892facc8-23af-4f7b-af01-bbe034e40cd1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-109-655/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02714-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.;1.2.14.3.1. (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant R. P.,dalyvaujant prokurorui R. L.,nukentėjusiems R. U., S. S., G. B.,vertėjams Erikai Vansevičienei, Marijai Grigorian, gynėjams Dariui AliÅ¡auskui, Daivai DereÅ¡kevičienei, Anai Grinevič, Silvai MardosaiteivieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rusas, L R pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-04-27 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo, pagal BK 259 str. 2 d. 6 mėn. – 180 val. viešųjų darbų;2011-06-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1d. 5 MGL dydžio (650Lt) bauda; 2011-07-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 2 d. 3 mėn. viešųjų darbų, dirbant po 20 valandų; 2011-08-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d. 30 parų arešto; 2011-11-12-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 180str. 1 d. laisvės atėmimu 1m. 3 mėn. ir 650 Lt bauda, 2012-09-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 str. 2d.8p.

– laisvės atėmimas 2 metams. 2012-11-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės paskirtos 2012-09-07 nuosprendžiu ir 2012-04-04 nutartimi, galutinė bausmė 2 m. 7 mėn. la atėmimo, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalį, ir 180 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) padarymu; M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, L R  pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 1998-12-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 272str. 1d., 45str., 35str. laisvės atėmimu 6 mėn. su ½ turto konfiskavimu; 2. 1999-06-30 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 272str. 1d., 271str. 2d., 42str., 35str., laisvės atėmimu 3 m. su ½ turto konfiskavimu, BK 47str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 3. 1999-10-28 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271str. 2d., laisvės atėmimu 3m. 3 mėn. su ½ turto konfiskavimu; 4. 2000-01-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 271str. 2d. laisvės atėmimu 3m. 4 mėn. su ½ turto konfiskavimu; 5. 2000-12-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 272str. 2d. laisvės atėmimu 2 m; 6. 2003-12-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178str. 1d. laisvės atėmimu 7 mėn. su 200lt turto konfiskavimu; 7. 2004-12-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178str. 1d., 178str. 4d. laisvės atėmimu 1m. 3 mėn; 8. 2005-03-14 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180str. 1d. laisvės atėmimu 3m. 6 mėn. 9. 2008-10-13 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259str. 1d. 40 parų arešto; 10. 2009-05-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259str. 1d., 180str. 1d. laisvės atėmimu 1 m. 11. 2012-01-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 259str. 2d. 10 parų arešto; 12. 2012-07-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (8 epizod.) laisvės atėmimu 3 m; 13. 2012-08-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178str. 4 d. 45 parų arešto;14. 2013-01-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str.2 d. (5 nusikalstamos veikos) 187 str. 3d.

– laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymu; S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lenkas, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2009-06-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymu; R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., lenkas, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB "L." apdailininku, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 2009-05-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 178str. 1d. 5 mėn. laisvės atėmimu.

BK 75 str. vykdymÄ atidėti 1 metams. 2010-05-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., laisvės atėmimas 8 mėn., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: M. L., R. Z., M. M. ir A. S. patyčiomis, įžūliais ir vandaliÅ¡kais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais žmogaus sumuÅ¡imu vieÅ¡oje vietoje, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Nusikalstama veika padaryta Å¡iomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2011-11-10, apie 21.50 val., vieÅ¡oje vietoje – prie Pietario g. 8 namo, Vilniuje, M.

L., R. Z., M. M. ir A. S. veikdami kartu, iÅ¡traukę S. S. iÅ¡ stovėjusio automobilio Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) R. Z. sulaužė automobilio raktÄ ir sudavė smÅ«gį ranka S. S.. Nukentėjusiam pargriuvus, kaltinamieji veikdami kartu, sudavė rankomis ir kojomis tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių S. S. į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydami S. S. kraujosruvas su nubrozdinimais veide, deÅ¡iniame dilbyje, kojose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu bÅ«du patyčiomis, įžūliais ir vandaliÅ¡kais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais žmogaus sumuÅ¡imu vieÅ¡oje vietoje, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , Be to M.

L. panaudojęs fizinį smurtÄ , užvaldė svetimÄ turtÄ . Nusikalstama veika padaryta Å¡imis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2011-11-24, apie 22.30 val. prie laiptinės, (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, M. L. priėjo prie G. B. ir pareikalavo iÅ¡ jo pinigų ir pravažiavimo bilietų. G. B. atsisakius ir nubėgus į laiptinę, nusekė iÅ¡ paskos ir kartu su G. B. liftu nuvažiavo į penktÄ aukÅ¡tÄ . Ten vėl reikalavo pinigų, G. B. atsisakius, pradėjo jį stumdyti bei bandė kumščiu du kartus suduoti G.

B. į veidÄ , tačiau nepataikė. Grumtynių metu, M. L. iÅ¡plėšė iÅ¡ G. B. rankų Å¡iam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, kainuojantį 100 litų su SIM kortele, tuo padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalÄ , bei sukeldamas fizinį skausmÄ ; Taip pat M. L. panaudojęs fizinį smurtÄ , užvaldė svetimÄ turtÄ . Nusikalstama veika padaryta Å¡iomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2011-12-19, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, M.

L. priėjęs prie R. U., sudavė jai du smÅ«gius į galvÄ , dėl ko nukentėjusioji nukrito ant grindų. Nukentėjusiajai parkritus, koja spyrė jai į nugarÄ ir nuo nukentėjusiosios peties nuplėšė rankinę, kainuojančiÄ 10 litų, kurioje buvo 5 litų vertės akiniai, 10 litų vertės piniginė su 20-čia litų, 20 litų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. U. turtinę žalÄ bei sukeldamas fizinį skausmÄ .Kaltinamasis M.

L. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino tik iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad kaltinimų dėl epizodų kur kartu su M. M. mušė S. S. ir dėl R. U. apiplėšimo, kaltės nepripažįsta, o plėšimÄ lifte pripažįsta. Nurodytu laiku buvo P. gatvėje ir matė, kad kažkas buvo atvažiavęs. Matė, kad kažkoks konfliktas buvo dėl panelės tarp R. ir nukentėjusiojo S. S.. Konfliktas prasidėjo žodžiais, kaltinamajam pasidarė neįdomu. Jautė, kad bus negerai, todėl bandė juos iÅ¡skirti.

Pats pirmas ir išėjo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad jie su M. M. susitiko prie parduotuvės „M.“, o tada susitiko kitus kaltinamuosius. Taip ir gavosi, kad tuo keliu ėjo visi kartu. M. M. pasakė, kad eina namo, o jis nuėjo toliau gerti alaus su A.. S. iÅ¡vis nematė, jis niekur nebėgo. Ä® bendrabutį, esantį P. g. ėjo pas R. Z., ten taip pat buvo jo motina. Ä® tÄ butÄ Ä—jo kartu su A. S.. R. Z. ir S. S. prie jo nesimušė tik pradėjo žodžiais ginčytis, tik po to kaltinamasis pastebėjo, kad kažkas įvyks.

Gatvėje paliko besiginčijančius R. Z. su S. S., o jie su A. nuėjo į R. butÄ , nes A. žinojo kur jis gyvena, o M. M. dar prieÅ¡ konfliktÄ nuėjo namo. Jis į R. Z. butÄ nėjo. PaaiÅ¡kindamas savo elgesį kilusio konflikto metu, kaltinamasis nurodė, kad buvo prasidėjęs tik žodinis konfliktas, kai jam pasirodė, kad gali kilti muÅ¡tynės, todėl pasakė, kad jie baigtų. PastÅ«mė R. ir jam pasakė: „baik“. Tuomet nuėjo A. link, nes jis sakė, kad geriau einam alaus iÅ¡gerti, o pats R. iÅ¡vis neparėjo į butÄ .

Kaip ten viskas prasidėjo, jie stovėjo kitoje namo pusėje. AsmeniÅ¡kai jį policija sulaikė bute, kai į butÄ su policija atėjo kažkokia moteris ir nurodė į juos. Dėl epizodo su R. U. irgi neatsimena, kad tai buvo. Su nukentėjusiÄ ja buvo susitikę vienÄ Å¾iemos vakarÄ , ji buvo smarkiai iÅ¡gėrusi. Tai buvo prie parduotuvės „M.“, Savanorių pr. Name, kuris nurodomas kaltinime jis negyvena, ten buvo pas pažįstamÄ draugÄ A., jo pavardės nežino. Buto, kuriame gyvena A. numerio, nežino. IÅ¡ Å¡io buto, kuris yra 8 aukÅ¡te, išėjo vienas.

Laiptinėje buvo daug kas susirinkę, ten ir susitiko R. U., kuri buvo neblaivi, ji neturėjo jokių daiktų. Jis iÅ¡kart suprato, kad ji girta, nes ji kiekvienÄ dienÄ geria ir kaltinamasis gerai pažįsta jos vyrÄ , su kuriuo gerai bendrauja. R. U. jo paprašė cigaretės. Pasakė jai, kad Å¡i atsitrauktų ir jÄ pastÅ«mė, dėl to moteris nugriuvo, o jis tuo metu išėjo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, dėl prieÅ¡taravimų tarp jo ir nukentėjusios parodymų priežasties, kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad gal nukentėjusioji pikta ant jo dėl kai kurių dalykų, bet tai nenusiję su byla.

Nurodė, kad žino, kad „operai“ pikti ant jo dėl kitų bylų, nes kaltinamojo tėvas kriminaliniame pasaulyje buvo nemenkas žmogus, tai jie dabar pyksta ant kaltinamojo. Jam „operai“ pasakė, kad buvo kažkoks iškvietimas, kad jie nežino dėl kaltinamojo ar ne dėl jo, bet vis tiek sakė: „kad sėsi ir mes tavo ir ne tavo epizodus tau prikabinsim“ Jie dar sakė, kad R. U.: „nieko nepranešė“. Paprašytas teismo nurodyti „opero“, kuris jam grasino pavardę, kaltinamasis pasakė, kad neprisimena.

Nukentėjusioji kaltinamÄ jį apÅ¡neka nepagrįstai, ji yra pikta ant kaltinamojo, todėl dėl daug ko meluoja, nesako tiesos, ji užsiiminėja savo bizniu. Anksčiau užsiimdavo kontrabanda. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, buvo jÄ susitikęs ir jai pasakė: „kad jÅ«s ant manęs nepykite, kad aÅ¡ jus pastÅ«miau“. Mėlynių ant jos veido nematė, ji stovėjo su akiniais, kažkÄ minėjo apie įvykį, bet dabar neatsimena. Dėl lifto kaltę pilnai pripažįsta, bet kaip sako nukentėjusysis, kad kaltinamasis bandė su juo muÅ¡tis, tai taip nebuvo, jis pats kaltinamajam davė telefonÄ .

Kaltinamasis nenorėjo vogti, prašė jo ir jis pats davė t.y. paėmė telefonÄ , bet jo nevogė. GrÄ Å¾ino nukentėjusiajam telefono kortelę ir Å¡is kažkur išėjo. Kaltinamasis palaukė nukentėjusiojo, bet lifte negalėjo prisiskambinti, todėl nuvažiavo į apačiÄ . Apačioje dar palaukė nukentėjusiojo apie 5-10 min. Å itÄ veikÄ pripažįsta, nes telefonÄ paėmė ir nespėjo grÄ Å¾inti, nes jei jis bÅ«tų išėjęs, bÅ«tų grÄ Å¾inęs. Vėliau sakė nukentėjusiajam, kad jam atlygins žalÄ , tačiau Å¡is pasakė, kad nenori kaltinamojo klausyti, atsisėdo į autobusÄ ir iÅ¡važiavo.

Atsakydamas į pateiktus klausimus, kaltinamasis patikslino, kad nukentėjusysis G. B. buvo ne vienas, jų buvo 4 ar 3 asmenys. Nukentėjusioji R. U. iÅ¡klausiusi kaltinamojo parodymus teismui pareiÅ¡kė, kad kaltinamasis sako netiesÄ , tÄ dienÄ ji buvo blaivi, nes „Carite“, kur tuo metu ji gyveno, neblaivių nepriima, juos tikrina. Kaltinamasis M. L., palaikydamas savo pozicijÄ , papildomai nurodė, kad nukentėjusios tÄ dienÄ dėl girtumo nepriėmė į nakvynės namus. Ji girtuoklė, pati krenta, su mėlynėmis vaikÅ¡to.

TÄ dienÄ laiptinėje ji buvo su kompanija, jie gėrė. Nukentėjusios jis nemušė, tik kai Å¡i kažkÄ pasakė, jÄ pastÅ«męs išėjo. Jos daiktų neėmė, jokių daiktų net ir nebuvo. Nukentėjusioji jį Å¡meižia, t.y. Å¡is žmogus negali normaliai apsispręsti kokius daiktus turėjo. Kaip buvo akistata „operatyvininkė“ sakė, kad „pas jÄ negalėjo bÅ«ti toks daiktas“. Per akistata kaltinamasis nukentėjusiajai iÅ¡sakė savo nuomonę, o ji galvÄ nuleido ir nieko nesakė.Kaltinamasis M.

M. savo kaltės dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo nepripažino ir teismui paaiÅ¡kino, kad su M. L. susitiko prie parduotuvės „M.“, kur yra sankryža, Å¡alia Telekomo, gatvės pavadinimo nežino. Kaltinamasis gyvena A. gatvėje, o ten atvažiavo pas pažįstamÄ , kurio adreso neatsimena. Su M. L. susitiko prie parduotuvės, iÅ¡ ten ėjo lyg ir kiemais. Priėję gatvę iÅ¡siskyrė, kaltinamasis ėjo link Konarskio gatvės, todėl nematė, kad M. L. bÅ«tų įsivėlęs į konfliktÄ .

Ä® apklausas policijoje buvo vežamas iÅ¡ kalėjimo. Apie tai, kas nutiko, nieko nežino, tų žmonių nepažįsta, kartu su jais niekur nėjo. Kaltinamasis A. S. teismui paaiÅ¡kino, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę nelabai pripažįsta, jis aplamai prie laiptinės stovėjo su alumi. V., kuri gyveno kartu su R., iÅ¡kvietė policijÄ . Nuo vaikystės gerai pažįsta R., jis paskambino kaltinamajam ir pakvietė susitikti prie parduotuvės „M.“, kad kartu iÅ¡gertų alaus. V. su R. kartu gyveno, o nukentėjusysis atvežė kažkokius daiktus.

Prisimena, kad ten buvo M., R. ir jis. R. tuo metu konfliktavo su nukentėjusiuoju, o jis su M. nuėjo gerti alaus į R. butÄ . AsmeniÅ¡kai nieko nei pirÅ¡tu nepalietė. Kai policija atvažiavo, V. pasakė, kad ir kaltinamasis mušė S. S., bet nei kaltinamasis, nei M. nukentėjusiojo nemušė, nes nuėjo gerti alaus. Momento, kai R. pastarÄ jį mušė, nematė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad V. anksčiau pažinojo, todėl mano, kad Å¡i jį apkalba, tačiau dėl ko moteris taip elgiasi, nežino.Atsakydamas į prokuroro klausimus po liudytojos V.

S. apklausos, kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis S. S. buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos ir kažkokius skudurus išėminėjo, tuo metu liudytoja jam liepė paimti tuos daiktus. Buvo iÅ¡gėręs, muÅ¡tynių nematė, žino, kad V. iÅ¡kvietė policijÄ . Kaltinamasis R. Z. teismui paaiÅ¡kino, kad kaltinimÄ supranta, kaltę pripažįsta ir nurodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai jis su V. S. atvažiavo į svečius pas jo mamÄ . Tuo metu jis su V. pas A. S. nuomojosi butÄ N.. Jo motina gyvena P. g., netoli A., todėl bÅ«damas pas mamÄ paskambino A. ir pasiÅ«lė kartu iÅ¡gerti alaus.

Kai išėjo pirkti alaus, V. liko su jo mama. Susitiko su A., pakeliui susitiko M.. Prie P. gatvės pastebėjo, kad privažiuoja V. vyras, su kuriuo kaltinamasis konfliktavo. Jis atvežė pintinę, prieidamas prie jo kaltinamasis pasakė: „kad atvažiavai rėkauti“, o nuo to rėkavimo viskas išaugo iki muštynių. Kaltinamasis buvo išgėręs, o ar nukentėjusysis buvo blaivus, nežino. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju kovojo dėl V., o M. bandė juos skirti, bet kad pats muštų, nematė.

A. irgi buvo. Nuo parduotuvės ėjo keturiese, t.y. M. su kažkuo ėjo iÅ¡ paskos. Kaltinamasis tik su A. ėjo pas jo mamÄ , todėl nežino kodėl M. su A. vieni nuėjo pas jo mamÄ . Buvo pagėręs ir daug laiko praėjo, bet tikrai žino kad mušėsi su nukentėjusiuoju. Jis norėjo važiuoti, bet kaltinamasis trenkė jam kartÄ ir išėjo, o po to pats policijai pasidavė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad dar kartÄ buvo išėjęs iÅ¡ namų nusipirkti cigarečių.

Grįždamas pamatė, kad policija M. ir A. veda, pasakė, kad dėl muÅ¡tynių, tai policininkams pasakė: „ir mane vežkit“. Nukentėjusysis liko prie maÅ¡inos. Ant tiek negalėjo jo primuÅ¡ti, kad Å¡is gulėtų, jis stovėjo prie maÅ¡inos. Mano, kad gal V. pro langÄ matė muÅ¡tynes ir todėl iÅ¡kvietė policijÄ . V. su nukentėjusiuoju kartu neatvažiavo, nes jis kartu su ja atvažiavo pas kaltinamojo motinÄ . Nukentėjusysis S. S. teismui paaiÅ¡kino, kad vienÄ kaltinamÄ jį pažįsta, tai yra R.

Z., kitų nepažįsta. TÄ dienÄ jis P. gatvėje privažiavo prie 8 namo, Citroen automobiliu, tas namas bendrabutis. Jam paskambino žmona V. S. ir pasakė, kad reikia nuvežti daiktus. Kai juos nuvežė, išėmė ir pastatė prie maÅ¡inos. Pats atsisėdo atgal į automobilį ir pamatė, kad R. Z. eina su „šaika“. Jis pradėjo nukentėjusįjį traukti iÅ¡ maÅ¡inos, pradėjo daužyti, bandė atimti piniginę. Laikė jÄ kiek galėjo, bet kaip buvo paskutinis smÅ«gis, negalėjo iÅ¡laikyti ir jie paėmė piniginę.

KitÄ dienÄ reikėjo tvarkyti dokumentus, kad pasiimtų maÅ¡inÄ , nes ji stovėjo važiuojamoje dalyje. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad R. Z. prieÅ¡ muÅ¡tynes nieko nesakė, visi buvo iÅ¡gėrę. Nukentėjusįjį iÅ¡ maÅ¡inos traukė ir kartu su R. Z. buvę asmenys, o muÅ¡ti pradėjo R. Z.. Automobilyje nebuvo prisisegę saugos diržu, jį traukė už kairės rankos, už kojos. Nieko niekas jam nesakė, tik R. Z. rėkė: „traukit piniginę“.

Nukentėjusįjį mušė ir iÅ¡traukė piniginę, jis buvo pargriautas ant žemės, spardomas, tačiau nematė kuris iÅ¡ kaltinamųjų iÅ¡traukė jo piniginę. Po to atsistojo ir atsisėdo atgal į maÅ¡inÄ , tuomet R. Z. vėl grįžo muÅ¡tis. Anksčiau buvo su juo piktumų. Jis gyvena su buvusia nukentėjusiojo žmona. Ä® įvykio vietÄ atvažiavo su buvusia žmona, kuri tuo metu gyveno su R. Z., nes žmonos praÅ¡ymu atvežė pastarojo daiktus. Žmona nuėjo į (duomenys neskelbtini), esantį namÄ , o konfliktas vyko lauke be jos.

Kad nukentėjusysis yra muÅ¡amas, ji pamatė tik išėjusi į laukÄ . Nežino, dėl ko buvo konfliktas, nes nebuvo jokio pokalbio. Atėjo R. Z. ir staigiai trenkė. Neatsimena, kokie žmonės buvo. Matė, kad buvo du stambÅ«s vyrai, bet ne Å¡itie kaltinamieji. Buvo du stori, kaip atvežė juos į nuovadÄ jie laužė vartus. Dėl visko R. Z. kaltas o ant kitų kaltinimo nereikia versti. Konfliktų su R. Z. bÅ«davo dėl buvusios sutuoktinės. Kaltinamasis A. S. ten dalyvavo kartu su R. Z.. Kitų dviejų kaltinamųjų ten nebuvo, arba dabar jų neatpažįsta.

Prokurorui pagarsinus nukentėjusiojo S. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. S. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡kart kaip atvažiavo į policijÄ , ten pradėjo pildyti blankus, o jam kraujas iÅ¡ visur bėgo. Motina atvažiavo ir atvežė vandens. Neatsimena, ar M. M. atliko kokius nors veiksmus, nes jam buvo bloga, jį ilgai laikė greitojoje. L. pavardę sužinojo policijoje. Ä® policija kreipėsi todėl, kad buvo pagrobti dokumentai ir raktai. 591 Lt, tai iÅ¡leisti pinigai atstatant dokumentus. Gydymo čekiai buvo pristatyti policijai.

PraÅ¡oma 12000 Lt yra neturtinė žala, nes ligoninėje pragulėjo 2 sav. Po operacijos buvo sunku, nosis normaliai dar dabar neatsistačiusi. Nukentėjusysis G. B. teismui nurodė, kad iÅ¡ matymo pažįsta tik kaltinamÄ jį M. L.. Ä®vykio dienÄ , maždaug prieÅ¡ metus, jis su draugais ėjo iÅ¡ parduotuvės „M.“. Pajuto, kad yra sekamas. Gerokai neblaivus M. L. priėjo prie jo ir paklausė ar nukentėjusysis turi talonėlį ir pinigų. Atsakius, kad neturi, kaltinamasis ėjo kartu, kartu įėjo į laiptinę, į liftÄ .

Nukentėjusysis su draugais O. P., R. P. ir D. norėjo pakilti į devintÄ aukÅ¡tÄ , tačiau sustojo 5 aukÅ¡te, nes norėjo nuo jo pabėgti. Kaltinamasis iÅ¡bėgo iÅ¡ lifto kartu su jais, todėl jie vėl įšoko į liftÄ , norėjo šį apgauti, bet jis irgi grįžo į liftÄ . Pakilus į 9 aukÅ¡tÄ , jis draugus paleido, pasakęs: „jÅ«s eikit, o mes su juo pakalbėsim“. Kai liko dviese, M. L. vėl reikalavo pinigų, telefono. TelefonÄ laikė rankose, nes mėgino prisikviesti policijÄ , tuo metu jis telefonÄ ir atėmė.

Bandė suduoti, bet nukentėjusysis su juo grÅ«mėsi. PolicijÄ iÅ¡kvietė liudytojas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis patikslino, kad jo SIM kortelę kaltinamasis numetė ir pabėgo, apie tai, kad telefonÄ gražins, nesakė. Po kurio laiko su kaltinamuoju buvo susitikę, jis sakė, kad nukentėjusysis nepaduotų į teismÄ , kad grÄ Å¾ins 100 Lt, bet pinigų negražino. Juolab tai buvo jau po to, kai nukentėjusysis jau buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ . Nukentėjusioji R.

U. teismui paaiÅ¡kino, kad senai pažįsta M., jo pavardė prasideda „L“ raide, tačiau dabar jos neprisimena. Nusikaltimo padarymo metu ji gyveno „Carite“, ten įliesdavo tik nuo 19.30 val., todėl užėjo į laiptinę, nes ten, pas trečiame aukÅ¡te gyvenančius senukus, pabÅ«davo iki 19 val., o po to eidavo į „CaritÄ â€œ. Laiptinėje susitiko M., kuris nieko nesakęs pradėjo jÄ muÅ¡ti. Dar laiptinėje buvo kažkokie jo draugai, bet jie pirmi praėjo, o M. ėjo paskui juos.

Su M. prieÅ¡ tai nebuvo susipykę. Mano, kad gal jis buvo girtas. Pirmo smÅ«gio neatsimena, nuo jo susirietė, o jis dar pora smÅ«gių trenkė ir paėmė jos daiktus. Tai buvo rankinukas, maiÅ¡iukas, senas telefonas, kažkiek pinigų. Å iuo metu smulkmenų nebeprisimena, policijai nurodė kÄ iÅ¡ jos pavogė, akiniai irgi ten buvo. Jai padaryta apie 70 Lt žala, su mėlynėmis vaikščiojo. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji patikslino, kad po įvykio M. buvo priėjęs prie jos ir atsipraÅ¡inėjo.

Žalos neatidavė ir nekompensavo, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Atsakydama į kaltinamojo M. L. klausimÄ , nukentėjusioji R. U. paaiÅ¡kino, kad pastarojo bijojo, todėl iÅ¡kart nerašė pareiÅ¡kimo į policijÄ . Policija jÄ iÅ¡kart nuvežė į ligoninę. Po to tik darė „abdukcijÄ â€œ.Liudytoja V. S. teismui paaiÅ¡kino, kad pažįsta tik du kaltinamuosius R. ir A.. Su R. Z. ji 2 m. kartu gyveno, o A. S. yra jo draugas. Å iuo metu su jais ir nukentėjusiuoju S. S. nebebendrauja. Tuo metu su R. buvo susipykę ir jis prašė atvežti jo daiktus iÅ¡ N. į S. pr.

Kai su S. S. atvažiavo su daiktais, ji ėjo prie durų ir pamatė, kad 4 ar 5 vyrai užpuolė S.. Mano, kad muÅ¡tynių iniciatorius buvo R., kuris be kalbų pradėjo muÅ¡ti. Ji rėkė, bandė policijai skambinti, juos atskirti. Ten buvo A. ir kažkoks M., kurio anksčiau nebuvo mačiusi. Kai jie Å¡nekėjosi, girdėjo kad vieno pravardė buvo „psichas“ ar narkomanas. Teismo papraÅ¡yta parodyti, kuris iÅ¡ kaltinamųjų yra M. liudytoja V. S. parodo į kaltinamÄ jį M. M., ir paaiÅ¡kina, kad jo pravardė buvo „M.“.

Po to įvykio jai R. pasakė, kad dar vienas „narkomanas“ ten buvo. Asmuo, kurį R. pavadino narkomanu, paėmė vyro piniginę. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu jai nebuvo rodomos kaltinamųjų nuotraukos. R. nukentėjusįjį dar maÅ¡inoje trankė, kaip atvažiavo policija jie pabėgo, po to grįžo. R. atėjo iÅ¡ už bendrabučio, paklausė kas čia yra, kaip niekur nieko. Policija juos paėmė ir visi vyko į policijos nuovadÄ , tuo metu kaltinamieji buvo visi keturi.

Negali tiksliai nurodyti, kas iÅ¡ kaltinamųjų spardė, o kas trankė jos vyrÄ , nes tai darė jie visi. Tik ji viena bandė juos iÅ¡skirti. A. S. irgi spardė. Vyras buvo ant žemės parkritęs. Nors kaltinamieji M. L., M. M., A. S., savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažįsta, netikėti nukentėjusiųjų, liudytojų paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo. Å ie paaiÅ¡kinimai, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, vieni kitus papildo, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl pagrįstai laikytini Å¡ių kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo S. K. parodymai, kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2011-11-10 apie 22 val., patruliuojant su kolega A. T., gavo praneÅ¡imÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pil. S. S., kuris paaiÅ¡kino, kad jį užpuolė 4 vyrai, kurie sulaužė automobilio raktÄ ir pagrobė piniginę. Buvo sulaikyti 3 vyrai, kuriuos nurodė nukentėjęs S. S., t.y. R. Z., A. S., M. L., kuriuos pristatė į 2 PK. Ä®vykio vietoje nukentėjusiajam buvo iÅ¡kviesta med. pagalba, jį apžiÅ«rėjo 93 brigada, pasiÅ«lė vykti į ligoninę, jis atsisakė.

Taip pat nukentėjusiajam buvo pasiÅ«lyta iÅ¡kviesti techninę pagalbÄ tam, kad bÅ«tų patrauktas automobilis, bet nukentėjęs pažadėjo pats pasirÅ«pinti savo automobiliu. Nei nukentėjęs, nei įtariamieji, nesugebėjo aiÅ¡kiai paaiÅ¡kinti dėl ko tarp jų įvyko konfliktas (b.t. 1,b.l. 43). Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo D. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2011-11-24 apie 22.30 val. jis kartu su savo draugu G. ėjo link namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Prie laiptinės įėjimo prie jų prisikabino jam nepažįstamas vyriÅ¡kis, kurio duomenų jis nežino. Jis iÅ¡ G. pradėjo reikalauti pinigų, tada G. jam atsakė, kad neturi, tada jis pradėjo reikalauti pravažiavimo talonėlių. Jie su draugu, kad iÅ¡vengtų konflikto nuėjo link lifto, kad pakilti iki 9 aukÅ¡to, kur Å¡iuo metu gyvena. Minėtas vyriÅ¡kis į liftÄ užėjo kartu su jais. Jie pakilo iki penkto aukÅ¡to, galvodami, kad jis liks tame aukÅ¡te, o jie su draugu grįš atgal į liftÄ ir pakils iki jiems reikiamo aukÅ¡to.

Penktame aukÅ¡te minėtas vyriÅ¡kas vėl pradėjo iÅ¡ G. reikalauti pinigų. Jis tuo metu nuėjo namo. Kai G. grįžo namo pranešė jam, kad minėtas vyriÅ¡kis, kuris buvo prie jų prisikabinęs, užpuolė jį ir atėmė jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Minėtas vyriÅ¡kis maždaug 25 metų amžiaus, apie 180 cm Å«gio, kaip buvo apsirengęs neatsimena, tačiau jį atpažinti galėtų ( b.t.1 b.l. 70).Kaltinamųjų kaltės įrodymais teismas taip pat pripažįsta asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolų duomenis, kurie patvirtina, kad 2012-12-19, nukentėjusysis G.

B. atpažino jį apiplėšusį M. L.. 2012-12-19 , liudytojas D. G. taip pat atpažino M. L.. 2012-01-31 nukentėjusioji R. U. atpažino M. L., kaip jÄ apiplėšusį asmenį. 2011-11-11 įtariamasis R. Z. atpažino M. M. , kaip asmenį kartu su juo dalyvavusį muÅ¡tynėse 2011-11-10, apie 21.50 val., prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, kuris mušė nukentėjusįjį gulintį, smÅ«giavo daug „iÅ¡ rankų ir iÅ¡ kojų“ į kÅ«no ir veido sritį (b.t.1, b.l. 34,63-64, 71-72, 73,105-106,107, 126-127).

Vertindamas aplinkybes, kad nukentėjusysis S. S. ir liudytoja V. S. teismo posėdžio metu neatpažino M. L., arba sumaišė jį su M. M. nurodydami, kad nusikaltimÄ padaręs asmuo buvo gerokai stambesnis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis, nuotraukose esančiose policijos kartotekose, bei darytose sulaikymo metu yra gerokai stambesnio kÅ«no sudėjimo. Teismui atkreipus dėmesį į Å¡ia aplinkybę bylos dokumentų pagarsinimo metu, M. L. pripažino savo iÅ¡vaizdos pokyčius (b.t. 1, b.l. 20, b.t.3, b.l. 32-35, 41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2011-11-15 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3431/11(01), nustatyta, kad S. S. sužalojimai visumoje ir atskirai  vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai padaryti 12 trauminių poveikių pasėkoje ( b.t. 1, b.l. 48-49).Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys patvirtina, kad 2011-11-10, atvykus apie 22.12 val., į iÅ¡kvietimo vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, S. S. medikams nurodė, kad jį sumušė 4 iÅ¡ matymo pažįstami asmenys.

Vykti į gydymo įstaigÄ atsisakė (b.t.1, b.l. 57).Policijos registruojamų įvykių registro duomenys patvirtina, kad 2011-12-19, 18.18 val. užregistruotas praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo laiptinės 3 aukÅ¡te sumuÅ¡ta ir apiplėšta 48 m. moteris. Plėšikai iÅ¡ matymo pažįstami žmonės. IÅ¡ moters atimtas MRT ir pinigai. Apie plėšimÄ policijos įstaigai pranešė RVUL ligoninės slaugytoja. 2011-12-19, 19.00 val. Paciento, patyrusio galvos traumÄ apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad R.

U. konstatuoti daugybiniai veido nubrozdinimai, antakio ir pakauÅ¡io žaizdos. Diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas (b.t.1, b.l. 98,99,112-113)Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas, susipažinęs su R. U. med. apžiÅ«rų dokumentais, konstatavo, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (b.t. 1, b.l. 117).Aplinkybės, kad nukentėjusieji S. S. ir R. U. nusikaltimų padarymo dienomis, buvo apžiÅ«rimi greitosios pagalbos medikų, patvirtina, kad tuo metu prieÅ¡ juos buvo panaudotas fizinis smurtas.Vertindamas kaltinamojo M.

L., parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Kaltinamasis teismo posėdžio metu akivaizdžiai neigė netgi tas aplinkybes, kurias buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. M. L., net pripažindamas nusikalstamos veikos G. B. atžvilgiu padarymÄ , teigė, kad jis pastarojo neapiplėšė, o nukentėjusysis pats jam davė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir, kad Å¡is pats neatėjo jo pasiimti. Dėl patirtų sužalojimų kaltino nukentėjusiÄ jÄ R. U., kuri „pati girta griuvinėja ir paskui vaikÅ¡to su mėlynėmis“, kad daiktų, kuriuos Å¡i nurodo kaip atimtus, ji niekada neturėjo, kad pastaroji praeityje užsiiminėjo kontrabanda ir pan.

M. M. ikiteisminio tyrimo metu atsisakęs duoti parodymus, teisme neigė bet kokį savo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, nurodydamas, kad visiÅ¡kai nesusijęs su nusikalstama veika, kurios padarymu jis kaltinamas. A. S., ikiteisminio tyrimo metu, aiÅ¡kindamas incidento priežastis ir pasekmes yra nurodęs daugiau nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, o bÅ«tent, kad konfliktÄ pradėjo R., tuo metu pribėgo jis, M. ir jo draugas, ir kad jie visi sudavė smÅ«gius S.. Kad po konflikto su M. nuėjo pas R.

Z. į namus, o kartu buvęs M. draugas pabėgo. Kur nuėjo R. Z. jis nematė, bet kai juos R. Z. bute sulaikė policija, tai R. Z. išėjo iÅ¡ už namo kampo ir jį taip pat sulaikė policija. Å io įvykio metu jis nematė jokios S. piniginės, bei nematė, kad jÄ kas nors atimtų iÅ¡ S., taip pat jis nematė ir jokio automobilinio rakto, bei nematė, kad jį kas nors laužytų. Jis prisipažįsta, kad sudavė smÅ«gius S., kodėl taip padarė nelabai gali paaiÅ¡kinti, gal paprasčiausiai norėjo padėti R.

Z. iÅ¡spręsti jo konfliktus su S. dėl jo žmonos V.. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir nagrinėjant bylÄ teisme, pripažino tik kaltinamasis R. Z., nurodydamas, kad su nukentėjusiuoju konfliktuoja senai dėl V. S., t.y. asmeninius savo elgesio motyvus. AiÅ¡kindamas kitų kaltinamųjų veiksmus, R. Z. teigė daug ko neprisimenantis. Teismo vertinimu, tokie akivaizdÅ«s kaltinamųjų parodymų pasikeitimai vertintini kaip siekimas kiekvienam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir bandymas palengvinti nusikalstamos veikos bendrininkų padėtį.

           BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t.y. padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti. Nusikaltimo padarymo vieta yra vieÅ¡oji vieta, t.y. vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje Å¡ioje vietoje kas nors buvo, ar ne.

Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas.VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.

Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra nurodytas nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas, todėl tokie požymiai neturi lemiamos reikÅ¡mės konstatuojant tokios nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ .

Nusikalstamos veikos padarymo motyvai gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai. Nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kos paskatos paprastai pasireiÅ¡kia neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje smurto naudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡ojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-136/2010, 2K-135/2011, 2K-452/2011, 2K-318/2012, 2K-25/2013).

IÅ¡tyręs ir neatsiejamai vienÄ nuo kito įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji M. L., R. Z., M. M. ir A. S. tyčia, vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaltinamųjų nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių Å¡ių kaltinamųjų kaltę, padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pagal teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes M.

L., M. M. ir A. S. nusikalstamos veikos padarymo motyvai pripažintini chuliganiÅ¡kais, o R. Z.- asmeniniais, padarytais dėl mažareikÅ¡mės dingsties.Kaltinamojo M. L. veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai, kadangi jis, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius G. B. ir R. U., užvaldė svetimÄ Å¡ių asmenų turtÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad R. U. jokio turto neturėjo, o G. B. telefonÄ jam padavė pats, M. L. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.

Plėšimo kvalifikavimui svarbūs ne tik faktiškai atsiradę padariniai, bet ir kaltininko veiksmų pobūdis bei aplinkybės, kuriomis buvo užvaldomas nukentėjusiųjų turtas.Kaltinamųjų M. L., M. M. ir A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas, vertindamas jų parodymus teismo proceso metu, nenustatė. Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl savo elgesio.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ jie padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«dami neblaivÅ«s.Skirdamas bausmę kaltinamajam M. L., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o bÅ«tent į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaryta bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio (1.55 promilės), kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarytos iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, į nusikalstamų veikų pavojingumÄ visuomenei, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, veikos baigtos, sukėlė pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę: administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, 2010-04-08 įraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromas.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 91TPK-PL-233, konstatuota, kad teismo psichiatrijos ekspertizę skirti vien dėl kaltinamojo narkopriklausos, netikslinga. M. L. teistas, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtÄ ankstesniu teismo nuosprendžiu (b.t 3, b.l. 41-77). Ä®vertinęs visumÄ aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti kaltinamajam M. L. skiriant laisvės atėmimo bausmes, jų dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijose numatytų bausmių vidurkių.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. M. teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o bÅ«tent į tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, į nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta, sukėlė pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę- kaltinamasis administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, teistas, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ( b.t.2, b.l. 81-82, 83-88, 90-97, 99-114, ).

Ä®vertinęs visumÄ aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti kaltinamajam M. M. skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S. teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis veikÄ padarė bendrininkų grupė ir apsvaigęs nuo alkoholio (0,86 promilės), į nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta, sukėlė pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę: administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitÄ Ä¯raÅ¡ytas, teistas ( b.t.2, b.l. 45-48, 4952-53, 55-56, 58-60).

Ä®vertinęs visumÄ aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. S. skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. Z. teismas atsižvelgia į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio (1, 79 promilės); lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, į nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigtinė, ji sukėlė pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, teistas ( b.t.2, b.l. 3-4, 5-7, 9-11, 13-15).

Ä®vertinęs visumÄ aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. Z. skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Nukentėjusysis G. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 100 Lt turtinės žalos, padarytos nusikalstamais kaltinamojo M. L. veiksmais, atlyginimo. Žalos dydis yra realus ir pagrįstas, kaltinamasis jos dydžio neginčija, todėl nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai (b.t. 1, b.l. 68).S. S. pareiÅ¡kė 591,59 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir 12000 Lt neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais kaltinamųjų M.

L., R. Z., M. M. ir A. S. veiksmais, atlyginimo ( b.t. 1, b.l. 28). Turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, kaltinamieji jos dydžio neginčija, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o Å¡ie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensacijÄ didinančių ir mažinančių kriterijų santykis.

Byloje nustatyta kaltinamųjų kaltė padarius S. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , nepatogumus. S. S. jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 12000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimo mÄ stÄ , pasekmes, sprendžia, kad 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra reali ir atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Kaltinamiesiems R. Z., ir A. S. paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti. Laisvės atėmimo bausmes atliekantiems M. L. ir M. M., kardomÄ sias priemones neskirtinos.Ä® paskirtas laisvės atėmimo bausmes kaltinamiesiems įskaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme.Kaltinamųjų nuosavybės teisės neapribotos, daiktinių įrodymų byloje nėra. Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytu bei BPK 297, 298, 301, 302, 307 str., teismas, n u s p r e n d ž i a : M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas:BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl G. B. apiplėšimo) ir paskirti 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl R. U. apiplėšimo) ir paskirti 1(vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinę bausmę paskirti 3 (tris) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1,4 ir 9 dalimis Å¡iÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2012-09-07 nuosprendžiu paskirta ir 2012-11-12 nutartimi subendrinta bausme ir galutinę subendrintÄ paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2014-04-15). Ä® paskirtos laisvės atėmimo bausmės lakÄ Ä¯skaityti bausmės laikÄ atliktÄ pagal ankstesnįjį nuosprendį ir laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2011-11-10 iki 2011-11-11( vienÄ parÄ ) ir nuo 2011-12-29 iki 2011-12-30 (vienÄ parÄ ).M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 64 str. 1,4 ir 9 dalimis šiÄ bausmę subendrinti su 2013-01-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti galutinę 5 (penkis) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose. Ä® paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmės laikÄ atliktÄ pagal 2013-01-28 nuosprendį.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose. Ä® paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2011-11-10  iki 2011-11-11  (vienÄ parÄ ).Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose. Ä® paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2011-11-10  iki 2011-11-11  (vienÄ parÄ ).Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.Tenkinti G. B. civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ M.

L. priteisti 100Lt, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui. Solidariai iÅ¡ M. L., M. M., R. Z., ir A. S. priteisti S. S. 2591,59 Lt, nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                              Ainora Kornelija Macevičienė