2019-08-28 Nr. AB-16408-3-61-3-01685-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-591-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01685-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir prašė uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalauti iš pareiškėjo atlikti nepagrįstus ir neteisėtus nurodymus ir laikinai sustabdyti nusikalstamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 3 d. siuntimo Nr. 1680(2.11.4.36) atlikti visuomenei naudingą darbą galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. gegužės 28 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnyje keliamus reikalavimus atitinkantį skundą (pareikšti materialaus pobūdžio reikalavimą).

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė 2019 m. gegužės 30 d. rezoliucija terminą skundo trūkumams pašalinti pratęsė iki 2019 m. birželio 20 d.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. birželio 20 d. gautas pareiškėjo parengtas procesinis dokumentas „Dėl VAAT teisėjos Jolitos Rasiukevičienės nusikalstamai aplaidžios 2019-05-15 nutarties, tariamų, skundo trūkumų pašalinimo“, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jo teismui teiktas 2019 m. gegužės 6 d. prašymas nepagrįstai nebuvo išspręstas, be to, 2019 m. gegužės 15 d. nutartis buvo priimta pažeidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje įtvirtintą 3 darbo dienų terminą. Pareiškėjo teigimu, jo nepagrįstai buvo prašoma pateikti skundą, kuris jo 2019 m. gegužės 6 d. prašymui išspręsti nėra būtinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir jį gražino pareiškėjui, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad priimta nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kuris atitiktų ABTĮ skundui keliamus reikalavimus.

II. Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagal ABTĮ 154 straipsnio 4 punktą; pranešti prokurorui apie teisėjos Jolitos Rasiukevičienės, kuri nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjo procesinius dokumentus, veikas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui teikti motyvuotą prašymą dėl drausminės bylos teisėjai Jolitai Rasiukevičienei iškėlimo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra akivaizdžiai neteisėta, nemotyvuota ir neteisinga, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento. Nutartis yra pažeidžianti bendruosius teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Protokolų, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos įtvirtintas nenusavinamas, prigimtines žmogaus teises ir laisves bei teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. F. skundas (prašymas) laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą (prašymą) laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodytų skundo (prašymo) trūkumų, t. y. nepateikė teismui ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus atitinkančio skundo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Vis dėlto Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, o tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi ne su skundu, kuris atitiktų ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus ir kuriame būtų suformuluotas reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, kilusį tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto, o su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. siuntimo atlikti visuomenei naudingą darbą galiojimą bei uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalauti iš pareiškėjo atlikti nepagrįstus ir neteisėtus nurodymus.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimo užtikrinimo priemonių administracinėse bylose taikymą, nuostatomis, 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi paduoti skundą, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik tuomet, kai teisme jau yra pareikštas ir priimtas materialinio pobūdžio reikalavimas.

Pareiškėjas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, tačiau atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, kurie paneigtų minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas. Abstraktūs atskirojo skundo argumentai apie bendrųjų teisės principų, Konstitucijos nuostatų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Protokoluose, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintų prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių bei teisėtų interesų pažeidimą nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagal ABTĮ 70 straipsnį prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo gali būti nagrinėjamas tik tuomet, kai teisme jau yra pareikštas ir priimtas skundas, kuriame suformuluotas konkretus materialinio pobūdžio reikalavimas. Toks ABTĮ 70 straipsnio aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-520/2018, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-366-756/2017, 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-602/2017, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1054-261/2016, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-621-552/2016 ir kt.). Šiuo atveju pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai pareiškėjas pateikia tik prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, išaiškinti pareiškėjui teisę pateikti ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą (kuriame, be kita ko, būtų tinkamai suformuluotas materialinio pobūdžio reikalavimas) ir tik tuomet spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas (teisėja) teisėtai ir pagrįstai 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje pareiškėjui nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas galimas tik tada, kai teisme yra priimtas materialinio pobūdžio reikalavimas dėl tam tikro akto panaikinimo ar įpareigojimo atlikti veiksmus, ir sudarė galimybę pareiškėjui pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo suteikta galimybe pateikti skundą nepasinaudojo, 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodyto trūkumo netaisė, todėl pirmosios instancijos teismas (teisėja) teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo prašymą (skundą) laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis yra tinkamai ir išsamiai motyvuota.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pranešti prokurorui apie teisėjo, priėmusio skundžiamą nutartį, atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymius (ABTĮ 111 str. 1 d.).

Vertinant pareiškėjo prašymą teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui išspręsti, teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė