892ee660-7b4e-451d-baa9-25e18ae03787 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1207-330/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01703-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.6.1.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venecija LT“ ir trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2021-467/2018 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ELT valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Venecija LT“ dėl skolos bei delspinigių priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venecija LT“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ELT valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Statra“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „ELT valdymas“ dokumentinio proceso tvarka pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Venecija LT“, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 290 815,17 Eur skolÄ , 26 173,37 Eur delspinigių, 8,05 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė su atsakove 2015 m. liepos 7 d. sudariusi statybos rangos sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo atlikti atsakovės daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 12, 13, esančių (duomenys neskelbtini), lauko inžinerinių ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimo darbus ir perduoti atsakovei objekto statybos darbų rezultatÄ , o atsakovė įsipareigojo priimti statybos darbų rezultatÄ bei sumokėti ieÅ¡kovei darbų kainÄ . 2015 m. gruodžio 3 d. Å¡alys pasirašė atliktų darbų aktus, ieÅ¡kovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl 509 186,37 Eur sumos. Dalį darbų kainos atsakovė sumokėjo, likdama ieÅ¡kovei skolinga 290 815,17 Eur. IeÅ¡kovė pagal sutarties sÄ lygas taip pat priskaičiavo 26 173,37 Eur delspinigių. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.

3. Atsakovė UAB „Venecija LT“ pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo preliminaraus sprendimo. Pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad jokie realūs sutartiniai santykiai ginčo šalių nesiejo ir jokių tarpusavio įsipareigojimų ginčo šalys viena kitai niekada neturėjo. Visi dokumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, yra fiktyvūs. Atsakovė pažymėjo, kad UAB „Venecija LT“ veiklos vidinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog buvusi įmonės direktorė E. G., veikdama prieš atsakovės ir jos akcininkų interesus, su ieškove tariamai sudarė 2015 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartį dėl statybos darbų ir pasirašė tikrovės neatitinkančius lauko ir vidaus inžinerinių tinklų darbų priėmimo - perdavimo aktus.

Be to, imituojant dalinį atsiskaitymÄ pagal tariamai įvykusį sandorį, buvo sudaryti ir ieÅ¡kovės bei atsakovės pasiraÅ¡yti kasos dokumentai – pajamų orderiai, nors nurodytu laikotarpiu atsakovės kasoje net nebuvo lėšų minėtiems atsiskaitymams atlikti. Atsakovė, sužinojusi Å¡ias aplinkybes, nedelsiant kreipėsi į ieÅ¡kovę ir 2016 m. birželio 28 d. tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo Å¡alys patvirtino, kad jokių tarpusavio įsiskolinimų nėra.

4. IeÅ¡kovė BUAB „ELT valdymas“ atsiliepime į atsakovės prieÅ¡taravimus nurodė, kad tarp Å¡alių pasiraÅ¡yti dokumentai nėra nuginčyti, nėra pripažinti niekiniais ar negaliojančiais, todėl yra galiojantys ir sukuriantys Å¡alims teises bei pareigas. Pažymėjo, kad skolų suderinimo aktas nėra buhalterinis dokumentas, jis yra sudaromas pirminių dokumentų pagrindu. IeÅ¡kovės nuomone, Å¡is suderinimo aktas buvo pasiraÅ¡ytas atsakovei suklaidinus ieÅ¡kovę (akto pasiraÅ¡ymo dienÄ atsakovei nurodžius, kad ji atlieka pavedimÄ skolos sumai).

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino preliminarų sprendimÄ , priėmė atsakovės UAB „Venecija LT“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei BUAB „ELT valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nutarė bylÄ nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

6. Atsakovė UAB „Venecija LT“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2015 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartį, 2015 m. gruodžio 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , lauko ir vidaus inžinerinių tinklų atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus, pažymÄ apie atliktų darbų vertę, kasos pajamų orderius (su kvitais). PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė iÅ¡ esmės atkartojo prieÅ¡taravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo argumentus. Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovės pozicija dėl jos tariamo suklaidinimo tarpusavio skolų suderinimo akto pasiraÅ¡ymo metu yra nepagrįsta.

AiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės vardu tÄ aktÄ pasirašęs direktorius R. L. turi ilgametę vadovavimo verslo įmonėms patirtį, todėl negalėjo bÅ«ti vien žodine forma įtikintas dėl įsiskolinimo sumokėjimo. Be to, ginčijamų sandorių fiktyvumo faktÄ ieÅ¡kovės atstovas patvirtino raÅ¡tu. Atsakovė akcentavo aplinkybę, jog ginčijami statybos darbai yra paslėpti, todėl turėjo bÅ«ti perduodami etapais, turėjo bÅ«ti fiksuojama ir darbų atlikimo bei perdavimo eiga. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nebuvo pajėgi atlikti sutartyje nurodytos apimties darbų.

7. IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. IeÅ¡kovės pozicija dėl ginčijamų sandorių buvo grindžiama atsiliepime į atsakovės prieÅ¡taravimus nurodytais argumentais. Papildomai ieÅ¡kovė nurodė, kad darbus ji atliko kartu su trečiuoju asmeniu BUAB „Statra“. Akcentavo aplinkybę, jog darbų atlikimo realumÄ pagrindžiantys įrodymai nėra nuginčyti.

8. Trečiasis asmuo BUAB „Statra“ prašė tenkinti BUAB „ELT valdymas“ ieškinį dėl skolos priteisimo, o atsakovės UAB „Venecija LT“ priešieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Statra“ ir ieškovė 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarė rangos (subrangos) sutartį, kurios pagrindu UAB „Statra“ atliko daugiabučių gyvenamųjų namų lauko inžinerinių ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimo darbus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 27 d. sprendimu ieÅ¡kovės BUAB „ELT valdymas“ ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovės UAB „Venecija LT“ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino – pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento: UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Venecija LT“ 2015 m. liepos 7 d. sudarytÄ statybos rangos sutartį su priedais, ieÅ¡kovės UAB „ELT valdymas“ 2015 m. gruodžio 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1424/1, lauko ir vidaus inžinerinių tinklų atliktų darbų priėmimo -perdavimo aktus už 2015 metų gruodžio mėnesį, pažymÄ apie atliktų darbų vertę už 2015 metų gruodžio mėnesį, kasos pajamų orderius (su kvitais) ELT0289, ELT 0290, ELT0291, ELT0292, ELT0293, ELT0294, ELT0295, ELT0296, ELT0297.

Teismo sprendimu iš ieškovės priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

10. Teismas nustatė, kad po ginčijamų sandorių sudarymo atsakovė 2016 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu „Dėl fiktyvių sandorių su UAB „ELT valdymas“ kreipėsi į ieÅ¡kovę, nurodydama, kad minėti dokumentai (kuriais grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai), atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokių darbų iÅ¡ ieÅ¡kovės niekada neužsakinėjo, jų nepriėmė ir už juos neatsiskaitinėjo, yra fiktyvÅ«s ir jie nebus įtraukti į atsakovės apskaitÄ . Po minėto raÅ¡to iÅ¡siuntimo 2016 m. birželio 28 d. tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo Å¡alys patvirtino, kad jokių tarpusavio įsiskolinimų nėra.

Ä®vertinęs Å¡io akto turinį teismas konstatavo, kad jokie piniginiai įsipareigojimai tarp Å¡alių niekada nebuvo atsiradę ir nebuvo dengiami. Teismas nepagrįsta pripažino ieÅ¡kovės gynybinę pozicijÄ , jog suderinimo aktas buvo pasiraÅ¡ytas atsakovei esÄ suklaidinus ieÅ¡kovę. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės vardu aktÄ pasirašė R. L., kuris buvo ir trečiojo asmens UAB „Statra“ direktoriumi, todėl nėra pagrindo tikėti, kad Å¡is asmuo, pasiraÅ¡ydamas suderinimo aktÄ , buvo suklaidintas vien žodinio atsakovės pažado.

Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog dokumentai, kuriais buvo grindžiamas ieškinys, yra fiktyvūs.

11. Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovė bylos proceso eigoje buvo įpareigota pateikti medžiagų, sunaudotų vykdant statybos darbus ginčo objekte, įsigijimÄ bei apmokėjimÄ už jas patvirtinančius dokumentus, sunaudotų medžiagų nuraÅ¡ymo aktus, paslėptų darbų patikrinimo aktus, kontrolines geodezines (iÅ¡pildomÄ sias) nuotraukas, inžinerinių sistemų bandymo aktus, įrengtų inžinerinių tinklų varžų matavimų protokolus (aktus), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pateiktÄ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ už 2015 m. gruodžio mėn. ir gaunamų bei iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrÄ už 2015 m. gruodžio mėn., iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos programos su detaliomis kiekvienos buhalterinės sÄ skaitos apyvartomis (aktyvumo ataskaitomis) už 2015 metus, tačiau Å¡is įpareigojimas liko neįvykdytas.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nei prieÅ¡ ginčijamos rangos sutarties sudarymÄ , nei po jos sudarymo ieÅ¡kovė jokių didelės vertės statybinių medžiagų pirkimų nevykdė, pirkimai iÅ¡ esmės apsiribojo kiekvienos įmonės veiklai įprastinių prekių ar paslaugų įsigijimu. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ginčo rangos sutartyje numatytų darbų negalėjo atlikti. Akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovė neturėjo reikiamų iÅ¡teklių ginčijamiems darbams atlikti.

13. Teismas pažymėjo, jog ginčo darbų realumÄ pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir į bylÄ Ä¯trauktas trečiasis asmuo UAB „Statra“. Teismas kritiÅ¡kai vertino subrangovės pateiktÄ sutartį, kadangi abiejų įmonių vardu jÄ pasirašė tas pats asmuo, o nurodyti statybos darbai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Teismas pažymėjo, kad tarp trečiojo asmens pateiktų dokumentų yra 2012 m. rugpjūčio 9 d. ir 2012 m. lapkričio 9 d. tarp UAB „Statra“ ir UAB „Fucus statyba“ sudarytos statybos rangos sutartys, kuriomis buvo susitarta dėl lauko ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimo darbų daugiabučiuose namuose Nr. 1-11, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir pagal kurias darbai pabaigti bei pasiraÅ¡ytas 2013 m. gruodžio 31 d. galutinis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas.

Teismas sprendė, kad tie pateikti įrodymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ginčo atveju vertinamas darbų, atliktų namuose Nr. 12,13, realumas.

14. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad ginčijami sandoriai bei dokumentai yra tariami, patvirtina ir ieÅ¡kovės mokesčių administratoriui 2016 m. sausio 22 d. pateikta PVM deklaracija už 2015 m. gruodžio mėn., iÅ¡ kurios matyti, kad prekių ir paslaugų tiekimo sandorių apmokestinamoji vertė sudarė tik 4 401 Eur, kai tuo tarpu vien ginčo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros suma be PVM yra 420 815,17 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė tik 2016 m. gegužės 10 d. pateikė mokesčių administratoriui patikslintÄ PVM mokesčio deklaracijÄ už 2015 m. gruodžio mėn., kurioje jau deklaruojama, kad prekių ir paslaugų tiekimo sandorių apmokestinamoji vertė (kai pridėtinės vertės mokestį iÅ¡skaito pirkėjas) yra lygi 425 216 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, tik ruoÅ¡dama ieÅ¡kinį atsakovei, patikslino PVM deklaracijÄ , siekdama sudaryti tikimybę jos realumu.

15. Teismas iÅ¡ statybų techninio prižiÅ«rėtojo paaiÅ¡kinimų ir specialisto iÅ¡vados nustatė, kad atsakovė negalėjo užsakyti lauko ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimo darbų daugiabučiuose namuose, taip pat sudaryti rangos sutarties su ieÅ¡kove, kadangi neturi ir niekada neturėjo jokių Å¡ių objektų statybÄ leidžiančių dokumentų, kad statybos leidimas statyti 11 daugiabučių namų buvo iÅ¡duotas UAB „Piliuona“, kuri 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarė statinio statybos valdymo sutartį su UAB „Fucus statyba“ ir Å¡i įmonė savo vardu bei lėšomis vykdė daugiabučių namų kvartalo statybos darbus, įskaitant ir daugiabučius namus Nr. 12 ir 13.

Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina tai, kad 2014 m. balandžio 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašė UAB „Fucus statyba“ savavaliÅ¡kos statybos aktÄ . Be to, atlikti lauko ir vidaus inžinerinių sistemų įrengimo darbus daugiabučiuose namuose (darbus, kuriuos deklaruoja atlikusi ieÅ¡kovė) UAB „Fucus statyba“ buvo nusamdžiusi generalinį rangovÄ UAB „Romvista“, kuris savo ruožtu sudarė subrangos sutartis su UAB „Adverna“, E. P. bei MB „Vlatas“.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė, jog ginčo darbus atliko būtent tie minėti subrangovai.

16. Teismas kritiÅ¡kai vertino teismo posėdyje apklausto R. L. paaiÅ¡kinimus. Pažymėjo, kad Å¡is asmuo akivaizdžiai yra suinteresuotas bylos baigtimi, vadovavo tiek ieÅ¡kovei, tiek trečiajam asmeniui, abiejų įmonių vardu pasiraÅ¡inėjo jų tarpusavyje sudaromus dokumentus, yra baustas baudžiamÄ ja tvarka už dokumentų klastojimÄ , Å¡io asmens parodymai nepagrįsti objektyviais duomenimis. Akcentavo aplinkybę, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovės vadovės pareigas ėjusi E. G. tvirtino nežinojusi apie sutartinius santykius su ieÅ¡kove bei neigė atsakovės dalinio atsiskaitymo su ieÅ¡kove faktus. Teismo vertinimu, atsiskaitymų fiktyvumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog ginčui aktualiu metu atsakovės kasoje nebuvo lėšų. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog ginčo darbus statybos objekte atliko trečiasis asmuo UAB „Statra“, nepatvirtino apklausti liudytojai.

17. Atsižvelgdamas į bylos procesinę baigtį, teismas sprendė, jog atlygintinos tik atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė atsakovės sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, o padaręs iÅ¡vadÄ , jog teisinės pagalbos iÅ¡laidos virÅ¡ija rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, jas sumažino iki 5 000 Eur sumos. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dar iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, jog bankroto administratorės atstovaujamos ieÅ¡kovės veiksmuose neįžvelgtini piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai, atsakovės praÅ¡ymÄ dėl baudos ieÅ¡kovei skyrimo atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 18. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Venecija LT“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „ELT valdymas“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteisti visas atsakovės UAB „Venecija LT“ pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 18.1. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį.

IÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kurios patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ija maksimalius užmokesčio už teisinę pagalbÄ dydžius. Ä®vertinus atsakovės pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai nevirÅ¡ijami. Teismas nenustatė aplinkybių, jog patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra neadekvačiai didelės. 18.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atsakovės patirtas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Pagal teismų praktikÄ atsakovės patirtos iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti dengiamos iÅ¡ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Nors byla buvo pradėta iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, ieÅ¡kovės bankroto administratorė turėjo pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga ir apsispręsti dėl tolimesnės bylos eigos. Priėmusi sprendimÄ tęsti pradėtÄ procesÄ , ieÅ¡kovės bankroto administratorė atsakinga už prieÅ¡ingos Å¡alies patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo BUAB „Statra“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Teismas neteisingai konstatavo, kad ginčo Å¡alių sudaryti sandoriai yra tariami. Teismo iÅ¡vados, esÄ pagal ginčijamus sandorius Å¡alys viena kitos atžvilgiu teisių ir pareigų neįgijo, nepagrįstos. Nustačius, kad ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu sudarė statybos subrangos sutartį, teismas turėjo vertinti, ar ginčijamus darbus atliko trečiasis asmuo.

Teismui Å¡ių aplinkybių neįvertinus, susiklostė situacija, kuomet trečiasis asmuo įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. 19.2. Trečiajam asmeniui atlikus statybos rangos darbus bei pateikus į bylÄ Ä¯rodymus, kurie patvirtina, kad trečiasis asmuo pirko medžiagas, užsakinėjo įvairias paslaugas, konstatuotina, jog buvo vykdoma ne tik ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis, bet ir ginčijama statybos rangos sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės. 19.3. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad darbai pagal ginčijamÄ sutartį buvo atliekami 2015 metais, nors byloje Å¡alys pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad darbai buvo atliekami 2014 metais.

Byloje pateikti paaiÅ¡kinimai, kad ginčo darbai objekte buvo atliekami 2014 metais, o ne 2015 metais, tačiau tik dėl nesÄ Å¾iningų atsakovę atstovaujančių asmenų kaltės sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2015 metais. 19.4. Teismas nevertino reikÅ¡mingo įrodymo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. balandžio 7 d. savavaliÅ¡kos statybos akto, kuris patvirtina, kad ginčo daugiabučiai buvo pradėti statyti dar 2013 metais. 19.5. Ä® bylÄ pateikta specialisto iÅ¡vada nėra tinkamas įrodymas, todėl teismas negalėjo ja remtis konstatuodamas ginčo sutarties negaliojimÄ .

Specialistas, atlikdamas jam pavestÄ užduotį, negalėjo peržengti savo srities specialiųjų žinių. Byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių iÅ¡vadÄ , jog ginčo darbus atliko atsakovės nurodyti rangovai, o ne trečiasis asmuo. Abejones dėl aplinkybės, jog statybos darbus ginčo objekte galėjo atlikti atsakovės nurodyti asmenys, kelia tai, kad nurodyti juridiniai asmenys yra registruoti toje pačioje vietoje, kur yra atsakovės buveinė. 19.6. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikÅ¡mę turinčių įrodymų.

Teismas vertino tik atsakovės pateiktus įrodymus, ignoruodamas ieÅ¡kovės pateiktų duomenų reikÅ¡mę. IÅ¡ teismo sprendimo motyvų nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino. 19.7. Teismo sprendimas visiÅ¡kai nemotyvuotas arba nepakankamai motyvuotas. Sprendimo motyvavimas apsiriboja ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrindų nurodymu ir atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinio perraÅ¡ymu. Teismas, aptardamas specialisto iÅ¡vadÄ , neargumentavo, kokiu pagrindu jis priėjo prie iÅ¡vados, jog trečiasis asmuo darbų ginčo objekte neatliko.

Toks teismo sprendimo motyvavimas sudaro prielaidas konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

20. Trečiasis asmuo BUAB „Statra“ apeliaciniame skunde suformulavo praÅ¡ymÄ byloje skirti ekspertizę.

21. IeÅ¡kovė BUAB „ELT valdymas“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Venecija LT“ ir trečiojo asmens BUAB „Statra“ apeliacinius skundus praÅ¡o atsakovės UAB „Venecija LT“ apeliacinį skundÄ atmesti, o trečiojo asmens BUAB „Statra“ apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas tokiais argumentais: 21.1. Teismas tinkamai įvertino tiek priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, tiek jų priteisimo bÅ«dÄ (patvirtinant atsakovės finansinį reikalavimÄ ieÅ¡kovės bankroto byloje).

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti tai, jog civilinė byla pradėta dar iki ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Bankroto administratorei nebuvo žinomos Å¡alis siejusių teisinių santykių aplinkybės, todėl ji Å¡alių ginÄÄ vertino buhalteriniais aspektais. Bankroto administratorei atsiėmus ieÅ¡kinį, bet kuris įmonės kreditorius galėtų bankroto administratorei pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį (dėl nepagrįstai atsiimto ieÅ¡kinio). 21.2. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus bei praÅ¡ymus, turėtų priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį teismo sprendimÄ .

22. Atsakovė UAB „Venecija LT“ atsiliepimu į trečiojo asmens BUAB „Statra“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 22.1. Teismas turėtų įvertinti trečiojo asmens įstojimo į bylÄ aplinkybes. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nė neužsiminė apie tai, kad ginčo darbus faktiÅ¡kai atliko trečiasis asmuo. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pradžioje neteigė, kad neturi dokumentų, pagrindžiančių atliktų darbų realumÄ (tokius dokumentus įpareigojo pateikti teismui), tačiau negalėdama jų pateikti laiku, aiÅ¡kino, kad Å¡ie yra kopijuojami.

Bet reikalauti dokumentai ir vėliau nebuvo pateikti teismui. IÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ ir tuo pagrindu R. L. nuÅ¡alinus nuo įmonės valdymo, UAB „Statra“ pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯stoti į bylÄ trečiojo asmens teisėmis. Tiktai Å¡iame praÅ¡yme buvo nurodyta nauja aplinkybė, jog ginčo darbus faktiÅ¡kai atliko UAB „Statra“. 22.2. Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad trečiasis asmuo bÅ«tų atlikęs darbus ginčo objekte. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pateikti dokumentai nesusiję su ginčo darbais.

Tiek R. L., tiek buvę BUAB „Statra“ darbuotojai paliudijo, kad trečiasis asmuo Å¡iame daugiabučių namų kvartale dirbo iki 2014 metų vidurio, nors į bylÄ trečiasis asmuo pateikė 2015 m. rugpjūčio 6 d. subrangos sutartį ir atliktų darbų aktÄ , pasiraÅ¡ytÄ 2015 metų gruodžio mėnesį. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino, kokiu tikslu reikėjo 2015 metais reikėjo sudaryti sutartis dėl 2014 metais atliktų darbų. 22.3. Nepagrįstas skundo argumentas, jog ginčijama sutartis galėjo bÅ«ti pripažinta negaliojančia, tik pripažinus negaliojančia ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudarytÄ subrangos sutartį.

Atsakovė nėra subrangos sutarties Å¡alis, todėl jai negali kilti pareigos trečiajam asmeniui pagal tÄ sutartį. 22.4. Apeliacinio skundo argumentas dėl savavaliÅ¡kos statybos akto reikÅ¡mės sprendžiant Å¡alių ginÄÄ nepagrįstas. 2014 m. balandžio 7 d. savavaliÅ¡kos statybos akte nėra fiksuota aplinkybių, kurios leistų teigti, kad ginčo darbai (lauko ir vidaus inžineriniai tinklai) suraÅ¡ant aktÄ buvo atlikti ar atliekami. 22.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuojama atsakovės pateikta specialisto iÅ¡vada.

Skunde nenurodyta, kokiu bÅ«du specialistas peržengė savo kompetencijos ribas. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, jog specialisto kompetencija yra pakankama. Nepagrįstas skundo argumentas, esÄ neįrodyta, kad ginčo darbus atliko kiti rangovai. Å ia aplinkybę iÅ¡samiai paaiÅ¡kina į bylÄ pateikti dokumentai, kurie atitinka liudytojų apklausos duomenis. 22.6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais be pakankamo pagrindo. Sandorių fiktyvumÄ papildomai patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, liudytojų duoti paaiÅ¡kinimai.

Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad fiktyvi buvo ne tik sutartis, bet ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra bei dalinio atsiskaitymo dokumentai. PaaiÅ¡kinimus dėl atsiskaitymų paneigė buvusi atsakovės vadovė. 22.7. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo nemotyvavimo neturi pagrindo. Teismo sprendimas tinkamai ir iÅ¡samiai motyvuotas. Sprendime nurodyti tiek faktiniai, tiek teisiniai argumentai. Sprendime pasisakyta dėl visų ieÅ¡kovės, atsakovės ir trečiojo asmens argumentų ir pateiktų įrodymų, įvertinti liudytojų parodymai.

Apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo motyvavimo trukumų yra subjektyvūs ir deklaratyvūs. Net tuo atveju, jeigu sprendimo motyvai nėra išsamūs, tai nelemia absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo.

23. Atsakovė UAB „Venecija LT“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl trečiojo asmens praÅ¡ymo byloje skirti ekspertizę.

24. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. lapkričio 20 d. gautas trečiojo asmens BUAB „Statra“ praÅ¡ymas dėl naujų įrodymų priėmimo ir teismo ekspertizės skyrimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl naujų įrodymų priėmimo ir praÅ¡ymo skirti ekspertizę 26. Trečiasis asmuo BUAB „Statra“ apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienÄ pateikė dokumentus, jo teigimu, patvirtinančius statybos darbų atlikimo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose faktÄ (iÅ¡ viso 265 lapai).

Trečiasis asmuo nurodė, kad įmonės bankroto administratorius šiuos dokumentus rado įmonės apskaitoje jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Trečiojo asmens nuomone, CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės išimtį leidžia taikyti dabartinis BUAB „Statra“ teisinis statusas.

27. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinis teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡tyrimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog trečiasis asmuo akivaizdžiai nesavalaikio naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės nemotyvuoja, nepagrindžia CPK 314 straipsnyje nurodytos iÅ¡imties taikymo sÄ lygų egzistavimo. Didelės apimties dokumentų pateikimo apeliaciniame procese bÅ«tinybė grindžiama deklaratyviais teiginiais, jog minėti dokumentai buvo rasti bankroto administratoriaus. Teisėjų kolegijos neįtikina tokia trečiojo asmens iÅ¡sakyta naujų įrodymų pateikimo aplinkybių versija.

Kita vertus, trečiasis asmuo praÅ¡yme tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai nurodo apie teikiamų dokumentų svarbÄ , kurios įtakoje esÄ kistų pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados. PraÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo pateikęs trečiasis asmuo iÅ¡samiai neargumentuoja pateiktų dokumentų ryÅ¡io su byloje sprendžiamu ginču, todėl Å¡ių naujų įrodymų poreikis ir reikÅ¡mė apeliaciniame teisme tampa tik nuspėjami. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog pateiktų įrodymų turinys neturi ryÅ¡io nei su Å¡ios bylos Å¡alių ginčo esme, nei su Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų turiniu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nauji įrodymai apeliaciniame procese pateikti pažeidžiant CPK 314 straipsnyje įtvirtintÄ draudimÄ , jog nesavalaikis jų priėmimas ir vertinimas apeliaciniame procese užvilkins bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija naujai pateiktus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina.

29. Trečiasis asmuo BUAB „Statra“ apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, todėl ji skirtina bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio teismo posėdžio dienÄ (2018 m. lapkričio 20 d.) trečiasis asmuo pateikė praÅ¡ymÄ skirti teismo ekspertizę, kurios metu bÅ«tų nustatyta, ar ieÅ¡kovė BUAB „ELT valdymas“ ir (ar) trečiasis asmuo BUAB „Statra“ ir (arba) atsakovės nurodyti kiti asmenys galėjo atlikti statybos darbus pagal pateiktÄ dokumentacijÄ .

Trečiojo asmens aiÅ¡kinimu, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ kilo specialiųjų žinių poreikis nustatyti (identifikuoti) pagal pateiktus dokumentus ginčo objekte darbus atlikusį subjektÄ . Trečiasis asmuo nurodė, jog netenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pirmosios instancijos teisme skirti ekspertizę, buvo suvaržytos Å¡alies procesinės teisės. Atsakovė UAB „Venecija LT“ pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimÄ dėl trečiojo asmens pareikÅ¡to praÅ¡ymo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teisme įstatymo reikalavimus atitinkantis procesinis praÅ¡ymas nebuvo suformuluotas, o trečiojo asmens keliamas klausimas nereikalauja specialiųjų žinių.

30. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslÄ â€“ teisingai ir tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai).

CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiÅ¡kia, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Eksperto iÅ¡vada nepriskirtina tokioms iÅ¡imtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobÅ«dį, taip pat įvertina galimÄ Ä¯takÄ teisingam bylos iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

31. Nagrinėjamoje byloje tiek ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme, tiek trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme, praÅ¡ydami skirti ekspertizę siekė identifikavimo asmens, pagal byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ginčo objekte atlikusio statybos darbus. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės pozicijai, jog toks klausimas nereikalauja specialiųjų žinių. Byloje esančius įrodymus vertina bylÄ nagrinėjantis teismas, o ne teismo ekspertas. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė jau buvo pareiÅ¡kusi iÅ¡ esmės tapatų praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 9 d.

žodine nutartimi praÅ¡ymo netenkino. Kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo argumentais ekspertizės skyrimo klausimu, su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ neskirti ekspertizės pripažįsta motyvuotu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog trečiasis asmuo praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo iÅ¡ esmės grindžia į bylÄ pateiktų specialisto iÅ¡vadų ydingumu. Specialisto iÅ¡vadų ydingumas iÅ¡samiai komentuojamas trečiojo asmens apeliaciniame skunde, tačiau nesutikimas su Å¡iuo byloje esančiu ir raÅ¡ytinio įrodymo reikÅ¡mę turinčiu dokumentu savaime nelemia ekspertinio tyrimo poreikio.

Juolab kad tokio turinio tyrimas nereikalauja specialiųjų žinių. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, praÅ¡ymas apeliacinės instancijos teisme skirti atlikti ekspertizę aiÅ¡kiai neatitinka trečiojo asmens suformuluoto apeliacinio skundo dalyko – dėl materialiųjų ir procesinių teisės normų pažeidimo perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apibendrinusi tai, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teisme praÅ¡ymas paskirti ekspertizę buvo atmestas pagrįstai, o trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose papildomai nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šį procesinį veiksmÄ (ekspertizės skyrimÄ ) atlikti teismo sprendimo apeliacinės kontrolės metu, todėl trečiojo asmens praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės atmeta.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog neturėtų bÅ«ti toleruojamas toks Å¡alies procesinis elgesys, kai ji pateikia praÅ¡ymus teismo posėdžio dienÄ . Toks procesinis elgesys taip pat neatitinka proceso ekonomiÅ¡kumo bei koncentruotumo principų (CPK 7 straipsnis), pagal kuriuos dalyvaujantys byloje asmenys privalo rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų įrodymai ir atsikirtimai.

33. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinis teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų iÅ¡taisymui. Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo 34. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis).

Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ , t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad egzistuoja Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.

37. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės – pareiga įrodyti sandorio tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje. IeÅ¡kovui praÅ¡ant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytÄ tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

38. IeÅ¡kovė BUAB „ELT valdymas“ pirmosios instancijos teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Venecija LT“ 290 815,17 Eur, skolÄ , 26 173,37 Eur delspinigių ir procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovės) 2015 m. liepos 7 d. sudaryta statybos rangos sutartimi, atsakovei iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, darbų priėmimo - perdavimo aktais, pažyma apie atliktų darbų vertę. IeÅ¡kovė Å¡ių įrodymų pagrindu tvirtino atsakovės užsakymu atlikusi lauko ir vidaus inžinerinių tinklų statybos (įrengimo) darbus daugiabučiuose namuose Nr. 12 ir 13, esančiuose (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, kad rangos darbai buvo atlikti, tačiau atsakovė, atlikusi dalinį mokėjimÄ , liko skolinga praÅ¡omas priteisti sumas.

39. Atsakovė UAB „Venecija LT“ su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, tvirtindama, jog realūs sutartiniai santykiai ginčo šalių niekada nesiejo, tarpusavio įsipareigojimų ginčo šalys viena kitai neturėjo. Atsakovė tvirtino, kad sandoriai ir dokumentai, kuriais ieškovė grindė ieškinį, yra fiktyvūs, todėl priešieškiniu prašė pripažinti juos negaliojančiais.

40. Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino – pripažino negaliojančiais Å¡alių sudarytÄ rangos sutartį, jos pagrindu iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , atliktų darbų aktus, pažymÄ apie atliktų darbų vertę bei kasos pajamų orderius. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas konstatavo, jog prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovės ginčyti sandoriai buvo tariami (fiktyvÅ«s), Å¡alių nesiejo realÅ«s sutartiniai santykiai, o statybos darbus ginčo objekte atliko ne ieÅ¡kovė ar jos praÅ¡ymu trečiasis asmuo (subrangovė) BUAB „Statra“, bet kiti subrangovai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ir dalinis atsiskaitymas už darbus tarp Å¡alių buvo imituotas.

41. Trečiasis asmuo BUAB „Statra“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Å¡alių sudaryti sandoriai yra tariamieji. Apelianto teigimu, teismo iÅ¡vados, jog pagal ginčijamus sandorius Å¡alys viena kitos atžvilgiu teisių ir pareigų neįgijo, esÄ nepagrįstos. Apeliantas tvirtino, jog bÅ«tent jis pagal su ieÅ¡kove sudarytÄ subrangos sutartį statybos objekte atliko ginčijamus darbus. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad trečiasis asmuo pirko medžiagas, užsakinėjo įvairias paslaugas, todėl turėjo bÅ«ti konstatuota, jog tokiu bÅ«du buvo vykdoma ne tik ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis, bet ir ginčijama statybos rangos sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės. Be to, trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad darbai pagal ginčijamÄ sutartį turėjo bÅ«ti atliekami 2015 metais.

Byloje buvo pateikti paaiÅ¡kinimai, kad ginčo objekte darbai buvo atliekami 2014, o ne 2015 metais, tačiau tik dėl nesÄ Å¾iningų atsakovę atstovaujančių asmenų kaltės sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2015 metais. Teisėjų kolegija, apibendrinusi Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį, jog trečiasis asmuo ginčija teismo atlikto įrodymų vertinimo proceso teisėtumÄ . Kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto reiÅ¡kiama pozicija.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

43. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinusi trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, Å¡io teismo iÅ¡dėstytų motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys tirtų sandorių sudarymo (ne) teisėtumÄ , teismo nebuvo įvertinti.

44. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, sutinka su šio teismo išvadomis dėl sandorių, kuriais buvo grindžiamas ieškovės ieškinys bei kuriuos atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais, tariamumo.

45. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad po ginčijamų sandorių sudarymo atsakovė 2016 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu „Dėl fiktyvių sandorių su UAB „ELT valdymas“ kreipėsi į ieÅ¡kovę, nurodydama, jog atsakovė jokių darbų iÅ¡ ieÅ¡kovės niekada neužsakinėjo, jų nepriėmė ir už juos neatsiskaitinėjo, todėl ieÅ¡kovės pateikti dokumentai (jais grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai) yra fiktyvÅ«s ir jie nebus įtraukti į atsakovės apskaitÄ . Po minėto raÅ¡to iÅ¡siuntimo 2016 m. birželio 28 d. tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo Å¡alys patvirtino, kad jokių tarpusavio įsiskolinimų nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatęs Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių nesiejo realÅ«s prievoliniai santykiai. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mės nepaneigia įrodymais nepatvirtinta ieÅ¡kovės pozicija, esÄ Å¡Ä¯ aktÄ ieÅ¡kovės atstovas pasirašė suklaidintas atsakovės. Buvęs ieÅ¡kovės vadovas, apklaustas teismo posėdyje, nepateikė iÅ¡samių ir logiÅ¡kų paaiÅ¡kinimų, pateisinančių tokį elgesį (veiksmÄ ).

To suinteresuoto asmens deklaratyviai iÅ¡kelta versija aiÅ¡kiai nėra pakankama raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytoms aplinkybėms paneigti. Be to, Å¡iame kontekste yra reikÅ¡mingi ir ginčui aktualiu metu atsakovės vadovės pareigas ėjusios E. G. paaiÅ¡kinimai, kurie iÅ¡ esmės patvirtina sandorių fiktyvumÄ ir ginčo darbų atlikimo imitavimÄ . Apeliaciniu skundu nepaneigiamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog ir dalinis atsakovės atsiskaitymas su atsakove už tariamai atliktus darbus buvo imituotas.

46. Pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nepateikė reikalautų duomenų, pagrindžiančių statybos objekte sunaudotų medžiagų įsigijimÄ , panaudojimÄ , apmokėjimÄ už įgytas medžiagas, duomenų, pagal kuriuos privalomai turėjo bÅ«ti fiksuojama darbų eiga (procesas), taipogi neleidžia daryti prielaidos, jog ginčijami darbai statybos objekte iÅ¡ tiesų buvo atlikti ieÅ¡kovės. Juolab kad mokesčių administratoriaus pateikta informacija patvirtina aplinkybę, jog ginčui aktualiu metu ieÅ¡kovė nevykdė tokios apimties Å«kinės veiklos, jog ieÅ¡kovės tuo metu turėti materialiniai ir darbo jėgos iÅ¡tekliai ginčo darbams atlikti buvo aiÅ¡kiai nepakankami.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ pagrįstai akcentuoja trečiojo asmens įsitraukimo į bylos procesÄ aplinkybes. IÅ¡ties, bylos nagrinėjimo pradiniame etape ieÅ¡kovė tvirtino pati atlikusi ginčo darbus, o apie subrangos sutartį, sudarytÄ su trečiuoju asmeniu, nebuvo nurodyta. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme buvo įpareigota pateikti darbų atlikimo faktÄ pagrindžiančius įrodymus ir tam iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo, o tik iÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , teismui buvo pateikta su trečiuoju asmeniu sudaryta rangos sutartis.

Trečiajam asmeniui įstojus į bylos procesÄ , ieÅ¡kovės pozicija byloje esmingai pasikeitė, ėmus tvirtinti, jog faktiÅ¡kai darbus ginčo objekte atliko trečiasis asmuo pagal subrangos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, esančių raÅ¡ytinių įrodymų kontekste toks ieÅ¡kovės pozicijos pasikeitimas sukelia pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens įrodinėjamų aplinkybių. Juolab kad byloje nustatyta, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek trečiasis asmuo buvo kontroliuojami to paties fizinio asmens.

Toks ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sÄ sajumas verčia stipriai abejoti dėl subrangos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių realumo. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius statybos darbų vykdymÄ . Tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens nurodyti statybos darbai nesusiję su Å¡alių ginčo dalyku Å¡ioje byloje, kadangi tie darbai atlikti ne Å¡iam konkrečiam ginčui aktualiu metu ir ne tame darbų objekte.

Šios teismo išvados trečiasis asmuo nepaneigė.

48. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ statybų techninio prižiÅ«rėtojo paaiÅ¡kinimų ir pateiktos specialisto iÅ¡vados nustatė, kad atsakovė negalėjo užsakyti lauko ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimo darbų daugiabučiuose namuose, taip pat sudaryti rangos sutarties su ieÅ¡kove, kadangi neturi ir niekada neturėjo jokių Å¡ių objektų statybÄ leidžiančių dokumentų; statybos leidimas statyti 11 daugiabučių namų buvo iÅ¡duotas UAB „Piliuona“, kuri 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarė statinio statybos valdymo sutartį su UAB „Fucus statyba“ ir Å¡i įmonė savo vardu bei lėšomis vykdė daugiabučių namų kvartalo statybos darbus, įskaitant ir daugiabučius namus Nr. 12 ir 13.

Be to, atlikti lauko ir vidaus inžinerinių sistemų įrengimo darbus daugiabučiuose namuose UAB „Fucus statyba“ pasamdė generalinį rangovÄ UAB „Romvista“, kuris savo ruožtu sudarė subrangos sutartis su UAB „Adverna“, E. P. bei MB „Vlatas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame teisme teiktais argumentais nebuvo paneigtas faktas, jog ginčo darbus atliko ne ieÅ¡kovė ir (ar) trečiasis asmuo, o kiti nurodyti subrangovai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Abejonių nekelia ir specialisto išvadų turinys. Apskųsto sprendimo motyvai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas specialisto išvadoms teikė rašytinio įrodymo reikšmę, todėl nėra pagrindo vertinti trečiojo asmens skunde išsakytų abejonių dėl pateiktų išvadų ekspertinės reikšmės. Kartu su išvadomis pateikti duomenys neleidžia abejoti ir specialisto kompetencija, juolab kad specialisto išvadų pagrįstumas buvo įvertintas kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Analizuojamu atveju svarbu yra tai, jog aplinkybė, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo ginčo darbų neatliko, buvo nustatyta kitų įrodymų pagrindu. Tuo tarpu specialisto išvados tik patvirtina teismo nustatytas aplinkybes dėl sandorių fiktyvumo, kadangi jose (išvadose) identifikuojami darbus ginčo statybos objekte atlikę konkretūs rangovai ir subrangovai.

49. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas pagal esančius įrodymus turėjęs pritarti bylos nagrinėjimo metu pateiktam aiÅ¡kinimui, jog darbai ginčo objekte buvo atlikti 2014 metais ir tik dėl nesÄ Å¾iningų su Å¡iais darbais susijusių asmenų veiksmų kilo bÅ«tinybė sandorius dėl Å¡ių darbų sudaryti (įforminti) 2015 metais. Kolegija tokį argumentÄ pripažįsta objektyviais duomenimis nepagrįsta ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens gynybine versija.

Viena vertus, tokia versija savaime patvirtina ginčijamų sandorių ir jų pagrindų sudarytų dokumentų fiktyvumÄ , kadangi tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pripažįstama, kad jokie darbai pagal ginčijamÄ rangos sutartį faktiÅ¡kai nebuvo vykdomi ir jokių teisinių pasekmių neatsirado. Kita vertus, akivaizdu, jog tokia versija trečiajam asmeniui yra paranki tuo, jog jo pateikti įrodymai iÅ¡ tiesų patvirtina, jog 2014 metais jis atliko darbus gyvenamųjų namų kvartale, kuriame yra ir ginčo statybų objektas.

Tačiau atlikus nuodugnų Å¡ių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , nustatyta, kad pateikti įrodymai neturi nieko bendra su ginčo objektu. Apeliaciniame skunde tokia versija tik pakartojama, tačiau niekaip nepaneigiamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu. Pritartina atsakovės atsikirtimui dėl trečiojo asmens akcentuojamo įrodymo – savavaliÅ¡kos statybos akto reikÅ¡mės. 2014 m. balandžio 7 d. savavaliÅ¡kos statybos akte nėra fiksuota aplinkybių, kurios leistų teigti, kad ginčijami darbai suraÅ¡ant tÄ aktÄ buvo atlikti ar atliekami, juolab kad atlikti ar atliekami trečiojo asmens.

50. Apeliantas nurodė, jog nustačius, kad ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu sudarė subrangos sutartį, teismas turėjo vertinti, ar ginčijamus darbus atliko trečiasis asmuo. Jo nuomone, teismui Å¡ių aplinkybių neįvertinus, susiklostė situacija, kuomet trečiasis asmuo įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nei ieÅ¡kovė, nei jos neva pasitelktas subrangovas – trečiasis asmuo darbų pagal ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ tariamÄ jÄ rangos sutartį (be kita ko, ir pagal ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens subrangos sutartį) neatliko, todėl nėra pagrindo pritarti trečiojo asmens argumentui, jog ginčijamų sandorių teisėtumÄ ir realumÄ esÄ patvirtina aplinkybė, kad ginčo darbus atliko trečiasis asmuo.

Tokia teisėjų kolegijos nuostata įgalina nepagrįstu pripažinti apelianto teiginį, jog apskųstuoju teismo sprendimu sukeltos teisinės pasekmės neva leidžia trečiajam asmeniui reikÅ¡ti tiesioginį reikalavimÄ atsakovei. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės ir trečiojo asmens nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, tokia trečiojo asmens pozicija stokoja teisinės argumentacijos. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta teisingomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, jog ginčijami sandoriai bei jų pagrindu sudaryti dokumentai yra tariami (fiktyvÅ«s), todėl teismas pagrįstai juos pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento.

51. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikšmę turinčių įrodymų, jog vertino tik atsakovės pateiktus įrodymus, ignoruodamas ieškovės pateiktų duomenų reikšmę, jog iš sprendimo motyvų nėra aišku, kokiu pagrindu teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos įrodymų visumos vertinimu.

Apelianto įtarimai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo spragų apskųsto sprendimo apeliacinės kontrolės metu nepasitvirtino. Aplinkybė, jog teismo motyvuose paminėti ne visi įrodymai, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog priimant sprendimÄ jie liko neįvertinti. Teismas aiÅ¡kiai identifikavo Å¡alių ginÄÄ , kurio ypatumas pasireiÅ¡kia tuo, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai buvo grindžiami iÅ¡imtinai tais sandoriais, kuriuos atsakovė ginčijo prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Akivaizdu, jog pripažinus negaliojančiais prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčytus sandorius (dokumentus), neliko sÄ lygų ieÅ¡kinio pagrįstumui vertinti, tad patenkinęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismas nebeturėjo pareigos atlikti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio reikalavimų vertinimÄ .

52. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba nepakankamai motyvuotas. Jo nuomone, tai leidžia konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegija su Å¡iais teiginiais nesutinka.

53. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo, praÅ¡ymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo iÅ¡dėstytų argumentų pakankamumo turi bÅ«ti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbÅ«s, jog dėl jų galėjo bÅ«ti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstojo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ dėl Å¡alių pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo 54. Teismas pagal bylos baigtį sprendė, jog atlygintinos tik atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė atsakovės sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, o padaręs iÅ¡vadÄ , jog atsakovei teiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidos virÅ¡ija rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio už tokias paslaugas dydžius, jas sumažino iki 5 000 Eur sumos.

55. Atsakovė UAB „Venecija LT“ apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „ELT valdymas“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteisti visas atsakovės UAB „Venecija LT“ pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai sumažino atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydį. Atsakovės teigimu, iÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kurios iÅ¡ patirtų iÅ¡laidų virÅ¡ija maksimalius užmokesčio dydžius. Pasak atsakovės, iÅ¡ pateiktų įrodymų akivaizdu, kad maksimalÅ«s dydžiai nevirÅ¡ijami. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

56. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo sprendimo dalį dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumažinimas buvo grindžiamas formaliu nurodymu į teisės aktÄ , kuriame numatyti maksimalÅ«s priteistini užmokesčio už teisines paslaugas dydžiai. Tačiau nepakankamas Å¡ios sprendimo dalies motyvavimas nelemia jos (sprendimo dalies) neteisėtumo. Teisėjų kolegija, iÅ¡samiai įvertinusi atsakovės pateiktų Å¡ios rÅ«Å¡ies iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų turinį, neturi pagrindo keisti apskųsto sprendimo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžio.

57. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nurodyta, kad Å¡ios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį. Atskirų teisinių paslaugų užmokesčio maksimalÅ«s dydžiai nurodyti Rekomendacijų 8.1 – 8.20 punktuose. 2018 m. birželio 14 d.

PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje fiksuotų atsakovei suteiktų teisinių paslaugų didžioji dalis įkainių yra artimi Rekomendacijose nurodytiems (maksimaliems) užmokesčio dydžiams ir jų nevirÅ¡ija. Tačiau tuos dydžius virÅ¡ija įkainiai teisinių paslaugų, susijusių su 2017 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžiu (susipažinimas su procesiniu dokumentu, pasirengimas teismo posėdžiui ir dalyvavimas jame – sÄ skaitos 11 eilutė), su 2018 m. sausio 31 d. teismo posėdžiu (pasirengimas ir dalyvavimas – sÄ skaitos 13 eilutė), su 2018 m. balandžio 20 d. teismo posėdžiu (pasirengimas ir dalyvavimas – sÄ skaitos 14 eilutė), su 2018 m. birželio 15 d. teismo posėdžiu (baigiamosios kalbos parengimas, pasiruoÅ¡imas teismo posėdžiui ir dalyvavimas jame – sÄ skaitos 14 eilutė).

Įvertinusi šios rūšies teisinėms paslaugoms taikytinus maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.19, 8.20 punktai), teisėjų kolegija sprendžia, jog šie maksimalūs dydžiai buvo viršyti 374 Eur suma.

58. Rekomendacijų 1 punkte nurodyta, kad Å¡ios Rekomendacijos apibrėžia civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį. Tačiau vien aplinkybė, kad Rekomendacijose nurodyti maksimalÅ«s dydžiai nevirÅ¡ijami (ar kaip nagrinėjamu atveju – virÅ¡ijami nežymiai) neteikia pagrindo manyti, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti bÅ«tent tokio (maksimalaus) dydžio iÅ¡laidas. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. IÅ¡vardinti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į byloje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobÅ«dį, gali sudaryti pagrindÄ priteisti ir mažesnį iÅ¡laidų atlyginimÄ , net jeigu jis ir nesiektų Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio.

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumÄ , atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teisme laikÄ ir kt.), sprendžia atsakovės naudai priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisines paslaugas dydį sumažinti iki 5 000 Eur sumos, kuri apskųstuoju sprendimu ir yra priteista atsakovės naudai. Nors pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, tačiau tai nesudaro pagrindo jÄ keisti.

60. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas be pagrindo atsakovės patirtų iÅ¡laidų atlyginimo nepriteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Teisėjų kolegija, sutikdama su Å¡iuo skundo argumentu, pažymi, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktikÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ bankrutuojančios įmonės.

61. Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiÅ¡kia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto iÅ¡saugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikÅ¡tų reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iÅ¡ Å¡ios veiklos atsiradusios iÅ¡laidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidų, kurių sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas (Ä®BÄ® 26 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

62. Atsakovės iÅ¡laidų atsiradimÄ lėmė ieÅ¡kovės, kuriai bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Aplinkybė, jog ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dar iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, neatleidžia bankrutuojančios įmonės nuo pareigos prieÅ¡ingos Å¡alies patirtas iÅ¡laidas atlyginti iÅ¡ bankroto administravimui skirtų lėšų. Pritartina atsakovės argumentui, jog ieÅ¡kovės bankroto administratorė, susipažinusi su įmonės dokumentais, juos įvertinusi atsakovės nurodytų aplinkybių kontekste, galėjo priimti sprendimÄ nebetęsti teisminio ginčo.

Å ia teise bankroto administratorė nepasinaudojo ir tai lėmė atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ (padidėjimÄ ). Nepateisintini ieÅ¡kovės bankroto administratorės paaiÅ¡kinimai, jog jai nebuvo žinomos visos ginčo aplinkybės, jog ieÅ¡kinio atsisakymo atveju jai galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kovės kreditorių ieÅ¡kinys. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija tikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atlygintinos iÅ¡ BUAB „ELT valdymas“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Dėl bylos procesinės baigties 63. Kiti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

64. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , savo iÅ¡vadas pagrindė bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais ir priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ . Apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį nuoroda dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , jo rezoliucinę dalį papildant nurodymu, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venecija LT“ naudai priteistos 5 052 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ELT valdymas“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Teisėjai Artūras Driukas Romualda Janovičienė Gintaras Pečiulis