893500d0-904d-4b1a-ab90-e3abf75bb88d · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-140-810/2016Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00695-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2.17; 3.2.4.4; 3.2.6.1; KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 6 d.Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Viritra“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Vantolina“, įgaliotam asmeniui B.

V., advokato padėjėjai J. R., atsakovo V. K. atstovui advokatui S. P., nedalyvaujat atsakovui V. K., trečiajam asmeniui R. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB „Viritra“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, ieÅ¡kinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui R. K. dėl turtinės žalos atlyginimo irn u s t a t ė:             ieÅ¡kovė BUAB „Viritra“(toliau – bendrovė), atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui V.

K., trečiajam asmeniui R. K., praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 8715,90 Eur žalos atlyginimo, procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (t. 3, b. l. 188-190). IeÅ¡kinyje (t. 1, b.l 3-6) nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012-06-25 nutartimi (bylos Nr. B2-1698-259/2012) iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Viritra“, į.k. 300582404, registracijos adresas: MiÅ¡ko g. 12, StasiÅ«nų k., KaiÅ¡iadorių r. sav. ir Å¡ios bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Vantolina“, į.k. 281613080, registracijos adresas:

Žaizdrių k., Trakų r. sav.; UAB „Viritra“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Administratorius ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių perimti įmonės dokumentus bei turtÄ , tačiau priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad bankroto administratoriui buvo perduota tik neženkli dalis bendrovės dokumentų (2012-12-18 ir 2013-01-11), dėl informacijos apie įsiskolinimÄ kreditoriams kreipėsi į antstolius B.

Č. ir D. J.. Susipažinus su įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatyta, kad 2008-01-01 - 2008-12-31 laikotarpiu bendrovės turtas buvo – 300154,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 244823,00 Lt, nuostolis – 165183,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2009-01-01 – 200912-31 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 131787,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 191366,00 Lt, nuostolis – 72307,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2010-01-01 - 2010-12-31 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 21393,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 199951,00 Lt, pelnas – 11499,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2011-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 21264,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 199952,00 Lt, nuostolis – 1360,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2012-01-01 – 2012-07-05 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 21265,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 199951,00 Lt, pelnas – 1,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas.

Bankroto iÅ¡kėlimo nutartis įsiteisėjo 2012-07-05. Metinis balansas buvo pateiktas tik 2013-01-11 ir kėlė abejonių, todėl vadovaudamasis faktine medžiaga bankroto administratorius sudarė 2013 m. balansÄ ir nustatė, kad bendrovė neturėjo turto, o jos įsipareigojimai sudarė 73470,14 Lt, nuosavas kapitalas liko neigiamas, kas reiÅ¡kia, jog bendrovės faktinis nuostolis 2012-07-05 sudarė 73470,14 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nuo 2008-01-01 iki 2012-07-05 buvo nemoki ir dirbo nuostolingai, susidarė situacija, kai įmonės vadovas privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Pagal UAB „Viritra“ 2006-07-01 steigimo sutartį V. K. buvo UAB „Viritra“ vadovas nuo 2006-07-01 iki 2012-07-05, tai yra iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo, todėl bÅ«tent jo pareiga buvo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Viritra“. Kadangi atsakovas V. K., bÅ«damas įmonės UAB „Viritra“ vadovu laiku nesikreipė į teismÄ , tokiais savo veiksmais padarydamas įmonės kreditoriams žalÄ , iÅ¡ jo priteistina 73470,14 Lt žala, kuriÄ sudaro bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, apskaičiuoti 2013-01-16 (teismui patvirtinus kreditorių reikalavimus).

             Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė papildomai nurodė, kad byloje ginčo, jog 2009 metų pradžioje (2008 m. gruodžio 31 d.) bendrovė buvo faktiÅ¡kai nemoki, nėra, todėl bÅ«tent nuo Å¡io momento bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei atlyginti žalÄ dėl pavėluoto kreipimosi (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovo neteisėti veiksmai ne tik kad yra nustatyti, bet jau buvo konstatuoti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi.

Kauno apygardos teismas konstatavo, jog byloje yra nustatyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų - atsakovo neteisėti veiksmai. IeÅ¡kovė susistemino informacijÄ apie kreditorinius reikalavimus, buvusius bendrovės faktinio nemokumo metu, ir bendrovės bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus, o taip pat nurodė skirtumus, kuriais bendrovės kreditorių reikalavimai padidėjo nuo to momento, kai bendrovė buvo nemoki ir kai buvo iÅ¡kelta bendrovei bankroto byla: KreditoriaiKreditoriniaireikalavimai faktinio nemokumo metuBankroto byloje patvirtinti kreditoriniaireikalavimaiSkirtumas1.VÄ® Turto bankas 26 488,51 LtBauda - 5854 Lt Delspinigiai - 1567,34 Lt2.VSDFV Kauno skyrius 3 168,58 Lt3 168,58 Lt3.UAB „Rotada" 1 922,00 Lt1922 Lt4.UAB „Omnitel" 1 051,23 Lt1051,23 Lt5.UAB „Autoarti"2 200,12 Lt2 954,17 Lt754,05 Lt6.UAB „AgroÅ¡aka" 1 083,00 Lt1083 Lt7.UAB „Saurida"5 994,72 Lt12 450,13 Lt6455,41 Lt8UAB „Teledema" 2 274,00 Lt2274 Lt9.UAB „Remil" 5 964,66 Lt5964,66 Lt 30 094,27 Lt/ 8 715,90 EUR             IeÅ¡kovė nurodė, kad kreditorius VÄ® „Turto bankas" perėmė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinj reikalavimÄ , kuris susideda iÅ¡ pridėtinės vertės mokesčio, delspinigių už pridėtinės vertės mokestį ir baudos už mokestinių prievolių nevykdymÄ .

Be to, kadangi mokėtinas pridėtinės vertės mokestis atsirado dėl bendrovės kreditorių atsiimtų lizingo pagrindu išduotų krovininių automobilių, ieškovė nereikalauja šios kreditorinio reikalavimo dalies, nes mokėtinas PVM būtų atsiradęs ir tuo atveju, jeigu bankroto byla būtų buvusi iškelta laiku. Tačiau ieškovė reikalauja delspinigių ir baudos dėl to, kad tuo atveju, jeigu bendrovei būtų laiku iškelta bankroto byla, lizingo sutartis nebūtų nutraukta vienašališkai, bet būtų pasibaigusi, todėl nebūtų buvę pagrindo patikslinti PVM deklaracijas ir atitinkamai VMI nebūtų pradėjusi mokestinio patikrinimo dėl patikslinimo fakto, ko pagrindu dėl to, kad laiku nebuvo patikslintos deklaracijos ir nebuvo apskaičiuotas mokėtinas PVM, ir buvo paskirta bauda bendrovei.

VSDFV reikalavimas atsirado nuo 2010 m., todėl laikytina padidėjusi kreditoriniu reikalavimu. UAB „Rotada", UAB „Omnitel", UAB „AgroÅ¡aka", UAB „Teledema", UAB „Remil" nebuvo kreditoriai bendrovės nemokumo metu, todėl jų kreditoriniai reikalavimai laikytini padidinusiais bendrÄ kreditorinių reikalavimų sumÄ . Kreditoriai UAB „Autoarti", UAB „Saurida" buvo ir bendrovės faktinio nemokumo metu, tačiau jų kreditoriniai reikalavimai padidėjo per laikotarpį, kai bendrovei nebuvo laiku iÅ¡kelta bankroto byla.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, matyti, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovės kreditoriniai reikalavimai padidėjo 30 094,27 Lt (8 715,90 EUR), tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir iÅ¡augusių kreditorinių reikalavimų sumos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl laikytina, jog bendrovei padaryta žala yra 30 094,27 Lt (8 715,90 EUR). IeÅ¡kovės BUAB „Viritra“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Vantolina“, atstovai B. V., advokato padėjėja J. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, ieÅ¡kinio dalyje dėl 13119,17 Eur žalos atlyginimo atsisakė, prašė bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.Atsakovas V.

K. atsiliepime į ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 44-53) bei jo atstovui teikiant paaiÅ¡kinimÄ teisme su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nustatant, kad jos turi bÅ«ti iÅ¡mokamos iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Viritra“ administravimui skirtų lėšų. Nurodė, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „Viritra“, bankroto administratoriui dalimis buvo perduoti visi jo turėti UAB „Viritra“ dokumentai ir turtas.

IÅ¡ karto ir vienu metu visi įmonės dokumentai administratoriui negalėjo bÅ«ti perduoti, nes įmonėje iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedirbo jokia buhalterė, kas sÄ lygojo aplinkybę, jog prieÅ¡ perduodant įmonės dokumentus, juos buvo bÅ«tina surÅ«Å¡iuoti, susegti logine tvarka, iki galo suvesti sÄ skaitų, sutarčių kt. registrus, sudaryti įmonės balansÄ ir kt., todėl administratoriui dokumentai buvo perduodami dalimis, kai tik atitinkama dalis dokumentų bÅ«davo paruoÅ¡ta perdavimui.

Faktus, kad administratoriui buvo perduoti visi jo turėti įmonės dokumentai ir turtas pagrindžia pridedami BUAB „Viritra“ dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktai (2012-08-16, 2012-10-01, 2012-11-30, 2012-12-03, 2013-01-14), o administratoriaus nurodomos 2012-12-18 ir 2013-01-11 datos, kuomet buvo tariamai perduoti dokumentai, nesuprantamos, nes tomis datomis UAB „Viritra“ dokumentai nebuvo perdavinėjami. Pažymėjo, kad dėl dokumentų perdavinėjimo dalimis bankroto administratorius net du kartus kreipėsi į teismÄ dėl baudos skyrimo jam, tačiau faktas, kad administratorius nesikreipė į teismÄ dėl baudos paskyrimo patvirtina, kad 2013 m. pradžioje jam buvo perduoti visi įmonės dokumentai.

Be to, aplinkybę, kad bankroto administratoriui 2013 m. buvo perduoti visi įmonės dokumentai patvirtina ir jo sudarytas 2013 m. įmonės balansas, kadangi neturėdamas visų įmonės dokumentų bankroto administratorius to padaryti nebÅ«tų galėjęs. Nurodė, jog BUAB „Viritra“ nemokumo susidarymo priežastis – 2008 metų pabaigoje prasidėjęs ekonominis nuosmukis, kas, kaip ir daugelio Lietuvos įmonių, pakoregavo tiek BUAB „Viritra“ vykdytas veiklos apimtis, jas labai stipriai sumažinant, tiek ir pardavimo kainas, tačiau iki pat 2012 m. kuomet įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla jis stengėsi vykdyti ir gaivinti BUAB „Viritra“ Å«kinę-komercinę veiklÄ : bendravo su daugeliu potencialių įmonės klientų dėl pervežimo paslaugų teikimo, jiems buvo teikiami įvairÅ«s komerciniai pasiÅ«lymai, pasiraÅ¡yti įvairÅ«s preliminarÅ«s susitarimai.

Dėl tuo metu buvusios BUAB „Viritra“ ribotos finansinės bÅ«klės ir ekonominio nuosmukio ir ekonomikos recesijos Å¡alyje įmonė konkurencingos kainos potencialiems klientams pasiÅ«lyti negalėjo, todėl, nors ir buvo teikti komerciniai pasiÅ«lymai bei sudaryti preliminarÅ«s susitarimai, tačiau jie nebuvo vykdyti. BÅ«tent Å¡ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovo teiginius, neva jis įmonės atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai, buvo nelojalus įmonei ar jos kreditoriams. Mano, kad iÅ¡dėstytos aplinkybės liudija, kad įmonės nemokumas susidarė dėl objektyvių priežasčių, o jo pastangos Å¡ias priežastis įveikti dėl buvusio ekonominio nuosmukio ir recesijos buvo nesėkmingos, tačiau Å¡ie jo veiksmai turėtų bÅ«ti pripažinti normalia verslo rizika, siekiant pelno ir tęsti įmonės Å«kinę-komercinę veiklÄ , o ne pripažinti neteisėtai dėl tariamai ne laiku įmonei iÅ¡keltos bankroto bylos.

Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. numato, jog civilinė atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kimas paduodamas pavėluotai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad toks pareiÅ¡kimas turėtų bÅ«ti paduodamas jau sekančiÄ dienÄ po paaiÅ¡kėjimo, jog įmonės finansinė padėtis tapo sunki, o kadangi įstatymas termino „pavėluotai“ apskritai nedetalizuoja, mano, kad Å¡iuo atveju jo kaltės taip pat nėra. Pažymėjo, kad pagal BUAB „Viritra“ administratoriaus pateiktus balansus 2008 m. pabaigoje UAB „Viritra“ turėjo turto už 300154 Lt sumÄ , o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 451373 Lt sumÄ , taigi bendras nuosavas kapitalas 2008 m. pabaigoje sudarė 151219 Lt sumÄ .

Tuo tarpu pagal administratoriaus sudarytÄ 2013 m. balansÄ BUAB „Viritra“ turto neturėjo, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 73470 Lt sumÄ ir nuosavas bendras kapitalas 2013 m. sudarė tik 53470 Lt. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad įmonės bendra finansinė bÅ«klė dėl jo pastangų nuo 2008 iki 2013 m. pagerėjo trigubai – nuo 151 219 Lt minusinio kapitalo sumažėjo iki 53470 Lt minusinio kapitalo ir todėl jo veiksmai per minėtÄ laikotarpį objektyviai negali bÅ«ti laikyti neteisėtais veiksmais, nes įmonės įsipareigojimai ženkliai sumažėjo, su daugeliu kreditorių buvo atsiskaityta, kas įrodo, jog įmonei ir jos kreditoriams nebuvo padaryta žalos, todėl nėra ir jo kaltės. BÅ«tent todėl vadovaujantis iÅ¡dėstytais faktais atsakovo vykdyta veikla, kuria buvo siekta sumažinti ir iÅ¡vesti įmonę iÅ¡ nemokios bÅ«senos pripažintina protinga verslo rizika.

Vertintina ir tai, kad esant sunkiai įmonės finansinei bÅ«klei, jis nuolat savo asmenines pinigines lėšas įneÅ¡davo į įmonę, taip stengdamasis tęsti įmonės veiklÄ ir atsiskaityti su kreditoriais. Ä®neÅ¡tų piniginių lėšų faktÄ ir jų dydį – 24583,90 Lt pagrindžia įmonės kasos pajamų orderiai, iÅ¡raÅ¡yti 2007-11-07 – 2009-04-14 laikotarpiu. Be to, nuo 2010 m. jis sau nebemokėjo ir priklausiusio atlyginimo, kas taip pat pagrindžia, jog jis kaip įmonės vadovas stengėsi daryti viskÄ , kas įmanoma, jog įmonė netaptų nemoki ir sugebėtų atsiskaityti su savo kreditoriais kilusio ekonominio sunkmečio metu.

Taip pat iÅ¡ Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-04-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2257-129/2010 matyti, kad jis savo asmeninėmis lėšomis padengė visÄ BUAB „Viritra“ buvusio kreditoriaus UAB „DnB NORD lizingas“ 34875,07 Lt dydžio skolÄ ir todėl Å¡ia suma taip pat buvo palengvinta įmonės finansinė padėtis. Mano, kad iÅ¡dėstyti faktai patvirtina, kad dėl įmonės sunkios finansinės bÅ«klės jis pats asmeniÅ¡kai nukentėjo didele pinigine suma, dėl kurios pats kreditorinio reikalavimo BUAB „Viritra“ bankroto byloje nereiÅ¡kė, nors turėjo tam teisę.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus ieÅ¡kinyje nurodyta 73470,14 Lt žalos suma kildinama iÅ¡ Kauno apygardos teismo nagrinėjamos bankroto bylos ir joje patvirtinto kreditorių sÄ raÅ¡o ir bendros jų finansinių reikalavimų sumos bei to, jog BUAB „Viritra“ jokio turto neturi, tačiau su tokiu žalos dydžiu nėra pagrindo sutikti, kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas duomenų apie skolų padidėjimÄ per laikotarpį nuo tada, kai įmonė tapo nemoki iki tada, kai jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, į bylÄ nepateikė, nors tik jam vienam tokie duomenys yra žinomi.

IeÅ¡kovas, siekdamas kuo didesnės sumos prisiteisimo, formaliai pasivadovavo Kauno apygardos teismo 2013-01-16 nutartimi, kuria patvirtintas bendras kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, tačiau nepateikė duomenų kaip kito (mažėjo/didėjo) Å¡ie kreditorių finansiniai reikalavimai nuo 2009 m. pradžios. Tuo tarpu iÅ¡ 2008-12-31 balanso darytina iÅ¡vada, kad įmonės finansinė bÅ«klė tapo sudėtingesnė tik 2008 m. pabaigoje ir apie įmonės nemokumÄ galima kalbėti nuo 2009 m. pradžios, todėl mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti net 73470,14 Lt dydžio tariamai padarytÄ Å¾alÄ yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas nepagrindė jo tariamai padarytos žalos apimties ir laiku neinicijuotos bankroto bylos, t.y. jo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io.

Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovo teiginiai, kad bankroto administratoriui įmonės turtas perduotas nebuvo yra klaidingi, kadangi UAB „Viritra“ turto turėjo ir jis jam buvo perduotas ir administratorius privalėjo įvertinti minėto turto realiÄ rinkos vertę, spręsdamas klausimÄ dėl tariamos žalos atlyginimo už tariamai ne laiku įmonei inicijuotÄ bankroto bylÄ , nes už turto pardavimÄ gauti pinigai taip pat privalo bÅ«ti skirstomi tiems patiems kreditoriams. Pažymėjo, kad iki to momento, kai įmonė tampa nemoki, bendrovės vadovas nėra ir objektyviai negali bÅ«ti atsakingas už įmonėje susidariusias skolas.Atsakovo V.

K. atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad faktinė, t.y. reali, kreditorių padėtis lyginant jų padėtį 2009-01-01 ir 2012-07-05, nepablogėjo. Ieškovas 2009-01-01 dienai nebūtų buvęs pajėgus kreditoriams padengti 151 219 Lt sumos, o 2012-07-05 dienai ieškovas nebūtų buvęs pajėgus kreditoriams padengti 213 385 Lt sumos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, todėl žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2606-601/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir kt).

Ä®vertinus teismų praktikos suformuluotas taisykles, taikytinas Å¡ios kategorijos bylose, ir byloje esančiÄ faktinę padėtį, galima daryti Å¡iÄ iÅ¡vadÄ : 2009-01-01 dienai, kai, anot ieÅ¡kovo atstovų, ieÅ¡kovas tapo nemokus, ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs kreditoriams sumokėti 151 219 Lt skolų, nes Å¡ių skolų nebÅ«tų turėjęs iÅ¡ ko padengti. Å iuo metu bankroto byloje yra patvirtinta kreditorinių reikalavimų už 79 434,80 Lt, kurios taip pat, anot ieÅ¡kovo atstovų, ieÅ¡kovas nėra pajėgus patenkinti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad net ir 2009-01-01 dienai ieÅ¡kovas nebÅ«tų buvęs pajėgus patenkinti 79 434,80 Lt reikalavimų sumos, kuri Kauno apygardos teismo 2014-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-416-259/2014 buvo patvirtinta kaip kreditoriniai reikalavimai, todėl, net nepaisant to, kada Å¡ie visi kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai susiformavo (t.y. iki 2009 metų, ar po 2009 metų), reali žala 2012 metais bankroto bylos iÅ¡kėlimu kreditoriams nebuvo padaryta, nes 79 434,80 Lt sumos apimtyje (į kuriÄ patenka ir 2016 02 24 patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 8 159,20 Eur suma) kreditorių kreditoriniai reikalavimai vis tiek nebÅ«tų buvę patenkinti ir 2009 metais ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .

Atsakovo atstovas mano, kad byloje nėra įrodyta padaryta reali žala, todėl ieškovo ieškinys nepagrįstas. Dėl ieškovo nurodytos žalos dydžio atsakovo atstovas nurodė, kad iš byloje esančio Kauno apskrities VMI 2010-04-27 sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo matyti, kad ieškovui 5854 Lt bauda buvo paskirta už tai, jog įmonė padarė mokestinius pažeidimus, t.y. tinkamai nedeklaravo atitinkamos PVM sumos. Taigi, kaip matyti, VMI paskirtos 5854 Lt baudos atsiradimas neturi nieko bendro su neva ne laiku iškelta bankroto byla, baudos paskyrimo pagrindas - mokestinis pažeidimas, o bankroto bylos iškėlimo pagrindas - įmonės nemokumas, ir šie pagrindai vienas su kitu neturi nieko bendro.

PrieÅ¡ingų duomenų, kad neva baudos paskyrimas bÅ«tų priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su neva ne laiku iÅ¡kelta bankroto byla, byloje nėra, todėl mano, kad VMI baudos paskyrimas teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu nėra susijęs su neva atsakovo neteisėtais veiksmais, t.y. bankroto bylos neiniciavimu laiku. Be to, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl nesavalaikio bankroto bylos inicijavimo žalos dydis kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimus, todėl vienais atvejais žalos dydis gali bÅ«ti lygus patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai, kitais atvejais - bankroto byloje nepatenkintų kreditorių kreditorinių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingas asmuo laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, - mažesnis už jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Šį teismų praktikoje suformuotÄ Å¾alos dydžio nustatymo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ atkartojo ir Kauno apygardos teismas 2015-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2606-601/2015, nagrinėdamas apeliacinėje teismo instancijoje Å¡iÄ bylÄ . Taigi, matyti, kad iÅ¡ asmens kaip žala negali bÅ«ti priteista daugiau negu yra teismo nutartimi patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma, o bankrutuojanti įmonė neturi pareigos sumokėti atitinkamam kreditoriui daugiau negu teismo nutartimi buvo patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma.

Atsižvelgdamas į tai, atkreipė dėmesį, kad 2016-02-24 patikslintame ieÅ¡kinyje nurodama kaip žalos suma VSDFV Kauno skyriui esanti 3168,58 Lt skola neturėtų bÅ«ti laikoma žalos dalimi, nes Kauno apygardos teismo 2014-07-17 nutartimi buvo patvirtintas ne tokio dydžio kreditorinis reikalavimas, o buvo patvirtintas mažesnis, t.y. 3167,58 Lt dydžio, reikalavimas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas 2016-03-16 teismo posėdyje atsisakė dalies pareikÅ¡to reikalavimo, t.y. atsisakė kaip žalos sumÄ priteisti įmonei „Rotada" esančiÄ 1922 Lt skolÄ (pastaba: reikalavimo teisės perleidimu UAB „Rotada" perėmė reikalavimÄ iÅ¡ D.

M. IĮ), todėl apie šio ieškinio dalyko dalį plačiau nepasisako. 2016-02-24 patikslintame ieškinyje nurodama kaip žalos suma įmonei „Autoarti" esantis 754,05 Lt skolų skirtumas neturėtų būti laikomas žalos dalimi, nes iš išnagrinėtos bylos duomenų taip ir liko neaišku, kada (iki ar po 2009 metų) ir kokiu pagrindu ši suma susiformavo. Ieškovo 2016-04-06 prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo ir su juo pateiktuose dokumentuose šio skirtumo susiformavimas taip pat nėra atskleistas ir pagrįstas, t.y. ne tik neaišku, kokiu pagrindu skirtumas yra susiformavęs, bet ir neaišku, kada (laiko prasme) šis skirtumas susiformavo. 2016-02-24 patikslintame ieškinyje nurodama kaip žalos suma įmonei „Saurida" esanti 6455,41 Lt skolų dalis neturėtų būti laikomas žalos dalimi, nes iš bylos duomenų taip ir liko neaišku, kada (iki ar po 2009 metų) ir kokiu pagrindu ši suma susiformavo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo kartu su 2016-04-06 praÅ¡ymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateiktos UAB „Saurida" 2010-08-16 lentelės „Įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimas UAB „Viritra" iki 2010 08 16 (imtinai) pagal 2006 10 24 sutartį Nr. 264" matyti, jog skolos susiformavo iki 2009 metų, t.y. dar 2007 metais. Todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 6455,41 Lt skolos dalis neturėtų bÅ«ti laikoma žalos dalimi, nes pagal bylos duomenis negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡i suma susiformavo po 2009 metų; prieÅ¡ingai, - galima daryti iÅ¡vadÄ , kad 6455,41 Lt skola susiformavo iki 2009 metų.

Kitokių duomenų byloje nėra. Be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nors, anot ieÅ¡kovo, atsakovas esÄ pavėlavo pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Viritra" bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau, jeigu teismas netgi taip ir spręstų, tai buvo padaryta ne tyčios forma, o dėl neatsargumo, tuo tarpu esami BUAB „Viritra" kreditoriai, turėdami ginti savo interesus, teismui tokio pareiÅ¡kimo pateikimo savo laiku net neiniciavo, nors neapmokėtos skolos egzistavo. Tai buvo padaryta tik 2012 metų pirmojoje pusėje.

Taigi, kreditoriai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme jiems nustatyta teise iki 2012 metų nepasinaudojo, o kai Å¡ia teise buvo pasinaudota, tai tokį pareiÅ¡kimÄ pateikė tik vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo kreditorių, kiti kreditoriai taip ir nieko nedarė, kad apsaugotų savo turtines, teises (Kauno apygardos teismo 2015-06-25 nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo civilinėje byloje Nr. B2-1698-259/2012). Mano, kad Å¡ioje situacijoje dėl nesavalaikio BUAB „Viritra" bankroto bylos iniciavimo yra pačių kreditorių kaltės, pasireiÅ¡kusios dideliu neatsargumu, nes beveik 3,5 metų (skaičiuojant pagal ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ nemokumo momentÄ ) kreditoriai nieko nedarė, bankroto bylos net neiniciavo, siekdami apsaugoti savo interesus.

Jeigu kreditoriai bÅ«tų savo laiku iniciavę tokiÄ bankroto bylÄ , tai tariamos žalos, kokiÄ nurodo ieÅ¡kovas, ir, jeigu daryti prielaidÄ , kad žala pagrįsta, nebÅ«tų buvę. Be to, vertintina tai, kad atsakovas augina tris mažamečius vaikus (V. K., gimusį 2011-07-13, R. K., gimusį 2013-03-23 d., ir M. K., gimusiÄ 2016-03-30), o jo žmona K. K. Å¡iuo metu nedirba, nes yra vaikų priežiÅ«ros atostogose. Taigi, atsakovas iÅ¡ savo uždarbio privalo iÅ¡laikyti daugiavaikę Å¡eimÄ . Ä®vertinus tai, mano, jog galima teigti, kad atsakovas ir jo Å¡eima, kuri priklauso tik nuo atsakovo, yra socialiai pažeidžiami, o neva padarytos žalos priteisimas iÅ¡ atsakovo lemtų nepriimtas ir sunkias pasekmes jo Å¡eimai ir mažamečiams vaikams.

Atsakovo atatsovas taip pat nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovo finansinę padėtį gelbėjo savo asmeninėmis lėšomis (įmonei yra paskolinęs net 30 500 litų, neskaičiuojant priskaičiuotų 4199,26 Lt dydžio palÅ«kanų), o buvusio BUAB „Viritra" kreditoriaus UAB „DnB NORD lizingas" (dabar - AB DnB NORD bankas) 34 875,07 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ taip pat padengė iÅ¡ savo asmeninių lėšų, jau net nevertinant to fakto, kad atsakovui nuo 2009-12-31 iki 2012-06-25, t.y. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ieÅ¡kovas nemokėjo jam priklausiusio darbo užmokesčio.

Be to, ieÅ¡kovas yra likęs skolingas atsakovui ir 13 423,03 Lt sumÄ , kuriÄ atsakovas yra sumokėjęs už ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kovo interesais ir ieÅ¡kovo kreditoriams. Visų Å¡ių piniginių lėšų atsakovas iÅ¡ BUAB „Viritra" taip ir neatgavo. Taigi, atsakovas yra nukentėjęs iÅ¡ viso net 24 037,70 Eur / 82 997,36 Lt suma. Minėtoji atsakovo iÅ¡ savo asmeninių lėšų ieÅ¡kovo ir jo kreditorių naudai bei interesais sumokėta 24 037,70 Eur (82 997,36 Lt) suma, kurios iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovas kreditoriniu reikalavimu neprašė ir nepraÅ¡o grÄ Å¾inti (nors tokiÄ teisę turi), pagrindžia, kad savo esme Å¡iai dienai atsakovas ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti žalos sumÄ yra atlyginęs, sumokėdamas ieÅ¡kovui ir už jį beveik net trigubai daugiau nei ieÅ¡kovo yra praÅ¡oma priteisti žalos suma.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012-06-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1035/2012 atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog įmonės vadovas, kuris kartu buvo ir akcininkas, iÅ¡ savo asmeninių lėšų įneÅ¡inėdavo pinigus į įmonę, privalo bÅ«ti įvertinta, sprendžiant atsakomybės klausimÄ . Todėl, manyčiau, kad į nurodomÄ faktÄ taip pat turėtų bÅ«ti atsižvelgta ir minima suma turėtų bÅ«ti mažintina neva padarytos žalos suma. Taigi, mano, kad iÅ¡dėstyti faktai ir aplinkybės dėl priteistinos žalos mažinimo, ypač esant ir pačių kreditorių dideliam neatsargumui dėl ieÅ¡kovo nurodomos tariamos žalos atsiradimo, teismo turėtų bÅ«ti įvertinti ir teismo praÅ¡o ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti žalÄ atmesti arba priteistinos žalos dydį sumažinti, jeigu vienokia ar kitokia žala bÅ«tų nustatyta ir jeigu bÅ«tų sprendžiama, kad Å¡iÄ Å¾alÄ padarė atsakovas.

Atsakovo atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nustatant, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti iÅ¡mokamos iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „ Viritra " administravimui skirtų lėšų. Atsakovas V. K. ir trečiasis asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, kildinamos iÅ¡ juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo, atlyginimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime, priimtame Å¡ioje civilinėje byloje, nurodė ir teismas su tuo sutinka, kad bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles.

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 d.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

CK 2.82 str. 2 ir 3 d. reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ , kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimÄ . CK 2.87 str. 1–6 d. įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtÄ su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktÄ .

CK 2.87 str. 7 d. įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 str. 1 d. juridinių asmenų organų kompetencijÄ ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.Pagal ginčui aktualios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) redakcijos 37 str. 6 d. bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Pagal nagrinėjamos ABÄ® redakcijos 37 str. 6 d. 1 p. bendrovės vadovas inter alia atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ .Bet kuriuo atveju bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieÅ¡ priimdami sprendimÄ valdymo organo nariai bÅ«tų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Konkrečiu atveju esant Å¡ioms prielaidoms ir nesant interesų konflikto, laikytina, kad bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimÄ priimti ir kokiÄ protingÄ Å«kinę–komercinę rizikÄ prisiimti.

Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiÅ¡kia, kad Å¡is sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai virÅ¡ijo protingos Å«kinės–komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiÅ¡kiai aplaidžiai, virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi Å¡ie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali bÅ«ti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v.

AB SEB bankas ir G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013). Plėtojant Å¡iÄ teismų praktikÄ , buvo pažymėta, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali bÅ«ti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai bÅ«tų asmeniÅ¡kai atsakingi už kiekvienÄ nuostolius sukėlusį sprendimÄ , tai žlugdytų jų iniciatyvumÄ , versliÅ¡kumÄ , ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų Å¡ešėlinį vadovavimÄ bendrovėms.

Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieÅ¡kinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kuriÄ preziumuojamas Å¡ių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Å i prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės – komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir UAB „MG B.

I.“ v. V.G. ir E.R., bylos Nr. 3K-7-124/2014).Vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei atsirasti. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas tokio pobÅ«džio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ .Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi.

Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t.y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v.

R. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).Pagal Ä®BÄ® 8 str. 1 d. įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 str. 4 p. (t.y.

įmonė vieÅ¡ai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t.y. įmonei tapus nemokiai. Pagal Ä®BÄ® 2 str. 8 d. įmonės nemokumas apibÅ«dinamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumÄ :

1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu;

2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.Balanso duomenys yra vienas iÅ¡ įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo bÅ«senos, kaip ji apibrėžiama Ä®BÄ® 2 str. 8 d. Tačiau nustatyti momentÄ , kada įmonė tapo nemokia, yra svarbu kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iÅ¡ tokio nemokumo, taikymo (Å¡iuo atveju – reikalaujama iÅ¡ atsakovų žalos atlyginimo bÅ«tent dėl to, kad jie laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi bÅ«ti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma virÅ¡ijo pusę į balanso įraÅ¡yto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir t.t.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta:- pagal kreditorės UAB „Rotada“ pareiÅ¡kimÄ Kauno apygardos teismas 2012-06-25 nutartimi (bylos Nr. B2-1698-259/2012) iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Viritra“, į.k. 300582404, buveinės adresas KaiÅ¡iadorių r. sav., StasiÅ«nų k.

MiÅ¡ko g. 12, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Vantolina“, į.k. 281613080, registracijos adresas Žaizdrių k., Trakų r. sav. Ta pačia nutartimi UAB „Viritra“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Pagal UAB „Viritra“ steigimo sutartį atsakovas V. K. nuo 2006-07-01 iki 2012-07-05, t.y. iki nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo, buvo įmonės vadovas (t. 1, b.l. 8-9);- Kauno apygardos teismo 2013-01-16 nutartimi bankroto byloje buvo patvirtintas BUAB „Viritra“ kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as:

VMI prie LR Finansų ministerijos – 26488,51 Lt, VSDFV Kauno skyrius – 3167,58 Lt, UAB „Rotada“ – 1922,00 Lt, UAB „Creditreform Lietuva“ – 18775,46 Lt, UAB „Omnitel“ – 1051,23 Lt, UAB „Autoarti“ – 2954,17 Lt, UAB „AgroÅ¡aka“ – 1083,00 Lt, UAB „Saurida“ – 12450,13 Lt, UAB „Teledema“ – 2274,00 Lt, „BTA I. C.“ SE filialas Lietuvoje – 3304,06 Lt (t. 1, b.l. 10);- iÅ¡ UAB „Viritra“ 2008-12-31, 2009-12-31, 2010-12-31, 2011-12-31, 2012-07-05 balansų, 2008-12-31, 2009-12-31, 2010-12-31, 2011-12-31, 2012-07--05 pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad 2008-01-01 - 2008-12-31 laikotarpiu bendrovės turtas buvo – 300154,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 244823,00 Lt, nuostolis – 165183,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2009-01-01 – 200912-31 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 131787,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 191366,00 Lt, nuostolis – 72307,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2010-01-01 - 2010-12-31 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 21393,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 199951,00 Lt, pelnas – 11499,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2011-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 21264,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 199952,00 Lt, nuostolis – 1360,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2012-01-01 – 2012-07-05 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 21265,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 199951,00 Lt, pelnas – 1,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas (t. 1, b.l. 11-31);- iÅ¡ BUAB „Viritra“ bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ 2014-03-19 iÅ¡vados dėl galimybės iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ iÅ¡ UAB „Viritra“ vadovo (akcininkų) dėl nesavalaikio kreipimosi į teismÄ nustačius, kad įmonė buvo nemoki, matyti, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo B.

V., vykdydamas 2013-03-19 įmonės kreditorių nurodymus, atliko UAB „Viritra“ gautų dokumentų vertinimÄ nuo 2007-07-01 iki 2012-07-05 nustatant galimus tyčinio bankroto požymius, savalaikio kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, žalos kreditoriams iÅ¡ieÅ¡kojimo ir nustatė, jog įmonės vadovas V. K. padarė 73470,14 Lt žalos, todėl dėl Å¡ios žalos sumos ir 25000,00 Lt susidariusių administravimo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslinga pateikti pretenzijÄ V. K. arba kreiptis į teismÄ dėl žalos ir iÅ¡laidų priteisimo, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ asmens turtÄ (t. 1, b.l. 32-33);- iÅ¡ BUAB „Viritra“ bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ 2014-03-27 pretenzija dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo, kuri buvo pateikta V.

K. atstovui advokatui S. P., matyti, kad bankrutuojanti įmonė, atstovaujama administratoriaus, reikalavo ne vėliau negu iki 2014-04-09 grÄ Å¾inti 73470,14 Lt žalÄ (t. 1, b.l. 34-36);- iÅ¡ V. K. 2014-04-09 praneÅ¡imo (atsakymo į BUAB „Viritra“ bankroto administratoriaus gautÄ pretenzijÄ ) matyti, kad V. K. su bankroto administratoriaus pretenzija nesutiko dėl tikslių BUAB „Viritra“ finansinių duomenų nebuvimo, tačiau tuo pačiu neatsisakė spręsti žalos atlyginimo klausimo taikaus susitarimo keliu (t. 1, b.l. 37);- iÅ¡ 2012-08-16, 2012-10-01, 2012-11-30, 2012-12-03, 2013-01-14 BUAB „Viritra“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad UAB Viritra“ direktorius V.

K. perdavė, o bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ įgaliotas asmuo B. V. priėmė UAB „Viritra“ dokumentus ir turtÄ (t. 1, b.l. 54-65);- iÅ¡ UAB „Viritra“ kasos pajamų orderių matyti, kad V. K. įneÅ¡inėjo pinigus įvairiomis sumomis į kasÄ pagal paskolos sutartis: 2007-11-07 VIR 2007/02 – 1000 Lt, VIR 2007/01 – 2000 Lt, 2007-11-13 VIR 2007/03 – 2000 Lt, VIR2007/04 – 1500 Lt, VIR2007/05 – 583,90 Lt, 2007-11-14 VIR2007/06 – 2000 Lt, VIR2007/07 – 2000 Lt, VIR2007/08 – 2000 Lt, 2008-07-22 VIR2008/09 – 2000 Lt, 2009-03-24 VIR2009/10 – 1000 Lt, 2009-03-31 VIR2009/11 – 1000 Lt, 2009-04-14 VIR2009/15 – 1500 Lt, VIR2009/14 – 2000 Lt, VIR2009/13 - 2000 Lt, VIR2009/12 – 2000 Lt (t. 1, b.l. 64-78);- UAB „SKS auditas“ 2014-05-30 pažymoje nurodyta, jog nuo 2009-12-31 UAB „Viritra“ direktoriui V.

K. nebuvo priskaitomas ir išmokamas darbo užmokestis (t. 1, b.l. 79);- Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-04-10 įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2257-129/2010 konstatuota, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-22 sprendimu už akių buvo patenkintas ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ ieškinys ir iš atsakovų UAB „Viritra“ ir V. K. solidariai priteistas 34875,07 Lt įsiskolinimas, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3466 Lt bylinėjimosi išlaidos, ir iš V.

K. pateikto antstolės M. L. 2014-02-03 patvarkymo dėl vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo nustatyta, kad ieÅ¡kovui visa skola iÅ¡ieÅ¡kota ir vykdomoji byla Nr. 0007/10/02284 užbaigta, o vykdomasis dokumentas grÄ Å¾intas Vilniaus m. apylinkės teismui, todėl minėta nutartimi panaikintos Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-04 taikytos laikinosio apsaugos priemonės – atsakovų UAB „Viritra“ ir V. K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar kito ilgalaikio materialaus turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis 34875,07 Lt sumos areÅ¡tas (t. 1, b.l. 80-81, 151-152);- UAB „SKS auditas“ 2014-08-01 pažymoje nurodyti 2009-01-01 BUAB „Viritra“ įsipareigojimai kreditoriams, patvirtintiems Kauno apygardos teismo 2013-01-16 nutartimi, bendra jų suma – 51867,56 Lt (t. 1, b.l. 109);- UAB „SKS auditas“ 2014-05-30 pažymoje nurodyta, jog direktorius ir savininkas V.

K. įmonei yra paskolinęs 30500 Lt, taip pat yra susidariusi 4199,26 Lt palÅ«kanų suma, kuri nebuvo grÄ Å¾inta (t. 1, b.l. 110-111);- iÅ¡ gimimo liudijimų AA Nr. 899146, AA Nr. 763954 matyti, kad V. K. su sutuoktine K. K. turi du mažamečius vaikus – R. K., gim. 2013-03-23, ir V. K., gim. 2011-07-13 (t. 1, b.l. 107-108), iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-07-29 pažymos matyti, kad K. K. 2014-04-01 – 2014-07-29 laikotarpiu dirbo, buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose ir nurodytu laikotarpiu iÅ¡ viso yra gavusi 5562,75 Lt draudžiamųjų pajamų, o V.

K. pagal UAB „Clemence Richard“ 2014-08-01 pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas 2014-05 – 2014-07 laikotarpiu iÅ¡ viso yra gavęs 6228,38 Lt (t. 1, b.l. 112-113);- 2014-08-14 BUAB „Viritra“ bankroto administratoriaus duomenimis, 2012-07-05 ieÅ¡kovas turėjo skolininkų, kurių bendra įsiskolinimu suma buvo 21254,82 Lt (t. 1, b.l. 145-146), įmonės skolininkės – UAB „Eurokėlos logistika“, R. G. transporto paslaugų firma, UAB „Transporto galerija“, UAB „Vakarų transportas“ buvo likviduotos 2008-2011 m. laikotarpiu, UAB „LT Logistics“ 2009-04-02 iÅ¡kelta bankroto byla (t. 1, b.l. 136-140); iÅ¡ 2013-02-19 antstolio D.

J. raÅ¡te nurodyta, kad areÅ¡tuotos ieÅ¡kovo sÄ skaitos bankuose, kasa, automobilis bei lėšos pas trečiuosius asmenis, iÅ¡ pridedamo vykdyti bylų sÄ raÅ¡o matyti, jog jos grÄ Å¾intos antstoliui su turto neradimo aktu (t. 1, b.l. 142-144);- UAB „SKS auditas“ 2014-08-13 pažymoje nurodyta, jog 2009-01-01 BUAB „Viritra“ turėjo įsipareigojimus kreditoriams, patvirtintiems Kauno apygardos teismo 2013-01-16 nutartimi, iÅ¡ viso 33914,12 Lt sumai (t. 1, b.l. 150);- iÅ¡ antstolės B. Č. 2014-07-01 raÅ¡to Nr. S-1346 dėl informacijos pateikimo matyti, kad antstolė vykdė vykdomÄ sias bylas dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Viritra“ ir taikė atitinkamas poveikio priemones (t. 2, b.l. 9-12); iÅ¡ antstolio D.

J. 2008-09-24 reiaklavimo dėl duomenų pateikimo ir piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ matyti, kad antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro vykdomasis dokumentas dėl 29147,10 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Euler hermes servines Lietuva“, nurodyta kad suma su vykdymo iÅ¡laidomis – 3427,58 Lt, sudaro 32575,68 Lt (t. 2, b.l. 15);- iÅ¡ UAB „Viritra“ kasos iÅ¡laidų orderių matyti, kad 2008-10-05 Ferriston AG avanso grÄ Å¾inimas – 2762,24 Lt, V.

K. mokėjimai pagal avanso apyskaitÄ : 2008-12-30 – 32801,60 Lt, 2009-01-31 – 22788,48 Lt, 2009-03-01 – 33813,27 Lt (t. 2, b.l. 13-14);- iÅ¡ Kauno apskrities VMI 2015-04-17 raÅ¡to matyti, kad ji iÅ¡nagrinėjo BUAB „Viritra“ administratoriaus praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad UAB „Viritra“ deklaracijas teikė nuo 2006-09-27 iki 2010-01-03; 2007-11-22 buvo priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ ir nutraukti pinigų iÅ¡davimÄ ir pervedimÄ iÅ¡ banko sÄ skaitų; mokestinis patikrinimas atliktas 2010-03-16 už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-01-31 (t. 3, b.l. 9, 10-28);- UAB „SKS auditas“ 2015-01-14 pažymoje nurodyta, jog BUAB „Viritra“ buvusiam direktoriui V.

K. sumokėta: pagal BUAB „Viritra“ 2008-12-30 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 143-1 - 32801,60 Lt, 2009-01-30 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 147-1 - 22788,48 Lt ir 2009-03-01 kasos iÅ¡laidų orderį – 33813,27 Lt, iÅ¡ viso iÅ¡mokėtos piniginės lėšos, kurių bendra suma – 89403,35 Lt ir jos buvo iÅ¡mokėtos pagal avanso apyskaitas; nurodyta kada, pagal kokius dokumentus ir kokiomis sumomis V. K. iÅ¡ savo asmeninių lėšų už UAB „Viritra“ yra sumokėjęs bei kada jo patirtos iÅ¡aidos jam buvo grÄ Å¾intos (t. 3, b.l. 32-38);- iÅ¡ 2012-08-03 sutarties Nr. 12/08/03, sudarytos tarp V.

K. ir UAB „SKS auditas“ matyti, kad Å¡ia sutartimi Å¡alys susitarė, jog UAB „SKS auditas“ įsipareigojo peržiÅ«rėti užsakovo V. K. įmonės UAB „Viritra“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , remiantis LR galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais 2007-2012 m. laikotarpį, taip pat parengti buhalterinės apskaitos dokumentus jų perdavimui bankroto administratoriui (t. 3, b.l. 39-42).Kauno apygardos teismas 2015-03-25 nutartimi, priimta Å¡ioje civilinėje byloje, konstatavo, kad ieÅ¡kovės bendrovė nuo 2009 m. pradžios faktiÅ¡kai jau buvo nemoki, kÄ patvirtina ir 2008-12-31 finansinės atskaitomybės duomenys (t. 1, b. l. 28–31), ir kad bankroto byla Å¡iai bendrovei buvo iÅ¡kelta tik Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi pagal kreditoriaus paduotÄ pareiÅ¡kimÄ (t. 1, b. l. 8–9).

Tokiu bÅ«du neginčijama aplinkybė, jog atsakovas, kaip Å¡ios bendrovės vadovas, nevykdė įstatyme (Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje) numatytos pareigos įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), t. y. bendrovei tapus nemokia kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl dėl Å¡ių veiksmų atsiradus žalai vadovas privalo jÄ atlyginti Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies pagrindu. Å ioje teisės normoje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tačiau ginčas byloje kilo dėl žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io tarp nustatytos žalos ir nurodytų neteisėtų vadovo veiksmų nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidė nuo 2009 m. pradžios, kai pagal 2008-12-31 finansinės atskaitomybės duomenis jau tapo aiÅ¡ku, kad įmonė yra faktiÅ¡kai nemoki, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai.

Pažymėtina, kad neteisėtų veiksmų atlikimo momentas turėtų bÅ«ti nustatytas konkrečia finansinės atskaitomybės sudarymo data, suteikusia galimybę atsakovui sužinoti apie įmonės nemokumÄ leidžiančias konstatuoti aplinkybes. Nustačius šį momentÄ reikia nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo iÅ¡ karto po sÄ lygų iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsiradimo ir kokie pradelsti finansiniai įsipareigojimai buvo tuomet, kai Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Virita“.

Tik nustačius Å¡ių dydžių skirtumÄ bus galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius įmonė patyrė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys. Nustačius nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas galės konstatuoti, kokio dydžio žalÄ ieÅ¡kovui turi pareigÄ atlyginti atsakovas. Kauno apygardos teismas 2015-12-23 nutartimi, priimta Å¡ioje civilinėje byloje, konstatavo, kad pagal 2008 m. gruodžio 31 d.

įmonės balansÄ , įmonės turto (300 154 Lt) ir įsipareigojimų (451 373 Lt) santykis buvo neigiamas, t. y. -151 219 Lt, o pagal 2012 m. liepos 5 d. įmonės balansÄ , įmonės turto (21 265 Lt) ir įsipareigojimų (234 650 Lt) santykis buvo neigiamas ir padidėjęs, t. y. -213 385 Lt. Taigi, įsiskolinimai, kurie virÅ¡ijo įmonės turtÄ , padidėjo 62 166 Lt, o ne sumažėjo. Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io tarp vadovo V. K. neteisėtų veiksmų, jam savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovės skola (1869,62 Eur (6455,41 Lt)) kreditoriui UAB “Saurida” susidarė ieÅ¡kovei laiku neapmokėjus įsiskolinimų pagal 2007-11-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. RID-0048124 ir 2007-12-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. RID 0050075 (t. 4, b.l. 47-48) ir Mažeikių rajono apylinkės teismui 2010-08-24 priėmus įsakymÄ (civilinėje byloje Nr. L2-2566-785/2010) dėl 5994,73 Lt skolos, 5971,40 Lt delspinigių, 8,05 proc. metinių palÅ«kanų ir 90,00 Lt žyminio mokesčio, 484,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ UAB “Viritra” kreditoriaus naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės skola kreditoriui UAB “Saurida” susidarė dar 2007 metais, bei į Kauno apygardos teismo 2015-12-23 nutartimi konstatuotÄ aplinkybę, kad pagal 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės balansÄ , įmonės turto (300 154 Lt) ir įsipareigojimų (451 373 Lt) santykis buvo neigiamas, t. y. -151 219 Lt, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, net ir atsakovui tinkamai ir laiku – 2009-01-01 įgyvendinus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, bÅ«tų privalėjusi sumokėti kreditoriui skolÄ , delspinigius ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus – 90,00 Lt žyminį mokestį ir 647,43 Lt delspinigius (3237,15 Lt : 180 dienų x 36 dienų, t. 4, b.l. 47-48) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-02-05 (delspinigiai buvo paskaičiuoti už laikotarpį iki 2009-02-05).

Todėl laikytina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovei buvo padaryta 213,57 Eur (737,43 Lt) žala. IeÅ¡kovės skola (218,39 Eur (754,05 Lt)) kreditoriui UAB “Autoarti” susidarė ieÅ¡kovei neapmokėjus 2008-11-19 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. AA01094 (t. 4, b.l. 45-46) ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismui 2009-10-14 priėmus sprendimÄ už akių (civilinėje byloje Nr. 2-1349-787/2009) dėl 2200,12 Lt skolos, 90,05 Lt palÅ«kanų, 69,00 Lt žyminio mokesčio ir 595,00 Lt iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės kreditoriaus naudai.

Kaip ir aukščiau aptartu kreditoriaus UAB “Saurida” atveju, teismas laiko, kad atsakovo neteisėtais veiksmais savalaikiai nesikreipiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei, buvo padaryta žala, kuriÄ sudaro 19,98 Eur (69,00 Lt) žyminio mokesčio ir kurio mokėjimo ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡vengusi atsakovui tinkamai įgyvendinus savo, kaip vadovo, pareigÄ . IeÅ¡kovės skola (1727,48 Eur (5964,66 Lt)) kreditoriui UAB “Remil” susidarė 2009-04-30 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. REM – 91994 ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2009-08-18 įsakymo pagrindu (t. 4, b.l. 65-66), todėl laikytina įrodyta, susidariusi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam nesikreipiant 2009-01-01 dėl bankroto bylos UAB “Viritra” iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovės skola (313,66 Eur (1083 Lt)) kreditoriui UAB “AgroÅ¡aka” susidarė 2009-05-06 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 001202 ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2009-09-21 sprendimo pagrindu (t. 4, b.l. 67-68), todėl laikytina įrodyta, susidariusi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam nesikreipiant 2009-01-01 dėl bankroto bylos UAB “Viritra” iÅ¡kėlimo.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (t. 4, b.l. 36-44) patvirtina, kad ieÅ¡kovės skola (304,00 Eur (1051,23 Lt)) kreditoriui UAB “Omnitel” susidarė po 2009-01-01, todėl laikytina įrodytu, kad Å¡i skola susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam nesikreipiant 2009-01-01 dėl bankroto bylos UAB “Viritra” iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovės skolÄ VSDFV sudaro 916,02 Eur (3167,58 Lt), laikytina įrodytu, kad Å¡i skola susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam nesikreipiant 2009-01-01 dėl bankroto bylos UAB “Viritra” iÅ¡kėlimo. Be to, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (t. 4, b.l.

44) patvirtina, kad ieškovės skola (658,60 Eur (2274,00 Lt)) kreditoriui UAB “Teledema” susidarė po 2009-01-01, todėl laikytina įrodytu, kad ši skola susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam nesikreipiant 2009-01-01 dėl bankroto bylos UAB “Viritra” iškėlimo. Reikalavimo dėl 556,64 Eur (1922 Lt ) žalos, padarytos kreditoriui UAB “Rotada” ieškovės atstovai teismo posėdžio metu atsisakė, ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad kreditorius VÄ® „Turto bankas" perėmė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinj reikalavimÄ , kuris susideda iÅ¡ pridėtinės vertės mokesčio, delspinigių už pridėtinės vertės mokestį ir baudos už mokestinių prievolių nevykdymÄ . IeÅ¡kovės teigimu, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinÄ Â Å¾alÄ sudaro ir VMI ieÅ¡kovei paskirta 5854 Lt bauda ir 1567,34 Lt delspinigių, nes tuo atveju, jeigu bendrovei bÅ«tų laiku iÅ¡kelta bankroto byla, lizingo sutartis nebÅ«tų nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai, bet bÅ«tų pasibaigusi, todėl nebÅ«tų buvę pagrindo patikslinti PVM deklaracijas ir atitinkamai VMI nebÅ«tų pradėjusi mokestinio patikrinimo dėl patikslinimo fakto, ko pagrindu dėl to, kad laiku nebuvo patikslintos deklaracijos ir nebuvo apskaičiuotas mokėtinas PVM, ir buvo paskirta bendrovei bauda.

Teismas sut tokiu ieškovės argumentu nesutinka ir pritaria atsakovo išsakytai pozicijai, kad iš Kauno apskrities VMI 2010-04-27 sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo matyti, kad bauda ieškovei buvo paskirta už tai, kad įmonė padarė mokestinius pažeidimus, tai yra, tinkamai nedeklaravo atitinkamos PVM sumos. 2015-05-27 VMI raštas dėl informacijos pateikimo taip pat nepatvirtina, kad baudos paskyrimas yra susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais, kuomet jis savalaikiai nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas.Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis.

Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Tuo tarpu žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Esant nustatytoms aplinkybėms ir aptartai argumentacijai teismas laiko įrodytu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam 2009-01-01 nesikreipiant dėl bankroto bylos ieškovei UAB „Viritra“ iškėlimo, ieškovei buvo padaryta 4155,15 Eur (14346,90 Lt) žala (737,43 Lt skola kreditoriui UAB „Saurida“, 69,00 Lt skola kreditoriui UAB „Autoarti“, 5964,66 Lt skola kreditoriui UAB „Remil“, 1083 Lt skola kreditoriui UAB „Agrošaka“, 1051,23 Lt skola kreditoriui UAB „Omnitel“ 3167,58 Lt skola VSDFV, 2274,00 Lt skola kreditoriui UAB „Teledema“).Atsakovas prašo priteistinos žalos dydį sumažinti, nes žalos priteisimas visa apimtimi lemtų sunkias ir nepriimtinas pasekmes jo šeimai ir mažamečiams vaikams, be to, atsakovas, gelbėdamas įmonės finansinę padėtų, į įmonę investavo savo asmenines lėšas, nuo 2009-12-31 iki 2012-06-25 pats atsakovas negavo iš įmonės atlyginimo, iš viso yra nukentėjęs 24037,70 Eur (82997,36 Lt suma).

CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Ä®vertinus atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo Å¡eimos sunkios turtinės padėties, taip pat aplinkybes, jog atsakovas asmeninėmis lėšomis yra prisidėjęs prie bendrovės finansinės bÅ«klės gerinimo, kas laikytina įrodytu atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimu, raÅ¡ytiniais byloje esančiais įrodymais, bei atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nukentėję kreditoriai yra juridiniai asmenys, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos žalos dydį mažina iki 2000 Eur.

Kiti šalių argumentai ir pateikti įrodymai sprendimo priėmimui įtakos neturi. Pradiniu ieškiniu ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 21278,42 Eur žalos atlyginimo, 2016-03-16 teismo posėdžio metu ieškovės atstovai atsisakė ieškinio dalyje dėl 556,64 Eur žalos atlyginimo, 2016-05-16 teismo posėdžio metu ieškovės atstovai atsisakė ieškinio dalyje dėl 13119,17 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė turi teisę atsisakyti ieškinio (CPK 42 str.1 d.). Ieškovės atsisakymas savo reikalavimo dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui, todėl ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 1 d. 4 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :priimti ieškovės BUAB „Viritra“ ieškinio dalies dėl 13675,81 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V.

K. atsisakymÄ ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. ieÅ¡kovei bankrutuojančiai UAB „Viritra“ (j.a.k. 300582404) 2000,00 Eur (du tÅ«kstančius eurų 00 ct) žalos atlyginimo.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                Edita Dambrauskienė