8936d5d1-4ed3-4e98-b828-a8a486c9e810 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                           Civilinė

byla Nr. 2A-538/2010

                                                                                                          Procesinio

sprendimo kategorija                                                                                                  35.1.;

42.1.; 44.2.4.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. Â liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1209-370/2009 pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2009 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinei ligoninei, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 303 059,29 Lt žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau tekste – PSDF) biudžetui ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas nurodė, kad yra privalomÄ jį sveikatos draudimÄ vykdanti institucija, todėl vadovaudamasi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų nuostatomis 2007 m. sausio 19 d. yra sudaręs su atsakovu sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų apmokėjimo“, pagal kuriÄ nustatytos sveikatos paslaugų teikimo ir pateikimo jas apmokėti iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų sÄ lygos ir tvarka. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad pagal minėtos sutarties

7.1 punktÄ , jei dėl įstaigos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų yra padaroma žala biudžetui, tai įstaiga privalo jÄ atlyginti. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovo specialistai atliko patikrinimÄ ir ekspertizę VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl radiologijos ambulatorinių paslaugų, t. y. gydytojų radiologų III lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, apmokamų iÅ¡ PSDF biudžeto, suteiktų 2007 m. sausio 1 d. – 2007 gruodžio 31 d. laikotarpiu, organizavimo bei pateikimo apmokėti teisingumo. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovas 2008 m. spalio 17 d. surašė patikrinimo aktÄ , kuriuo buvo nustatyta 310 950,81 Lt žala. IeÅ¡kovo teigimu, ekspertizės metu iÅ¡ dalies buvo sutikta su atsakovo 2008 m. spalio 31 d. raÅ¡te pateiktais argumentais dėl patikrinimo, todėl atsakovo padaryta reali žala yra 303 059,29 Lt ir jos atsakovas per nustatytÄ terminÄ neatlygino. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad žala pasireiÅ¡kė tuo, jog ieÅ¡kovas apmokėjo paslaugas, kurios faktiÅ¡kai nebuvo suteiktos ar buvo suteiktos, bet kitokio masto, taip pat įstaiga pateikė apmokėti, o ieÅ¡kovas apmokėjo paslaugas, už kurias neturėjo bÅ«ti apmokėta, t. y. tyrimai buvo atlikti be siuntimo, be paskyrimo, jau buvo sumokėta pačių pacientų, nėra tyrimų apraÅ¡ymų, kai paskirtas stacionarinis gydymas, kai pacientai jau buvo gydomi kitose stacionarinėse gydymo įstaigose, tyrimai atlikti dėl tos pačios priežasties be kontrasto ir su kontrastu, neteisingai pateiktos tyrimų ir jų atlikimo kainos.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 303 059,29 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2009 m. balandžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei valstybei 7 031 Lt žyminio mokesčio ir 10,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-31 buvo konstatuotos patikrinimo ir ekspertizės išvados ir iš viso nustatyti 8 punktai pažeidimų, susijusių su 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpį suteiktomis ir pateiktomis apmokėti 3750 gydytojų radiologų trečiojo lygio konsultacijomis (paslaugos kodas 1734), iš kurių 3676 konsultacijos suteiktos ir pateiktos apmokėti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai kartu su kompiuterinės tomografijos (toliau tekste – KT), KT angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso (toliau tekste – BMR) tyrimais. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ginčas kilo dėl šalių 2007 m. sausio

19 d. sudarytos sutarties Nr. S2-2007-80 “Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų apmokėjimo“ priedo Nr. 2 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nomenklatÅ«ros numatytos gydytojo specialisto (radiologo) III lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos (paslaugos kodas 1734)“ ir 14 punkto nuostatos, nustatančios, kad jeigu tam pačiam pacientui dėl vienos priežasties stacionarinio ar ambulatorinio gydymo metu kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir intervencinės radiologijos tyrimai atliekami pradžioje be kontrasto, o vėliau – naudojant kontrastÄ , Å¡i procedÅ«ra vertinama kaip vienas tyrimas ir pateikiama apmokėjimui už vienÄ tyrimÄ . Teismas pažymėjo, kad į bazinę kainÄ Ä¯skaičiuota gydytojo radiologo minėtų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų apraÅ¡ymas, į intervencinės radiologijos tyrimų bazinę kainÄ Ä¯skaičiuota ir kontrastinės medžiagos kaina. Teismas nurodė, kad 3676 atvejais tyrimai – KT, KT angiografijos, BMR tyrimų vaizdų apraÅ¡ymas – pateikti apmokėti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai kartu su radiologo III lygio konsultacijomis, nors, ieÅ¡kovo teigimu, ambulatorinės trečiojo lygio radiologo konsultacijos apima brangiųjų (radiologinių) tyrimų atlikimÄ . Teismas pažymėjo, kad kitų pažeidimų ir pažeidimais padarytos žalos sumų atsakovas neginčija, tačiau ir neginčijamų sumų per bylos nagrinėjimo laikotarpį nesumokėjo.

Teismas nurodė, kad ginčo sutarties turinys patvirtina, jog Å¡alys, 2007 m. sausio 19 d. sudarydamos sutartį, susitarė dėl trečiojo lygio gydytojo specialisto (radiologo) ambulatorinės paslaugos apmokėjimo ir sutarties priedo Nr. 2 14 punktu sutarė, jog į bazinę kainÄ Ä¯skaičiuota gydytojo radiologo tyrimų atlikimas, todėl laikytina, kad paslauga buvo apmokama kaip gydytojui tyrėjui tik turinčiam teisę atlikti brangiuosius tyrimus, todėl atskirai apmokėti kaip už konsultacijÄ nebuvo pagrindo, juolab kad ir pirminiuose dokumentuose (asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse) nėra rasta įrašų apie siuntimÄ tik konsultuoti ir kad buvo formali konsultacija, o ne atlikti konkretÅ«s brangieji tyrimai.

Teismas nurodė, kad teritorinės ligonių kasos pateikta pirminė medicininė dokumentacija patvirtina, kad atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir teikdamas brangiųjų tyrimų paslaugas nepagrįstai pateikė apmokėti už atliktus tyrimus kartu kaip ir už gydytojo radiologo konsultacijas, todėl neteisėtai gautos lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad sutarties priedo Nr. 2 14 punktÄ reikėtų aiÅ¡kinti kitaip nei jį aiÅ¡kina ieÅ¡kovas, nes ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas ir bylos medžiaga patvirtina, kad sudarant sutartį ir buvo atsižvelgiama į tai, kad brangiuosius tyrimus atlieka tiesiogiai gydytojai specialistai, Å¡iuo atveju gydytojai tyrėjai-radiologai, todėl jų veiksmų atskirai vertinti kaip konsultacijos įprastine to žodžio prasme nėra pagrindo, juolab, kad, kaip teigė ieÅ¡kovo atstovai, analogiÅ¡kÄ brangiųjų tyrimų paslaugÄ kitos gydymo įstaigos atliko nepažeisdamos analogiÅ¡kų susitarimų, o kad buvo faktiÅ¡kai atliktos atskiros radiologų konsultacijos medicininėje medžiagoje jokių įrodymų, t. y. kuo pasireiÅ¡kė konsultacija, be tyrimo, jo vaizdo apraÅ¡ymo ir iÅ¡vados suformulavimo, apraÅ¡ymų, nėra. Teismas pažymėjo, kad į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovas dėl nevienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamo ginčo sutarties punkto su ieÅ¡kovu bÅ«tų keitęsis informacija per sutarties vykdymo laikotarpį, taip pat nenustatyta, kad ginčo sutarties nuostatos prieÅ¡taravo sutarties sudarymo metu galiojantiems teisės aktams, o vėlesnė teisės aktų redakcija tik patvirtino ginčo sutarties nuostatų pagrįstumÄ .

Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad priteistinas iš atsakovo ieškovui žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 7 031 Lt žyminis mokestis ir 10,45 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.

Apeliaciniu skundu atsakovas VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl 299 887,50 Lt žalos atlyginimo priteisimo ir Å¡ia ieÅ¡kinio dalį atmesti, o nesant galimybės priimti galutinio sprendimo –grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas, aiÅ¡kindamasis paslaugų apmokėjimo tvarkÄ , medicininius dokumentus tyrė pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Teismas priėmė sprendimÄ , kad atsakovas turi atlyginti žalÄ Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF), neanalizavęs visų medicininių kortelių, o tik formaliai vertinęs ieÅ¡kovo pateiktus patikrinimo dokumentus ir kelias medicinines korteles, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad analogiÅ¡ki ir kiti atvejai. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas CPK 14 straipsnyje nurodytas betarpiÅ¡kumo principas, reikalaujantis teismÄ tiesiogiai iÅ¡tirti visus byloje esančius įrodymus ir sprendimÄ pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-31 kaip neginčijamu įrodymu ir neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad Å¡iuos dokumentus sudarė pats ieÅ¡kovas, o ne nepriklausoma eksperto ar audito įstaiga.

2. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sudarytos sutarties 2 priedo 14 punkte nurodytų paslaugų apmokėjimo reglamentavimas yra vienareikÅ¡mis.

3. Teismas neatsižvelgė į konkrečius brangiųjų tyrimų apmokėjimo aspektus, neįvertino atskirų epizodų, neiÅ¡siaiÅ¡kino svarbių bylai aplinkybių, kurios turėjo įtakos galutiniam teismo sprendimui. Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. 721 nurodyta, kad į bazinę KT kainÄ Ä¯skaičiuota gydytojo radiologo minėtų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų vaizdų apraÅ¡ymas. Teismas nesirėmė sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 270 Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2000 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo ir nevertino konkrečių atvejų, neatsižvelgė į gydytojo radiologo realiai atliekamÄ darbo procesÄ bei veiksmus, kuriuos jis atlieka savo kompetencijos ribose pagal patvirtintÄ gydytojo radiologo normÄ , kai pacientui paskirtas KT ar MRT tyrimas, radiologo veiksmai minėtų tyrimų atvejais, neapsiriboja tik tyrimo atlikimu, įvertinimu ir vaizdų apraÅ¡ymu.

4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jokių įrodymų kuo pasireiÅ¡kė konsultacija be tyrimo, jo vaizdo apraÅ¡ymo ir iÅ¡vados suformulavimo nėra.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ atsakovo Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais bei argumentais nesutinka. IeÅ¡kovo teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pažeistas CPK 14 straipsnyje nustatytas betarpiÅ¡kumo principas, atitinkamai nepažeistos CPK 178 ir 185 straipsniuose nustatytos teisės normos, o apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės protokolu kaip neginčijamu įrodymu, neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad Å¡iuos dokumentus sudarė pats ieÅ¡kovas, , o ne nepriklausoma eksperto ar audito komisija, yra nepagrįstas. IeÅ¡kovo nuomone, teismas pagrįstai nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovas neteisingai aiÅ¡kina apmokėjimo už ginčo paslaugas įkainius reglamentuojančias teisės normas ir ginčo sutarties priedo Nr. 2 14 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo aplinkybes, kad atliekant brangiuosius (radiologinius) tyrimus gydytojas radiologas atlieka gydytojo konsultanto veiksmus, apraÅ¡ytus sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 patvirtinto 3 priedo 3.2 punkte, todėl turi bÅ«ti apmokama kaip už konsultacijÄ , o paties brangaus tyrimo atlikimas apmokamas atskirai sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 nustatyta tvarka. IeÅ¡kovo teigimu, teismas, teisingai ir pagrįstai vertindamas civilinėje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi įstatymuose nustatytomis teisės normomis ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-31 buvo konstatuotos patikrinimo ir ekspertizės išvados ir nustatyti 8 punktai (Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokolo Nr. E1-09-31 patikrinimo ir ekspertizės išvadų 2.1 – 2.8 punktai) pažeidimų, susijusių su 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpį suteiktomis ir pateiktomis apmokėti 3750 gydytojų radiologų trečiojo lygio konsultacijomis (paslaugos kodas 1734), iš kurių 3676 konsultacijos suteiktos ir pateiktos apmokėti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai kartu su kompiuterinės tomografijos (toliau tekste – KT), KT angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso (toliau tekste – BMR) tyrimais.

Byloje nustatyta, kad VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės neteisėtai pateiktos apmokėti paslaugos: 1 atveju pacientui KT tyrimas buvo atliktas be siuntimo, neteisėtai gauta 178,88 Lt PSDF biudžeto lėšų; 2 atvejais nėra KT įrašų, neteisėtai gauta 332,15 Lt PSDF biudžeto lėšų; 2 atvejais paslaugos suteiktos užsienio piliečiams ir pateiktos apmokėti, nors už jas susimokėjo patys pacientai, neteisėtai gauta 609,47 Lt PSDF biudžeto lėšų; 2 atvejais nėra KT angiografijos tyrimų apraÅ¡ymų, neteisėtai gauta 818,04 Lt PSDF biudžeto lėšų; 4 atvejais suteiktos ir pateiktos apmokėti konsultacijos, kai po konsultacijų nustatoma, jog bÅ«tina gydytis stacionare ir pacientai nukreipiami gydytis į tos pačios įstaigos stacionarÄ , neteisėtai gauta 137,10 Lt PSDF biudžeto lėšų; 5 atvejais pacientams suteiktos ir pateiktos apmokėti specialistų konsultacijos, kai tuo metu jie buvo gydomi kitoje stacionarinėje gydymo įstaigoje, neteisėtai gauta 378,80 Lt PSDF biudžeto lėšų; 5 atvejais KT atliktas dėl tos pačios priežasties be kontrasto ir su kontrastu, pateiktas apmokėti kaip 2 KT tyrimo paslaugos, neteisėtai gauta 717,35 Lt PSDF biudžeto lėšų; 3676 atvejais KT, KT angiografijos, BMR tyrimų vaizdų apraÅ¡ymas pateiktas apmokėti kaip gydytojo radiologo III lygio konsultacija, neteisėtai gauta 299 887,50 Lt PSDF biudžeto lėšų.

Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčas kilo dėl Å¡alių 2007 m. sausio 19 d. sudarytos sutarties Nr. S2-2007-80 ,,Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų apmokėjimo“ priedo Nr. 2 14 punkto nuostatos, nustatančios, kad jeigu tam pačiam pacientui dėl vienos priežasties stacionarinio ar ambulatorinio gydymo metu kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir intervencinės radiologijos tyrimai atliekami pradžioje be kontrasto, o vėliau – naudojant kontrastÄ , Å¡i procedÅ«ra vertinama kaip vienas tyrimas ir pateikiama apmokėjimui už vienÄ tyrimÄ , kad į bazinę kainÄ Ä¯skaičiuota gydytojo radiologo minėtų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų apraÅ¡ymas, į intervencinės radiologijos tyrimų bazinę kainÄ Ä¯skaičiuota ir kontrastinės medžiagos kaina.

Byloje nustatyta, kad 3676 atvejais tyrimai – KT, KT angiografijos, BMR tyrimų vaizdų apraÅ¡ymas – pateikti apmokėti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai kartu su radiologo III lygio konsultacijomis, nors, ieÅ¡kovo teigimu, ambulatorinės trečiojo lygio radiologo konsultacijos apima brangiųjų (radiologinių) tyrimų atlikimÄ . Kitų pažeidimų ir pažeidimais padarytų žalos sumų atsakovas neginčija, tačiau neginčijamų sumų per bylos nagrinėjimo laikotarpį nesumokėjo.

Å alių sutarties turinys patvirtina, jog Å¡alys, 2007 m. sausio 19 d. sudarydamos sutartį, susitarė dėl trečiojo lygio gydytojo specialisto (radiologo) ambulatorinės paslaugos apmokėjimo ir sutarties priedo Nr. 2 14 punktu sutarė, jog į bazinę kainÄ Ä¯skaičiuota gydytojo radiologo tyrimų atlikimas, todėl laikytina, kad paslauga buvo apmokama kaip gydytojui tyrėjui tik turinčiam teisę atlikti brangiuosius tyrimus, todėl atskirai apmokėti kaip už konsultacijÄ nebuvo pagrindo. Pateiktuose į bylÄ pirminiuose dokumentuose (asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse) nėra įrašų apie siuntimÄ tik konsultuoti ir apie tai, kad buvo konsultacija, o ne atlikti konkretÅ«s brangieji tyrimai.

Ä® bylÄ pateikta teritorinės ligonių kasos pirminė medicininė dokumentacija patvirtina, kad atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir teikdamas brangiųjų tyrimų paslaugas nepagrįstai pateikė apmokėti už atliktus tyrimus kartu kaip ir už gydytojo radiologo konsultacijÄ , todėl neteisėtai gautos lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui dėl PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad sutarties priedo Nr. 2 14 punktÄ reikėtų aiÅ¡kinti kitaip nei jį aiÅ¡kina ieÅ¡kovas, nes ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas ir bylos duomenys patvirtina, kad sudarant sutartį ir buvo atsižvelgiama į tai, kad brangiuosius tyrimus atlieka tiesiogiai gydytojai specialistai, Å¡iuo atveju gydytojai tyrėjai-radiologai, todėl jų veiksmų atskirai vertinti kaip konsultacijos įprastine to žodžio prasme nėra pagrindo. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kÄ brangiųjų tyrimų paslaugas kitos gydymo įstaigos atliko nepažeisdamos analogiÅ¡kų susitarimų. Kaip faktiÅ¡kai atliktos atskiros radiologų konsultacijos medicininėje medžiagoje jokių įrodymų, t. y. kuo pasireiÅ¡kė konsultacija be tyrimo, jo vaizdo apraÅ¡ymo ir iÅ¡vados suformulavimo, apraÅ¡ymų, nėra. Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, jog atsakovas dėl sutarties Å¡alių nevienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamo sutarties priedo Nr. 2 14 punkto bÅ«tų aiÅ¡kinęsis su ieÅ¡kovu ir keitęsis informacija per sutarties vykdymo laikotarpį. Nenustatyta, kad Å¡alių sutarties nuostatos prieÅ¡taravo sutarties sudarymo metu galiojantiems teisės aktams. Vėlesnė teisės aktų redakcija patvirtino ginčo sutarties nuostatų pagrįstumÄ .

Dėl teritorinių ligonių kasų atliekamų sveikatos priežiūros įstaigų patikrinimų pagrindu

                   priimamų teisės taikymo aktų teisinės reikšmės

Â

Dėl įvertinimo ieÅ¡kovo atlikto atsakovo veiklos patikrinimo kaip organizuojamos bei pateikiamos apmokėti gydytojų radiologų III lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, apmokamos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, teisinės reikÅ¡mės reikalinga aptarti kai kurias Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, atskleidžiančias Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms kompensavimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkÄ , privalomÄ jį sveikatos draudimÄ vykdančių institucijų kompetencijÄ bei sveikatos priežiÅ«ros įstaigų teises ir pareigas vykdant privalomÄ jį sveikatos draudimÄ .

Iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reablitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis).

Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad privalomÄ jį sveikatos draudimÄ vykdo Å¡ios institucijos: Privalomojo sveikatos draudimo taryba; Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; teritorinės ligonių kasos.     Â

Apdraustųjų asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licencijÄ sveikatos priežiÅ«ros veiklai turinčiomis arba akredituotomis Å¡iai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis. Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų sutartys, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Sveikatos draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis). Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sÄ lygomis, nevirÅ¡ydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sÄ skaitas (Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis).

Pirmiau nurodytos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios sutartinį teisinių santykių pobÅ«dį tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomÄ jį sveikatos draudimÄ , ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, kartu parodo ir tarp Å¡ių subjektų susiformuojančių teisinių santykių miÅ¡rų pobÅ«dį, suponuotÄ a priori vienos iÅ¡

sutarties šalių išskirtine teisine padėtimi dėl jos  kaip viešojo administravimo įgalinimus

turinčio subjekto, ne tik administruojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtus asignavimus, bet ir atliekančio teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 31, 32 ir 33 straipsniuose, apibrėžiančiuose Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų kompetencijÄ , nustatyta pareiga kontroliuoti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, apmokamų iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat kad suteiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus bei su tuo susijusiÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklÄ ; tikrinti, ar teisingai iÅ¡raÅ¡omos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų sÄ skaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus. Å ie administracinio teisinio pobÅ«džio santykiai lemia specifinę atliekant kontrolės funkcijas priimamų teisės taikymo aktų teisinę reikÅ¡mę.

Pažymėtina, kad CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Tačiau teritorinių ligonių kasų atliekamų sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklos patikrinimų pagrindu priimamų teisės taikymo aktų nėra teisinio pagrindo priskirti oficialiesiems raÅ¡ytiniams įrodymams pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas tarp dvejopÄ teisinį statusÄ â€“ kaip kontroliuojančio subjekto ir sutarties Å¡alies – turinčios teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos dėl reikalavimo sveikatos priežiÅ«ros įstaigai atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , nes Å¡iuo atveju patikrinimu nustatyti teisės pažeidimų faktiniai ir teisiniai pagrindai yra nagrinėjamo ginčo dalyko sudėtinė dalis. Tačiau, kita vertus, bÅ«tina pažymėti ir tai, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto įgalinimus turinčios teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kai į teismÄ kreipiasi teritorinės ligonių kasos vadovaudamosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, nors ir neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese (CPK 176 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetencijÄ priimtas teisės taikymo aktas ir jame fiksuoti teisės pažeidimai turi bÅ«ti paneigiami Å¡alies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus. Remiantis bendrosiomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, Å¡alis, neigianti buvus pažeidimÄ , teikia įrodymus, kuriais grindžia tokius savo argumentus, todėl Å¡alis, veikianti kaip kontrolės funkcijas atlikęs subjektas ir kartu kaip įstatymo įpareigotas reikalauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo subjektas, įgyja pareigÄ visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti tokį kitos Å¡alies ginčijamÄ pažeidimÄ buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010).

                   Dėl įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo byloje

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje atsakovas (apeliantas) neveikė taip, kaip privalėjo veikti įrodinėjimo procese pagal anksčiau nurodytas taisykles, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netirdamas kiekvieno iÅ¡ patikrinimo metu konstatuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų įgijimo be teisėto pagrindo faktų pažeidė CPK 183 straipsnio reikalavimus ir dėl to neturėjo teisinių prielaidų tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl Å¡ių atsakovo nurodomų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Â

                    Dėl Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio, 14 straipsnyje nustatyto betarpiškumo

                    principo taikymo    Â

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus dėl 299 887,50 Lt žalos tyrė neiÅ¡samiai, netyrė kiekvienÄ konkretų atvejį, nurodytÄ 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokole Nr. E1-09-31. Taip pat nurodo, kad teismas, aiÅ¡kindamasis paslaugų apmokėjimo tvarkÄ , medicininius dokumentus tyrė pavirÅ¡utiniÅ¡kai, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodydamas tik kelis atvejus, tokiu bÅ«du teisminio nagrinėjimo metu pažeidė Civilinio proceso kodekso 14 straipsnyje nurodytÄ betarpiÅ¡kumo principÄ . Be to, apeliantas teigia, kad teismas rėmėsi 2009 m. gruodžio 13 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-31 kaip neginčijamu įrodymu, neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad šį dokumentÄ sudarė pats ieÅ¡kovas, o ne nepriklausomas ekspertas ar audito komisija.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė bei teisingai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, įskaitant patikrinimo dokumentus, ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad teritorinės ligonių kasos pateikta į bylÄ pirminė medicininė dokumentacija patvirtina, kad analogiÅ¡ki ir kiti atvejai dėl pažeidimų, kuriais padaryta žala PSDF biudžetui.

Ä® bylÄ pateiktų medicininių dokumentų: asmens sveikatos istorijos titulinių lapų, siuntimų tyrimui, tyrimo apraÅ¡ymo ir įraÅ¡o apie pateikimÄ apmokėjimui kopijų, patvirtinančių žalos PSDF biudžetui padarymÄ ir žalos padarymo pobÅ«dį, nei kontrolės procedÅ«ros metu, kuomet Å¡ie faktiniai duomenys buvo užfiksuoti kontrolės procedÅ«ros dokumentuose, nei pirmosios instancijos teisme atsiliepiant į ieÅ¡kinį bei vėlesnėse teisminio nagrinėjimo stadijose atsakovas neginčijo. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovai civilinės bylos nagrinėjimo metu neprieÅ¡taravo, kai teismui buvo pateikta tik dalis iÅ¡ 3676 atvejų, ir sutiko, kad teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ didelės apimties pateiktų pirminių įrodymų bÅ«tų pasirinkti atvejai atsitiktinai, jie įvertinti, kas ir buvo atlikta. Atsakovas taip pat

nepateikė jokių kitų įrodymų dėl į bylÄ pateiktų įrodymų vertinimo, leidžiančių

teismui daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė 2009 m. gruodžio 18 d. sprendime. Be to, Civilinio proceso kodekso 182 straipsnyje numatyti atvejai, kai nereikia įrodinėti aplinkybių. Minėto straipsnio 1 dalies

5 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas priėmė sprendimÄ , kad atsakovas turi atlyginti žalÄ Privalomajam sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui, neanalizavęs visų medicininių kortelių, o tik formaliai vertinęs ieÅ¡kovo pateiktus patikrinimo dokumentus ir kelias medicinines korteles, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad analogiÅ¡ki ir kiti atvejai dėl pažeidimų, kuriais padaryta žala.

Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytas iÅ¡imtis. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tie duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais ir ekspertų iÅ¡vadomis. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 179 straipsniu, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principas. Vadovaudamasis Å¡iuo principu teismas imasi Å¡iame kodekse nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau.

IeÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra kompetentinga kontroliuojanti institucija su jai įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytomis funkcijomis, teisėmis ir pareigomis. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punktu įtvirtinta ieÅ¡kovo funkcija kontroliuoti savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, apmokamų iÅ¡ PSDF biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai iÅ¡raÅ¡omi ir iÅ¡duodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusiÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigų ir vaistinių veiklÄ . Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vadovaudamasi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ .           Â

Kontrolės procedÅ«ros metu nustatyti faktai, aplinkybės bei nustatyta padaryta žala PSDF biudžetui užfiksuoti Klaipėdos teritorinėe ligonių kasos 2008 m. spalio 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-08-176 ir 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokole Nr. E1-09-31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs dokumentų, pateiktų civilinėje byloje Nr. 2-1209-370/2009 (tarp jų patikrinimo pažymos ir ekspertizės protokolo), teisinę galiÄ , vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso

7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, 14 straipsnyje nustatytu betarpiškumo principu, civilinio proceso nustatyta tvarka teisingai ir tinkamai juos įvertino.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pažeistas Civilinio proceso kodekso 14 straipsnyje nustatytas betarpiškumo principas, atitinkamai nepažeistos  Civilinio proceso kodekso

178 ir 185 straipsniuose nustatytos teisės normos ir apelianto argumentas, kad teismas rėmėsi 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-31 kaip neginčijamu įrodymu, neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad Å¡iuos dokumentus sudarė pats ieÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, o ne nepriklausomas ekspertas ar audito komisija, yra nepagrįstas.

Dėl radiologijos ambulatorinių III lygio paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų reglamentavimo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad minimų paslaugų apmokėjimo reglamentavimas yra vienareikÅ¡mis. Apeliantas skunde klaidingai vertina ir interpretuoja Sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) įsakymus, reglamentuojančius asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apmokėjimÄ iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Apeliantas neatskiria dviejų skirtingų sÄ vokų: gydytojo radiologo paslaugų teikimas (teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė) ir suteiktų paslaugų apmokėjimas iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų.

Gydytojo radiologo paslaugų apmokėjimas ir brangių tyrimų paslaugų apmokėjimas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai reglamentuojami žemiau iÅ¡vardintuose skirtinguose teisės aktuose. Gydytojo radiologo teikiamų paslaugų apmokėjimas įtvirtintas SAM 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 ,,Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ patvirtintos Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos (3 priedas) 3.12 punkte nurodyta: ,,Kaip už konsultacijÄ mokama už Å¡ių gydytojų specialistų darbÄ :

- radiologų ir rentgenodiagnostų – kai dėl tos pačios priežasties atliekami ne daugiau kaip trys rentgenoskopijos tyrimai, padaromos ne daugiau kaip trys fluorogramos (išskyrus profilaktines), ne daugiau kaip trys diagnostinės rentgenogramos (išskyrus dantų) ir aprašomos formos Nr. 025/a asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje, įdėtiniame lape) bei pateikiama išvada“.

Brangių tyrimų apmokėjimÄ reglamentuojančius SAM 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 721 ,,Dėl brangių tyrimų ir procedÅ«rų, apmokamų iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sÄ rašų patvirtinimo“ patvirtintos Brangiųjų tyrimų ir procedÅ«rų apmokėjimo tvarkos (5 priedas) 10 punkte nurodyta: „Jei tam pačiam pacientui vieno ambulatorinio tyrimo ir/ar gydymo epizodo ar vieno stacionarizavimo atvejo metu dėl tos pačios priežasties atliekami keli kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, tų tyrimų atklikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų vaizdų apraÅ¡ymas apmokami kaip viena kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo paslauga“.

Brangiųjų tyrimų paslaugas ir radiologo konsultacijas privalo teikti kompetentingi gydytojai specialistai, jų kompetencijÄ nustato SAM 2000 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 270 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 84:2000 ,,Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Å ioje Lietuvos medicinos normoje MN 84:2000 ,,Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nustatytos gydytojo radiologo teisės, kompetencija ir atsakomybė, tačiau nereglamentuojamas apmokėjimas iÅ¡ PSDF biudžeto už suteiktas paslaugas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis teisės aktuose nustatyta paslaugų apmokėjimo tvarka dėl

brangiųjų tyrimų apmokėjimo iš PSDF biudžeto 2007 metais šalys 2007 m. sausio 19 d. sutarties Nr.

S2-2007-80 2 priedo dalyje ,,Å alys susitaria“ 14 punkte susitarė ir nurodė: ,,Jeigu tam pačiam pacientui, dėl vienos priežasties, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo metu kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir intervencinės radiologijos tyrimai atliekami pradžioje be kontrasto, o vėliau – naudojant kontrastÄ , Å¡i procedÅ«ra vertinama kaip vienas tyrimas ir pateikiama apmokėjimui už vienÄ tyrimÄ . Ä® bazinę kainÄ Ä¯skaičiuota gydytojo radiologo minėtų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų vaizdų apraÅ¡ymas“. SAM 1997 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 363 patvirtintos Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, apmokamų iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodikos 3 punkte nustatyta, kad bazinės kainos atitinka sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡laidų už suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas normatyvus. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad Å¡alys, 2007 m. sausio 19 d. sudarydamos sutartį, susitarė dėl trečiojo lygio gydytojo specialisto (radiologo) ambulatorinės paslaugos apmokėjimo ir sutarties priedo Nr. 2 14 punkte sutarė, jog į bazinę kainÄ Ä¯skaičiuota gydytojo radiologo tyrimų atlikimas, todėl atskirai apmokėti kaip už konsultacijÄ nebuvo pagrindo, bei padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir teikdama brangiųjų tyrimų paslaugas nepagrįstai pateikė apmokėti už atliktus tyrimus kartu kaip ir už gydytojo radiologo konsultacijÄ , todėl neteisėtai gautos lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimui.

Dėl nurodytų aplinkybių apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad gydytojo radiologo veiksmai atliekant kompiuterinę tomografijÄ bei magnetinio rezonanso tyrimÄ neapsiriboja tik tyrimų atlikimu, įvertinimu ir atliktų tyrimų vaizdų apraÅ¡ymu ir kad dar iki Å¡ių tyrimų atlikimo, jų metu, bei atlikus ir įvertinus tyrimus gydytojas radiologas medicinos normos nustatytose kompetencijos ribose atlieka papildomus veiksmus, kurie VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės buvo vertinami kaip konsultacija, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovas neteisingai aiÅ¡kina apmokėjimo už ginčo paslaugas įkainius reglamentuojančias teisės normas ir ginčo sutarties priedo Nr. 2 14 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo aplinkybes, kad, atsakovo teigimu, atliekant brangiuosius (radiologinius) tyrimus gydytojas radiologas atlieka gydytojo konsultanto veiksmus, apraÅ¡ytus SAM 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 patvirtintos Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos (3 priedas) 3.2 punkte, todėl turi bÅ«ti apmokama kaip už konsultacijÄ , o paties brangaus tyrimo atlikimas apmokamas atskirai SAM 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 nustatyta tvarka.

Nepaneigti atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti teiginiai bei aplinkybės, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai atliko visų savo veiklos zonos asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, kurios teikia pacientams kompiuterinės tomografijos, kompiuterinės tomografijos angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimus ir pateikia juos apmokėti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, patikrinimÄ , kad patikrinus brangių tyrimų pateikiamÄ apmokėjimui VÅ¡Ä® Klaipėdos apskrities ligoninėje, VÅ¡Ä® Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninėje, VÅ¡Ä® Klaipėdos vaikų ligoninėje, VÅ¡Ä® Å ilutės ligoninėje, VÅ¡Ä® Tauragės apskrities ligoninėje, pažeidimų, kai po kompiuterinės tomografijos, kompiuterinės tomografijos angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimo papildomai pateikiama apmokėjimui gydytojo radiologo konsultacija, nenustatyta ir kad minėtos asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, pateikdamos apmokėjimui brangius tyrimus, vadovaujasi minėtais teisės aktais ir sutartimis.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės brangių tyrimų ir III lygio gydytojų radiologų konsultacijų pateikimo apmokėjimui patikrinimÄ atliko už 2007 ir 2008 metus. Patikrinimas už 2007 m. pradėtas 2008 m. birželio

26 d. ir baigtas 2008 m. spalio 17 d. Atsakovas nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. (dar tebevykdant patikrinimÄ ir neturint patikrinimo rezultatų) nutraukė neteisėtÄ III lygio gydytojų radiologų konsultacijÄ , teiktų po kompiuterinės tomografijos, kompiuterinės tomografijos angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų, pateikimÄ apmokėjimui. Nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. iki Å¡io laiko nei viena III lygio gydytojų radiologų konsultacija, teikta po kompiuterinės tomografijos, kompiuterinės tomografijos angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai apmokėjimui nepateikta. Tokiu elgesiu ir veiksmais VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė pripažįsta, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pateikdama apmokėjimui kompiuterinės tomografijos, kompiuterinės tomografijos angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų vaizdų apraÅ¡ymus, neteisėtai papildomai pateikė ir gavo apmokėjimÄ už tretinio lygio gydytojų radiologų konsultacijas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tinkamai iÅ¡tyrė, teisingai įvertino į civilinę bylÄ pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi įstatymuose nustatytomis teisės normomis bei jas taikė ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ 2009 m. gruodžio

18 d. sprendimÄ .

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ 1,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės į valstybės biudžetÄ 1,55 Lt (vienÄ litÄ penkiasdeÅ¡imt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo.

Teisėjai                                                                                               Konstantinas Gurinas

                                                                                                           Kazys

Kailiūnas

                                                                                                           Danutė

Milašienė

           Â

  Â

                    Â