2024-05-08 Nr. CB-3102-2-52-3-00174-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1798

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00174-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 29 d. paduotu atsakovų A. K. ir D. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. A. ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir D. K. 30 000 Eur sumokėto avanso, 30 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai A. K. ir D. K. priešieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti 2022 m. lapkričio 23 d. ieškovo A. A. vienašališką 2022 m. birželio 21 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti iš ieškovo A. A. atsakovų D. K. ir A. K. naudai – 27 266,85 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; 3) priteisti iš ieškovo atsakovų naudai 5 proc. procesines metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui A. A. solidariai iš atsakovų D. K. ir A. K. 30 000 Eur avansą; 30 000 Eur nuostolių atlyginimo, iš viso 60 000 Eur; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu atsakovai A. K. ir D. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovų kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. teisiniai santykiai tarp šalių tęsėsi, nes nuo 2022 m. spalio 15 d. (pasibaigus Preliminariojoje sutartyje nustatytam Pagrindinės sutarties sudarymo terminui) ieškovas (pirkėjas) priėmė Namą savo žinion ir vykdė jame Įrengimo darbus, t. y. nuo dienos, kai turėjo būti sudaryta Pagrindinė sutartis, Namas faktiškai buvo perduotas ieškovui Įrengimo darbų vykdymui, o atsakovai vykdė Namo registracijos procedūras, ir tik daugiau nei po mėnesio šių santykių ieškovas (pirkėjas) nutraukė Preliminariąją sutartį. Vis tik nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šių aplinkybių nepagrįstai nevertino ir tokiu būdu pažeidė pareigą teisiškai kvalifikuoti teisinį santykį, iš kurio kilo ginčas (skundo 15, 19-45 punktai).

2. Nepaisant to, kad atsakovai teigė, jog ieškovo reikalaujama priteisti 30 000 Eur dydžio bauda yra nepagrįstai didelė (prašė teismo sumažinti neprotingai dideles netesybas), o ieškovas jokių įrodymų apie patirtus nuostolius nepateikė, apskritai netyrė ir nevertino, nei to, ar ieškovas nesudarius Pagrindinės sutarties, iš viso patyrė kokius nors nuostolius, nei to, kokio dydžio nuostoliai buvo patirti, t. y. ir pirmosios instancijos teismas sprendime, ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje iš esmės ignoravo tiek atsakovų argumentus, susijusius su poreikiu mažinti neprotingai dideles netesybas (baudą), tiek ir nuosekliai šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Būtent, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bendroji netesybų priteisimo taisyklė, jog jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius privalo įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016); netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007); mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022) (skundo 16, 17, 46-74 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. K. 1458 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. balandžio 29 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 155.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė