8923a64e-e599-40c5-aaab-bfb9de560c21 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                                                                                        Baudžiamoji byla Nr.1-258-564/2013                          Proceso Nr. 1-37-1-00046-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7; 1.2.4.1.; 2.1.10.1.; (S) NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                          Marijampolė,             2013 m. birželio mėn. 27 d.

                          Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Å iupÅ¡inskaitė,sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui NacikÅ«nui,gynėjui adv. Remigijui Uckui,nukentėjusiajam V. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. L., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 1) 1997-10-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 metai laisvės atėmimo su 1/10 turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) 1999-09-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 43 str. 3 d. subendrinta su 1997-10-09 nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu.

Pagal 2000-01-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis LR 1999-11-25 įstatymu Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440, bausmė sumažinta iki 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 43 str. 3 d. subendrinta su 1997-10-09 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p. nuo bausmės atleistas. Paleistas 2000-05-19; 3) 2001-04-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 246 str. 1 d., 271 str. 2 d., 42 str. 1 d., 35 str. 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams.

Paleistas 2003-12-05 atlikus bausmę;4) 2006-09-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. 2 metai laisvės atėmimo. Paleistas 2008-04-22 atlikus bausmę; 5) 2010-11-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1, 4 d. 2 metai laisvės atėmimo. 2012-05-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų 6 mėn. 27 d., bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              NUSTATĖ : Kaltinamasis T. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2013-02-28, apie 00.30 val., V. K. gyvenamojo namo, esančio MiÅ¡ko g. 17, JÅ«rės k., Kazlų RÅ«dos sav., verandoje, vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė V. K. į veidÄ ir V. K. pargriuvus ant grindų medine lazda jam sudavė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas V. K. vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžimÄ , pereinantį į kaukolės pamato sritį, galvos ir veido muÅ¡tas žaizdas, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.Kaltinamasis T.

L. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, paaiÅ¡kindamas, jog nemano, kad nuo jo suduoto smÅ«gio galėjo įvykti kraujo iÅ¡siliejimas. PaaiÅ¡kino, kad dienos metu buvo užėjęs pas M. K., kuris gyvena viename kieme, tik atskirose patalpose, su V. K.. Jauo nakties metu, prieÅ¡ tai su V. M. iÅ¡gėręs alaus, vėl užėjo pas M. K. ir kieme V. K., nieko nesakęs, sudavė lazda jam du kartus į veidÄ . Norėjo V. K. paklausti už kÄ sudavė, tačiau jis neįsileido į namus. Tuomet pasikvietė V. M., kad Å¡is pakviestų V.

K.. Apie 24 val. atėjęs V. M. iki V. K. namų, paskambino į duris. V. K. atidarė duris ir norėjo suduoti jam, t. y. T. L., lazda į veidÄ , tačiau jis užsidengė rankomis ir pataikė į rankÄ . Tuomet jis sudavė ranka V. K. į veidÄ - į deÅ¡inį žandÄ , ir Å¡is, kadangi buvo iÅ¡gėręs, nukrito aukÅ¡tielninkas, ant nugaros, ant medinių grindų, virÅ¡utinė kÅ«no dalis-veidas, galva buvo po stalu. Tuomet jis paėmė iÅ¡ V. K. lazdÄ ir sudavė į kažkuriÄ rankÄ .

Sudavė du smÅ«gius ir po dviejų smÅ«gių lazda sulūžo, nes gal bÅ«t pataikė į stalÄ arba ji jau buvo lūžusi. Atėjusi T. K. pradėjo Å¡aukti ir jis lazdÄ numetė. Kas buvo sužalota V. K., nematė. Dėl to, kad V. K. jį sumušė, iÅ¡ karto į policijÄ nesikreipė, tikėjosi iÅ¡sispręsti tarpusavyje ir dėl to ėjo pas V. K. į namus. Kaltę pripažįsta, tačiau nemano, kad jo suduoti smÅ«giai galėjo padaryti tokiÄ Å¾alÄ sveikatai. Ligonių kasos ieÅ¡kinį pripažįsta visiÅ¡kai.Nukentėjusysis V.

K. parodė, kad nakties metu, apie dvyliktÄ -pusę pirmos, kažkas paskambino į duris ir jis nuėjo pažiÅ«rėti, kas skambina. eidamas pasiėmė su savimi koridoriuje buvusiÄ medinę apie 80 cm ilgio, 5 cm pločio lazdÄ , skirtÄ kopÅ«stams grÅ«sti. Atidarius duris pamatė T. L., kuris prašė įsileisti. Tuo metu lazda buvo jo rankose, tačiau ja kirsti neketino. Antro žmogaus jis nematė. Kai jis neįsileido ir pasakė, kad eina miegoti, T. L. iÅ¡traukė iÅ¡ jo rankos lazdÄ ir trenkė ja per galvÄ .

Nuo smÅ«gio jis nukrito ir T. L. sudavė ta pačia lazda į galvÄ antrÄ kartÄ . Po to jis atsigavo tik gydymo įstaigoje po keturių parų. Buvo lūžę galvos kaulai, sužalotas veidas. Jis pats dienos metu T. L. nematė, tik T. K. sakė, kad jis buvo atėjęs pas jos sÅ«nų M. K.. Kodėl jį T. L. sumušė, nežino. Jis T. L. nesužalojo. Liudytoja T. K. parodė, jog Å¡ių metų vasario 28 dienÄ , apie pirmÄ valandÄ nakties, V. K. nuėjus atidaryti durų, girdėjo verandoje triukÅ¡mÄ .

Nuėjusi pažiÅ«rėti kas ten vyksta, pamatė, kad V. K. guli verandoje po stalu- iÅ¡ po stalo buvo iÅ¡lindę kojos, jam buvo prakirstas pakauÅ¡is, bėgo kraujas iÅ¡ galvos, o T. L. jį mušė su stora medine lazda. Mano, jog pirmiausiai mušė į galvÄ , nes V. K. nukrito, po to mušė į Å¡onus, matė, kaip T. L. sudavė V. K. apie 5 smÅ«gius. Ji prašė nemuÅ¡ti ir T. L. nustojo tik tada, kai lūžo lazda. T. L. draugas lauke, už durų, mušė R. S.. Kai T. L. išėjo, ji užsirakino duris, tai T.

L. dar spyrė. V. K. įšliaužė į lovÄ , buvo stipriai sužalotas ir R. S. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ . TÄ vakarÄ V. K. su R. S. buvo vartoję alkoholį. Ji per langÄ matė, kad dienos metu T. L. buvo atėjęs pas jos sÅ«nų, tačiau tuo metu V. K. buvo namuose.              Liudytojas R. S. parodė, kad vasario 28 d. apie 1 val. jam bÅ«nant pas V. K., kažkam paskambinus į duris, V. K. nuėjo pažiÅ«rėti, kas skambina. Å iam užtrukus, nuėjo ir M.

K., kuri paliko atidarytas duris ir jis suprato, kad vyksta muÅ¡tynės. Kai jis nuėjo į verandÄ , V. K. gulėjo jau sumuÅ¡tas, lauke stovėjo T. L. ir V. M.. Jis pats nukentėjo nuo V. M.. Kai V. K. įšliaužė į kambarį, pamatė, kad sužalota jo galva, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ . Tiek jis su V. K., tiek T. L. ir V. M. buvo neblaivÅ«s. PrieÅ¡ tai jis V. K. kieme T. L. nematė, tik M. K. sakė, kad T. L. žiÅ«rėjo per langÄ . IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo seka, kad įvykio vieta yra MiÅ¡ko g. 17, JÅ«rės k., Kazlų RÅ«dos sav.

ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad prie įėjimo į namÄ matyti įvairaus dydžio tamsios dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Verandos deÅ¡inėje pusėje prie sienos guli nulūžusi medinės lazdos dalis. Ant verandos durų, verandos viduje ant grindų, prie stalo matosi dėmės, panaÅ¡ios į kraujo dėmes. Prie verandos durų rasta dar viena nulūžusi medinės lazdos dalis. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu paimta: dvi dalys sulūžusios lazdos, du tamponai su kraujo pavyzdžiais (b.l. 4-10, t. 1).

Paimtų lazdos dalių apžiūros metu nustatyta, kad vienas lazdos galas ( plonesnis ) apsuktas lipnia juosta. Bendras abiejų dalių ilgis 70 cm, lazda nelygiai perlūžusi ( b. l. 11-12, t. 1 ). Iš specialisto išvados Nr. G 197/13909), seka, kad V. K. konstatuota vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse, dešinio smilkinkaulio lūžimas, pereinantis į kaukolės pamato sritį, galvos ir veido muštos žaizdos.

Dėl kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo bei kraujo iÅ¡siliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu abiejų pusrutulių srityse, dėl ko buvo taikomas chirurginis gydymas, sužalojimai vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2012-02-28 trimis poveikiais. Mažai tikėtina, jog V. K. sužalojimus galėjo pasidaryti krisdamas ir atsitrenkdamas į grindis (b.l. 19-20, t. 1).IÅ¡ liudytojos T. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad ji parodė savo namo verandÄ , kurioje T.

L. mušė V. K., taip pat naudojant manekenÄ parodė, kur ir kaip gulėjo V. K., kai ji atėjusi pamatė, kad T. L. jį muÅ¡a lazda-parodė, jog gulėjo ant nugaros, galva ir pečių sritis po stalu (b.l. 32-35, t. 1 ).IÅ¡ įtariamojo T. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad jis parodė sodybÄ , esančiÄ MiÅ¡ko g. 17, JÅ«rės km., Kazlų RÅ«dos saviv., kur gyvena jo draugas M. K., taip pat parodė vietÄ Å¡ios sodybos kieme, kur jį, atėjusį antrÄ kartÄ , su lazda užsipuolė V.

K.. Po to parodė namo duris, į kurias jis pabeldė atėjęs su V. M.. Naudojant manekenÄ , parodė vietÄ tarpduryje, kur stovėjo V. K. ir jis, kai V. K. atidarė duris ir užsimojo lazda. Po to parodė, kaip sudavė V. K. kumščiu ir atėmė lazdÄ , kaip V. K. nugriuvo verandoje ant grindų ir jis sudavė apie 4 smÅ«gius lazda gulinčiam V. K., tačiau nuotraukoje Å¡ių veiksmų detaliai nesimato. (b.l. 140-146, t. 1).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 168/13 (09) seka, kad T. L. konstatuota muÅ¡tinė žaizda ir kraujosruva deÅ¡inės akies apatinio voko srityje buvo padaryta kietu buku ar bukabriauniu daiktu, galimai 2013-02-28, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu (b.l. 149).Iš asmens blaivumo testo duomenų seka, kad T. L. tikrinimo 2013-02-28 2 val. 06 min. rezultatas 1,81 prom. ( b. l. 132, t. 1). Kadangi liudytojo V. M. buvimo vieta nežinoma, paskelbta jo paieška ,LR BPK 276 str. 1d. 1 p. 1., 4d. pagrindu perskaityti liudytojo V. M. parodymai ( t. 1, b. l.

69) ikiteisminio tyrimo metu. V. M. parodęs, kad 2013-02-27 vakare paskambinęs T. L. pasakė, kad jį kažkas sumušė ir kad reikia pagalbos, liepė ateiti prie bendro pažįstamo „kanopos“ namų. Atėjus prie šių namų T. L. pasakė, kad ten gyvenantis Vacius lazda jį sumušė, tačiau ar iš tikrųjų T. L. buvo sumuštas- nepastebėjo. Tada abu nuėjo prie namo durų, T. L. pabeldė į duris. Duris atidaręs Vacius užsimojo į T. L. rankoje turėta lazda, tačiau T.

L. lazdÄ greitai atėmė ir sudavė Vaciui, į kur pataikė- jis nematė, tačiau Vacius nukrito ant žemės verandoje, į kuriÄ Ä¯Ä—jo ir T. L.. Tuo metu į verandÄ , kur vyko muÅ¡tynės tarp T. L. ir Vaciaus, įėjo nepažįstamas vyras, kuris bandė įsikiÅ¡ti į konfliktÄ , tai V. M. šį vyrÄ patraukė ir sudavė jam į veidÄ bei 2 kartus įspyrė, tačiau kur pataikė nežino, nes buvo tamsu. Kas vyko verandoje nematė. V. M. girdėjo verandoje moters balsÄ , suprato, kad rėkia ant T.

L. ir netrukus T. L. išėjo, tačiau lazdos jau neturėjo. Po to su T. L. nuėjo į Kazlų RÅ«dos ligoninės priėmimo skyrių, kur Å¡iam užklijavo sužalotÄ paakį. Kaip T. L. buvo sužalota akis, jis nežino ir T. L. neklausė (b.l. 69, t. 1).Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, tačiau aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad jo kaltė tyčia sunkiai sutrikdžius V. K. sveikatÄ Ä¯rodyta visiÅ¡kai. Kaltinamasis pripažino sudavęs smÅ«gį ranka nukentėjusiajam į veidÄ bei du smÅ«gius medine lazda jau gulinčiam nukentėjusiajam į rankÄ , tačiau mano, kad nuo Å¡ių jo veiksmų nukentėjusiajam negalėjo bÅ«ti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nėra nuoseklÅ«s ( teisiamojo posėdžio metu jis paaiÅ¡kino, kad sudavė du smÅ«gius lazda nukentėjusiajam į rankÄ , parodymų patikrinimo vietoje metu parodęs, kad sudavė apie 4 smÅ«gius), todėl vien tik jais vadovautis sprendžiant kaltės klausimÄ nėra pagrindo. Nukentėjusysis parodė, kad T. L. jam sudavė du smÅ«gius lazda į galvÄ , po pirmo smÅ«gio jis nukrito, o po antro smÅ«gio- prarado sÄ monę, o tai leidžia spręsti, kad tiesioginiai smÅ«giai buvo suduoti didele jėga ir tai pagrįsta taip pat specialisto iÅ¡vada, kur nurodyta, jog mažai tikėtina, kad V.

K. konstatuotus kÅ«no sužalojimus galėjo pasidaryti krisdamas ir atsitrenkdamas į medines grindis. Liudytoja T. K. parodė, kad ji, atėjusi verandÄ , matė jau kruvinÄ V. K. veidÄ , o T. L. lazda jam sudavė dar apie 5 smÅ«gius. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados taip pat seka, kad nukentėjusiajam konstatuotos muÅ¡tos žaizdos galvos ir veido srityje- viena žaizda kaktoje, kita- deÅ¡iniame skruoste, o kaltinamasis parodo, kad V. K. po jo smÅ«gio į deÅ¡inį žandÄ nukrito ant nugaros, tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad sužalojimai atsirado ne nukentėjusiajam krintant.

BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

Ä®vertinęs visas bylos aplinkybes- kaltinamojo panaudoto smurto pobÅ«dį- sudavė smÅ«gius į galvos sritį, panaudotÄ Ä¯rankį-smÅ«gius sudavė ranka bei lazda, sužalojimo lokalizacijÄ , smurto intensyvumÄ bei tai, kad smurto naudojimÄ kaltinamasis nutraukė tik atėjus liudytojai T. K. atėjus į verandÄ ir praÅ¡ant nukentėjusiojo nemuÅ¡ti, teismas sprendžia, kad kaltinamasis T. L. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. jis suvokė savo veikos pavojingumÄ , bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai, jų nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kokių iÅ¡ jų atsiradimo.

Tokiu atveju kaltinamasis atsako pagal faktiÅ¡kai sukeltus padarinius. Å iuo atveju pagal atsiradusius padarinius T. L. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.             Nors kaltinamasis aiÅ¡kina, kad smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad nukentėjusysis prieÅ¡ tai jį buvo sužalojęs ir vėl atėjus aiÅ¡kintis jam sudavė lazda, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ Å¡i situacija negali bÅ«ti vertinama kaip bÅ«tinoji gintis ar bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Å io BK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ bÅ«tinosios ginties sampratÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamÄ teismų praktikÄ bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo iÅ¡ baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei tariamosios bÅ«tinosios ginties, nei bÅ«tinosios ginties ar jos ribų peržengimo.

Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. IÅ¡nagrinėjus Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus- kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ dėl padaryto sužalojimo sunkumo ir lokalizacijos, teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog bÅ«tinosios ginties situacija neegzistavo. Neabejotinai nustatyta, kad pats kaltinamasis nakties metu kėsinosi patekti į nukentėjusiojo bÅ«stÄ .

Kaltinamajam nebuvo jokios bÅ«tinybės tokiu paros metu nekviestam eiti pas nukentėjusįjį, jeigu ir bÅ«tų nukentėjusysis prieÅ¡ tam tikrÄ laikÄ namo kieme panaudojęs kaltinamojo atžvilgiu smurtÄ . Kaltinamasis dėl tokių veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinimo turėjo galimybę kreiptis į policijos įstaigÄ , o ne po kurio laiko, pasikvietus dar vienÄ asmenį- liudytojÄ V. M., praÅ¡ytis įleidžiamam į nukentėjusiojo bÅ«stÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl sumuÅ¡imo. Nukentėjusysis pripažįsta, jog atidarius duris jis rankose laikė lazdÄ , tačiau nurodo, kad ja suduoti nesikėsino.

Nukentėjusysis turi teisę ginti savo nuosavybę, todėl aplinkybė, kad jis nakties metu namų duris atidarė rankoje turėdamas lazdÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip kaltinamojo užpuolimas. IÅ¡ perskaitytų liudytojo V. M. parodymų seka, kad nukentėjusysis užsimojo turėta lazda, tačiau kaltinamasis jÄ greitai atėmė ir po to sudavė V. K.. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis kėsinosi suduoti lazda į galvÄ , bet jis dengėsi ir pataikė į rankas, tačiau teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje sužalojimų rankų srityje nekonstatuota, taip pat iÅ¡ iÅ¡vados apraÅ¡omosios dalies seka, kad pats T.

L. specialistui apie tai, kad jam buvo suduotas smÅ«gis lazda per rankas nenurodęs, taip pat Å¡ios aplinkybės nenurodęs ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Å ios aplinkybės bei aptarti motyvai dėl kaltinamojo parodymų nenuoseklumo ir neatitikimo kitiems įrodymams sprendžiant apie panaudoto smurto apimtį leidžia spręsti, kad kaltinamasis tokiais savo parodymais siekia palengvinti savo padėtį. Be to neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis fizinį smurtÄ vartojo jau ir atėmęs iÅ¡ nukentėjusiojo lazdÄ , netgi suduodamas smÅ«gius lazda jau gulinčiam nukentėjusiajam ir jo vartojamus smurto veiksmus nutraukė liudytojos T.

K. atėjimas į verandÄ bei lazdos lūžimas. Todėl Å¡iuo atveju nėra nei tariamosios bÅ«tinosios ginties, nei bÅ«tinosios ginties ar jos ribų peržengimo ir teismas sprendžia, kad kaltinamasis, suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam ir padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ne gynė save nuo realaus pavojingo kėsinimosi, bet padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. Kauno teritorinės ligonių kasos 9132,65 Lt. civilinis ieÅ¡kinys dėl nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, kaltinamasis ieÅ¡kinį pripažįsta, nukentėjusiajam sveikatos sužalojimas ir jo gydymo iÅ¡laidos atsirado dėl kaltinamojo T.

L. tyčinių veiksmų, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas, priteisiant Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ kaltinamojo T. L. ( LR CK 6.283str., 6.280str.).             Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis tyčinį sunkų nusikaltimÄ padarė bÅ«damas teistas, praėjus neilgam laikotarpiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Toks asmuo yra recidyvistas ( LR BK 27 str. 1d. ). T. L. baustas administracine tvarka už įvairius, tame tarpe ir viešosios tvarkos, pažeidimus. Iš specialisto išvados seka, kad T. L. diagnozuota asocialaus tipo asmenybės sutrikimas bei priklausomybė nuo alkoholio, tačiau šie sutrikimai nėra medicininiai nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai. Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, nedirbo. Šios aplinkybės rodo, kad T. L. nelinkęs pasitaisyti, ankstesnė bausmė jam nėra veiksminga.

Ä®vertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už vidurkį, bet artima sankcijos vidurkiui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., teismas NUSPRENDĖ: T. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams ir 6 ( Å¡eÅ¡iems ) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2013-06-27, į bausmės laikÄ BK 66 str. pagrindu įskaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013-02-28 iki 2013-06-26. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 47-9, Kazlų RÅ«da, civiliniam ieÅ¡kovui Kauno teritorinei ligonių kasai 9132,65 Lt ( devynis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt du litus ir 65 centus ), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr..

LT 217300010002484333, nukentėjusiojo V. K. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- dvi dalis sulūžusios lazdos, du tamponus su kraujo pavyzdžiais, saugomus Marijampolės apskrities VPK Kazlų RÅ«dos PK- nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Audronė Šiupšinskaitė