia, grasina sumušti. Atvykus policijos ekipažui, S. G. išėjo jo pasitikti. 4.4. Nukentėjusioji D. V. G. parodė, kad tuo metu kai S. G. išėjo sutikti policijos pareigūnus, į namus įėjo agresyviai nusiteikusi neblaivi J.

Z. ir piktai pasakė: „nu, dabar pasiaiÅ¡kinsim“. Ji (D. V. G.) pareikalavo, jog J. Z. iÅ¡eitų iÅ¡ jos namų, tačiau kaimynė, priėjo prie jos, suėmė už pečių, pasakė „užmuÅ¡iu“ ir visa jėga trenkė į salono durų staktÄ . Kairiu Å¡onu atsitrenkusi į durų staktÄ , nukrito. Atsikėlusi puolė bėgti į balkonÄ , kad galėtų iÅ¡ lauko pakviesti kÄ nors į pagalbÄ . J. Z. prie balkono durų jÄ vėl sugriebė. Ji (D. V. G.) J. Z. nuo savęs atstÅ«mė ir iÅ¡bėgo į balkonÄ .

Tuo metu J. Z. jÄ nusekė į balkonÄ ir, paėmusi už rankų, spaudė nugarÄ prie balkono turėklų, tokiu bÅ«du stÅ«mė per balkonÄ Å¡aukdama: „užmuÅ¡iu”. Pamačiusi, kad prie namo stovėjusi pareigÅ«nė bėga į namus, J. Z. jÄ paleido, abi iÅ¡ balkono įėjo į kambarį, kuriame J. Z. nesiliovė smurtauti ir pastÅ«musi jÄ (D. V. G.) pargriovė. Atskubėjusi pareigÅ«nė atitraukė nuo jos J. Z.. Kaimynės grasinimÄ užmuÅ¡ti suprato kaip realų. Dėl Å¡io įvykio rašė pareiÅ¡kimÄ policijai, kreipėsi į medicinos ekspertus.

Nukentėjusiosios papasakotÄ Ä¯vykio situacijÄ dėl jos sužalojimo patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 708/2017(05), kurioje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame dilbyje ir kairėje alkÅ«nėje, kairės čiurnos minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas D. V. G. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017-07-03. Poodinė kraujosruva kairėje alkÅ«nėje ir kairės čiurnos minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas D. V. G. galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant (1 t., b.l. 27).

Specialistas Gintautas Serbenta teismo posėdžio metu patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir patikslino, kad poodinė kraujosruva nugaroje galėjo bÅ«ti padaryta D. V. G. trenkiantis į durų staktÄ ar kitÄ panašų pavirÅ¡ių. Poodinės kraujosruvos kairiame D. V. G. dilbyje ir kairėje alkÅ«nėje bei kairės čiurnos minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas D. V. G. galėjo bÅ«ti padaryti jai griÅ«nant vieno griuvimo metu. 4.5. Nukentėjusiosios papasakotas aplinkybes netiesiogiai patvirtina liudytojo S. G. parodymai.

Jis parodė, kad tuo metu kai policijos automobilyje rašė pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡girdo žmonos riksmÄ . Pamatęs pareigÅ«nę bėgančiÄ Ä¯ antrÄ aukÅ¡tÄ , Å¡oko bėgti iÅ¡ paskos. Patekęs į butÄ , matė kad pareigÅ«nė laiko J. Z. už rankos, stovi jo sÅ«nus ir susijaudinusi žmona. Suprato, kad kažkas įvyko. PareigÅ«nė iÅ¡sivedė J. Z.. Žmona jam pasakė, kad jÄ užpuolė J. Z. ir bandė iÅ¡stumti per balkonÄ . Žmonai buvo sumuÅ¡ta visa kairė pusė, petys, koja, didžiausia mėlynė buvo ant Å¡ono. 4.6.

Policijos pareigÅ«nai G. V. ir P. M. tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir teikdami parodymus viso proceso metu aiÅ¡kino, kad atvykus į įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ dėl triukÅ¡maujančių kaimynų, juos pasitiko S. G. ir paaiÅ¡kino, kad kaimynai triukÅ¡mauja ir trukdo ilsėtis. Bendraujant automobilyje, stovėjusiame gatvėje Å¡alia namo, su pareiÅ¡kėju S. G., iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ namo antrame aukÅ¡te ir pagalbos Å¡auksmÄ . Antro aukÅ¡to balkone matė tik kažkieno siluetus ir dėl tamsos negalėjo matyti kas ten vyksta.

Pirmoji į antrÄ aukÅ¡tÄ užbėgusi G. V., moteris iÅ¡skyrė ir laikė už rankos J. Z., kad Å¡i toliau nebeitų prie V. D. G.. J. Z. elgėsi agresyviai, veržėsi prie V.D. G. ir buvo neblaivi, jai nustatytas 1.62 prom. girtumas. V. D. G. pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad J. Z. atėjusi į jos namus, puolė muÅ¡ti. Ä®vykio vietoje buvo didėlis chaosas, kadangi vieni ant kitų garsiai Å¡aukė. BesiaiÅ¡kinant aplinkybes, į antrÄ aukÅ¡tÄ užlipo agresyviai nusiteikęs ir girtas R. Z. (nustatytas girtumas 1,79 prom.), kuris stumdėsi, keikėsi, pareigÅ«nų reikalavimo nurimti neklausė, todėl buvo sulaikytas. 4.7.

Apibendrinant įrodymus, nelieka abejonių, kad bÅ«tent J. Z. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai sukeltos specialisto iÅ¡vadoje konstatuotos pasekmės - fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors, kaip raÅ¡oma apeliaciniame skunde, tiesioginių įvykio liudytojų nėra, tačiau pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kaltė gali bÅ«ti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais (bylos Nr. 2K-287/2013). Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Šiuo atveju nukentėjusiosios papasakotos aplinkybės apie J. Z. smurtinius veiksmus patvirtinamos minėtais įrodymais, tarp kurių nėra prieštaravimų ir juos sugretinus gaunama vientisa įvykių grandinė. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J.

Z. tyčiniai smurtiniai veiksmai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais, todėl teisingai kvalifikuoti pagal Å¡iÄ baudžiamojo įstatymo normÄ . 4.8. Nuteistoji skunde kelia abejones dėl liudytojo S. G. pateiktų garso ir vaizdo įrašų ir tvirtina, kad turėjo bÅ«ti skirtos ekspertizės jų patikimumui nustatyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį praÅ¡ymÄ atmeta kaip netikslingÄ , nes vaizdo įraÅ¡o dalyse užfiksuotos aplinkybės, dėl kurių nėra jokio ginčo, t.y. jose užfiksuota kaip atvyksta policijos ekipažas, S. G. prieina prie policijos pareigÅ«nų, vėliau prisijungia R. ir J.

Z. bei V. B., J. Z. nueina į namo pusę ir po kiek laiko pareigūnė G. V. puola bėgti į namo pusę ir t.t. Tai, kad šiame įrašę užfiksuoti įvykiai iš tiesų vyko, ir kad atpažįsta save bei kitus įvykio dalyvius patvirtino ir apeliantė J. Z.. Vaizdo įrašę nėra matyti konflikto tarp J. Z. ir V.D. G. todėl jis nėra tiesioginis byloje nagrinėjamo įvykio įrodymas. Nėra jokio ginčo ir dėl garso įraše užfiksuoto V. D. G. skambučio Bendrajam pagalbos centrui.

Dėl J. Z. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 4.9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria J. Z. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. 4.10. Pagal nukentėjusiosios V. D. G. papasakotas aplinkybes, J. Z., priėjusi prie jos, suėmė už pečių, pasakė „užmuÅ¡iu, psiche“ ir visa jėga trenkė į salono durų staktÄ , dėl ko ji griuvo.

Atsikėlusi puolė bėgti į balkonÄ , kad galėtų iÅ¡ lauko pakviesti kÄ nors į pagalbÄ . J. Z. prie balkono durų jÄ vėl sugriebė. Ji (D. V. G.) J. Z. nuo savęs atstÅ«mė ir iÅ¡bėgo į balkonÄ . Tuo metu J. Z. jÄ nusekė į balkonÄ ir, paėmusi už rankų, spaudė nugarÄ prie balkono turėklų, tokiu bÅ«du stÅ«mė per balkonÄ Å¡aukdama: „užmuÅ¡iu”. Tik pamačiusi, kad prie namo stovėjusi pareigÅ«nė bėga į namus, J. Z. jÄ paleido. D. V. G. J.

Z. grasinimÄ užmuÅ¡ti suprato kaip realų, nes grasinimo metu stÅ«mė jÄ per balkonÄ . 4.11. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Grasinimo realumÄ rodo aplinkybės, apibÅ«dinančios veiksmus, jų formÄ ir pobÅ«dį, kaltininko pavojingumÄ visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiÅ¡kas elgesys. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Pažymėtina, kad pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formali – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ .

Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Vertinant grasinimo realumÄ , reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ suponuoja bÅ«tinumÄ konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčiÄ â€“ kad jis suvokia, jog grasinimÄ kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ iÅ¡sako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos siekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). 4.12.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistosios ir nukentėjusiosios Å¡eimos nuolatos konfliktuoja. Aptariamas įvykis taip pat įvyko besitęsiančio nesutarimo tarp kaimynų fone. Objektyvių duomenų, kad J. Z. grasinimÄ užmuÅ¡ti ir galimas pasekmes, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusieji galėjo vertinti kaip realias, nėra. Sutiktina, kad grasinantys žodžiai galėjo bÅ«ti, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tai buvo konfliktinė situacija, kurioje paprastai susijaudinę asmenys neparenka tinkamų žodžių savo priekaiÅ¡tams iÅ¡reikÅ¡ti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmų, vienas kito atžvilgiu dažnai iÅ¡sako įvairius grasinimus.

Tai, kad buvo bÅ«tent tokia situacija patvirtina liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai, kurie nurodo, kad buvo didėlis sÄ myÅ¡is, vieni ant kitų garsiai Å¡aukė, buvo sunku suprasti kas vykta. Teisėjų kolegijos nuomone, J. Z. konflikto metu galimai iÅ¡tartas žodis „užmuÅ¡iu“ buvo tik momentinis susijaudinimo ir dėl to sumažėjusios kontrolės konflikto metu pasireiÅ¡kimas. Nukentėjusioji taip pat neturėjo jokio pagrindo tikėti, kad J. Z. grasinimas užmuÅ¡ti buvo realus. J.

Z., nors ir buvo nusiteikus konfliktiÅ¡kai, tačiau nėra kriminalinė asmenybė, praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Konflikto priežastis – buitiniai nesutarimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad grumtynių metu prie namo stovėjo policijos ekipažas, kas taip pat turėjo įtakos nukentėjusiosios suvokimui apie grasinimo pobÅ«dį, jo nerealumÄ . Taigi, įvertinusi Å¡alis, jų ilgalaikius nedraugiÅ¡kus santykius ir įvykio situacijÄ , kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl J.

Z. tyčios sudaryti nukentėjusiajai įspÅ«dį, jog jos grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos siekė. Grasinimo realumu nebuvo pagrindo tikėti ir nukentėjusiajai. Todėl minėtais aukščiau motyvais, J. Z. konflikto metu iÅ¡sakyti žodžiai bei atlikti veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip tyčinis realus grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ BK 145 straipsnio 1 dalies prasme, ir J. Z. dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. 4.13.

IÅ¡ nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad J. Z. pripažinus kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, už Å¡ias veikas skirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnyje numatyta tvarka. IÅ¡teisinus J. Z. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, naikinamas ir bausmių bendrinimas pagal BK 63 straipsnį. 4.14. Kolegija sutinka su pirmos instancijos parinktos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu, tačiau pastebi, kad nuosprendyje netinkamai iÅ¡spręstas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«to laiko įskaitymas į paskirtÄ bausmę.

Laikinas sulaikymas yra skaičiuojamas dienomis. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodo, kad J. Z. buvo sulaikyta 2017 m. liepos 3 d. 01 val. 30 min., o paleista 2017 m. liepos 4 d. 14.00 val. Akivaizdu, kad nuteistoji buvo sulaikyta ilgiau nei pusantros paros, tačiau į jos bausmės laikÄ Ä¯skaityta tik viena para laiko. Nors dėl to skundo nėra, tačiau tokia klaida iÅ¡taisytina ir tai nelaikytina išėjimu už apeliacinio skundo ribų. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 4.15. Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusioji pareiÅ¡kė 600 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį, kurį pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, stresÄ , pasekmes sveikatai, tenkino pilnai.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas J. Z. iÅ¡teisino pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, priteistos neturtinės žalos dydis atitinkamai mažinamas iki 300 eurų dydžio. 4.16. Nukentėjusiosios patirta 35.31 eurų turtinė žala yra pagrįsta kvitais, todėl nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos nekeičiama. Dėl proceso iÅ¡laidų 4.17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.). 4.18.

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. V. G. nuosprendžio neskundė. Nagrinėjant bylÄ pagal J. Z. apeliacinį skundÄ , D. V. G. atstovavo advokatė Eligija Norkienė, kuri pateikė Panevėžio apygardos teismui orderį ir 150 eurų sumai pinigų priėmimo kvitÄ (2 t., b.l. 39, 40). Å i suma už dalyvavimÄ dvejuose posėdžiuose nelaikoma per didele, todėl priteistina iÅ¡ skundÄ padavusio asmens – nuteistosios J. Z.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a: nuteistosios J.

Z. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. P. P. apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-09-19 nuosprendžio dalį, kuria J. Z. pripažinta kalta pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmė ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – J. Z. dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti jai nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). KitÄ teismo nuosprendžio dalį pakeisti: panaikinti bausmių subendrinimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, paliekant teismo nuosprendžiu jai paskirtÄ bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant jÄ :

1) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę 35,31 Eur žalÄ per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) neatlygintinai per Å¡eÅ¡is mėnesius iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 punkto b) papunktyje, 66 str. 1, 2 dalyse numatytoms bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėms, vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metu dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ J.

Z. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. liepos 3 d. 01.30 val. iki 2017 m. liepos 4 d. 14.00 val. (2 paros); Nukentėjusiajai D. V. G. priteistÄ 600 eurų dydžio neturtinę žalÄ mažinti iki 300 eurų; Priteisti iÅ¡ J. Z. nukentėjusiajai D. V. G. 150 eurų turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti; KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas Sigitas Bagdonavičius Teisėjai Algirdas Gaputis Valdas Meidus