A-502-1324-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1324/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01539-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Algaudui Kiršai,

atsakovo atstovėms Daivai Juškėnienei ir Skaistei Žostautaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. S-383 „Dėl A. L. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. SS-1874 „Dėl A. L. darbingumo lygio“ ir NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus (toliau – ir Vilniaus I teritorinis skyrius) 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. DL-1580; 2) įpareigoti NDNT teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo nustatyti A. L. darbingumo lygį, šiame procese pasitelkiant ekspertus arba skiriant teismo ekspertizę.

Skunde (t. I, b. l. 1-3) pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. jo sveikatos būklė pablogėjo, atitinkamai sumažėjo darbingumas. Skundžiami administraciniai aktai yra prieštaringi, 50 procentų darbingumo lygis nustatytas neteisingai. Nėra pagrįstų motyvų, paremtų kriterijais dėl netekto darbingumo trejų metų termino nustatymo, kai pareiškėjo sveikatos vertinimas ir darbingumo lygio vertinimas per vienerius metus akivaizdžiai pablogėjo. Vilniaus I teritorinis skyrius pareiškėjo darbingumo lygio įvertinimą atliko atmestinai ir nerūpestingai. Jo sprendimą peržiūrėjusios centrinės institucijos taip pat neįsigilino į klausimo esmę, dėl kilusių neaiškumų į specialistus ir ekspertus nesikreipė, savo poziciją grindė analogiškais argumentais.

Atsakovas NDNT su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (t. I, b. l. 23-24) paaiškino, kad pareiškėjui yra diagnozuotas širdies nepakankamumas ir arterinė hipertenzija. Dėl širdies nepakankamumo buvo taikytas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (toliau – ir Kriterijų aprašas), I-ojo priedo VI dalies 40.1.3 punktas, kuris taikomas širdies ligoms. Širdies nepakankamumas nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, šiuo atveju − III funkcinė klasė, kuri pasireiškia tuo, jog vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą − padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenoje bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151-300 metrų; hemodinamika būna ryškiai sutrikusi. Nustatyta maksimali 50 proc. bazinio darbingumo vertė pagal šį punktą, kai galimos vertės, numatytos įsakymo – nuo 20 iki 50 proc., nes iš anamnezės žinoma, jog asmeniui diagnozuotas III funkcinės klasės širdies nepakankamumas, tačiau maksimali bazinio darbingumo vertė nustatyta todėl, kad punkto dispozicijoje paminėti funkciniai sutrikimai yra minimalūs, jie lyginant su 2009 m. duomenimis neblogėja. Juo labiau, vertinant asmens darbingumo lygį 2009 m. dėl tos pačios ligos (širdies nepakankamumas) buvo nustatyta netgi didesnė − 60 proc. bazinio darbingumo vertė. Atsakovas nurodė, kad dėl arterinės hipertenzijos pareiškėjui buvo taikytas Kriterijų aprašo I-ojo priedo VI dalies 40.11.3 punktas, kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai. Vertinant bazinį darbingumą atsižvelgiama į ligos sunkumo kategoriją ir organų pažeidimus. Šiuo atveju − didelės rizikos grupė, t. y. vien trečio laipsnio AKS padidėjimas arba pirmo, antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir/ar diabeto). Vertinta maksimalia 80 proc., kai galimos vertės, numatytos įsakymo − nuo 70 iki 80 proc., nes asmeniui yra nustatytas II laipsnio AKS padidėjimas ir trys rizikos faktoriai (dislipidemija, hipertenzinė kardiomiopatija ir 2008 m. gruodžio mėnesį persirgtas miokardo infarktas), t. y. punkto dispozicijoje paminėti funkciniai sutrikimai yra minimalūs.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 25-29).

Teismas sutiko su Tarnybos pozicija, kad atsakovas, kiekvieno vertinimo metu (šiuo atveju − pasibaigus darbingumo lygio terminui) darbingumo lygį nustato iš naujo, vadovaudamasis jam pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais, ir nėra saistomas ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus, tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Taigi teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamame laikotarpyje. Sąvokos „sveikatos būklė“ ir „darbingumo lygis“ yra susijusios, tačiau nėra ir negali būti tapačios. NDNT vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kurį iš esmės įtakoja ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis.

