8933a3a9-e2b2-450e-97e4-9cbb3817d2f5 · Kauno apygardos teismas

                                                                                             Byla Nr. 1S-1012-319/2016      Proceso Nr. 1-25-1-00163-2009-0       Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gyčio Večersko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G.

S. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 8 d. nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. S., su intensyvia priežiÅ«ra. Kolegija n u s t a t ė : G. S. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 2 dalį, BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu buvo paskirta galutinė bausmė - 5 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. 2016 m. vasario 18 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2013 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir bausmė sumažinta paskiriant 4 metus laisvės atėmimo. 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pagal BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 2015 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį subendrina su 2016 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė - 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. G. S. taip pat buvo nuteistas 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal Å vedijos Karalystės įstatymo už neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslÄ jas platinti (1968:64) 1 str. l p., 4 p., 6 p. bei 3 str. - 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 31 d.2016 m. birželio 8 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 157 straipsnio 3 dalį.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistais lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis G.

S. skundu apygardos teismui praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : patvirtini Komisijos 2016 m. birželio 8 d. nutarimÄ G. S. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, o pasibaigus intensyvios priežiÅ«ros periodui, taikyti BK 75 straipsnyje numatytas pareigas ir priemones. Skunde nuteistasis teigia, kad dėl padarytų nusikaltimų gailisi, per atliktÄ bausmės dalį suprato ir įvertino netinkamÄ elgesį.

Teigia, kad jo nepriekaiÅ¡tingas elgesys atliekant bausmę įrodo, kad yra didelė elgesio pažanga ir jis stengiasi gyventi normalų gyvenimÄ . Jis vidaus tvarkos nepažeidinėjo, ilgalaikius tikslus sieja su Å¡eima ir darbu, laisvėje turėtų darbÄ pas buvusį darbdavį. Skunde nurodo, teismo kriterijus dėl nusikaltimo sunkumo yra nepagrįstas, nes toks pagrindas nenumatytas BVK 157 ir 164 straipsniuose. Nuteistasis nesutinka ir su nutarties argumentu, kad jis laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Teigia, kad komisijos iÅ¡vados vertinant jo elgesį per paskutinį metų laikotarpį, patvirtino, kad jis gali laikytis įstatymų ir nenusikalsti, be to, bÅ«tų taikomas suvaržymas – intensyvi priežiÅ«ra ir po to baudžiamojo poveikio priemonės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai jo 47 balų nusikalstamo elgesio rizikÄ vertino kaip vidutinę, nes ji yra žema, vertinant jÄ viso iÅ¡ 168 galių balų.

Be to, neatsižvelgė, kad 25 balai yra statiniai ir jie niekada nesikeis. Taip pat jo įsitikinimu, visiÅ¡kai nepagrįstas motyvas dėl jo ankstesnio teistumo, nes tai prieÅ¡tarauja BVK 157 straipsnio. nuostatoms. Tai tik papildoma sÄ lyga, kuri nenumatyta įstatyme. Skunde teigia, kad įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai apibrėžė, kam negali ir gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, o jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus formaliuosius reikalavimus. Skunde taip pat nurodo, kad teismas neteisingai, nesilaikant įstatymų, vertino aplinkybes, kurios pagal BVK 157 straipsnį negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi.

Nurodo, kad nenustatyta, jog Komisija bÅ«tų netinkamai įvertinus faktinius duomenis, jis atitinka abu BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus atlikęs reikiamÄ bausmės dalį ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. O teismas, atsisakydamas tvirtinti nutarimÄ , nesilaikė nusistovėjusios teismų praktikos, kad analogiÅ¡kose bylose turi bÅ«ti priimami tokie patys sprendimai, o ne kuriami nauji precedentai. Atsiliepimu į nuteistojo G.

S. skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Daiva Kavaliauskienė praÅ¡o nuteistojo skundÄ atmesti, o apylinkės teismo nutartį atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimÄ palikti galioti kaip teisėtÄ ir pagrįstÄ . Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. S. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad G. S. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 47, nekintantis balas yra 25, tačiau pagal bendrÄ balų kiekį matyti, kad kintantys balai gali keistis ir rizika sumažėti.

Nesutiktina su skundo argumentu, kad jo nusikalstamo elgesio rizikÄ parodantis balas – 47, laikytinas žema nusikalstamo elgesio rizika, nes pagal OASys metodikÄ , vidutinė rizika laikoma, kai ji vertinama nuo 41 iki 99 balų. Tai, kad jam nustatytas vertinimo rezultatas atitinka vidutinę nusikalstamo elgesio rizikÄ , patvirtina ir socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys (b. l. 9).Nuteistasis skunde teigia, jog teismas nepagrįstai interpretavo konkrečias BVK 157 ir 164 straipsniuose numatytas taisykles. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo skundo argumentai, kad teismas apskritai neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas , t. y.

BVK 157 straipsnyje iÅ¡dėstytus formaliuosius pagrindus. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi bÅ«ti patvirtintas teismo, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Å iuo atveju, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis G. S. savo skunde nurodė, kad BVK 157 straipsnyje aiÅ¡kiai apibrėžta, kam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kas reiÅ¡kia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besÄ lyginį jo taikymÄ , nevertinant kitų, t.y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam bÅ«dingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iÅ¡ esmės yra individualus.Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – G.

S. dalyvauja bÅ«rio visuomeniniame gyvenime, renginiuose, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Abejonių dėl jo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelis ir jo asmenybės ypatumai.

Iš socialinės išvados duomenų matyti, kad nuteistais kas kiek laiko pasirenka situacijas, kurios yra susijusios su jo nusikalstamumu, nors turi gana tvirtas nuostatas, tačiau vykdant nusikaltimus draugai turi įtakos, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, linkęs koncentruotis į trumpalaikius problemų sprendimus ir greitai spręsti, galbūt ignoruojant ilgalaikes problemas, savo nusikaltimus pateisina, lygindamas juos su kitų asmenų nusikaltimais, vengia atsakomybės būnant visuomenės nariu.

Sutinkamai su Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli G.. S. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė nuteistojo istorija, jo gyvenimo stilius ir draugai, netinkamos elgesio strategijos, galintys paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo skundo teiginys dėl nepagrįstai vertintų jo ankstesnių teistumų, ko jis jau negali pakeisti, neteisingas, nes aplinkybės, susiję su ankstesniais nuteistojo teistumais bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumu nors ir negali bÅ«ti laikomos pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ nagrinėjamu atveju, tačiau jos apibÅ«dina nuteistojo asmenybę, atskleidžia jo elgesį ir tuo pačiu leidžia įžvelgti jo pažangÄ koreguojant savo elgesį teigiama linkme, todėl taip pat turi bÅ«ti įvertintos svarstant šį klausimÄ ir suponuoja pareigÄ teismui nuteistojo asmenybę vertinti itin kruopščiai.

Å iuo atveju bÅ«tent aptartu aspektu nuteistojo ankstesni teistumai ir buvo vertinti. Kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad Å¡iuo atveju teismas nesivadovavo teismų praktika. Skunde nuteistais pateikia eilę nutarčių, kuriomis buvo patvirtinti komisijos nutarimai dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo, tačiau pažymėtina, kad nurodytose nutartyje nebuvo analizuojamos analogiÅ¡kos situacijos, nes, kaip jau minėta, kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam bÅ«dingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, o sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , vertinama visų nustatytų aplinkybių visuma, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iÅ¡ esmės yra individualus.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados, prieÅ¡ingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį. AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, kad VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo G.

S. skundÄ atmesti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį.Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                          Daiva Jankauskienė                                                                                                                                                                                                                             Rimas Å virinas                                                                                                           Gytis Večerskas                                                     Â