892a824d-4ac8-4e63-b67d-9ca85fa6d1e9 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1342-642/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00424-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugsėjo 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Profileksas“ ieÅ¡kinį atsakovui U-LEAD AB, dėl skolos ir delspinigių priteisimo, iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : 1. 2019 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ , kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 69842 Eur skolÄ , 4671,76 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovo skola ieÅ¡kovei susidarė pagal 2017 m. kovo 10 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas ieÅ¡kinyje nurodytas U-LEAD AB, kurios juridinio asmens buveinės adresas – (Å vedija). Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atsisakytinas priimti. Dėl teismo pareigos nustatyti ginčo jurisdikcijÄ Â 3.   Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Teisė kreiptis į teismÄ , kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ numato Civilinio proceso kodeksas ir tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

4. Kadangi teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, pagal nacionalinę teisę teismas paprastai jurisdikcijÄ patikrina jau bylos iÅ¡kėlimo metu. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡keldamas bylÄ , teismas turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Nustatęs, kad pateiktas ieÅ¡kinys jam teismingas, teismas jį priima. Ir prieÅ¡ingai, nustatęs, kad pareikÅ¡ti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

5. Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja CPK VII dalies nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad Å¡io kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip, t. y. jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje iÅ¡spręsti teismingumo klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje. Remiantis CPK 782 straipsniu, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo iÅ¡spręsti jurisdikcijos klausimÄ ex officio (savo iniciatyva). Teismas, gavęs ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu, turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė sutartis, tarptautinė daugiaÅ¡alė sutartis, Europos SÄ jungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

6.  Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo U-LEAD AB, kurios juridinio asmens buveinės adresas – Å vedija. Atsakovas, kurio buveinė yra Europos SÄ jungos (toliau – ES) valstybėje narėje Švedijos Karalystėje, taigi Å¡is ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementÄ . Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos ES valstybėms narėms, yra iÅ¡dėstytos Reglamente, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos Reglamento nuostatos.

Dėl prievolės įvykdymo vietos 7. ES teisės normos, reglamentuojančios specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles sutartinių santykių srityje, iÅ¡dėstytos Reglamento II skyriaus 2 skirsnio „Specialioji jurisdikcija” 7 straipsnio 1 punkte. Å ios teisės normos papildo bendrÄ jį principÄ , kad bylos asmenims turi bÅ«ti keliamos jų nuolatinės gyvenamosios arba įsisteigimo vietos teisme ir yra pagrįstos glaudaus sutarties ir sprendimÄ turinčio priimti teismo ryÅ¡io buvimu.

Paminėtų taisyklių pasirinkimas priklauso nuo ieškovo. Taigi taikant šias taisykles, atsakovui byla gali būti iškelta ir vietos, kurioje nagrinėjama prievolė, kuria grindžiamas ieškinys, buvo ar turi būti įvykdyta, teisme, preziumuojant, kad šis teismas yra su sutartimi glaudžiai susijęs (ESTT 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo Color Drack, C-386/05, 22, 23 punktai).

8. Dėl ginčo teismingumo pagal prievolės įvykdymo vietÄ Reglamento 7 straipsnio 1 punkto a papunktis numato, kad bylose, kylančiose iÅ¡ sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys kitoje valstybėje narėje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. 9. Reglamento 7 straipsnio 1 punkto b papunktyje yra apibrėžta prievolės įvykdymo vieta, kuri taikoma, jeigu nesusitarta kitaip, prekių pardavimo ir paslaugų teikimo atvejais. Siekiant užtikrinti teisminės jurisdikcijos taisyklių suvienodinimÄ ir nuspėjamumÄ , Reglamentas bylose, kylančiose iÅ¡ prekių pardavimo sutarčių, atskirai apibrėžia ryÅ¡io su bylÄ nagrinėjančiu teismu kriterijų, t. y. nustato, kad parduodant prekes prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, į kuriÄ prekės buvo arba turėtų bÅ«ti pristatytos pagal sutartį (7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmoji įtrauka).

10. IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį Klaipėdos apygardos teismui, t.y. Lietuvos teismui, bylos teismingumo klausimÄ grindė CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kurioje nurodoma, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neiÅ¡vardytos Å¡io Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu:

1) atsakovas ieÅ¡kinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ar gyvena;

2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės;

3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

11. Ieškovė nurodė, kad ginčo dalykas yra Lietuvoje esanti prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

12. Minėta, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovo skola ieÅ¡kovei susidarė pagal 2017 m. kovo 10 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡ios Pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad ieÅ¡kovė (sutartyje -Pardavėjas) įsipareigojo pagaminti ir parduoti atsakovui (sutartyje - Pirkėjas) specializuotus modulinius namelius. Tos pačios sutarties 3.1 punktu, Å¡alys susitarė, kad prekės pristatymo vieta –Švedija. Tos pačios sutarties 3.3 punktu, Å¡alys susitarė, kad už prekių transportavimÄ atsakingas Pardavėjas, t.y. ieÅ¡kovas.

13. IÅ¡analizavus 2017 m. kovo 10 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), galima teigti, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ pristatyti prekes į pristatymo vietÄ Å vedijos Karalystėje.

14. Reglamentas „pristatymo“ ir „pristatymo vietos“, kaip „atitinkamos prievolės vykdymo vietos“, sÄ vokų neapibrėžia, todėl Å¡iuo aspektu aktualÅ«s yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai bei ESTT praktika. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunktį (atitinkamai Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunktį) sutarties Å¡alys naudojasi autonomija nustatydamos prekių pristatymo vietÄ . Remiantis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma įtrauka (atitinkamai Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma įtrauka), kurioje vartojama formuluotė „pagal sutartį“, prekių pristatymo vieta iÅ¡ esmės yra Å¡alių sutartyje nustatyta vieta (ESTT 2010 m. vasario 25 d. sprendimo Car Trim, C-381/08, 45, 46 punktai).

15. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas minėtas Reglamento nuostatas, t. y. kad iÅ¡ pirkimo – pardavimo sutarties santykių kildinamas reikalavimas gali bÅ«ti alternatyviai pareikÅ¡tas toje valstybėje narėje, kurioje yra prievolės įvykdymo vieta, taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prievolės vykdymo vieta laikytina vieta, į kuriÄ prekės buvo arba turėtų bÅ«ti pristatytos. Todėl sprendžiant dėl jurisdikcijÄ pagrindžiančios sutarties vykdymo vietos, lemiamÄ reikÅ¡mę turi fizinio prekių perdavimo, vykdant sutartį, vietos nustatymas. Nurodytoje kasacinėje byloje pažymima, kad fizinio prekių perdavimo vieta galėtų bÅ«ti pripažinta galutinė prekių pristatymo paskirties vieta, kurioje pirkėjas asmeniÅ¡kai pasiėmė prekes iÅ¡ pardavėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016, 24 punktas).

16. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl jurisdikcijÄ pagrindžiančios prievolės vykdymo vietos, matyti, kad Å¡alys raÅ¡tu susitarė dėl prekių pristatymo vietos ir jÄ Â nesunku identifikuoti. Prekių pristatymo vietÄ Å vedijos Karalystėje patvirtina ne tik 2017 m. kovo 10 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir CMR važtaraščiai.

17. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad atsakovas ieÅ¡kovei už prekes mokėjo iÅ¡ Å vedijos Karalystės banko, o iÅ¡ 2017 m. kovo 10 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios mokėjimo operacijas už prekes vykdyti Lietuvos Respublikoje.

17. Teismo nuomone, tai, kad:

1) šalys sudarė sutartį lietuvių kalba, (duomenys neskelbtini);

2) prekės pagamintos Lietuvoje;

3) atsakovo vadovas yra R. S. ir su juo buvo susiraÅ¡inėjam lietuvių kalbÄ , nekeičia bylos teismingumo taisyklių.

16. Ä®vertinus ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, vadovaujantis nurodytais teisės aktais bei remiantis teismų suformuota praktika, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieÅ¡kinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290, 291, straipsniais, teismas n u t a r i a : atsisakyti priimti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Profileksas“ ieÅ¡kinį atsakovui U-LEAD AB, dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Danutė Žvinklytė