2018-08-09 Nr. AB-14122-3-61-3-02298-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1105-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02298-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovams viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Pakruojo rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 2016/8-1-9 „Dėl pažeidimo projekte „Pakruojo rajono kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūros kompleksiška plėtra“ projekto Nr. VP3-1.2-VRM-01-R-61-020“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2016/8-1-9), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 1V-390 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-1.2-VRM-01-R-61-020 vykdytojui Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1V-390).

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Administracija, įgyvendindama projektą „Pakruojo rajono kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūros kompleksiška plėtra“ Nr. VP3-1.2-VRM-01-R-61-020 (toliau – ir Projektas), pirko gatvių, esančių Linkuvos miesto centrinėje dalyje, paprastojo remonto darbus (toliau – ir Remonto darbai). Remonto darbų techninė specifikacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbta 2013 m. vasario 15 d., pastabų ir pasiūlymų dėl jos negauta, todėl buvo pradėtas viešasis pirkimas, su laimėtoju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Meresta“ 2013 m. birželio 26 d. sudaryta rangos sutartis Nr. SS-13-27 (toliau – ir Rangos sutartis). Administracija 2016 m. gegužės 6 d. gavo Agentūros direktoriaus Įsakymą Nr. 2016/8-1-9, kuriuo nustatyta 51 021,60 Eur netinkamų finansuoti išlaidų suma pagal Rangos sutartį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – ir Ministerija) pasiūlyta susigrąžinti pareiškėjui sumokėtų lėšų dalį (41 724,90 Eur). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Įsakymu Nr. 1V-390 nustatė grąžintiną pareiškėjui išmokėtą lėšų sumą – 41 724,90 Eur, grąžintinas lėšas nurodė per 90 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos pervesti į Ministerijos banko sąskaitą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras priimdamas Įsakymą Nr. 1V-390 iš esmės rėmėsi Agentūros direktoriaus Įsakymu Nr. 2016/8-1-9 bei jame nurodytomis faktinėmis pažeidimo tyrimo aplinkybėmis, t. y. kad Supaprastinto atviro konkurso „Gatvių, esančių Linkuvos miesto centrinėje dalyje, paprastojo remonto darbų turinys“ sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 3.1 punkto lentelės 3.1.9–3.1.11 punktų reikalavimai dėl tiekėjo teisės vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, statybos vadovo teisės vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių tvarkomiesiems paveldosaugos darbams bei tokio darbo stažo, darbo projekto vadovo nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kvalifikacijos atestato nebuvo būtini tinkamai įgyvendinti sutartį, nes kultūros paveldo teritorijoje numatyti atlikti paprastojo remonto darbai nebuvo susijęs su kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimu.

2.2. Administracija su tokiu vertinimu nesutiko, nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 10 punktą perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Administracijos manymu, atlikti Remonto darbai yra susiję su kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimu, o kultūros paveldo apsauga neabejotinai reiškia ir viešojo intereso apsaugą.

2.3. Remonto darbai vykdyti dvejose persidengiančiose kultūros paveldo vertybių teritorijose: Linkuvoje (unikalus objekto kodas 17096), kurios įregistruotos vertingosios savybės – gatvių tinklas, aikštės planas ir tūrinė erdvinė kompozicija, kapitalinio užstatymo fragmentai, miesto panorama, gamtinė aplinka; ir Linkuvos senojo miesto vieta (unikalus objekto kodas 30334), kurioje yra Karmelitų vienuolyno ansamblis (unikalus objekto kodas 1517). Pareiškėjo teigimu, pakeitus šaligatvių kontūrus (iš netaisyklingų į geometriškai taisyklingus ir užapvalintus), kinta gatvių tinklas ir miesto panorama, o keičiant gatvių šviestuvus, įrengiant naujas stogines ir iškertant medžius, keičiasi miesto panorama ir gamtinė aplinka. Projektas buvo derinamas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Šiaulių teritoriniu padaliniu. Iš Kultūros vertybių registro duomenų (objektų žemėlapių) matyti, jog senojo miesto vieta ir Linkuva persidengia, Remonto darbai buvo atliekami senojo miesto vietoje. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį bei 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą pavienis kultūros objektas gali būti ne tik statinys, bet ir vieta. Remonto darbai buvo atliekami kultūros paveldo objekte – senojo miesto vietoje, kuri Kultūros vertybių registre įregistruota kaip nekilnojamasis daiktas, pavienis objektas, kuris atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytą kultūros paveldo objekto sąvoką.

2.4. Administracijos manymu, nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams yra proporcingi remontuojamam objektui, tikslūs ir aiškūs. Be to, Projekto vykdymo metu Administracija aktyviai bendradarbiavo su Agentūra, kurios rekomendacijomis rėmėsi nustatydama Sąlygas. Agentūra 2013 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2013/2-3302 pateikė pastabas ir rekomendacijas dėl pirkimo dokumentų tobulinimo, kurių 7 punkte siūlė nustatyti kvalifikacijos reikalavimą (ne mažesnį nei II kategorijos) dėl projekto vadovo, turinčio teisę rengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus. Taigi, jeigu projekto vadovas turi turėti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos atestatą, tai ir darbų vykdytojas turi atitikti tokius pačius kvalifikacinius reikalavimus.

2.5. Agentūros direktoriaus Įsakymu Nr. 2016/8-1-9 nepagrįstai nustatyta 51 021,60 Eur netinkamų finansuoti išlaidų suma, šią sumą apskaičiuojant pagal UAB „Meresta“ (viešojo pirkimo konkurso laimėtojas) ir L. P. individualiosios įmonės pasiūlymų kainų skirtumą, kadangi L. P. individualiosios įmonės pasiūlymas buvo atmestas ne dėl neatitikimo kvalifikacijos reikalavimams, o dėl to, kad ši įmonė nustatytu terminu nepatikslino pateikto pasiūlymo.

2.6. Administracija taip pat nesutiko su Agentūros direktoriaus Įsakymo Nr. 2016/8-1-9 argumentais dėl valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams, nurodė, kad minėtas tiekėjas savo atitikimą šiems reikalavimams grindė subrangovo pajėgumais, tačiau subrangovo turimas atestatas negali pakeisti perkančiosios organizacijos reikalaujamo atestato, kurį turi turėti pats tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

3. Atsakovas viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Agentūra savo poziciją grindė šiais argumentais:

4.1. Darbai, kurie pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 36 dalį ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 patvirtintų Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisyklių (toliau – ir Paveldosaugos atestavimo taisyklės) (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos) 5.3 punktą priskiriami tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, pagal Rangos sutartį neturėjo būti atliekami, todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad atlikti Remonto darbai yra susiję su kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimu ir viešojo intereso apsauga, yra nepagrįstas.

4.2. Atlikti Remonto darbai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 37 dalį priskirtini prie tvarkomųjų statybos darbų, todėl Sąlygų 3.1 punkto lentelės 3.1.10 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui turėti ne mažiau kaip vieną atestuotą statybos vadovą, turintį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnės kaip II kategorijos), kurio darbo stažas einant šias pareigas ne mažesnis kaip 3 metai, yra nepagrįstas. Tvarkomieji paveldosaugos darbai pirkimu nebuvo įsigyti ir atliekami įgyvendinant Rangos sutartį, todėl minėtas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas pirkimo objektui ir diskriminavo tiekėjus, galinčius įvykdyti pirkimo objekte nurodytus darbus, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai bei 32 straipsnio 2 dalies nuostatos. Įvertinus Techninį projektą ir pagal Rangos sutartį parengtą rangovo darbo projektą nustatyta, kad atskiras paveldosaugos tvarkybos darbų projektas arba darbo projekto paveldosaugos tvarkybos darbų dalis nebuvo rengiama. Šias aplinkybes 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. S-160125-1 patvirtinto ir Techninio projekto rengėjas – UAB „Nacionalinių projektų rengimas“. Tvarkomieji paveldosaugos darbai nebuvo projektuojami pirminiame projektavimo etape, t. y. Techniniame projekte, todėl Sąlygų 3.1 punkto lentelės 3.1.10 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas, kad darbo projekto vadovas turėtų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos kvalifikacijos atestatą, taip pat 3.1.11 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turėtų teisę vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkymą, yra nepagrįsti, neproporcingi pirkimo objektui ir diskriminavo tiekėjus, todėl buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai bei 32 straipsnio 2 dalies nuostatos.

4.3. Vadovaudamasi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 ir 18 dalimis, taip pat 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Agentūra pažymėjo, kad Remonto darbai buvo atliekami kultūros paveldo vietovėje (Linkuvos miestelyje) ir kultūros paveldo pavieniame objekte – vietoje (senojo miesto vietoje), t. y. Remonto darbai nebuvo atliekami kultūros paveldo statinyje. Nors remontuojamos gatvės yra inžineriniai statiniai, jos nėra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą kaip kultūros paveldo statiniai, todėl jose atliekamiems darbams yra taikomas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Dėl to Sąlygų 3.1 punkto lentelės 3.1.9 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas taip pat neproporcingas pirkimo objektui ir diskriminavo tiekėjus, nes pirkimu buvo įsigyti įprasti rangos darbai, kurie nebuvo atliekami kultūros paveldo statinyje, todėl buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai bei 32 straipsnio 2 dalies nuostatos.

4.4. L. P. individualiosios įmonės pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad ji nepagrindė atitikimo Sąlygų 3.1 punkto lentelės 3.1.9–3.1.11 punktų reikalavimams. Jei šie kvalifikaciniai reikalavimai nebūtų buvę nustatyti, L. P. individualioji įmonė būtų atitikusi likusius kvalifikacinius reikalavimus. Įvertinus tai, kad L. P. individualiosios įmonės pasiūlymas buvo pigesnis, o pasiūlymai buvo vertinami vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, buvo padaryta išvada, kad L. P. individualioji įmonė būtų pripažinta pirkimo laimėtoja. Todėl Agentūros direktorius Įsakymu Nr. 2016/8-1-9 pagrįstai netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino skirtumą tarp laimėjusio pasiūlymo ir L. P. individualiosios įmonės pasiūlymo kainų, t. y. 51 021,60 Eur.

4.5. Agentūros 2013 m. kovo 28 d. raštas 2013/2-3302 yra rekomendacinio pobūdžio ir pareiškėjo neįpareigojo. Pagal Agentūros direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2008/8-153 patvirtinto Projektų pirkimų, vykdomų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, priežiūros tvarkos aprašo 4 punktą už visų pirkimų atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams yra atsakingas juos vykdantis asmuo. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo ar patikrinimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-857/2014).

5. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Ministerija atsiliepimą grindė šiais argumentais:

6.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Finansavimo taisyklės) 1881, 195, 198 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių (toliau – ir Funkcijų pasiskirstymo taisyklės) 7.4 ir 10.3.5 punktais, Ministerija turi priimti sprendimą nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, t. y. Ministerija priima sprendimą dėl lėšų sumažinimo ir susigrąžinimo remdamasi įgyvendinančiosios institucijos (šiuo atveju Agentūros) pateikta informacija ir šios institucijos apskaičiuota netinkamų išlaidų suma. Agentūra taip pat yra atsakinga už pažeidimų tyrimą ir sprendimų dėl nustatytų pažeidimų priėmimą. Ministerija atsakinga už sprendimų dėl lėšų susigrąžinimo priėmimą.

6.2. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu paskirta audito institucija, atliekanti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 62 straipsnyje nustatytas funkcijas, todėl į jos pateikiamas rekomendacijas dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo turi būti atsižvelgiama. Nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimas buvo pradėtas gavus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabas. Tai, kad projekto vykdytojas bendradarbiavo su Agentūra dėl Projekto bei jo darbų ar paslaugų pirkimo sąlygų Projekto įgyvendinimo metu, nėra aplinkybė, daranti pažeidimo tyrimą negalimu.

6.3. Sąlygų 2.2 punkte nurodyta, jog Linkuvos miesto centrinėje dalyje bus atliekami paprastojo remonto darbai. Departamentas 2015 m. spalio 7 d. rašte Nr. (11.42)2-2339 taip pat nurodė, kad išvardyti darbai nėra susiję su Linkuvos vertingosiomis savybėmis, tokie darbai priskirti statybos darbų rūšiai – paprastajam remontui, todėl jų vykdymą reglamentuoja Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Pareiškėjas, nustatydamas tokiems darbams pernelyg aukštus specifinius bei neadekvačius pirkimo pobūdžiui reikalavimus, kurie atima galimybę pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, akivaizdžiai ribojo konkurenciją. Pareiškėjo organizuoto pirkimo pobūdis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat viešojo intereso) varžymo, pareiškėjas neįrodė tokį varžymą pateisinančių priežasčių ir aplinkybių bei kad jo siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis.

6.4. L. P. individualiosios įmonės ir valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ pasiūlymai iš esmės atmesti dėl tų pačių priežasčių – pareiškėjo nustatytų per aukštų konkurenciją ribojančių reikalavimų.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos skundą atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatant kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams bei vertinant jų pagrįstumą ir proporcingumą, ypač svarbu nustatyti pirkimo objektą. Sąlygų 2.2 punkte pirkimo objektas apibrėžtas kaip gatvių, esančių Linkuvos miesto centrinėje dalyje, paprastojo remonto darbai. Tame pačiame punkte detalizuotos numatomų darbų apimtys: elektros tinklų remontas, asfaltbetonio dangos remontas ir dengimas, važiuojamosios betono trinkelių dangos remontas, pėsčiųjų betono trinkelių dangos remontas.