Pareiškėjui yra diagnozuotas širdies nepakankamumas ir arterinė hipertenzija. Dėl širdies nepakankamumo buvo taikytas Kriterijų aprašo I-ojo priedo VI dalies 40.1.3 punktas, kuris naudojamas dėl širdies ligų − širdies nepakankamumo, kuris nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, šiuo atveju – III funkcinė klasė, kuri pasireiškia tuo, jog vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą − padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenoje bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151-300 metrų; hemodinamika būna ryškiai sutrikusi. Nustatyta maksimali 50 proc. bazinio darbingumo vertė pagal šį punktą kai galimos vertės, numatytos įsakymo − nuo 20 iki 50 proc., nes iš anamnezės žinoma, jog asmeniui diagnozuotas III funkcinės klasės širdies nepakankamumas, tačiau maksimali bazinio darbingumo vertė nustatyta todėl, kad punkto dispozicijoje paminėti funkciniai sutrikimai yra minimalūs, jie lyginant su 2009 m. duomenimis neblogėja, juo labiau, jog vertinant asmens darbingumo lygį 2009 m. dėl tos pačios ligos (širdies nepakankamumas) buvo nustatyta netgi didesnė − 60 proc. bazinio darbingumo vertė.

Teismas nurodė, kad dėl arterinės hipertenzijos pareiškėjui buvo pagrįstai taikytas Kriterijų aprašo I- ojo priedo VI dalies 40.11.3 punktas, kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai. Vertinant bazinį darbingumą atsižvelgiama į ligos sunkumo kategoriją ir organų pažeidimus. Šiuo atveju − didelės rizikos grupė, t. y. vien trečio laipsnio AKS padidėjimas arba pirmo, antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir/ar diabeto). Vertinta maksimalia 80 proc., kai galimos vertės, numatytos įsakymo – nuo 70 iki 80 proc., nes asmeniui yra nustatytas II laipsnio AKS padidėjimas ir trys rizikos faktoriai (dislipidemija, hipertenzinė kardiomiopatija ir 2008 m. gruodžio mėnesį persirgtas miokardo infarktas), t. y. punkto dispozicijoje paminėti funkciniai sutrikimai yra minimalūs.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad koronarografijos tyrimas buvo atliktas 2008 m. gruodžio 9 d. ir diagnozuotas ūmus infarktas. Tyrimo metu rasta dešiniosios kraujagyslės stenozė. Kraujotaka buvo atstatyta, liko kita diagnozė − arterijos stenozė. Buvo planuojama atlikti šios kraujagyslės praplėtimą planine tvarka, tačiau praradus stacionarinį ir reabilitacinį gydymą, asmuo buvo apžiūrėtas pakartotinai. Kardiologijos ir angiologijos centro III kardiologijos skyriaus epikrizėje nurodyta, kad ligonis aptartas su prof. Ž. ir doc. A. K. – kadangi skausmų krūtinėje nėra, VEM be pakitimų, be to RCX stenozė yra distaliniame segmente, šiuo metu indikacijų PTKA nėra“, todėl buvo paskirtas palaikomasis gydymas. Kasmetiniai tyrimai rodo, kad neigiamos dinamikos nėra. Išmetimo frakcija buvo 47 proc., po to 45 proc., tačiau atkreipė dėmesį, į tai, kad 2008 m. gruodžio 29 d. echokardioskopijoje buvo matomos segmentinės kontrakcijos sutrikimai, tai yra lokalios hipogenezės, kurias sąlygoja kraujagyslių užsikišimas. Sekančiuose echokardioskopiniuose tyrimuose lokalios hipogenezės išnyko. Vadinasi, kraujotaka atstatyta. Elektrokardiogramose liko randiniai pakitimai, tačiau kraujotakos nepakankamumo požymių nėra. Prieš metus buvo nustatyta 2 širdies nepakankamumo funkcinė klasė, o šiais metais – 3 funkcinė klasė. Kadangi tyrimai nepakito, tai buvo nustatyta 3 širdies nepakankamumo funkcinė klasė ir žemiausias nedarbingumo lygis – 50 proc.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktų normomis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, jam teisėtai ir pagrįstai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas atsisakė kviesti ekspertą bei skirti ekspertizę, todėl Ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Pareiškėjas A. L. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 35-36) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės. Skundžiamame sprendime perrašyti šalių atstovų pasisakymai ir atsikirtimai, tačiau nėra šių argumentų analizės ir motyvuoto vertinimo.

2. Širdies nepakankamumo funkcinės klasės padidėjimas rodo, jog pareiškėjo sveikatos būklė pakito neigiama linkme – širdies funkcijos pablogėjo.

3. Pareiškėjas nėra ginčo srities specialistas. Nors jis nurodė akivaizdžius faktinių aplinkybių prieštaravimus, teismas nedėjo pastangų bylai teisingai išspręsti – nekvietė specialisto, eksperto, iš esmės neišaiškino, ar 50 procentų darbingumo lygis A. L. nustatytas pagrįstai.

Atsakovas NDNT atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. II, b. l. 44).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl A. L. pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.

Bylos duomenys rodo, kad 2009 m. balandžio 16 d. – 2010 m. balandžio 15 d. laikotarpiu pareiškėjui buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (t. I, b. l. 145-150; t. II, b. l. 16), nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. balandžio 12 d. – 50 procentų darbingumo lygis (t. I, b. l. 100-103, 108-114), kuris, atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, paliktas galioti ir 2011 m. balandžio 7 d. – 2013 m. balandžio 6 d. laikotarpiui (t. II, b. l. 17). Nesutikimą su pastaruoju sprendimu A. L. grindžia tuo, kad lyginant su 2010 m., jo sveikatos vertinimas akivaizdžiai pablogėjo, tačiau anksčiau nustatytas darbingumo lygio procentas atitinkamai nebuvo sumažintas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas bylą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tai reiškia, jog kilus šalių ginčui dėl darbingumo lygio nustatymo, administracinis teismas analizuoja tik juridinę šio teisinio santykio pusę. Teismui nesuteikta kompetencija pasisakyti specialių mokslo žinių reikalaujančiais medicinos (diagnozių teisingumo ir pan.) bei darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimais. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, tikrinamu atveju darys išvadą tik dėl to, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas A. L. darbingumo lygio vertinimas (NDNT teritorinio skyriaus ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant medicininių (asmens bazinio darbingumo), funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, visumą. Iš NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2011 m. balandžio 11 d. ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. užpildytų darbingumo lygio vertinimo akto formų matyti, kad NDNT, spręsdama dėl pareiškėjo darbingumo lygio, ištyrė medicininius ir kitus dokumentus, apžiūrėjo, išklausė vertinamą asmenį. Bylos medžiaga patvirtina, kad priimdami skundžiamus administracinius sprendimus, viešojo administravimo subjektai disponavo vertinamajam laikotarpiui aktualiais duomenimis – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojų 2011 m. kovo 29 d. atliktais tyrimais bei pateiktomis išvadomis (t. I, b. l. 92-94).

Skunde ir apeliaciniame skunde teigdamas, kad jo darbingumo lygis nustatytas neteisingai, A. L. teismui konkrečiai neįvardijo ginčytinų aplinkybių, nepaaiškino, kuo 2010–2011 m. pasireiškė jo sveikatos pablogėjimas, nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų. Iš dėstomų motyvų yra akivaizdu, jog A. L. prielaidos dėl sprendimų neteisėtumo remiasi išimtinai techniniais skirtumais, pastebėtais 2010 m. ir 2011 m. sveikatos būklės kvalifikacijose.

Iki 2012 m. vasario 1 d. galiojusi Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo redakcija numatė, kad širdies nepakankamumo II funkcinė klasė gali būti nustatoma 80–50 procentų intervale (40.1.2 p), III funkcinė kasė – nuo 50 iki 20 proc. (40.1.3 p.); krūtinės anginos II funkcinė klasė – 80–60 proc. (40.10.2. p.), III funkcinė klasė – nuo 60 iki 40 proc. (40.10.3. p.). Remiantis NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2010 m. balandžio 13 d. ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. surašytais darbingumo lygio vertinimo aktais, pareiškėjui buvo nustatytas toks bazinis darbingumas: pagal 40.1.2 punktą – 50 proc., pagal 40.10.2 punktą – 60 proc. (Tarnybos sprendimu pagal 40.10.3 p. – 60 proc.), o pakartotinio (2011 m.) darbingumo lygio vertinimo metu: pagal 40.1.3 punktą – 50 proc., pagal 40.10.3 punktą – 60 proc. Taigi procentinių išraiškų prasme analizuojamų laikotarpių NDNT išvados yra identiškos. Atsižvelgiant į tai, kad 50 proc. yra širdies nepakankamumo II ir III funkcinės klasės, o 60 proc. krūtinės anginos II ir III funkcinės klasės ribinis dydis, Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo 40.1.3 ir 40.10.3 pozicijų pasirinkimas antruoju atveju negali būti traktuojamas kaip sunkesnės asmens sveikatos būklės pripažinimas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Vadovaujantis ABTĮ 62 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant ginčus dėl teisės, aplinkybės, kurioms nustatyti reikia specialių žinių, gali būti įrodytos (paneigtos) eksperto išvada. Todėl pareiškėjui nesutinkant su tuo, kaip trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovas vertino Kriterijų apraše (nuo 2009 m. gegužės 31 d. aktuali redakcija) apibrėžtus kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, byloje galėjo būti pasitelkti specialistai ar ekspertai, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. posėdyje pareiškėjo atstovui šio procesinio reikalavimo atsisakius (t. II, b. l. 18-22), teismas, neturėdamas reikalingos kvalifikacijos, pasielgė teisingai susilaikydamas nuo atitinkamų svarstymų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad A. L. nepateikus jokių objektyvių duomenų apie realius 2010–2011 m. sveikatos pokyčius, kurie būtų galėję lemti ankstesniam laikotarpiui nustatyto darbingumo lygio koregavimą didėjimo ar mažėjimo linkme, NDNT sprendimas nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. balandžio 6 d. nustatyti tokį patį – 50 procentų – darbingumo lygį yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė