89258161-d685-4eeb-bd68-4cd9a6a85541 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-125/2015Proceso Nr. 2-58-3-00132-2013-0   Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1.; 44.2.; 44.5.1.; 44.5.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių melioracija“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių melioracija“ ieÅ¡kinį atsakovams B.

J., K. A. ir V. Č. individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 706 060 Lt nuostoliams atlyginti bei procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki prievolės visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovas be kitų veiklos sričių prekiauja iÅ¡kastiniu smėliu ir žvyru iÅ¡ jo eksploatuojamų karjerų.

IeÅ¡kovo teigimu, bendrovės buhalterinių dokumentų, kuriuose užfiksuoti smėlio, žvyro kasimo darbų pirkimai bei smėlio ir žvyro pardavimai per 2009-2011 metus, analizė atskleidė faktÄ , jog vienam pirkėjui, t. y. V. Č. individualiai įmonei buvo suteikiamos iÅ¡skirtinės sÄ lygos – iÅ¡ jos smėlio kasimo paslaugos pirktos žymiai didesne kaina nei rinkos, o smėlis ir žvyras Å¡iai įmonei buvo parduodami daugiau kaip du kartus pigiau nei kitiems įmonės klientams. Tokias bendrovei nenaudingas sutartis su V.

Č. IÄ® ieÅ¡kovo vardu sudarė ir pardavimus bei paslaugų pirkimus organizavo tuometinis pagrindinis UAB „Šiaulių melioracija“ akcininkas ir ekonomikos direktorius B. J.. Dėl Å¡ių nesÄ Å¾iningų susitarimų tarp V. Č. IÄ® ir B. J. UAB „Šiaulių melioracija“ patyrė nuostolių ir negavo pajamų, kurias turėjo ir galėjo gauti. Nuostolių atsiradimÄ sÄ lygojo ir tuometinio įmonės direktoriaus K. A. netinkamas pareigų vykdymas. Dėl atsakovų kaltės ieÅ¡kovas nurodytu laikotarpiu pardavė atsakovo V.

Č. įmonei smėlį ir žvyrÄ mažesnėmis kainomis nei kitiems klientams, todėl negavo 627 177 Lt pajamų bei per 2010-2011 metus V. Č. įmonei permokėjo 78 883 Lt už smėlio krovimo paslaugas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė atsakovui B. J. iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 840 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų bei 188,59 Lt kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų; atsakovui V. Č. individualiai įmonei – 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų; priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 118,06 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių iÅ¡laidų; sprendimui įsiteisėjus, panaikino Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d., 2013 m. balandžio 10 d. ir 2013 m. birželio 17 d. nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų B.

J., K. A. ir V. Č. individualios įmonės turto areÅ¡tÄ .Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar ieÅ¡kovas aptariamu laikotarpiu (įvertinant tai, kad apart gamtos iÅ¡teklių mokesčio, kitų iÅ¡laidų parduodamas smėlį V. Č. individualiai įmonei neturėjo) patyrė nuostolius (negavo naudos), ar turėjo naudos ir pelno, svarbi ta aplinkybė, kad įmonės, kurios turi teisę eksploatuoti smėlio ar žvyro karjerus ir pardavinėti ar naudoti savo reikmėms smėlį ar žvyrÄ (gamtos iÅ¡teklius), privalomai sumoka valstybei tik Å¡ių gamtos iÅ¡teklių naudojimo mokestį, kuris aptariamu laikotarpiu buvo 0,61 Lt už kubinį metrÄ .

Kitos iÅ¡laidos (sÄ naudos) yra susijusios su gavyba (iÅ¡kasimu): atodangų padarymu, privažiavimo kelių įrengimu, iÅ¡kasimu ir transportavimu bei kitomis pridėtinėmis iÅ¡laidomis. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo pateikta UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2013 m. gegužės 27 d. specialisto iÅ¡vada, kurioje nustatyta vidutinė smėlio kaina, nėra patikimas įrodymas, kadangi joje neįvertintos sÄ lygos ir aplinkybės, įtakojusios kainos sudarymo mechanizmÄ , neatliktas iÅ¡samus kainos vertinimas ir analizė, tik atlikti aritmetiniai skaičiavimai pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras.

Teismas pažymėjo, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose smėlio kaina nurodyta įskaičiavus ir jo transportavimo kainÄ , specialistei atliekant skaičiavimus bei pateikiant iÅ¡vadas nebuvo eliminuotos, todėl konstatavo, kad iÅ¡vados yra padarytos remiantis neteisingai įvertintais duomenimis, kurie neatitinka tikrovės, o iÅ¡ neteisingų pradinių duomenų negalima padaryti teisingos ir pagrįstos galutinės iÅ¡vados. Teismas atsižvelgė į atsakovo B. J. teismui pateiktus įrodymus (dokumentai ir sutartys), kurie patvirtina, kad didžiojoje dalyje ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurias UAB „Auditas ir konsultacijos“ nagrinėjo specialisto iÅ¡vadoje ir jomis remdamasis suskaičiavo smėlio vidutinę kainÄ , kuria smėlis buvo parduodamas kitiems ieÅ¡kovo klientams (iÅ¡skyrus V.

Č. individualiai įmonei), smėlio kaina yra nurodyta į jÄ Ä¯skaičiavus smėlio transportavimo į smėlio pirkėjo nurodytus objektus kainÄ , smėlis buvo iÅ¡kastas ir pakrautas ieÅ¡kovo. Teismas nustatė, kad tyrimÄ atlikusi specialistė įmonėms parduotÄ smėlį vertino tik kaip grynÄ produktÄ , neskaičiuodama, kad į jo kainÄ Ä¯trauktas ir jo pakrovimas bei transportavimas. Teismas pažymėjo, jog sutartys leidžia pagrįstai spręsti, kad Å¡iais atvejais, pagal nusistovėjusiÄ bendrovės praktikÄ (sutiktina, kad ji ydinga) į smėlio kainÄ buvo įkalkuliuotos ir kitos paslaugos – smėlio pakrovimas ir jo atvežimas.

Aplinkybę, kad į ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų smėlio kainÄ dažniausiais atvejais buvo įtraukiama ir jo transportavimo bei pakrovimo kaina paliudijo buvusi UAB „Šiaulių melioracija“ finansininkė, atsakovas B. J., o liudytojais apklausti J. V. ir K. patvirtino, kad bendrovėje dirbo vairuotojai, buvo transportas, kuriuo smėlis buvo pristatomas klientams. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo atstovo argumentais, kad sÄ skaitose faktÅ«rose nesant nurodytos paslaugų kainos, laikytina, kad tų paslaugų nebuvo.

Teismas pažymėjo, kad žala ir jos dydis nėra formalios kategorijos, jos turi bÅ«ti tikros, realios ir įrodytos. Specialistės akte nustatytas didelis smėlio kainų svyravimas – nuo 6 Lt iki 30 Lt už kubinį metrÄ , sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad sÄ skaitose faktÅ«rose nebuvo atspindėtos visos Å«kinės operacijos, todėl jų pagrindu nustatyta vidutinė parduodamo vieno kubinio metro smėlio už aptariamÄ laikotarpį kaina nėra teisinga. Teismo nuomone, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje iÅ¡tirti patikimi ir reikÅ¡mingi įrodymai – sutartys, sudarytos tarp UAB „Šiaulių melioracija“ ir UAB „Šiaulių plentas“.

Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo teiktame raÅ¡ytiniame įrodyme – UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2013 m. gegužės 27 d. dokumente iÅ¡vados dėl vidutinių kainų, kuriomis smėlis buvo parduodamas klientams, yra klaidingos, gautos darant klaidingÄ prielaidÄ , jog analizuojamose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytose smėlio kainose nėra įtraukta smėlio pakrovimo ir transportavimo kaina. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti negautas pajamas yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas neįrodė nei padarytos realios žalos, nei jos dydžio.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma bendrovės patirta 78 883 Lt turtinė žala, kaip permokėta atsakovui V. Č. individualiai įmonei už neatliktus darbus neįrodyta ir dėl Å¡io reikalavimo ieÅ¡kinys netenkintinas. Teismas pažymėjo, kad UAB „Auditas ir konsultacijos“ pateiktame dokumente nėra skaičiuojamos bendrovės iÅ¡laidos vykdant smėlio pardavimo veiklÄ , t. y. galimai patirtos arba nepatirtos iÅ¡laidos eksploatuojant karjerus. Teismas atkreipė dėmesį, jog Å¡io ieÅ¡kinio iniciatorius J.

V. tuo metu buvo bendrovės akcininkas ir valdybos narys, taigi akivaizdu, kad už bendrovės Å«kinę finansinę veiklÄ buvo vienodai atsakingas su kitais valdybos nariais ir bendrovės vadovu. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad ginčo aktualiu laikotarpiu ieÅ¡kovas nebuvo vieninteliu smėlio pardavėju regione, Å¡alia smėlio karjerus turėjo kiti subjektai. Byloje yra pateikti įrodymai, kad jie smėlį ginčui aktualiu laikotarpiu pardavinėjo daug žemesnėmis kainomis nei ieÅ¡kovo nurodytos, kuriomis esÄ ieÅ¡kovas turėjo prievolę parduoti smėlį V.

Č. individualiai įmonei, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas galėjo pagrįstai ir patikimai tikėtis kitokių – t. y. žymiai didesnių pajamų ir tik dėl atsakovų kaltų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų jų negavo. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovai veikė neteisėtai, kad savo veiksmais ar neveikimu pažeidė bendrovės įstatus ar kitus įstatymus ar bendruosius sÄ Å¾iningumo ir moralės principus. Teismas sprendė, kad bylos faktinių aplinkybių analizė paneigia ieÅ¡kovo teiginius ir dėl atsakovų kaltės, ir dėl neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, parduodant smėlį aptariamu laikotarpiu V.

Č. individualiai įmonei. Teismas nurodė, kad smėlio pakrovimo ir transportavimo paslaugų neįtraukimas į sÄ skaitÄ gali lemti netinkamÄ apskaitos tvarkymÄ bendrovėje, tačiau nepatvirtina aplinkybės, jog buvo padaryta reali žala. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismas nepasisakė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, apsiribojo teiginiu, kad Å¡i atsakomybės sÄ lyga neįrodyta. Atsakovų V. Č. IÄ® ir B. J. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė susitarimu, pagal kurį iÅ¡ V. Č. IÄ® ieÅ¡kovas brangiau nei rinkos kaina pirko paslaugas, tačiau smėlį parduodavo gerokai pigiau nei vidutinė kitiems klientams parduodamo smėlio kaina. Tokiu bÅ«du atsakovai, elgdamiesi nesÄ Å¾iningai ir siekdami sau finansinės naudos, pasipelnė ieÅ¡kovo sÄ skaita.

Susitarimas dėl tokių sandorių buvo abipusis – B. J. nebÅ«nant pagrindiniu įmonės akcininku ir vadovaujančias pareigas užimančiu darbuotoju bei negalint kontroliuoti kitų įmonės darbuotojų, įmonės viduje koordinuoti sandorio vykdymÄ , V. Č. IÄ® nebÅ«tų galėjusi aiÅ¡kiai mažesnėmis kainomis įsigyti iÅ¡ ieÅ¡kovo prekių ar nepagrįstai brangiai parduoti jai savo paslaugas, mat tokie sandoriai yra aiÅ¡kiai nepalankÅ«s, nenaudingi ieÅ¡kovui, o B. J. neturint subjekto, su kuriuo galėtų bÅ«ti sudaromi tokie susitarimai, žala įmonei taip pat nebÅ«tų padaryta.

2. Atsakovų neteisėti veiksmai buvo pagrįsti leistinais įrodymais – vyriausiosios finansininkės raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, V. Č. IÄ® atstovo ir B. J. paaiÅ¡kinimais, kad sÄ skaitas raÅ¡ydavo vienas kitam be ekonominio pagrindimo, remiantis tarpusavio susitarimų pagrindu.

3. IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose kėlė ir B. J., kaip UAB „Šiaulių melioracija“ darbuotojo, atsakomybės, kartu ir jo kaip darbuotojo neteisėtų veiksmų, klausimÄ , kadangi žalos atsiradimo metu jis įmonėje dirbo ekonomikos direktoriumi, tačiau teismas Å¡io bylos aspekto neanalizavo.4. K. A. neteisėti veiksmai kyla iÅ¡ įmonės vadovui numatytų pareigų nevykdymo. ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ .

K. A. neužtikrino bendrovės turto apsaugos, nekontroliavo sudaromų sandorių, jų sÄ lygų, leido bendrovės darbuotojui sudaryti aiÅ¡kiai ieÅ¡kovui finansiÅ¡kai nenaudingus sandorius. Dėl skirtingo atsakomybės pobÅ«džio Å¡io atsakovo neteisėti veiksmai turėjo bÅ«ti vertinami atskirai, tačiau teismas dėl Å¡io atsakovo atsakomybės nepasisakė ir su tuo susijusių įrodymų nevertino.5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismui neanalizavus atsakovų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, ignoravus su Å¡iuo bylos aspektu susijusius įrodymus, jų nevertinus, bet ir neatmetus, teismo iÅ¡vada dėl Å¡ios atsakomybės sÄ lygos nebuvimo laikytina nepagrįsta, nemotyvuota ir neteisinga, o tai turėjo tiesioginės įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo byloje priėmimui.

6. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , teigdamas, esÄ ieÅ¡kovas neįrodė žalos padarymo, o specialisto iÅ¡vada kaip žalos dydžio įrodymas atmestina. Patirtus nuostolius ieÅ¡kovas kildino iÅ¡ to, kad V. Č. IÄ® iÅ¡ ieÅ¡kovo nuo 2009 m. iki 2011 metų mažesnėmis nei rinkos kainomis pirko smėlį, o krovimo darbus ieÅ¡kovui parduodavo brangiau nei įprasta. V. Č. įmonei parduodant smėlį, jo kaina buvo nurodoma mažesnė nei tÄ patį smėlį parduodant kitiems subjektams. Teismo teiginiai, kad esÄ mažesnė smėlio kaina buvo dėl to, kad jis pats smėlį iÅ¡sikasdavo, pasikraudavo ir iÅ¡siveždavo, o kitiems klientams Å¡ios paslaugos buvo įskaičiuotos į smėlio kainÄ , laikytini nepagrįstais.

7. Pasisakydamas dėl žalos, kaip atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, netaikė teisės normų, kurios turėjo bÅ«ti taikomos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai atmetė specialisto iÅ¡vadÄ kaip ieÅ¡kovo patirtos žalos įrodymÄ bei nepagrįstai sprendė, jog žala ir jos dydis byloje neįrodyti. Teismas pripažino, kad sÄ skaitose, kurias iÅ¡analizavusi specialistė padarė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos dydžio, nėra užfiksuota, kad kitiems ieÅ¡kovo klientams be smėlio pardavimo buvo teikiamos kokios nors kitos paslaugos (kasimo, pakrovimo, vežimo ar pan.).

Važtaraščių bei atitinkamų įrašų sÄ skaitose nebuvimas reiÅ¡kia, kad jos nebuvo suteiktos. Nors dalyje sÄ skaitų kaip Å«kinė operacija įvardintas tik smėlio pardavimas, kitose sÄ skaitose buvo nurodyta, kad klientams teiktos ir transportavimo paslaugos. Å i aplinkybė patvirtina, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas teikdavo papildomas paslaugas, jos bÅ«davo fiksuojamos sÄ skaitose. IÅ¡vadÄ parengusi specialistė pagrįstai sprendė, jog sÄ skaitose, kuriose neįvardintas kitokių paslaugų teikimas, buvo parduodamas tik smėlis, todėl tokiose sÄ skaitose nurodyta kaina pagrįstai galima vadovautis sprendžiant apie ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ ir jos dydį V.

Č. įmonei pardavus smėlį žymiai mažesnėmis kainomis.8. Net jei bÅ«tų laikoma, kad kitiems ieÅ¡kovo klientams parduodant smėlį į jo kainÄ buvo įskaičiuotos ir smėlio kasimo, pakrovimo ar kt. paslaugos, žala ieÅ¡kovui vis tiek bÅ«tų padaryta. IeÅ¡kovas pardavė V. Č. IÄ® smėlį, tuo pačiu laikotarpiu pirkdamas iÅ¡ Å¡ios įmonės krovimo paslaugas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pagal V. Č. įmonei teiktų krovimo darbų kiekį valandomis, už kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo, buvo pakrautas ne tik atsakovo, bet ir visų kitų ieÅ¡kovo klientų pirktas smėlis.

Vadinasi, teismo argumentai, esÄ V. Č. IÄ® įsigytÄ smėlį pasikrovė savo lėšomis, neatitinka tikrovės, nes už visiems klientams, įskaitant ir V. Č. IÄ®, atliktus krovimo darbus ieÅ¡kovas sumokėjo. Jei kitiems įmonės klientams Å¡ios paslaugos buvo įtrauktos į sÄ skaitas kaip smėlio kainos dalis, analogiÅ¡kos patirtos sÄ naudos turėjo bÅ«ti įskaičiuotos ir į V. Č. IÄ® iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas už Å¡iai įmonei parduotÄ smėlį. To nepadarius, turėtų bÅ«ti laikoma, kad ieÅ¡kovo patirti finansiniai praradimai yra net didesni nei paskaičiuota.9.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio dalis dėl tiesioginių nuostolių dydžio neįrodyta. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad ieÅ¡kovas sumokėjo V. Č. IÄ® ne tik už visus smėlio krovimo darbus, įskaitant smėlio, parduoto pačiai V. Č. IÄ®, krovimÄ , bet ir papildomai sumokėjo (permokėjo), nes per sÄ skaitose nurodomÄ laikÄ turėjo bÅ«ti pakrautas (taigi ir parduotas) kur kas didesnis smėlio kiekis, nei realiai buvo pakrauta ir parduota. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad Å¡ie duomenys nėra patikimi, nes minėti skirtumai galėjo susidaryti dėl meteorologinių sÄ lygų, paruoÅ¡iamųjų darbų kasimui ir pan.

Nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas darė tokias iÅ¡vadas. Byloje nėra tokias aplinkybes objektyviai patvirtinančių duomenų. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti tiesioginius nuostolius teismas nepaisė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių taisyklių, todėl nepagrįstai konstatavo, jog nei tiesioginių nuostolių patyrimas, nei jų dydis ieÅ¡kovo nebuvo įrodytas.10. Teismas nesprendė dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų bei žalos egzistavimo, byla iÅ¡spręsta nevisapusiÅ¡kai, todėl priimtas sprendimas neatitinka jam keliamų imperatyvių reikalavimų ir turi bÅ«ti naikinamas.

Jei atsakovai nebÅ«tų nesÄ Å¾iningai susitarę dėl gerokai mažesnių smėlio pardavimo kainų V. Č. IÄ®, o smėlį Å¡iam subjektui bÅ«tų pardavinėję tokiomis pat vidutinėmis kainomis kaip kitiems ieÅ¡kovo klientams, K. A. bÅ«tų tinkamai vykdęs savo kaip įmonės vadovo pareigas ir netoleravęs tokio kitų atsakovų elgesio, ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs nuostolių. Atsakovas V. Č. IÄ® atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:

1. Apeliantas teismui nepateikė naujų įrodymų, kurie ginÄÄ leistų spręsti kitaip, neginčija per 2009-2011 metus ieÅ¡kovo ir atsakovo V. Č. IÄ® sudarytų sandorių, nepraÅ¡o jų pripažinti negaliojančiais. Kol sudaryti sandoriai nenuginčyti, jų sukeltos teisinės pasekmės laikytinos galiojančiomis.2. IeÅ¡kovo ir V. Č. IÄ® sudaryti sandoriai pagal pridėtas prie ieÅ¡kinio PVM sÄ skaitas faktÅ«ras per 2009-2011 metus (iÅ¡skyrus dalį sandorių, pagal kuriuos ieÅ¡kovas pirko smėlio kasimo paslaugas ir iki galo neatsiskaitė) yra įvykdyti ir pasibaigę. Å alys laikėsi aptartų sÄ lygų, teikė paslaugas, prekes, atliko mokėjimus, todėl ieÅ¡kovas negali reikalauti nuostolių atlyginimo CK 6.245 straipsnio 3 dalies pagrindu. IeÅ¡kovas neįrodinėja, kad atsakovas bÅ«tų neįvykdęs ar netinkamai vykdęs sutartis su ieÅ¡kovu. Deliktinė atsakomybė atsakovui netaikytina, nes ginčas grindžiamas sutartiniais santykiais.

3. Apeliantas neigia sutarties laisvės principÄ . Visi smėlio kasimo paslaugų, smėlio ir žvyro pirkimo sandoriai sudaryti tarp privačių juridinių asmenų. Å ių sandorių kainų imperatyvios normos nereglamentuoja. Nustatyti sandorių kainas galėjo ir dabar jas nustatyti turi teisę tik Å¡ios srities laisvos rinkos dalyviai.4. IeÅ¡kovas klaidina apeliacinės instancijos teismÄ teigdama, kad smėlio kubo savikaina 2009-2010 buvo apie 8 Lt (2011 m. 8,68 Lt). Tokio dydžio kaina, kaip savikaina, niekur neapibrėžta.

Praktikoje laikoma, kad smėlio savikaina susideda iÅ¡ valstybės nustatyto mokesčio už valstybinius žemės iÅ¡teklius ir techninių darbų iÅ¡laidų (smėlio krovimo, privažiavimo kelių įrengimo ir pan.). Valstybinių žemės iÅ¡teklių mokestį už smėlio kubÄ sudarė: 2009 m. – 0,24 Lt, 2010 m. – 0,64 Lt, 2011 m. – 0,67 Lt. Kita savikainos dalis priklausė nuo to, kas ir kokia technika kraus smėlį (smėlio krovimas).5. Pagrindinis įrodymas, kuriuo ieÅ¡kovas įrodinėja savo reikalavimus, yra UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2013 m. gegužės 27 d. specialisto iÅ¡vada, tačiau Å¡is dokumentas nėra informatyvus, nes bendrovė neatliko ekonominio tyrimo, iÅ¡samaus ginčo vertinimo, analizės. Atlikti tik aritmetiniai skaičiavimai pagal ieÅ¡kovo pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras.

Specialistė vertino ne visas sÄ skaitas faktÅ«ras ir sutartis, tai taip pat lėmė klaidingÄ iÅ¡vadÄ .6. V. Č. individuali įmonė ir ieÅ¡kovas 2009-2011 metų sandorių kainas nustatinėjo atsižvelgdami į rinkoje buvusias kainas bei į tarpusavio bendradarbiavimÄ . Ginčo laikotarpiu nedideliu atstumu (iki 5 km spinduliu) veikė net penki smėlio karjerai, kas skatino konkurencijÄ bei nulėmė žemesnes smėlio kainas.7. Iki atsakovui pradėjus smėlio krovimo darbus ArvydiÅ¡kės karjere ieÅ¡kovas tam pačiam darbui atlikti naudojo ekskavatorių bei buldozerį.

Rinkoje Å¡ių abiejų mechanizmų bendra valandos kaina – 200 Lt. Å ie mechanizmai stovėjo karjere ir tada, kai jais nebuvo dirbama (naktį, Å¡venčių bei poilsio dienomis). Dviejų mechanizmų darbuotojams bei sargui pristatyti į karjerÄ bei juos iÅ¡laikyti reikėjo lėšų. Tuo tarpu V. Č. individuali įmonė naudojo naÅ¡esnę ir pažangesnę kasimo technikÄ bei technologijÄ . Jei ieÅ¡kovo buldozeris su ekskavatoriumi (du darbuotojai) galėjo per dienÄ Ä¯ sunkvežimius pakrauti iki 700 m3 smėlio ar žvyro, tai atsakovo naudojamas frontalinis krautuvas (vienas darbuotojas) – iki 2 000 m3.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo naudoto krautuvo darbo valandos kaina (apie 150 Lt) buvo didesnė už ieÅ¡kovo ekskavatoriaus (apie 120 Lt), tačiau visumoje (įvertinus ieÅ¡kovo buldozerio, ekskavatoriaus, sargo kaÅ¡tus) atsakovo teikiama smėlio pakrovimo paslauga buvo pigesnė. Atsakovai K. A. ir B. J. atsiliepimuose ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti, nurodydami Å¡iuos argumentus:1. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nebuvo įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai.

Komercinių santykių tarp ieÅ¡kovo ir V. Č. IÄ® priežastis buvo siekimas padidinti bendrovės naÅ¡umÄ , konkurencingumÄ .2. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai, tarp jų ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ iÅ¡vada, nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginio, kad ieÅ¡kovas už parduotÄ smėlį galėjo ir turėjo gauti didesnes pajamas, nei gavo dėl komercinių santykių su V. Č. IÄ®. Teismas pagrįstai nurodė, kad specialisto iÅ¡vadoje specialistė, nustatydama vidutinę smėlio kainÄ , kuria buvo parduodamas smėlis kitiems vartotojams, neatliko iÅ¡samaus smėlio kainos vertinimo ir analizės.3.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad specialisto iÅ¡vada nėra patikimas įrodymas vien dėl to, jog joje neįvertintos visos sÄ lygos ir aplinkybės, įtakojusios kainos sudarymo mechanizmÄ .4. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieÅ¡kovas realiai galėjo tikėtis, kad smėlis bus perkamas didesnėmis kainomis, kuriomis ieÅ¡kovas vadovavosi, apskaičiuodamas patirtÄ Å¾alÄ , kadangi Å¡ios kainos buvo didesnės nei tuometinės rinkos kainos, todėl pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo teiktame raÅ¡ytiniame įrodyme iÅ¡vados dėl vidutinių kainų, kuriomis smėlis buvo parduodamas ieÅ¡kovo klientams, yra klaidingos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009-2010 metais pardavė atsakovui V. Č. IĮ smėlio už 170 067,91 Lt, vidutinė vieno m3 kaina – 2,34 Lt (1 t., 30, 31-45 b. l.), 2011 metais ieškovas šiam atsakovui pardavė smėlio už 125 201,57 Lt, vidutinė vieno m3 kaina – 2,52 Lt (1 t., 47, 48-59 b. l.).

Ieškovas 2010 metais pirko iš V. Č. IĮ 730 valandų smėlio krovimo paslaugų už 132 406,67 Lt, vidutiniškai 149,90 Lt/val. (1 t., 61, 62-69), o 2011 metais – 644 valandų už 116 808,56 Lt, vidutiniškai už 149,90 Lt/val. (1 t., 70, 71-80 b. l.). Pagrindinis ieškovo akcininkas B. J. su savo sutuoktine R. J. 2012 m. balandžio 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė 185 461 paprastųjų vardinių ieškovo akcijų (beveik 52 procentus) UAB „Trotas“ (1 t., 123-126 b. l.).

Pasikeitus pagrindiniam bendrovės akcininkui, buvo peržiÅ«rėti ir įvertinti bendrovės buhalteriniai dokumentai už keletÄ praėjusių metų. Tyrimo metu nustatyta, kad smėlio kasimo paslaugos iÅ¡ V. Č. IÄ® pirktos žymiai didesne nei rinkos kaina, o smėlis ir žvyras Å¡iai įmonei parduodami daugiau kaip du kartus pigiau nei kitiems įmonės klientams. Atsakovui V. Č. IÄ® smėlis buvo parduodamas nuo 1,50 Lt/m3 iki 2,85 Lt/m3 (7 t., 142 b. l.), o kitiems pirkėjams – nuo 2,59 Lt/m3 iki 45 Lt/m3 (7 t., 153 b. l.).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo fakto bei dydžio, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

Tokį teismo sprendimÄ ieÅ¡kovas kvestionuoja, teigdamas, kad teismas neanalizavo atsakovų veiksmų neteisėtumo, o spręsdamas dėl žalos fakto ir jos dydžio netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo ekspertės atliktais paskaičiavimais.IeÅ¡kovas neteisėtus atsakovų veiksmus kildina iÅ¡ per mažos nuo 2009 iki 2011 metų atsakovui V. Č. IÄ® parduoto smėlio kainos. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovas B. J., susitaręs su V. Č. IÄ®, nustatė pernelyg maÅ¾Ä atsakovui V.

Č. IÄ® parduodamo smėlio kainÄ ; atsakovas V. Č. IÄ® per pigiai iÅ¡ atsakovo pirko smėlį; o atsakovas K. A. netinkamai vykdė vadovo pareigas, neužtikrino įmonės turto apsaugos, nekontroliavo įmonės sudaromų sandorių ir jų sÄ lygų. Taigi ieÅ¡kovo įrodinėjami neteisėti atsakovų veiksmai glaudžiai susiję su parduodamo smėlio kainos nustatymo aplinkybėmis. IeÅ¡kovo manymu, teismas nepagrįstai nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, nors byloje buvo pakankamai įrodymų tokių faktų konstatavimui.

Dėl atsakovo B. J. neteisėtų veiksmų IeÅ¡kovas teigia, kad procesiniuose dokumentuose kėlė B. J. kaip darbuotojo materialinės atsakomybės klausimÄ , tačiau teismas Å¡io bylos aspekto neanalizavo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas, spręsdamas dėl B. J. atsakomybės, darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų netaikė, tačiau daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i aplinkybė neturi įtakos teisingai teismo iÅ¡vadai dėl B. J. neteisėtų veiksmų nebuvimo.

Atsakovas B. J. bendrovėje ėjo ekonomikos direktoriaus pareigas (1 t., 11 b. l.). Byloje nustatyta, kad smėlio pardavimo bendrovėje kainas atsakovui V. Č. IÄ® nustatydavo atsakovas B. J.. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo nurodytos žalos padarymo metu B. J. ir bendrovę siejo darbo teisiniai santykiai, kad žalos padarymÄ ieÅ¡kovas įrodinėja netinkamu B. J. kaip ekonomikos direktoriaus pareigų vykdymu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant dėl B. J. atsakomybės taikytinos darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuojančios darbo teisės normos.

Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iÅ¡ darbuotojo pareigos rÅ«pestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti Å¡io konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 str.).

DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma Å¡io teisės pažeidimo elementų – materialinės atsakomybės sÄ lygų, iÅ¡vardytų DK 246 straipsnyje, – visuma:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). IeÅ¡kovas neįrodė, kad B. J., bÅ«damas ekonomikos direktoriumi, neturėjo teisės nustatyti smėlio kainų ir kad atsakovui V. Č. IÄ® nustatydamas smėlio kainÄ virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pasiÅ«lyta pateikti B.

J. pareigybės apraÅ¡ymÄ , tačiau Å¡ių dokumentų ieÅ¡kovas nepateikė, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti B. J. kaip ekonomikos direktoriaus atliekamų funkcijų. Kita vertus, B. J. vykdant ekonomikos direktoriaus pareigas bendroji taisyklė jas vykdyti taip, kad darbdaviui nebÅ«tų padaryta žalos, yra suprantama ir papildomai neįrodinėtina. B. J. neteisėti veiksmai vertintini tuo aspektu, ar V. Č. IÄ® nustatyta smėlio kaina buvo be pagrindo maža lyginant jÄ su kitiems pirkėjams nustatyta kaina.

Ä®rodinėdamas, kad atsakovui V. Č. IÄ® smėlis buvo parduodamas už pernelyg maÅ¾Ä kainÄ , ieÅ¡kovas Å¡ios kainos dydį lygina su kitiems ieÅ¡kovo klientams nustatyta smėlio kaina, tačiau neneigia aplinkybės, kad V. Č. IÄ® teikė ieÅ¡kovui smėlio kasimo paslaugas. Byloje nustatyta, kad V. Č. IÄ® smėlis buvo parduodamas nuo 1,50 Lt/m3 iki 2,85 Lt/m3 (7 t., 142 b. l.), o kitiems pirkėjams – nuo 2,59 Lt/m3 iki 45 Lt/m3 (7 t., 153 b. l.). Nurodyti skaičiai patvirtina ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ aplinkybę, kad V.

Č. įmonei smėlis buvo parduodamas pigiau nei kitiems klientams, tačiau Å¡i aplinkybė savaime neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų, kadangi sprendžiant dėl nustatytos kainos pagrįstumo svarbu įvertinti susidariusių kainų skirtumo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad V. Č. IÄ® smėlį iÅ¡kasdavo, jį pasikraudavo, Å¡iai įmonei ieÅ¡kovas smėlio nepristatydavo į paskirties vietÄ , todėl į smėlio kainÄ nebuvo įskaičiuotos smėlio iÅ¡kasimo, pakrovimo ir atvežimo iÅ¡laidos, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad V.

Č. įmonei nustatyta smėlio kaina buvo nepagrįstai maža, kadangi jos sumažinimÄ sÄ lygojo objektyvios aplinkybės ir ieÅ¡kovui tai nekainavo papildomų sÄ naudų. Å ios aplinkybės sudarė pagrindÄ V. Č. įmonei smėlį parduoti žymiai pigiau. Atsakovo B. J. pateikti bendrovių, kurioms ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiu parduodavo smėlį, raÅ¡tai patvirtina atsakovo B. J. įrodinėjamÄ aplinkybę, kad kitiems ieÅ¡kovo klientams į smėlio kainÄ buvo įskaičiuotos smėlio transportavimo į pirkėjo nurodytÄ vietÄ iÅ¡laidos, todėl jiems nustatyta kaina buvo didesnė (8 t., 4, 6, 8, 10, 12, 14, 16, 18, 23, 25, 27, 32, 34, 36, 44, 54, 55 b. l.).

Taigi, nurodytuose raÅ¡tuose ieÅ¡kovo klientai patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo nupirktas smėlis jiems buvo pristatytas į paskirties vietÄ , kad buvo teikiamos smėlio transportavimo paslaugos. Su UAB „Šiaulių plentas“ sudarytoje sutartyje nustatyta smėlio atvežimo kaina kartu su smėlio kaina bei atskirai nustatyta smėlio pakrovimo kaina (8 t., 39-40, 88-89, 90-91 b. l.). Teismo posėdžio metu liudytoja Z. Å ., kuri bendrovėje dirbo vyr. finansininke, nurodė, kad ji iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas, kad kainÄ pasakydavo B.

J.; kad kaina skyrėsi priklausomai nuo to, ar smėlis buvo vežamas bendrovės transportu, ar pirkėjo transportu; kad sÄ skaitose neatsispindėjo, kas įeina į kainÄ (8 t., 138-139 b. l.). Nurodytos aplinkybės pagrindžia V. Č. įmonei ir kitiems ieÅ¡kovo klientams nustatytų smėlio kainų skirtumÄ ir paneigia ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ aplinkybę – atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , kad V. Č. IÄ® buvo nepagrįstai nustatyta tokia maža smėlio pardavimo kaina, kadangi mažesne kaina smėlis buvo parduodamas esant tam objektyviam pagrindui.

Atsižvelgiant į tai, kad V. Č. įmonei nebuvo teikiamos papildomos paslaugos – į parduodamo smėlio kainÄ nebuvo įskaičiuojamos iÅ¡kasimo, pakrovimo ir atvežimo iÅ¡laidos, nes Å¡ių paslaugų ieÅ¡kovas Å¡iam atsakovui nesuteikė, smėlį iÅ¡sikasdavo pats atsakovas, ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ V. Č. įmonei parduoti smėlį mažesne nei kitiems klientams kaina. Å ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovo argumentus dėl neteisėtų atsakovo B. J. veiksmų. Apeliantas teigia, jog teismas nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

IeÅ¡kovas nurodo, kad buhalteriniuose dokumentuose nesant užfiksuotos Å«kinės operacijos ar įvykio, laikytina, kad jo nebuvo. Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl kitiems pirkėjams parduoto smėlio kainos ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad į PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytÄ smėlio kainÄ Ä¯eina ir smėlio pristatymo iÅ¡laidos, nors tokios paslaugos sÄ skaitose faktÅ«rose nenurodytos. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir turėjo pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad į kitiems klientams nurodytÄ smėlio kainÄ buvo įskaičiuotos pristatymo paslaugos.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad darydamas ieÅ¡kovo ginčijamÄ iÅ¡vadÄ dėl aplinkybės, kad kitiems klientams iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose į smėlio kainÄ buvo įtrauktos ir papildomos transportavimo ar smėlio kasimo iÅ¡laidos, teismas vertino byloje esančių įrodymų visumÄ â€“ atsakovui V. Č. IÄ® nustatytÄ smėlio kainÄ , aplinkybę, kad Å¡i įmonė pati kasė smėlį ir jį pasikrovė, kad jai nebuvo teikiamos smėlio vežimo paslaugos; vyr. buhalterės paaiÅ¡kinimus, kad sÄ skaitose neatsispindėdavo, kas įeina į kainÄ ; kad bendrovėje dirbo vairuotojai, buvo smėlio transportavimo maÅ¡inos; kad smėlis buvo vežamas pirkėjams; smėlį pirkusių bendrovių atsiųstus raÅ¡tus, kurie patvirtina, kad smėlis buvo pristatytas į vietÄ , kad buvo teikiamos transportavimo paslaugos;

į didelį smėlio kainų kitiems pirkėjams skirtumÄ , – todėl turėjo pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad kitiems pirkėjams į sÄ skaitose nurodytÄ smėlio kainÄ buvo įtrauktos papildomos paslaugos (smėlio kasimo ir transportavimo). BÅ«tent Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kina kitiems ieÅ¡kovo klientams parduoto smėlio kainos didelį svyravimÄ , t. y. nuo 2,59 Lt/m3 iki 45 Lt/m3, ir neleidžia sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad sÄ skaitose faktÅ«rose, kuriose nurodyta tik smėlio kaina ir nėra įrašų apie kitų paslaugų suteikimÄ , laikytina, kad kitos paslaugos nebuvo suteiktos ir jose nurodyta tik smėlio kaina.

Kitiems klientams parduodamo smėlio kaina pati savaime paneigia šį teiginį, kadangi kitiems klientams yra iÅ¡raÅ¡ytos tokios sÄ skaitos, kuriose smėlio kaina nurodyta 33 Lt/m3, 40 Lt/m3 ar net 45 Lt/m3, todėl akivaizdu, kad tai negali bÅ«ti vien smėlio, į jÄ neįtraukus papildomų paslaugų, kaina. Tai, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose atskirai Å¡ių paslaugų kaina nenurodyta, nereiÅ¡kia, kad Å¡ios paslaugos nebuvo įskaičiuotos į smėlio kainÄ . Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad į smėlio kainÄ buvo įskaičiuotos ir kitos paslaugos, tačiau sÄ skaitose faktÅ«rose jos neatsispindėjo, tokiÄ bendrovės praktikÄ pripažino ydinga, pažymėjo, kad tai patvirtina tik netinkamÄ ieÅ¡kovo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybę, bet negali paneigti fakto, kurį patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, dėl nurodytų paslaugų teikimo ir jų kainos įskaičiavimo į smėlio kainÄ .

Nurodytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, kurias vertino specialistė, nurodyta ne tik smėlio kaina, bet į Å¡iÄ kainÄ yra įtrauktos smėlio atvežimo paslaugos. Å ie faktai paneigia ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ aplinkybę, kad V. Č. įmonei smėlis buvo parduodamas už pernelyg maÅ¾Ä kainÄ . Dėl Å¡ių priežasčių negalima sutikti su ieÅ¡kovo įrodinėjama aplinkybe, kad specialistės tirtose sÄ skaitose faktÅ«rose, kuriose nurodyta tik smėlio kaina, ieÅ¡kovo klientams kitos paslaugos nebuvo suteiktos ir nebuvo įskaičiuotos į smėlio kainÄ , kadangi tokias ieÅ¡kovo įrodinėjamas aplinkybes paneigia aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Aptartos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog teismas nesivadovavo įstatymais, kuriais privalėjo vadovautis (Buhalterinės apskaitos įstatymu) ir pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas. Atsakovų B. J. ir V. Č. IÄ® neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovas įrodinėjo jų susitarimu dėl per mažos V. Č. IÄ® parduodamo smėlio kainos. Spręsdamas dėl Å¡ių atsakovų veiksmų teismas vertino kainos nustatymo V. Č. įmonei aplinkybes bei konstatavo, kad Å¡iam atsakovui nustatyta smėlio kaina buvo mažesnė nei kitiems klientams dėl to, kad V.

Č. įmonė pati smėlį iÅ¡sikasdavo, pasikraudavo ir jai smėlio pristatymo paslaugų ieÅ¡kovas neteikė. Teismo nustatytos aplinkybės leido daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų bei aplinkybės, jog V. Č. įmonei buvo nustatyta nepagrįstai maža smėlio pardavimo kaina. IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų į bylÄ pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesinius dokumentus, t. y.

įvykdė viskÄ , kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ . Ä®vertinusi skundžiamÄ sprendimÄ Ä¯rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Dėl atsakovo K. A. neteisėtų veiksmų Atsakovo K. A. neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovaskildina iÅ¡ jo, kaip bendrovės direktoriaus, neveikimo.

IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas neužtikrino, jog bendrovei nenaudingi ir nuostolingi sandoriai nebÅ«tų sudaryti. IeÅ¡kovas žalos atsiradimo laikotarpį nurodo nuo 2009 metų pabaigos iki 2011 metu pabaigos. Byloje nustatyta, kad atsakovas K. A. UAB „Šiaulių melioracija“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2012 m. gruodžio 10 d. (1 t., 22-25 b. l.), todėl jo kaip vadovo atsakomybė už visÄ ieÅ¡kovo nurodytÄ laikotarpį negali kilti. Jeigu bÅ«tų nustatytos visos K. A. kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, jis bÅ«tų atsakingas už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ tik už tuo laikotarpiu padarytÄ Å¾alÄ , kuomet ėjo bendrovės direktoriaus pareigas.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovui, organizuojančiam kasdienę bendrovės veiklÄ (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.), tenka pareiga nuolat stebėti įmonės sutarčių naudingumÄ , o nustačius jų nenaudingumÄ â€“ imtis teisėtų ir protingomis pastangomis prieinamų priemonių, kurios padėtų sumažinti patiriamus nuostolius. Tokios pareigos nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, dėl kurio gali atsirasti žala vadovo vadovaujamai įmonei ir kuri, esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, gali bÅ«ti priteisiama iÅ¡ įmonės vadovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Byloje nustatyta, kad smėlio pardavimo bendrovėje kainas atsakovui V. Č. IĮ nustatydavo atsakovas B. J.. Jeigu būtų įrodyta, kad V. Č. įmonei buvo nustatomos nepagrįstai mažos smėlio pardavimo kainos, tuomet būtų pagrindas spręsti dėl atsakovo K. A., kaip bendrovės vadovo, netinkamo funkcijų vykdymo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad B. J. neteisėti veiksmai nenustatyti, t. y. konstatuota, jog smėlio kaina V. Č. įmonei buvo mažesnė dėl objektyvių priežasčių, nėra pagrindo sutikti su ieškovo įrodinėjama aplinkybe dėl atsakovo K.

A., kaip bendrovės vadovo, netinkamo pareigų vykdymo, t. y. nepakankamo bendrovės sudaromų sandorių ir jų sÄ lygų kontroliavimo. Dėl atsakovo V. Č. IÄ® neteisėtų veiksmų Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Pagal nurodyto straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ V. Č. IÄ® siejo sutartiniai pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Å is atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pirkdavo smėlį bei teikdavo ieÅ¡kovui smėlio kasimo paslaugas.

Pagal CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (1 d.); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (2 d.). Pagal tarp Å¡alių sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas privalėjo priimti perkamÄ smėlį ir sumokėti prekės kainÄ . Pagal paslaugų teikimo sutartį atsakovas turėjo pareigÄ tinkamai ir laiku teikti Å¡alių sutartas paslaugas.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartines pareigas ir dėl Å¡ių priežasčių atsakovas patyrė žalos. IeÅ¡kovas teigia, kad žala padaryta atsakovų bendrais neteisėtais veiksmais, o atsakovo V. Č. IÄ® neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis per pigiai pirko smėlį. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sutarčių teisėje galiojantis sutarčių laisvės principas suteikia Å¡alims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

Sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 1.56 str. 4 d.). Sudarydami sutartis asmenys derasi dėl sutarties sÄ lygų, tarp jų ir kainos. Nei įstatymas, nei bendro protingo ir apdairaus elgesio standartai neįpareigoja pirkėjÄ sudarant sutartis prekes įsigyti už kuo didesnę kainÄ . PrieÅ¡ingai, sudarydamas sutartis pirkėjas derasi dėl kuo mažesnės kainos, o pardavėjas stengiasi prekę parduoti kuo brangesne kaina.

Pasiekusios kompromisÄ , t. y. abiem Å¡alims priimtinÄ pasiÅ«lymÄ , Å¡alys sudaro sutartį. Taigi nei sutartis, nei įstatymas nenumato atsakovo pareigos kuo brangiau iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigyti perkamas prekes, Å¡iuo atveju smėlį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo V. Č. IÄ® neteisėtų veiksmų ar sutartinių prievolių pažeidimo fakto jam už Å¡alių sutartÄ kainÄ perkant iÅ¡ ieÅ¡kovo smėlį, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų Å¡io atsakovo civilinei atsakomybei taikytinų sÄ lygų, kadangi nesant atsakovo neteisėtų veiksmų jam civilinė atsakomybė negali kilti.

Kita vertus, aukščiau aptartos kainos nustatymo aplinkybės paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad kaina buvo nepagrįstai maža palyginus jÄ su kitiems pirkėjams parduodamo smėlio kaina. Byloje nustatyta, kad V. Č. įmonei parduodamo smėlio kaina buvo mažesnė todėl, kad Å¡is atsakovas pats smėlį iÅ¡sikasdavo ir pasikraudavo, o smėlio atvežimo paslaugos jam nebuvo teikiamos. Atsakovo V. Č. IÄ® neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovas įrodinėja ir aplinkybėmis, kad už smėlio krovimo darbus atsakovui buvo sumokėta daugiau nei suteikta paslaugų.

Pradiniu ieškiniu ieškovas be negautų pajamų prašė priteisti solidariai iš atsakovų ir 47 944 Lt tiesioginių nuostolių, kurie susidarė B. J. susitarus su V. Č. IĮ iš šios įmonės pirkti smėlio krovimo darbus brangiau nei rinkos kaina. Ieškovas nurodė, kad smėlio krovimo darbų rinkos kaina pagal interneto svetainės www.stela.lt duomenis buvo 115 Lt/val., o ieškovas iš atsakovo šiuos darbus pirko už 149 Lt/val., todėl nupirkęs 1 374 valandų darbų permokėjo 47 944 Lt ir dėl to patyrė nuostolius (1 t., 5 b. l.).

Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas pakeitė Å¡io reikalavimo faktinį pagrindÄ bei patikslino iÅ¡ atsakovų priteistinÄ tiesioginių nuostolių sumÄ jÄ padidindamas iki 78 883 Lt (7 t., 137 b. l.). IeÅ¡kovas nurodė, kad per 2010-2011 m. už smėlio krovimo darbus ieÅ¡kovas permokėjo V. Č. įmonei 78 883 Lt, kadangi už smėlio krovimo darbus sumokėta daugiau nei faktiÅ¡kai parduota smėlio. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis specialistės paskaičiavimais, teigia, kad ieÅ¡kovas pardavė smėlio visiems savo klientams mažiau nei faktiÅ¡kai per atsakovo V.

Č. IÄ® sÄ skaitose nurodytas valandas buvo galima pakrauti ir tokiu bÅ«du skaičiuoja permokėtas sumas. Å iÄ iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovas grindžia atsakovo naudoto frontalinio krautuvo techniniais parametrais, pagal kuriuos per dienÄ krautuvas gali pakrauti iki 2 000 m3, arba apytiksliai 18 m3 per penkias minutes. IeÅ¡kovas tokiomis aplinkybėmis įrodinėja netinkamÄ atsakovo V. Č. įmonės smėlio krovimo darbų sutarties vykdymÄ , t. y. kad atsakovas neatliko tokio kiekio darbų, už kuriuos buvo sumokėta.

Teismas šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė, pripažinęs jį neįrodytu. IeÅ¡kovo įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio dalis dėl tiesioginių nuostolių neįrodyta, o specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad ieÅ¡kovas sumokėjo V. Č. įmonei ne tik už visus smėlio krovimo darbus, įskaitant smėlio, parduoto pačiai V. Č. IÄ®, krovimÄ , bet ir sumokėjo papildomai (permokėjo), nes per sÄ skaitose nurodomÄ laikÄ turėjo bÅ«ti pakrautas (taigi ir parduotas) kur kas didesnis smėlio kiekis, nei realiai buvo pakrauta ir parduota.

IeÅ¡kovas sumokėjo V. Č. IÄ® už 1 374 valandas smėlio krovimo darbų 205 963 Lt. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės smėlio krovimo paslaugų sutarties. IÅ¡ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad atsakovui buvo mokama ne už pakrauto smėlio kiekį, o už darbo valandas, todėl nesant Å¡alių susitarimo, jog per vienÄ darbo valandÄ atsakovas privalo pakrauti krautuvo gamykliniuose parametruose nurodytÄ smėlio kiekį, atsakovas negali bÅ«ti laikomas pažeidusiu prievolę.

Tai, kad atsakovas per nurodytas valandas pakrovė mažesnį smėlio kiekį nei nurodyta krautuvo gamykliniuose parametruose, nepatvirtina ieÅ¡kovo įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovas realiai paslaugų atliko mažiau nei už jas buvo sumokėta. IeÅ¡kovas, skaičiuodamas patirtus nuostolius, negali vadovautis atsakovo naudoto krautuvo gamykliniais parametrais, kadangi jie parodo krautuvo technines galimybes esant idealioms sÄ lygoms. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad skaičiuojant galimÄ pakrauti smėlio kiekį per atsakovo dirbtas valandas nebuvo įvertintos Å¡ios aplinkybėms – privažiavimo kelių pasidarymas, saugaus pakrovimo reikalavimai, meteorologinės sÄ lygos, atodangų pasidarymas.

Tiesioginius nuostolius ieÅ¡kovas grindžia lentele, kurioje nurodo atsakovo dirbtas valandas, smėlio kiekį, kurį galima bÅ«tų pakrauti per nurodytas valandas, atsakovo pakrauto smėlio kiekį, šį skirtumÄ bei apskaičiuoja permokos sumÄ (7 t., 169 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad skaičiuojant visÄ ieÅ¡kovo parduotÄ smėlio kiekį buvo įtrauktas tik tas smėlio kiekis, kuris nurodytas specialistės vertintose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. Minėta, kad specialistė vertinto tik sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose papildomai nebuvo nurodytos pristatymo iÅ¡laidos, todėl pažymoje (7 t., 169 b. l.) nurodytas netikslus 2010-2011 m. ieÅ¡kovo parduoto smėlio kiekis, t. y. neatsispindi visas V.

Č. įmonės pakrautas smėlis. Dėl Å¡ių priežasčių nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, kad V. Č. įmonei buvo mokama už jam parduoto ir paties iÅ¡sikasto smėlio iÅ¡kasimo darbus. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas nesuteikė paslaugų, už kurias ieÅ¡kovas sumokėjo, neįrodė 78 883 Lt tiesioginių nuostolių fakto bei V. Č. įmonės netinkamos kasimo darbų prievolės vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl Å¡ių nuostolių neįrodymo yra teisinga.

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovo V. Č. IÄ® neteisėtų veiksmų nebuvimo. Dėl padarytos žalos fakto ir dydžio Civilinė ir materialinė atsakomybė galimos tik tuomet, kai yra nustatyta visų bÅ«tinų atsakomybei kilti sÄ lygų visuma. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iÅ¡ atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo nagrinėti kitų atsakovų atsakomybės sÄ lygų buvimo ar nebuvimo.

Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ Å¾alos dydį ir faktÄ , o apeliantas Å¡ias teismo iÅ¡vadas kvestionuoja, pasisako dėl jo argumentų, susijusių su įrodinėjamos žalos dydžiu ir su tuo susijusių įrodymų vertinimu.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Didelę ieÅ¡kinio reikalavimo dalį sudaro ieÅ¡kovo įrodinėjama žala negautų pajamų forma. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei realios žalos, nei jos dydžio. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nesivadovavo specialistės skaičiavimais, kuriuose nustatytas ieÅ¡kovo patirtos žalos negautų pajamų forma dydis. IeÅ¡kovas negautas pajamas skaičiuoja pagal smėlio vidutinių kainų skirtumÄ parduodant jį kitiems pirkėjams ir V.

Č. įmonei. Minėta, kad specialistė atliko skaičiavimus dėl vidutinės kitiems ieÅ¡kovo klientams parduodamo smėlio kainos, neatsižvelgdama į tai, kad į kitiems ieÅ¡kovo klientams parduodamo smėlio kainÄ buvo įskaičiuotos ir smėlio pristatymo paslaugos, nors sÄ skaitoje tai neatsispindėjo. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad specialistė, neįvertinusi Å¡ios aplinkybės, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl kitiems klientams parduodamo smėlio kainos, todėl nepagrįstai V.

Č. įmonei ir kitiems klientams parduoto smėlio kainų skirtumÄ pripažino ieÅ¡kovo negautomis pajamomis. Teismas teisingai nurodė, kad tokie skaičiavimai yra iÅ¡ esmės neteisingi ir negali įrodyti padarytos žalos, kadangi kitiems klientams parduoto smėlio kaina nėra grynoji smėlio kaina, nes kaip ankščiau konstatuota, į jo kainÄ yra įskaityta vežimo paslaugų kaina. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ sutikti su teismo iÅ¡vadomis, kad iÅ¡ neteisingų pradinių duomenų specialistė negalėjo padaryti teisingos iÅ¡vados dėl žalos dydžio.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotus negautų pajamų priteisimo kriterijus ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė negautų pajamų realumo, t. y. aplinkybės, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ ieÅ¡kovas galėjo gauti atsakovui V. Č. IÄ® parduoto smėlio kiekį pardavęs kitiems klientams. Viena iÅ¡ negautų pajamų įrodinėjimo aplinkybių yra Å¡ių pajamų realumas, tačiau jis nebuvo įrodytas. Nėra jokių duomenų, kad bÅ«tent toks kiekis bÅ«tų parduotas kitam pirkėjui, ar kad dėl ginčo aplinkybių negalėjo bÅ«ti parduotas kitam pirkėjui, kadangi ieÅ¡kovas daugiau smėlio neturėjo, jo nepakako, bÅ«tent dėl to, kad jį pardavė V.

Č. IÄ®. Byloje nėra duomenų, kad V. Č. įmonei parduoto smėlio kiekį už didesnę kainÄ bÅ«tų nupirkusi kita bendrovė ir dėl Å¡iam atsakovui parduoto tam tikro smėlio kiekio ieÅ¡kovas jo nepardavė kitiems klientams.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė atsakovų civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nebuvimo, žalos fakto ir dydžio neįrodymo, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ (CPK 263 str., 326 str.1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.).Atsakovai nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                Danutė GasiÅ«nienė    Kazys KailiÅ«nas                                                                              Danutė MilaÅ¡ienė     Â