Atsižvelgęs į pirkimo objektą ir numatomų darbų apimtis, teismas sutiko su Agentūros pozicija, kad pagal parengtą Techninį projektą turėjo būti atliekami tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai atliekami kultūros paveldo teritorijoje (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 37 d.), o ne tvarkomieji paveldosaugos darbai (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 36 d.), kuriems atlikti būtų reikalingi Sąlygų 3.1.10 punkte tiekėjui nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai – teisė vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnė kaip II kategorija) bei ne mažesnis kaip 3 metų darbo stažas einant šias pareigas.

Teismo vertinimu, Agentūros išvada, kad šis kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas ir diskriminuojantis kitus tiekėjus, pažeidžiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra teisėta ir pagrįsta. Sąlygų 3.1.9 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui turėti teisę atlikti ypatingojo statinio statybos darbus, vykdant kultūros paveldo objektų tvarkybą (statinių kategorijos: ypatingieji statiniai; statybos darbų sritys: kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai) atsižvelgiant į pirkimo objektą (gatvių, esančių Linkuvos miesto centrinėje dalyje, paprastojo remonto darbai) ir darbų apimtis bei į tai, kad numatomi rangos darbai turėjo būti atliekami kultūros paveldo vietovėje (Linkuvos miestelis) ir vietoje (senojo miesto vieta) (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 18 p., 3 str. 2 d. 1 p.), o ne statinyje, kaip jis apibrėžiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, taip pat vertintinas kaip neproporcingas ir diskriminuojantis kitus tiekėjus, t. y. pažeidžiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog viešojo visuomenės intereso vykdant pirkimą negalima buvo užtikrinti netaikant pareiškėjo nustatytų varžančių priemonių. Pareiškėjo skundo argumentai nepateisina tiekėjų konkurencijos ribojimo.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad L. P. individualiosios įmonės pasiūlymas buvo atmestas ne dėl jos neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams, o dėl to, kad ši įmonė iki pareiškėjo nustatyto laiko nepatikslino pateikto pasiūlymo, teismas pažymėjo, kad L. P. individualioji įmonė pareiškėjo buvo įpareigota per nustatytą terminą pagrįsti savo atitiktį Sąlygų 3.1.9 ir 3.1.10 punktų reikalavimams, kurie teismo jau pripažinti neteisėtais Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies prasme. Jeigu šie neteisėti ir nepagrįsti kvalifikaciniai reikalavimai nebūtų buvę nustatyti, L. P. individualioji įmonė būtų atitikusi likusius kvalifikacinius reikalavimus ir dėl pasiūlytos mažiausios kainos galėjo būti pripažinta pirkimo laimėtoja. Todėl teismas sutiko su Agentūros pozicija, jog L. P. individualiosios įmonės siūlymo atmetimą lėmė būtent neproporcingų ir perteklinių kvalifikacinių reikalavimų nustatymas, o ne pirkimo procedūrų nesilaikymas. Atsižvelgdamas į tai, kad pasiūlymai buvo vertinami vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, o L. P. individualiosios įmonės pasiūlymo kaina buvo mažiausia, teismas darė išvadą, kad Agentūra pagrįstai netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino skirtumą tarp UAB „Meresta“ ir L. P. individualiosios įmonės pasiūlytų kainų.

12. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, priimdamas ginčijamą Įsakymą Nr. 1V-390, atsižvelgė į Agentūros direktoriaus Įsakymą Nr. 2016/8-1-9, Agentūros parengtą pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.2-VRM-01-R-61-020 ir joje nurodytas faktines pažeidimo tyrimo aplinkybes, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, t. y. vykdydamas Projekto rangos darbų pirkimą ir nustatęs diskriminuojančius bei neproporcingus pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, bei į Agentūros patvirtintą bendrą netinkamų finansuoti išlaidų sumą ir siūlymą susigrąžinti Projekto vykdytojui (pareiškėjui) išmokėtą lėšų dalį. Kadangi Agentūra teisėtai ir pagrįstai nustatė ir konstatavo pareiškėjo padarytą Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies pažeidimą, todėl Ministerija neturėjo pagrindo situaciją vertinti kitaip, todėl pagrįstai, gavusi įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priėmė sprendimą susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą (Finansavimo taisyklių 198.2 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 5.2.3 p. ir 8.1 p.).

13. Teismas nurodė, kad Ministerija neviršijo kompetencijos, o ginčijamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Įsakymas Nr. 1V-390 neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.), todėl pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti šį individualų administracinį aktą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas Pakruojo rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Administracija apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, analogiškais išdėstytiems skunde, ir papildomai nurodo:

15.1. Teismo išvada dėl Sąlygų 3.1.9 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo padaryta netinkamai kvalifikuojant materialiosios teisės normas. Pats teismas sprendime pripažino, kad pagal parengtą Techninį projektą turėjo būti atliekami tvarkomieji statybos darbai. Taigi kvalifikacinis reikalavimas bei darbų rūšis yra visiškai identiški ir niekaip negali pažeisti proporcingumo, diskriminuoti tiekėjų. Tai, kad tvarkomieji statybos darbai atlikti ne statinyje, o kultūros paveldo objekte, neturi jokios teisinės reikšmės. Tvarkomieji paveldosaugos darbai gali būti atliekami ne tik statinyje, bet ir vietovėje, todėl teismo padaryta išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, o tai reiškia, jog Sąlygų 3.1.9 punkto kvalifikacinis reikalavimas yra proporcingas, nediskriminuojantis ir nepažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Tvarkomųjų statybos darbų vykdytojai yra lygiai taip pat privalomai atestuojami, todėl tokiems darbams vykdyti jie turi pateikti reikiamus kvalifikacijos pažymėjimus, kurių perkančioji organizacija teisėtai reikalavo.

15.2. Statinio ar vietovės pripažinimas kultūros paveldo objektu ar kultūros paveldo vietove joje esančių objektų valdytojams sukuria papildomas pareigas, kurių esminis tikslas yra kultūros paveldo apsauga. Teisės aktų aiškinimas šioje byloje turėtų būti atliekamas siekiant užtikrinti kultūros paveldo ir vertingųjų savybių apsaugą (viešasis interesas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-278/ĮV-232 patvirtintų Darbų vadovų, vadovaujančių kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai atestavimo taisyklių (toliau – ir Statybos atestavimo taisyklės) 3 punktą visais atvejais darbų vadovai, vadovaujantys kultūros paveldo statinio ar jo teritorijoje esančio statinio tvarkomųjų darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai yra atestuojami. Taigi ne tik atlikdami tvarkomuosius paveldosaugos darbus, bet ir tvarkomuosius statybos darbus, asmenys turi turėti specialių paveldosaugos žinių ir reikiamą tvarkomųjų paveldosaugos darbų atestaciją. Būtent tai ir įpareigojo pareiškėją Sąlygų 3.1.10 punkte nustatyti, kad tiekėjas turi turėti statybos vadovą vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių tvarkomiesiems paveldosaugos darbams.

