8929f49d-2297-453c-b7ea-c6d596e57f45 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-536-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35435-2015-7   Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. vasario 26 d.Vilnius            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo M. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo M.

C. ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl nuomos sutarties dalies pripažinimo niekine.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                         I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovas M. C. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti 2008 m. gegužės 28 d. nuomos sutarties ir susitarimo dalį tiek, kiek jie yra susiję su patalpa Nr. 2 – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

          II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį.           Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2008 m. gegužės 28 d. nuomos sutarties ir susitarimo nuostatas, pagal kurias atsakovas (nuomotojas) iÅ¡nuomojo nuomininkui UAB „Casulli mados namai“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas laidavo už nuomininkÄ .

Nuomininkui UAB „Casulli mados namai“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį iš ieškovo kaip iš laiduotojo atsakovui (nuomotojui) buvo priteistos baudos: 1) 10 000 Eur bauda buvo priteista Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-553-391/2011, byloje dalyvaujantys asmenys ieškovas V. K., atsakovas M. C., trečiasis asmuo B UAB „IL siciliano“ (buvęs pavadinimas UAB „Casulli mados namai“); 2) 20 000 Eur bauda buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2247-585/2012, byloje dalyvaujantys asmenys ieškovas V.

K., atsakovai M. C. ir B UAB „IL siciliano“ (buvęs pavadinimas UAB „Casulli mados namai“). Å ioje byloje pateiktame ieÅ¡kinyje kaip esminis ieÅ¡kinio faktinio pagrindo argumentas nurodoma aplinkybė, kad atsakovas nebuvo buto, kurį iÅ¡nuomojo nuomininkui UAB „Casulli mados namai“, savininkas, dėl ko negalėjo sudaryti Å¡io buto nuomos sutarties. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir faktinį pagrindÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo tikslas – eliminuoti ieÅ¡kovo prievolę atsakovui įsiteisėjusiais teismų sprendimais mokėti baudas, kurios buvo priteistos pagal nuomos sutartį.

Vadinasi, ginčas dėl ieÅ¡kovo kaip laiduotojo skolos atsakovui pagal nuomos sutartį jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nebegali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ naujo paduodant ieÅ¡kinį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).          Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2247-585/2012, nurodydamas tÄ pačiÄ aplinkybę, kuria grindžia ieÅ¡kinį – kad ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo, jog atsakovas nebuvo buto savininkas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. A2-4834-590/2014) atsisakė Å¡iuo pagrindu atnaujinti civilinę bylÄ .

Be to, ieÅ¡kovo suformuluotas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – stabdyti įsiteisėjusių Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo vykdymÄ â€“ taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovo tikroji valia yra bÅ«tent iÅ¡ naujo nuginčyti jo prievolę mokėti atsakovui baudas, kuri jau yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais iÅ¡nagrinėtose bylose.  III. Atskirojo skundo argumentai           IeÅ¡kovas M.

C. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , ir neįvertino to, kad ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas nėra tapatus reikalavimams, pareikÅ¡tiems anksčiau iÅ¡nagrinėtose bylose. Teismo iÅ¡vada apie ieÅ¡kinio tapatumÄ , siejant tai su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-4834-590/2014, yra nepagrįsta bei atima iÅ¡ ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ .

          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Atskirasis skundas atmetamas.          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).          Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.          Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu apeliantas siekia pripažinti niekine nuomos sutartį (jos dalį), pagal kuriÄ iÅ¡ apelianto įsiteisėjusiais teismų sprendimais civ. bylose Nr. 2-553-391/2011 ir 2-2247-585/2012 atsakovui buvo priteistos baudos.          Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai teisme jau yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl prievolės vykdymo, atsakovas, manydamas, kad sandoris, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas kildina prievolę, yra ydingas, gali jį ginčyti pareikÅ¡damas savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieÅ¡kinį.

Å iomis savo teisėmis atsakovas turi naudotis sÄ Å¾iningai, operatyviai, laikydamasis kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 str.), ir nenaudoti jų kaip priemonės procesui užvilkinti ar jau iÅ¡nagrinėtai bylai peržiÅ«rėti. Nors pagal civilinio proceso dispozityvumo principÄ pasirinkti gynybos bÅ«dÄ yra atsakovo teisė, tačiau jį rinkdamasis atsakovas turi įvertinti tai, kad sandorio nuginčijimas gali lemti ir ginčo dėl prievolių vykdymo baigtį, todėl jis turi siekti, jog reikalavimas dėl sandorio galiojimo bÅ«tų sprendžiamas anksčiau už ginÄÄ dėl prievolių arba kartu su juo.

Be to, teismo sprendimui dėl prievolių vykdymo įgijus res judicata galiÄ , sandorio ginčijimas gali tapti komplikuotas, ypač jei jis reiÅ¡kiamas praėjus ilgam laiko tarpui, mat tektų kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , ir tai galėtų kelti grėsmę teisiniam tikrumui, teisinių santykių Å¡alių teisėtiems lÅ«kesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).          Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ginamos pažeistos ieÅ¡kovo teisės, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad ieÅ¡kovas turi ginamas materialines teises ir kad atsakovas jas pažeidė.

Vadinasi, teismo sprendimas dėl pažeistų teisių gynimo įtvirtina prejudicinius faktus dėl Å¡ių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo. Teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iÅ¡ jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytÄ ginčo Å¡alių santykių teisinį kvalifikavimÄ , nulemtų poreikį atnaujinti procesÄ jau užbaigtoje byloje arba kitokiu bÅ«du panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali bÅ«ti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieÅ¡taraujantys arba vienas kito pagrįstumÄ paneigiantys teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

G. v. UAB „REIKALAVIMAS LT.“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2014). Vis dėlto praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios iÅ¡imčių iÅ¡ pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės taikymo poreikį. Prie tokių iÅ¡imčių priskirtini atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Todėl ir nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas daryti iÅ¡imtį iÅ¡ pirmiau aptartos bendros taisyklės (ar, prieÅ¡ingai, atsisakyti priimti ieÅ¡kinį), turi bÅ«ti patikrinta, ar buvo užtikrintos esminės apelianto teisės į teisingÄ procesÄ anksčiau iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose, ar apelianto nurodyta aplinkybė, kuria jis grindžia pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus (t. y. kad atsakovas nėra ir nebuvo patalpų, kurias nuomojo, savininkas), nebuvo ir negalėjo bÅ«ti apeliantui žinoma ankstesnių teisminių procesų metu.          Apeliantas pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodė, kad abiejose minėtose civilinėse bylose (Nr. 2-553-391/2011, 2-2247-585/2012) nedalyvavo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apie civilinės bylos Nr. 2-553-391/2011 nagrinėjimÄ apeliantui faktiÅ¡kai buvo žinoma, kÄ patvirtina apelianto nurodytoje byloje pateiktas praÅ¡ymas panaikinti kuratoriaus jam paskyrimÄ (CPK 179 str. 3 d.). Taigi aptariamoje byloje apeliantas nedalyvavo savo paties pasirinkimu. Be to, nagrinėdami apelianto praÅ¡ymÄ dėl civilinio proceso atnaujinimo byloje Nr. 2-2247-585/2012 teismai nustatė, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog atsakovas nebuvo patalpų, kurias nuomojo, savininkas, apeliantui buvo žinoma dar iki civilinės bylos Nr. 2-2247-585/2012 (o kartu ir Nr. 2-553-391/2011) iÅ¡nagrinėjimo, nes Å¡ia aplinkybe apeliantas grindė savo paties 2010 m. liepos 19 d. pasiraÅ¡ytÄ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-1613-391/2010, panaikinimo.

Taigi praÅ¡yti pripažinti niekine nuomos sutartį ieÅ¡kinyje nurodomu pagrindu apeliantas turėjo visas procesines galimybes dar civilinės bylos Nr. 2-553-391/2011 nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad apelianto teisė į tinkamÄ teismo procesÄ buvo pažeista, taigi ir suteikti apeliantui galimybę ginčyti (praÅ¡yti pripažinti niekiniu) sandorį, esant įsiteisėjusiam (-iems) teismo sprendimui (-ams) dėl prievolių, atsiradusių to sandorio pagrindu, vykdymo.          Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .         Teisėja                                                                                                                           Vilija Mikuckienė