892e25ba-644c-4f77-a6df-bb0a2c1b52aa · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-170-544/2022 teisėjas Vytautas Kalnius Proceso Nr. 2-08-3-05200-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.8.10.; 2.6.16.9.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 15 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9401-1137/2021 pagal ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

V. dėl skolos, netesybų pagal sutartį priteisimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. V. 665,16 Eur skolÄ , 598,64 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 28 Eur žyminį mokestį, 121 Eur patirtas iÅ¡laidas už procesinių dokumentų parengimÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes atsakovė 2020 m. vasario 26 d. nuomos sutartyje numatytais terminais ir tvarka tinkamai neįvykdė įsipareigojimų ieÅ¡kovei.

Prašė teismo priimti sprendimÄ už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės J. V. ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ naudai 665,16 Eur skolÄ , 53,88 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo už akių visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

3. Teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas priimti sprendimÄ už akių.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2020 m. vasario 26 d. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo perduotas laikinai valdyti ir naudotis kilnojamasis daiktas – televizorius Philips 55PUS6554/12-FZ1A1941080109, o atsakovė įsipareigojo visÄ sutarties laikotarpį (24 mėnesius) mokėti 34,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais su galimybe pasibaigus sutarčiai įsigyti iÅ¡nuomotÄ daiktÄ už 1 Eur. Pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ . IeÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 16 d. siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ apie kreditoriaus pasikeitimÄ po reikalavimo perleidimo.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai, nuomos mokesčių nemokėjo, į ieÅ¡kovės siųstÄ raginimÄ atsiskaityti nereagavo, prieÅ¡taravimų per nustatytÄ terminÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimų ar jų dydžio nereiÅ¡kė, dėl to tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 665,16 Eur dydžio skolÄ .

6. Vertindamas delspinigių dydį teismas atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių aplinkybių turinti ribotas galimybes sudarant sutartį tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, taip pat įvertino tai, jog ieÅ¡kovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais. Konstatavo, kad praÅ¡omi priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1 ? 0,2 procento už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , kas sudaro 36,5 – 73 procentus per metus.

7. Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius (toliau – VKÄ®). Todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 598,64 Eur delspinigių tenkino iÅ¡ dalies, priteistinus delspinigius sumažindamas iki 53,88 Eur (598,64 Eur × 0,05 proc. / 100 proc. × 180 d.). III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo už akių dalį ir iÅ¡ atsakovės J. V. ieÅ¡kovei priteistus delspinigius padidinti iki 598,64 Eur bei atitinkamai perskirstyti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Nurodo, kad teismas, remdamasis silpnesniosios sandorio Å¡alies interesų apsaugos doktrina bei sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydį, todėl nepagrįstai juos sumažino nuo praÅ¡omų priteisti 598,64 Eur iki 53,88 Eur. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ .

Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos. Nagrinėjamu atveju teismas sutartines netesybas sumažindamas beveik 10 kartų, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ nustatyti atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

10. Teigia, jog teismas, nustatydamas priteistinų netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kai ieÅ¡kovė prašė priteisti delspinigius tik už 180 dienų. Mano, jog teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieÅ¡kovė po reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paÅ¡tu atsakovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

11. Tvirtina, jog ieÅ¡kovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), numatyta delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nėra neprotingai didelė, todėl nebuvo pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę ieÅ¡kovei, todėl ji ir turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinis skundas atmetamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovė J. V. (nuomininkė) 2020 m. vasario 26 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotoja perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį televizorių Philips 55PUS6554/12-FZ1A1941080109, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovė įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 24 mėnesių terminÄ , mokant kas mėnesį 34,99 Eur nuomos mokestį.

Atsakovei savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė 2020 m. spalio 11 d. sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė. Atsakovė pagal sutartį liko skolinga 665,15 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieÅ¡kovės 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimÄ pagal sutartį.

Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimÄ atsakovė buvo informuota 2020 m. lapkričio 16 d. praneÅ¡imu.

16. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 598,64 Eur delspinigių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad praÅ¡omi priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, baudinio pobÅ«džio, neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, nes atsakovė yra vartotoja, sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du, neturėdama patirties ir specialių žinių, turėdama ribotas galimybės derėtis dėl sutarties standartinių sÄ lygų, be to, konstatavo, kad ieÅ¡kovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas delspinigių priteisimo pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį klausimÄ , nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , todėl nepagrįstai juos sumažino.

17. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali bÅ«ti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis.

18. Pažymėtina, jog teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybas, mažinti jas iki protingos ribos tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iÅ¡ kriterijų gali bÅ«ti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pavyzdžiui, VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu – pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės reikalautas priteisti delspinigių dydis atitinka VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ 180 dienų maksimaliÄ trukmę, tačiau VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nurodomas ir maksimalus delspinigių dydis – 0,05 procentai už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ . Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktÄ (televizorių) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga.

Akivaizdu, kad apeliantė nesilaikė VKÄ® vartotojÄ ginančio orientacinio reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procentų už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantės praÅ¡omas priteisti delspinigių dydis yra neprotingai didelis, baudinio pobÅ«džio, nesÄ Å¾iningas, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės Å¡alies, interesus. Apeliantė į bylÄ nepateikė įrodymų, jog bÅ«tų patyrusi daugiau nuostolių, nei praÅ¡omi priteisti delspinigiai.

Apeliantė taip pat neginčija, kad sutartis buvo sudaryta pagal pradinės kreditorės iÅ¡ anksto paruoÅ¡tas sÄ lygas ir atsakovė iÅ¡ esmės neturėjo galimybių derėtis dėl atskirų sutarties sÄ lygų, taip pat ir dėl delspinigių dydžio. Ä®statyme įtvirtinta teismo teisė mažinti delspinigių dydį savaime nepažeidžia sutarčių laivės principo, nors Å¡alys yra laisvos susitarti dėl jų sudaromos sutarties nuostatų, tuo pačiu jų sudaromos sutarties nuostatos turi atitikti imperatyvias įstatymų nuostatas, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tų neteisinga priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės 598,64 Eur dydžio delspinigius dar ir dėl to, kad jie sudaro beveik visÄ praÅ¡omos priteisti 665,16 Eur skolos dydį bei virÅ¡ija atsakovės įsigyto daikto vertę sutarties pasiraÅ¡ymo metu (519 Eur).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siÅ«lomas sÄ lygas. Dėl Å¡ių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesai turi bÅ«ti ginami teismo iniciatyva, nes Å¡ios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas prieÅ¡tarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo) ir bÅ«tų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieÅ¡kovės nuostoliams.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas aiÅ¡kiai per dideliu, pažeidžiančiu vartotojos, kaip silpnesnės Å¡alies interesus, pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio Å«kine – komercine veikla, interesus, todėl pagrįstai sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės praÅ¡omas 180 dienas. Toks delspinigių dydis užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nesuteikia nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo, atitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria sumažintas apeliantės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydis, paliekama nepakeista.

23. Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vieningÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Å io kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017).

Apeliaciniame skunde apeliantė mini Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021, kurioje nuspręsta, jog pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažindamas deÅ¡imt kartų iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs esamÄ susiformavusiÄ apygardos teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3026-661/2021;

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-704-425/2021; Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-720-372/2021; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-254/2022 ir kt.), sprendžia, kad nėra pagrindo remtis apeliantės nurodoma nutartimi ir laikyti jÄ formuojančia vieningÄ teismų praktikÄ .

24. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, taip pat nėra tenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliantei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti, apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai sumažintos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, kaip tai ir numato įstatymas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iÅ¡ esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

26. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinį tenkindamas iÅ¡ dalies, pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

27. Apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėja Ramunė Čeknienė