15.3. Teismas sprendime nevertino pareiškėjo argumento, kad pati Agentūra pasiūlė pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, susijusius su tvarkomaisiais paveldosaugos darbais, bei pripažino Linkuvos, kaip istorinės vietovės, svarbą.

16. Atsakovas viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą pakartotinai išdėstė argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, taip pat nurodo, kad:

17.1. Sąlygų 3.1 punkto lentelės 3.1.9 punkte buvo nurodytas reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti teisę atlikti ypatingo statinio statybos darbus, vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą (statinių kategorijos: ypatingi statiniai; statybos darbų sritys: kultūros paveldo statinių tvarkomieji darbai). Atestatai ypatingų statinių rangovams išduodami atlikti tvarkomuosius statybos darbus kultūros paveldo statiniuose, o ne saugomoje vietovėje ar teritorijoje, kurią užima kultūros paveldo statinys. Vietovės arba teritorijos sąvoka nėra tapati statinio sąvokai. Teisę atlikti darbus vietovėje arba statinyje tiekėjas galėjo įrodyti pateikdamas įmonės įstatus, kuriuose būtų nurodyta, kad įmonė verčiasi statybos veikla. Statinys priskiriamas ypatingų statinių grupei, jei jis yra kultūros paveldo objektas, įregistruotas Kultūros vertybių registre. Nagrinėjamu atveju remontuojamos gatvės yra inžineriniai statiniai, tačiau jos nėra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą ir nėra kultūros paveldo statiniai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pateikia visiškai kitokį kvalifikacijos reikalavimo aiškinimą nei jo lingvistinė išraiška, pateikta pirkimo dokumentuose. Pareiškėjas teigia, kad reikalavo, jog tiekėjas turėtų teisę vykdyti statybos tvarkomuosius darbus, nepriklausomai nuo to, kur jie atliekami (statinyje ar vietovėje), nors kvalifikacijos reikalavimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tiekėjas turi turėti teisę atlikti ypatingo statinio statybos darbus, vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą.

17.2. Sąlygų 3.1.10 punkte nustatytą reikalavimą pareiškėjas grindžia Statybos atestavimo taisyklėmis, kurios taikomos asmenims, vadovaujantiems tvarkomiesiems statybos darbams, o ne tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. Teisinis reguliavimas aiškiai atskiria tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų sąvokas. Tvarkomuosius statybos darbus atliekantys specialistai yra atestuojami vadovaujantis Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, šiuose teisės aktuose specifiniai reikalavimai dėl darbų atlikimo kultūros paveldo statinyje ar teritorijoje nėra keliami. Specialistai, vykdantys paveldosaugos tvarkomuosius darbus, yra atestuojami vadovaujantis Paveldosaugos atestavimo taisyklėmis, pagal kurias specialistui yra suteikiama atitinkama kategorija (pvz., kvalifikacijos reikalavime nurodyta II kategorija paveldosaugos tvarkomiesiems darbams atlikti). Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant Rangos sutartį paveldosaugos tvarkomieji darbai neturėjo būti atliekami, pareiškėjo reikalavimas, kad statybos tvarkomiesiems darbams, kurių vykdymą reglamentuoja Statybos įstatymas, vadovautų atitinkamos kvalifikacijos paveldosaugos tvarkybos darbus, kurių vykdymą reglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, vykdantys ir prižiūrintys asmenys, yra nepagrįstas ir neproporcingas pirkimo objektui.

17.3. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, teismas nepalaikė pozicijos, kad Remonto darbai buvo susiję su Linkuvos ir senojo miesto vietos vertingųjų savybių išsaugojimu, teismas šią pareiškėjo poziciją paneigė. Vykdant Remonto darbus nebuvo atliekami tvarkomieji paveldosaugos darbai, kurie atliekami pagal specialiąsias technologijas, siekiant išsaugoti autentiškumą. Jokie paveldosaugos tvarkomieji darbai Techniniame projekte nebuvo numatyti, Techninio projekto rengėjas patvirtino, kad buvo atliekami tik įprasti statybos darbai.

18. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Ministerija nurodo, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, ir papildomai nurodo, kad Paveldosaugos atestavimo taisyklių 5.3 punkte įtvirtintų darbų pareiškėjas neatliko, jokių specialiųjų technologijų, užtikrinančių autentiškumo išsaugojimą, netaikė todėl atlikti statybos rangos darbai nėra susiję su kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimu. Kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai nėra tapatūs kultūros paveldo tvarkomiesiems paveldosaugos darbams.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo administracinę bylą nagrinėti atsižvelgiant į ekspertinę Nekilnojamojo paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos narių nuomonę.

21. Departamentas paaiškina, kad Nekilnojamojo paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisija 2017 m. kovo 1 d. posėdyje svarstė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacinių atestatų klausimą, vykdant konkursą gatvių, esančių Linkuvos miesto centrinėje dalyje, paprastojo remonto darbams pirkti. Šiame posėdyje minėta komisija nutarė, kad, nepaisant to, jog statybos projekto sudedamosios dalies – paveldosaugos tvarkomųjų darbų – nebuvo, tačiau jie privalėjo būti sudėtine statybos projekto dalimi ir pagal nustatytą tvarką kultūros paveldo teritorijoje ar apsaugos zonoje darbų vadovavimui turi būti atestuotas II kategorijos specialistas pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro nustatytą tvarką, taikomą kultūros paveldo objektams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla iškelta iki 2016 m. liepos 1 d.

23. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos skundas dėl atsakovo Agentūros direktoriaus Įsakymo Nr. 2016/8-1-9 ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Įsakymo Nr. 1V-390 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

24. Byloje nustatyta, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2013 m. balandžio 22 d. posėdžio protokolu Nr. 2 patvirtintos Supaprastinto atviro konkurso „Gatvių, esančių Linkuvos miesto centrinėje dalyje, paprastojo remonto darbų pirkimas“ sąlygos, kurių II dalyje pirkimo objektas apibrėžtas kaip gatvių, esančių Linkuvos miesto centrinėje dalyje, paprastojo remonto darbai (2.2 p.); numatomos preliminarios darbų apimtys – elektros tinklai: 1) elektros kabelis – apie 470 m; 2) įvadinis elektros skydas – 1 vnt.; 3) gatvės apšvietimo atrama – 15 kompl.; ir kiti statiniai: 1) nauja asfaltbetonio danga – apie 538 kv. m; 2) remontuojama asfaltbetonio danga – apie 1 828 kv. m; 3) važiuojamoji betono trinkelių danga – apie 165,3 kv. m; 4) pėsčiųjų betono trinkelių danga – apie 2 665,5 kv. m; 5) stoginė – 2 vnt. Sąlygų III dalyje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“, be kita ko, nustatyta, kad tiekėjas turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos darbus, vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą (statinių kategorijos: ypatingi statiniai; statybos darbų sritys: kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai) (3.1.9 p.); tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip vieną atestuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, kurio darbo stažas einant šias pareigas ne mažesnis nei 3 metai, ir vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnės kaip II kategorija), kurio darbo stažas einant šias pareigas ne mažesnis nei 3 metai (3.1.10 p.). Remonto darbų techninė specifikacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbta 2013 m. vasario 15 d., įvykdytas viešasis pirkimas ir su laimėtoju UAB „Meresta“ 2013 m. birželio 26 d. sudaryta rangos sutartis Nr. SS-13-27.

25. Agentūra 2016 m. balandžio 5 d. surašė Pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje konstatavo, kad vykdant Projektą buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatos; pasiūlė priimti sprendimą dėl nustatyto pažeidimo ir pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis 51 021,60 Eur bei susigrąžinti Projekto vykdytojui sumokėtų lėšų dalį – 41 724,90 Eur, taikant lėšų pervedimo būdą. Agentūros direktorius 2016 m. gegužės 2 d. Įsakymu Nr. 2016/8-1-9 nustatė 51 021,60 Eur netinkamų finansuoti lėšų sumą pagal Rangos sutartį ir pasiūlė Ministerijai susigrąžinti Projekto vykdytojui (pareiškėjui) sumokėtą lėšų dalį – 41 724,90 Eur, taikant pervedimo būdą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2016 m. gegužės 26 d. Įsakymu Nr. 1V-390 nustatė lėšų pervedimo būdu grąžintiną Projekto vykdytojui (pareiškėjui) išmokėtą lėšų sumą – 41 724,90 Eur ir įpareigojo pareiškėją grąžintinas lėšas per 90 dienų pervesti į Ministerijos banko sąskaitą.

26. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti atsakovų įsakymus, nustatęs, kad Sąlygose įtvirtinti tiekėjams kvalifikaciniai reikalavimai (tiekėjas turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos darbus, vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą (statinių kategorijos: ypatingi statiniai; statybos darbų sritys: kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai); tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip vieną atestuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, kurio darbo stažas einant šias pareigas ne mažesnis nei 3 metai, ir vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnės kaip II kategorija), kurio darbo stažas einant šias pareigas ne mažesnis nei 3 metai)) neatitiko Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. buvo nustatyti per aukšti, ribojantys konkurenciją reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sąlygų 2.2 punkte apibrėžtą pirkimo objektą (gatvių, esančių Linkuvos miesto centrinėje dalyje, paprastojo remonto darbai), numatomus atlikti darbus ir jų apimtis, padarė išvadą, kad pagal parengtą Techninį projektą turėjo būti atliekami tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai atliekami kultūros paveldo teritorijoje (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 37 d.), o ne tvarkomieji paveldosaugos darbai (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 36 d.), kuriems atlikti būtų reikalingi Sąlygų 3.1.10 punkte tiekėjui nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai – teisė vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnė kaip II kategorija), darbo stažas šiose pareigose ne mažesnis kaip 3 metai.

Sąlygų 3.1.9 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui turėti teisę atlikti ypatingojo statinio statybos darbus, vykdant kultūros paveldo objektų tvarkybą (statinių kategorijos: ypatingieji statiniai; statybos darbų sritys: kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai) atsižvelgiant į pirkimo objektą ir darbų apimtis bei į tai, kad numatomi rangos darbai turėjo būti atliekami kultūros paveldo vietovėje (Linkuvos miestelis) ir vietoje (Senojo miesto vieta) (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 18 p., 3 str. 2 d. 1 p.), o ne statinyje, kaip jis apibrėžiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, taip pat pripažintas neproporcingu ir diskriminuojančiu kitus tiekėjus, t. y. pažeidžiančiu Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad tvarkomieji statybos darbai atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, todėl darbų vadovai, vadovaujantys kultūros paveldo statinio ar jo teritorijoje esančio statinio tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai, atestuojami vadovaujantis reikalavimais, nustatytais Statybos įstatymu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, statybos techniniais reglamentais, patvirtintais aplinkos ministro ir papildytais pagal kultūros ministro patvirtintų paveldo tvarkybos reglamentų ir / ar kitų kultūros paveldo tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (aplinkos ministro ir kultūros ministro 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-278/ĮV-232 patvirtintų Darbų vadovų, vadovaujančių kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai atestavimo taisyklių 3 p.). Pareiškėjo teigimu, ne tik atliekant tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tačiau ir tvarkomuosius statybos darbus, asmenys turi turėti specialių paveldosaugos žinių ir reikiamą tvarkomųjų paveldosaugos darbų atestaciją, o pareiškėjas byloje įrodė, kad darbai buvo susiję su Linkuvos ir Senojo miesto vietos vertingųjų savybių išsaugojimu. Pareiškėjas akcentuoja Linkuvos vertingąsias savybes (gatvių tinklas, aikštės planas ir tūrinė erdvinė kompozicija, kapitalinio užstatymo fragmentai, miesto panorama, gamtinė aplinka) ir teigia, kad šių vertingųjų savybių išsaugojimas reikalavo ginčytinų kvalifikacinių reikalavimų nustatymo.

28. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą: ekspertinę Nekilnojamojo paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija) narių nuomonę, iš kurios matyti, kad 2017 m. kovo 1 d. vyko posėdis, kuriame Komisija svarstė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacinių atestatų klausimą įgyvendinant konkursą „Gatvių, esančių Linkuvos miesto centrinėje dalyje, paprastojo remonto darbus pirkti“ ir nutarė, kad nepaisant to, jog statybos projekto sudedamosios dalies – paveldosaugos tvarkomųjų darbų nebuvo, tačiau jie privalėjo būti sudėtine statybos projekto dalimi ir pagal nustatytą tvarką kultūros paveldo teritorijoje ar apsaugos zonoje darbų vadovavimui turi būti atestuotas II kategorijos specialistas pagal kultūros ministro nustatytą tvarką taikomą kultūros paveldo objektams.

29. Papildomai apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti Departamento 2017 m. kovo 17 d. paaiškinimai, kuriuose buvo pakartoti Komisijos narių 2017 m. kovo 1 d. posėdyje išsakyti argumentai. Taip pat pateiktas Departamento 2018 m. birželio 18 d. raštas „Dėl vertingųjų savybių nustatymo“, kuriame nurodyta, kad kultūros paveldo vietovės Linkuvos ir valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Linkuvos senojo miesto vietos vertingųjų savybių Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos netikslino. Šiame rašte pateikta nuomonė, kad pagal projektą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose buvo atliekami ne tik tvarkomieji statybos darbai, bet kartu buvo vykdomi ir kultūros paveldo objekto – pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2245), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbai (pastato pamatų hidroizoliacijos ir prieduobių įrengimo darbai), o šiems darbams galėjo vadovauti tik statybos darbų vadovas, turintis teisę vadovauti ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkomiesiems paveldosaugos darbams.

30. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas Techninis projektas „Linkuvos miesto viešosios infrastruktūros plėtra: gatvių, esančių Linkuvos miesto centrinėje dalyje, paprastojo remonto projektas“, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 22 d. rašytinis pritarimas statinio projektui.

31. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad juose yra nurodyta, jog statybos rūšis yra paprastasis remontas, statinio kategorija – ypatingas statinys (vietovė – gatvių tinklas, aikštės planas ir tūrinė kompozicija, kapitalinio užstatymo fragmentai, miesto panorama, gamtinė aplinka), nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 17096)). Techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad statybos teritorija apima centrinę miesto aikštę ir nuo jos visoms kryptimis atsišakojusių gatvių dalis, ji priskirtina miesto centrui, įskaitant dalį turgavietės. Teritorija patenka ir į valstybės saugomą Senojo miesto vietą (unikalaus objekto kodas 30334, į registrą įrašytas kaip nekilnojamasis pavienis objektas, kurio plotas yra 155600. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai yra atlikti (Linkuvos senojo miesto vietos (registro Nr. 30334) bei Linkuvos mstl. (registro Nr. 17096)). Aiškinamajame rašte paaiškinta, kad esantys statiniai, inžineriniai tinklai ir įrenginiai, želdiniai šiuo projektu iš esmėse nenagrinėjami, nes projekto objektas yra gatvių šaligatviai, kuriuos numatoma remontuoti pakeičiant jų dangą ir bortus į naują dangą ir bortus esamose ribose; gatvių važiuojamoji dalis remontuojama tik ten, kur asfaltbetonio danga yra susidėvėjusi, bei ten, kur po šaligatvių remonto asfaltbetonis bus pažeistas; remontuojamas aikštės apšvietimas, klojami elektros kabeliai, reikalingi aikštės apšvietimui. Taip pat nurodyta, kad įvertinama, jog klojant elektros kabelius esamų inžinerinių tinklų apsauginėse zonose, kultūrinis sluoksnis, tikėtina, nebus pažeistas, statybos darbų vykdymo metu žemės judinimo darbų vietose būtina archeologo priežiūra. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta Archeloginių žvalgomųjų tyrimų ataskaita.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių pateiktus įrodymus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui, konstatuoja, kad pateiktuose įrodymuose nėra duomenų, kuriais remiantis turėtų būti daroma išvada, jog viešasis pirkimas buvo paskelbtas ir dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų atlikimo, iš jų ir tvarkyti kultūros vertybę – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) r. (unikalus objekto kodas 2245).

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kitų proceso dalyvių atsikirtimus į apeliacinį skundą ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas vykdė viešąjį pirkimą atlikti tvarkomuosius statybos darbus (statybos ar griovimo darbai atliekami kultūros paveldo teritorijoje), o ne tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo rengtas tvarkybos darbų projektas, kurio sprendiniais turi būti saugomas kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių autentiškumas ir vertingosios savybės, nebuvo išduotas leidimas atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus (Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“). Techniniame projekte taip pat nenurodyta, kad bus atliekami tvarkomieji paveldosaugos darbai.

34. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį (byloje taikomos teisės aktų redakcijos, galiojusios 2013 m. vasario 15 d.) statinio projektas rengiamas, be kita ko, vadovaujantis kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje.

35. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro nustatyta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ir kultūros ministrų nustatytais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, kai toks projektas neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams ir jam pritaria Departamento ir savivaldybės atstovai.

36. Statybos įstatymo 23 straipsnio 36 dalyje nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo vertybės tvarkybos darbus, atsižvelgiant į statybos rūšį, išduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tvarkomieji statybos darbai tvarkybos darbų projekte nenumatyti, leidimas atlikti kultūros paveldo vertybės tvarkybos darbus išduodamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

37. Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 37 d.). Kultūros paveldo statinio remontas – statinio remontas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, kai darbai nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 16 d.). Tvarkyba – kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: tyrimas (taikomasis), remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 34 d.). Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 36 d.).

38. Teismų praktikoje nurodoma, kad skiriamasis tvarkomųjų statybos darbų bei tvarkomųjų paveldosaugos darbų požymis yra tas, ar atliekami kapitalinės statybos darbai yra susiję su statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų keitimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

39. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad viešasis pirkimas buvo skelbtas dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų atlikimo.

40. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalis nustatė, kad parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, vadovauti tokiems darbams turi teisę kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas. Kai kuriuos darbus gali atlikti neatestuoti pagalbininkai, prižiūrimi atestuoto specialisto, atsakančio už tokius darbus. Teisę fiziniams ir juridiniams asmenims būti tokios veiklos rangovais ar paslaugų teikėjais nustato šis ir kiti įstatymai. Šio straipsnio 7 dalis nustatė, kad vadovauti kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka atestuotas darbų vadovas, jei jis turi verslo liudijimą arba dirba įmonėje, kuri yra atestuota aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka.

41. Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisyklių, patvirtintų kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-146, 4 punkte nustatyta, kad atestatai išduodami tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, o ne tvarkomiesiems statybos darbams atlikti. Tokios pozicijos laikosi ir Departamentas byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

42. Pareiškėjo nurodomo Darbų, vadovaujančių kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai atestavimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro ir kultūros ministro 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-278/ĮV-232, 3 punkte nustatyta, kad darbų vadovai, vadovaujantys kultūros paveldo statinio arba jo teritorijoje esančio statinio tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai, atestuojami vadovaujantis Statybos įstatymu (3.1 p.); Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (3.2 p.), statybos techniniais reglamentais, patvirtintais aplinkos ministro ir papildytais pagal kultūros ministro patvirtintų paveldo tvarkybos reglamentų ir / ar kitų kultūros paveldo tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (3.3 p.). Šių taisyklių 4 punkte nustatyta, kad vadovauti kultūros paveldo statinio arba jo teritorijoje esančio statinio tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę specialistas, įgijęs šią teisę statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2004 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos aprašas. Statybos inžinieriaus diplomų, įgytų užsienio valstybėje, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-610 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2004 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos aprašas. Statybos inžinieriaus diplomų, įgytų užsienio valstybėje, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 180-6683; 2005, Nr. 5, Nr. 16) nustatyta tvarka.

43. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad šioje byloje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai Sąlygų 3.1.10 punkte nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kad pareiškėjo pirktiems tvarkomiesiems statybos darbams atlikti buvo reikalingas tiekėjas, kuris turėtų ne mažiau kaip vieną atestuotą statybos vadovą, turintį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnės kaip II kategorija), kurio darbo stažas einant šias pareigas ne mažesnis nei 3 metai.

44. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra kritikuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl Sąlygų 3.1.10 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, pateiktus papildomus įrodymus (iš jų ir Komisijos narių nuomonę), akcentuotina, kad nei pareiškėjas, nei ši Komisija, išreikšdama nuomonę, nenurodo jokio konkretaus teisės akto, kuris nustatytų, kad pareiškėjo pirktiems tvarkomiesiems statybos darbams atlikti buvo reikalingas atestuotas statybos vadovas, turintis teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnės kaip II kategorija), kurio darbo stažas einant šias pareigas ne mažesnis nei 3 metai.

45. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (Viešųjų pirkimų įstatymo 35–37 str.).

46. Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai. Nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir 25 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių.

47. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nurodo, kad perkančioji organizacija privalo pateikti visą informaciją pirkimo dokumentuose apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjas galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 7 d.), t. y. už pirkimo dokumentų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio nuostatoms atsako perkančioji organizacija. Pirkimo sąlygose perkančiosios organizacijos turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

48. Kai yra teisinis pagrindas taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitas teisės normas, pirmiausia taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikomos tiek, kiek atitinkamo teisinio santykio Viešųjų pirkimų įstatymo nereguliuoja arba Viešųjų pirkimų įstatymo normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškintinos ir taikytinos taip, kad nebūtų nukrypta nuo kitų teisės aktų imperatyviųjų normų; Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi; perkančiosios organizacijos, tiek rengdamos konkurso dokumentus, tiek vertindamos tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010).

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas reiškia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos (žr. 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

50. Kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, atitinkančioms Viešųjų pirkimų įstatymo 34 straipsnio nuostatas, įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-564-469/2016).

51. Viešojo darbų pirkimo konkurse atitiktis minimaliam tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos reikalavimui – teisei verstis veikla – nustatoma pagal tris pagrindinius statybos darbų rangovo kvalifikacijos parametrus: 1) statinio, kuriame statybos darbai turi būti vykdomi, kategoriją (ypatingas, neypatingas, nesudėtingas statinys); 2) grupę (pastatai (gyvenamieji ar negyvenamieji), inžineriniai statiniai (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kiti statiniai); 3) perkamų statybos darbų sritį (bendrieji ar specialieji statybos darbai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; kt.). Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai.

52. Apibendrinant šioje byloje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjas nustatė perteklinį kvalifikacijos reikalavimą, nurodytą Sąlygų 3.1.10 punkte, kuris nebuvo susietas su viešojo pirkimo sutartimi, buvo klaidinantis tiekėjus ir apribojęs galimybę pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams.

53. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis pagrįstai Sąlygų 3.1.10 punkte nustatė, jog tiekėjas turi turėti statybos vadovą vadovauti nekilnojamojo kultūros vertybių paveldo vertybių tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, nes statinio ar vietovės pripažinimas kultūros paveldo objektu ar kultūros paveldo vietovėje esančių objektų valdytojams sukuria papildomas pareigas, kurių esminis tikslas yra kultūros paveldo apsauga, o pareiškėjas įrodė, kad darbai buvo susiję su Linkuvos ir Senojo miesto vietovės vertingųjų savybių išsaugojimu. Taigi pareiškėjas akcentuoja objekto svarbą, kuri, jo nuomone, ir pateisina jo nustatytus reikalavimus tiekėjui turėti specialių paveldosaugos žinių ir reikiamą tvarkomųjų paveldosaugos darbų atestaciją, nepaisant to, kad buvo atliekami tvarkomieji statybos darbai. Pareiškėjas savo poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010.

54. Teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo pozicijai, kad kultūros vertybių apsauga yra viešasis interesas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad kultūros paveldo apsauga ir tvarus naudojimasis juo yra svarbus gyvenimo kokybės palaikymui ir regiono bei jo gyventojų istorinių, kultūrinių bei meno šaknų išlaikymui. Tai yra vertybės, kurių apsauga ir skatinimas saisto viešojo administravimo institucijas (žr. 2007 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Debelianovi prieš Bulgariją, peticijos Nr. 61951/00, 54 p.; 2011 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Potomska ir Potomski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 33949/05, 64 p.).

55. Atsižvelgiant į tai, kad savo poziciją pareiškėjas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, nurodytina ir kita kasacinio teismo praktika, kurioje aptartos ir 2010 m. gegužės 4 d. nutarties nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 nurodė, kad viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinio teismo pozicija šiuo klausimu palaipsniui griežtėjo; be to, plėtojama praktika dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-84-248/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje surinktus įrodymus, susijusius su Remonto darbais, kuriems atlikti buvo skelbtas viešasis pirkimas, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo pateisinti nustatytą perteklinį kvalifikacijos reikalavimą, kuris užkirto kelią sąžiningai varžytis tiekėjams, galintiems atlikti tokio pobūdžio darbus, ir tiekėjų konkurencijos ribojimą. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ir įrodymų, kurie pagrįstų ryšį tarp atliktų darbų ir kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimu.

57. Kaip jau minėta, Sąlygų 3.1.9 punkte buvo nustatyta, kad tiekėjas turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos darbus, vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą (statinių kategorijos: ypatingi statiniai; statybos darbų sritys: kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirkimo objektą ir darbų apimtis bei į tai, kad numatomi rangos darbai turėjo būti atliekami kultūros paveldo vietovėje (Linkuvos miestelis) ir vietoje (Senojo miesto vieta) (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 18 p., 3 str. 2 d. 1 p.), o ne statinyje, kaip jis apibrėžiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis pagrįstai nustatė minėtą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams.

58. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su minėto kvalifikacijos reikalavimo nustatymu, atsakovo atsikirtimus, kad remontuojamos gatvės (inžineriniai statiniai) nėra ypatingi statiniai, nes jos nėra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą ir nėra kultūros paveldo statiniai, pažymi, kad STR 1.0207:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1037, 37.4 punkte nurodyta, kad teisės pripažinimo dokumente, išduotame ypatingų statinių rangovui, kai pareiškėjui suteikiama teisė būti rangovu kultūros paveldo statiniuose, nurodoma „kultūros paveldo statiniai“. STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813, 5.5 punkte nurodyta, kad statinys priskiriamas ypatingų statinių grupei, jei jis yra kultūros paveldo statinys, įregistruotas Kultūros vertybių registre.

59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gatvių paprastojo remonto darbai turėjo būti atlikti vietovėje, kuri yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Remontuojamos gatvės (inžineriniai statiniai) atskirai nėra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Pareiškėjo teigimu, šie inžineriniai statiniai turi būti priskirti ypatingų statinių kategorijai, todėl dėl šių statinių paprastojo remonto buvo būtinas reikalavimas turėti atestatą, išduodamą minėta aplinkos ministro nustatyta tvarka.

60. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su tokia pareiškėjo pozicija.

61. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad kultūros paveldo objektai – tai pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės; to paties straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai; 17 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai, o 18 dalyje – kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra: 1) pavienis objektas – vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių; 2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma; 3) vietovė (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 str. 2 d.).

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs šias įstatymo nuostatas, nurodė, kad kultūros paveldo objektais kaip nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis registruotini, taigi ir gali būti tokiais pripažinti, kultūros paveldo statiniai (pastatai, jų dalys, inžineriniai statiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai) ir kultūros paveldo vietovės, tačiau ne kultūros paveldo objekto teritorijos; inžinerinio statinio (ar kito daikto) buvimas kultūros paveldo objekto teritorijoje per se (pats savaime) nereiškia, kad toks inžinerinis statinys yra kultūros paveldo objektas (2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Inžinerinio statinio kaip kultūros paveldo objekto statuso pripažinimą, registravimą ir juo sukeliamus padarinius reglamentuoja specialūs kultūros paveldo apsaugos teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai. Priešingai nei dėl statinio pripažinimo inžineriniu, sprendžiant dėl statinio kvalifikavimo kultūros paveldo objektu, būtina atsižvelgti į Kultūros vertybių registro duomenis. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį kultūros paveldo objektai – registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės. Taigi kultūros vertybių registras atlieka ne tik teisių išviešinimo, bet ir teisių įtvirtinimo bei pareigų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, nustatymo funkciją. Kultūros paveldo objektas – nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių, kurių apsaugos tikslas bei poreikis (leidimų, atestavimo, priežiūros tvarka) suponuoja tik tokių pirmiau nurodytų nekilnojamųjų daiktų registravimą. Kultūros paveldo objekto registracija reiškia šio objekto pripažinimą kultūros vertybe, kaip tokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

63. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo objektas yra gatvės, kurios patenka į Linkuvos miestelio vietovę (kartu ir į Senojo miesto vietą), kuri yra vertybė pagal sandarą, o iš pateiktų dokumentų (Kultūros vertybių registre nurodytų Linkuvos vertingųjų savybių) matyti, kad Linkuvos vertingosios savybės yra gatvių tinklas, aikštės planas ir kt.; plano sprendimai remiasi koncepcija išsaugoti svarbiausias Linkuvos urbanistikos paminklo kultūros paveldo vertybes, iš jų ir XVII a. – XIX a. vid. susidariusį miesto gatvių tinklą, turintį radialinės struktūros bruožų ir kt. (žr. akcinės bendrovės „Paminklų restauravimo institutas“ Linkuvos miesto sklypų suplanavimo projektas), įvertinus Archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaitą (po gatvių asfalto dangos sluoksniu rasti šurfai), Techniniame projekte nurodytas Remonto darbų apimtis, darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo pagrindą nurodyti, jog statinio kategorija – ypatingas statinys, ir dėl to nustatyti minėtą kvalifikacijos reikalavimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Techninį projektą rengę specialistai ir tikrinę Departamento darbuotojai patvirtino, jog statinio kategorija – ypatingas statinys.

64. Kaip minėta, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijas, todėl atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, nepripažintina, kad pareiškėjas be pateisinamos priežasties nustatė minėtą kvalifikacijos reikalavimą.

65. Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad teismų praktikoje yra vertinama, jog viešojo pirkimo objektas yra ypatingų statinių statybos darbai, kai susisiekimo komunikacijos (inžineriniai statiniai) patenka į vietovę, kuri yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013). Šioje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad projekto „Dusetų bendruomenei svarbių viešųjų erdvių sutvarkymas“ objektas – ypatingų statinių (K. B. skveras ir Nepriklausomybės aikštė patenka į Dusetų miesto istorinę dalį, K. B. ir Nepriklausomybės paminklai) sudaro kultūros paveldo statiniai (bei vietovė), įtraukti į kultūros vertybių registrą (Statybos įstatymo 2 str. 3 d., STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.5 p., nuoroda į Kultūros vertybių registrą) statybos darbai.

66. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjas pagrįstai suformulavo Sąlygų 3.1.9 reikalavimą, tačiau ši nustatyta aplinkybė nekeičia atsakovų išvados, jog pareiškėjas, vykdydamas viešąjį pirkimą, pažeidė imperatyviąsias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, pagrįstumo ir teisėtumo.

67. Agentūra, nustačiusi, kad tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi (Sąlygų 10.2 p.), o L. P. individualioji įmonė atitiko kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus Sąlygų 3.1.9 ir 3.1.10 punktuose, pripažino, jog netinkama finansuoti išlaidų suma yra 51 021,60 Eur (skirtumas tarp laimėjusio pasiūlymo ir L. P. individualiosios įmonės pasiūlymo kainų). Agentūra vadovaujasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias reikia atlikti dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių 1.3 ir 6 punktais. Pagal šioje byloje pateiktus duomenis, negalima objektyviai nustatyti, ar L. P. individualioji įmonė atitiko kvalifikacijos reikalavimą, nustatytą Sąlygų 3.1.9 punkte, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti papildomai išsiaiškintos šios aplinkybės ir atitinkamai įvertintos pareiškėjo ginčijamos aplinkybės, susijusios su nustatyta netinkama finansuoti išlaidų suma pagal minėtų gairių nuostatas.

68. Dėl pirmiau aptartų byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Sąlygų 3.1.10 punkte nustatytų neteisėtų kvalifikacijos reikalavimų ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo yra pagrįsta, taip pat konstatuotina, kad pagal byloje esančius įrodymus nepagrįstai nustatyta, jog Sąlygų 3.1.9 punkte buvo nurodytas neteisėtas kvalifikacijos reikalavimas. Kadangi papildomai būtina aiškintis teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui apskaičiuota netinkama finansuoti išlaidų suma, suteikiant galimybę proceso šalims pateikti papildomus įrodymus (iš jų paaiškinimus), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, t. y. netenkinamas pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė