891706f6-8cd9-4323-83f0-e35e0e2a90e5 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                              Civilinė byla Nr. e2A-22-730/2017     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05078-2016-0                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.4.;    (S)                                                                                         3.1.7.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21                                                                                                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 2 d.

 Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamos atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ uždrausti UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti bet kokius nuotekų kontrolės įrenginius UAB „Agrovet“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nuotekų kontrolei (iÅ¡skyrus, kaip tai numatyta 2008-12-01 UAB „Agrovet“ ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytoje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. 2008/12-01) iki teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta konkreti tokių įrenginių pastatymo tvarka ir vieta, civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016 įsiteisėjimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2008-12-01 tarp UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ (kurios teises ir pareigas yra perėmusi ir Å¡iuo metu vykdo atsakovė) buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 2008/12-01 su abonentu, kurios 7.9 punkte nustatyta momentinė mėginių kontrolė, t. y. kai abonentas sudaro galimybę vandens tiekėjo atstovams įeiti į teritorijÄ paimti nuotekų mėginius, tai yra iÅ¡ nuotekų Å¡ulinio Nr.

87. UAB „Agrovet“ vykdo Å¡alių susitarimÄ bei laikosi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių reikalavimų, nuotekų stebėsena yra vykdoma, UAB „Agrovet“ nesudaro jokių kliūčių AB „Klaipėdos vanduo“ laborantams paimti nuotekų mėginius, nepaisant to, jog AB „Klaipėdos vanduo“ kontrolę vykdo netgi dažniau, nei numatyta. Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla civilinė byla Nr. 2-143-460/2016 pagal prieÅ¡prieÅ¡inius AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ reikalavimus dėl AB „Klaipėdos vanduo“ UAB „Agrovet“ teikiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugų, Å¡ių paslaugų teikimo sÄ lygų teisinio pagrindo, UAB „Agrovet“ iÅ¡leidžiamų nuotekų užterÅ¡tumo faktinių rodiklių, apskaitos ir kontrolės. Å ioje byloje AB „Klaipėdos vanduo“, be kitų reikalavimų, taip pat praÅ¡o:

įpareigoti UAB „Agrovet“ leisti ieÅ¡kovei AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovės UAB „Agrovet“ teritorijoje Å¡ulinyje Nr. 86 įrengti atsiskaitomÄ jį nuotekų apskaitos prietaisÄ ir įpareigoti UAB „Agrovet“ netrukdyti šį prietaisÄ eksploatuoti ir prižiÅ«rėti, įpareigoti UAB „Agrovet“ sudaryti sÄ lygas jai bet kuriuo metu neterminuotai, t. y. kol atsakovei bus teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, neribotÄ kiekį kartų įrengti ir nuimti prie UAB „Agrovet“ teritorijoje esančio Å¡ulinio Nr. 88 ir Å¡iame Å¡ulinyje automatinį mėginių semtuvÄ , atlikti kitus ieÅ¡kovės su Å¡iuo reikalavimu siejamus veiksmus.

Kitoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta AB „Klaipėdos vanduo“ teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamÄ jį remontÄ ) ir prižiÅ«rėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpÄ , esančiÄ nuo Å¡ulinio KÅ 71 iki Å¡ulinio 211, kurios ilgis yra apie 435 m.

AB „Klaipėdos vanduo“ savo iniciatyva nepagrįstai siekia iÅ¡plėsti Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutarties turinį neleistinai sutapatindama tinkle infrastruktÅ«ros priežiÅ«rÄ su nuotekų, kurias į infrastruktÅ«rÄ iÅ¡leidžia kiti abonentai, priežiÅ«ra. Iki Å¡iol nesant iÅ¡nagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-143-460/2016 ir nesant iÅ¡spręstam ginčui bei priimtam teismo sprendimui dėl nuotekų apskaitos prietaisų UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose Å¡uliniuose Nr. 86 ir Nr. 88 įrengimo, kurie yra tinklo atkarpoje, esančioje nuo Å¡ulinio KÅ 71 iki Å¡ulinio 211, AB „Klaipėdos vanduo“, prisidengdama Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016, ėmėsi agresyvių priemonių automatinį nuotekų semtuvÄ pastatyti prie gretimo Å¡ulinio Nr.

90. Neužkirtus kelio AB „Klaipėdos vanduo“ vienaÅ¡aliÅ¡kam nuotekų mėginių ėmimui, kol teismo bus nustatyta nuotekų mėginių paėmimo tvarka, leidžianti užtikrinti mėginių neÅ¡aliÅ¡kÄ ir nepriklausomÄ iÅ¡tyrimÄ , žala pasireikÅ¡tų AB „Klaipėdos vanduo“ savavaliÅ¡kai imant mėginius iÅ¡ sutartyje nenustatytos vietos ir juos vienaÅ¡aliÅ¡kai tiriant Å¡iai bendrovei pavaldžioje laboratorijoje, UAB „Agrovet“ bÅ«tų nepagrįstai skaičiuojamas didesnis mokestis už nuotekas, kas sÄ lygotų tiesioginės žalos UAB „Agrovet“ padarymÄ bei naujus teisminius procesus.

Pažymėjo, jog, jei teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016 bÅ«tų tenkintas AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimas UAB „Agrovet“ teritorijoje esančiame Å¡ulinyje Nr. 86 įsirengti savo nuotekų apskaitos prietaisÄ , AB „Klaipėdos vanduo“ sumontuojant debitmatį su automatiniu nuotekų semtuvu nuotekų Å¡ulinyje Nr. 90, tokiu sprendimu siekto tikslo įgyvendinimas ir sprendimo vykdymas realiai pasunkėtų, nes kiltų pavojus patvankų vamzdynuose susidarymui, dėl ko bÅ«tų sutrikdytas normalus tokio nuotekų apskaitos prietaiso darbas.

Sumontavus debitmatį bÅ«tų pristabdytas, sumažintas nuotekų pralaidumas vamzdynuose, o, pakilus nuotekų lygiui matavimo latake, skaitiklis fiksuotų didesnį negu realus srautÄ , jau nekalbant apie fizinį tinklo pažeidimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-27 sprendimu atmetė ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB ,,Agrovet“ 900,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB ,,Hidrona“ 900,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės neįrodė realios grėsmės buvimo jų interesams. IeÅ¡kovės nurodo, jog dėl atsakovės bÅ«simų veiksmų ir ketinimų įrengti automatinį nuotekų apskaitos įrenginį gali bÅ«ti pristabdytas, sumažintas nuotekų pralaidumas vamzdynuose, o, pakilus nuotekų lygiui matavimo latake, skaitiklis fiksuotų didesnį negu realus srautÄ , ieÅ¡kovėms bÅ«tų padaryta žala.

Tačiau byloje nėra Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Vien ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė atvyksta apžiÅ«rėti nuotekų tinklus ar siekia įrengti nuotekų apskaitos prietaisus Å¡ulinyje Nr. 90, kuriame Å¡io apskaitos prietaiso įrengimui prieÅ¡inasi UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Hidrona“, ar prielaidos, jog įrengus apskaitos prietaisÄ ieÅ¡kovė praras galimybę gauti arbitražinius mėginius ir tikrinti nuotekų tarÅ¡os rodiklius, byloje nesant kitų Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog egzistuoja grėsmė ieÅ¡kovių interesams.

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016, kurioje, be kita ko, sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl naudojimosi vieÅ¡ojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra tvarkos nustatymo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, AB ,,Klaipėdos vanduo“ nustatyta teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamÄ jį remontÄ ) ir prižiÅ«rėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpÄ , esančiÄ nuo Å¡ulinio KÅ 71 iki Å¡ulinio 211, kurios ilgis yra apie 435 m (DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360) pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimÄ bei priežiÅ«rÄ , reikalavimus.

Pažymėtina, jog nuotekų tvarkymas, jų stebėsena yra atsakovės teikiamų paslaugų sudedamoji dalis. Byloje esančias duomenimis nustatyta, jog atsakovė siekia įgyvendinti jai priskirtas funkcijas, informuoja ieÅ¡kovę apie bÅ«tinybę tvarkyti ar remontuoti inžinerinius tinklus, neatlieka veiksmų, kurių neleidžia atlikti UAB ,,Agrovet“. Be to, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog reiÅ¡kiamu reikalavimu ieÅ¡kovės iÅ¡ esmės siekia paneigti kitoje civilinėje byloje priimtÄ ir įsiteisėjusį procesinį sprendimÄ â€“ nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei suteikta teisė ir pareiga prižiÅ«rėti nuotekų tinklus, taip pat siekia paneigti teisės aktais atsakovei nustatytas pareigas užtikrinti tinkamÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo vieÅ¡osios paslaugos teikimÄ .

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės piktnaudžiavimÄ jai priklausančia teise, tokių įrodymų nepateikia ir ieÅ¡kovės. PrieÅ¡ingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartimi už 2013-11-04 nutarties nevykdymÄ UAB ,,Hidrona“ vadovui buvo paskirta bauda, nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi. Taigi konstatuoti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, galinčius sukelti žalÄ , nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Esant minėtų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta, kad atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ atliko ar ateityje ketina atlikti kokius nors neteisėtus, nepagrįstus veiksmus, dėl kurių kiltų reali grėsmė žalai atsirasti, ieÅ¡kovė neįrodė realios grėsmės bei galimos bÅ«simos žalos atsiradimo fakto, todėl remiantis teisiniu reglamentavimu, teismų praktika ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, jog ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį ir uždrausti atsakovei atlikti veiksmus.

Ä®statymas numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). IeÅ¡kovės Å¡ia teise pasinaudojo, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme, ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ Ä¯vertino teismas. Todėl atsakovės praÅ¡ymas skirti ieÅ¡kovėms baudÄ atmestas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi nenustatė Å¡ios bylos bei Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos tarp tų pačių Å¡alių tapatumo.

 III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės praÅ¡o panaikinti 2016 m. birželio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:5.1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines ginčo aplinkybes ir padarė klaidingas iÅ¡vadas, jog apeliantės neįrodė, kad atsakovės ketinimas nuotekų tinkle įrengti automatinį nuotekų apskaitos ir nuotekų tarÅ¡os patikros skaitiklį pakenks apeliančių interesams ir yra grėsmė, kad kils žala ateityje.5.2.

Teismas klaidingai nurodė, kad apeliantės neįrodė galimo nuotekų vamzdyno pralaidumo sumažėjimo ir nuotekų srauto per Å¡iuo metu eksploatuojamÄ UAB „Agrovet“ nuotekų apskaitos prietaisÄ padidėjimo bei tuo sukeliamo nuotekų apskaitos duomenų iÅ¡kraipymo, nes teismas neįsigilino į teismui pateiktas faktines aplinkybes: pirmiausia į tai, jog nuotekų Å¡ulinys Nr. 90, kuriame ketinama įrengti automatinį nuotekų apskaitos prietaisÄ , yra žemiau nei nuotekų Å¡ulinys Nr. 86 (pagal nuotekų tekėjimo kryptį), kuriame yra įrengtas ir atsakovės ginčijamas civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016 nuotekų apskaitos prietaisas.

Siekdama iÅ¡matuoti nuotekų užterÅ¡tumÄ ir nuotekų debitÄ , atsakovė ketina sudaryti patvankÄ Å¡ulinyje Nr. 90, o dėl to nuotekų lygis pakils ir Å¡ulinyje Nr. 86, bÅ«tent kuriame ir bus sukelta žala – bus sugadintas metrologiÅ¡kai patikrintas ir sertifikuotas nuotekų apskaitos prietaisas; iÅ¡kraipyta tiksli nuotekų apskaita (dėl ko vyksta ginčas civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016). 5.3. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog jos ketinamas įrengti automatinis nuotekų semtuvas nesukels tų pasekmių, apie kurias nurodo apeliantės, t. y. nei įrenginio sertifikatais, nei metrologinėmis patikromis, net paties įrenginio veikimo mechanizmo principais nepagrindė, kad žala ateityje nekils. 5.4.

Teismas klaidingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių ta prasme, jog neįvertino, kad apeliančių iÅ¡kelti pagrindai dėl galimos žalos kilimo ateityje nėra atsakovės paneigti. Tik atsakovė, aiÅ¡kiai žinodama, kÄ planuoja daryti svetimame turte – nuotekų tinkle, gali teismui atskleisti bÅ«simos žalos kilimo ateityje tikėtinumo galimybę.5.5. Teismas neįvertino fakto, jog ginčijamoje 2013-11-04 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-144-524/2016) atsakovei nėra suteikta teisė įrenginėti automatinius nuotekų apskaitos prietaisus.

Pastarojoje nutartyje suteikta teisė tik eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamÄ jį remontÄ ) ir prižiÅ«rėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).5.6. Teismas neįvertino, jog apeliantė UAB „Hidrona“ yra laimėjusi bylÄ prieÅ¡ atsakovę dėl panaÅ¡aus pobÅ«džio techninių įrenginių neteisėto sumontavimo tame pačiame UAB „Hidrona“ nuotekų tinkle, t. y. teismas 2014-06-30 sprendimu įpareigojo atsakovę iÅ¡montuoti savavaliÅ¡kai sumontuotÄ techninį įrenginį.

Neįsigilino, kad atsakovė dėl analogiÅ¡ko automatinio nuotekų semtuvo įrengimo kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ ir Å¡i byla yra pridėta prie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-144-524/2016. Akivaizdu, kad atsakovės siekis be teismo sprendimo, tiksliau, nelaukiant teismo sprendimo, ginčytinÄ situacijÄ sureguliuoti prievartos ir manipuliacijos 2013-11-04 nutartimi bÅ«du nesuderinamas su teisinės valstybės principais, kas taip pat turi bÅ«ti vertinama kaip žalos kilimo ateityje faktas. 5.7.

Teismas neįvertino, jog atsakovė nepaaiÅ¡kino ir neatskleidė, kaip ir kokiu bÅ«du sumontuojamu automatiniu nuotekų semtuvu paimti nuotekų mėginiai bus imami, plombuojami, transportuojami, tiriami, kad gaunami nuotekų mėginiai bus tiriami pačiai atsakovei pavaldžioje nuotekų tyrimo laboratorijoje, nesant apeliantėms jokių techninių galimybių gauti kontrolinius nuotekų mėginius ir atlikti papildomÄ stebėsenÄ ir pačios atsakovės veiksmų tiriant nuotekų užterÅ¡tumÄ kontrolę. 5.8.

Teismas nepagrįstai nesumažino atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios, apeliančių vertinimu, yra neprotingai didelės.6. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, skirti apeliantėms baudÄ CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie argumentai:6.1. Skundo pagrindinis motyvas yra tas, kad teismas „tik formaliai įsigilino į ginčo dalykÄ , todėl neatskleidė bylos esmės“ ir dėl to neteisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ .

Tokio pobÅ«džio argumentai Å¡ioje konkrečioje byloje yra akivaizdžiai nepagrįsti. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas iÅ¡samiai nustatė ir įvertino visas svarbias faktines bylos aplinkybes, iÅ¡aiÅ¡kino jų reikÅ¡mę, sprendžiant ginÄÄ , ir pagrindė savo iÅ¡vadas, vadovaudamasis ginčo iÅ¡sprendimui taikytinomis materialinės teisės normomis.6.2. Argumentas, jog, jeigu butų pastatytas apskaitos prietaisas, dėl to butų „iÅ¡kraipoma tiksli nuotekų apskaita“, prieÅ¡taringas, nelogiÅ¡kas ir jokie apeliančių paaiÅ¡kinimai nepanaikina akivaizdaus fakto: sertifikuotas ir patikrintas nuotekų apskaitos prietaisas, pastatytas pagal įstatymo ir kitų specifinių teisės normų reikalavimus (o kitų prietaisų viešųjų paslaugų teikėjas nenaudoja), negali iÅ¡kraipyti tikslios nuotekų apskaitos.6.3.

Teismas taip pat neturėjo pagrindo neatsižvelgti į Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 priimtÄ ir galiojančiÄ 2013-11-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas nustatė AB „Klaipėdos vanduo“ teisę ir pareigÄ savo lėšomis eksploatuoti ir prižiÅ«rėti ginčo tinklus, o UAB „Hidrona“ buvo įpareigota netrukdyti atlikti nuotekų tinklų priežiÅ«ros ir tvarkymo darbus. Tai suteikė AB „Klaipėdos vanduo“ teisę ir pareigÄ eksploatuoti ginčo tinklus pagal norminių aktų reikalavimus, kuriuose numatyta paslaugos teikėjo pareiga vykdyti iÅ¡leidžiamų nuotekų kontrolę, naudojant, be viso kito, ir jam priklausančius nuotekų užterÅ¡tumo kontrolei bÅ«tinus įrenginius bei nuotekų apskaitos prietaisus.6.4.

Nesiginčydama dėl teismo iÅ¡vados, jog nėra pagrindo ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, atsakovė mano, kad tų pačių praÅ¡ymų pakartotinis pateikimas skirtingose bylose yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Todėl praÅ¡o taikyti CPK 95 straipsnį ir paskirti ieÅ¡kovėms baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovių ieÅ¡kinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grėsmę (prevencinis ieÅ¡kinys), teisėtumo ir pagrįstumo.   Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-12-01 tarp UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ buvo sudaryta Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 2008/12-01 su abonentu, kurios 7.9 punkte nustatyta momentinė mėginių kontrolė, t. y. kai abonentas sudaro galimybę vandens tiekėjo atstovams įeiti į teritorijÄ paimti nuotekų mėginius.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė pagal AB ,,Klaipėdos vanduo“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,Agrovet“ dėl įpareigojimo sudaryti Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį ir skolos priteisimo, įpareigojimo leisti įrengti mėginių semtuvÄ bei garantuoti jo apsaugÄ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo, nepagrįsto nuotekų kiekio ir didesnio nuotekų užterÅ¡tumo skaičiavimo (civilinė byla Nr. 2-143-460/2016).

Antstolė R. Vizgaudienė 2016-02-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo, jog 2016-02-23 8.30 val. kartu su UAB ,,Hidrona“ direktoriumi, jo atstovu pradėjo faktinių aplinkybių konstatavimÄ â€“ UAB ,,Hidrona“ atstovai paaiÅ¡kino, jog gavo antstolio A. Selezniovo 2016-02-12 patvarkymÄ , kuriuo bendrovė įpareigota vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutarties reikalavimus, nurodyta, jog AB ,,Klaipėdos vanduo“ numato vykdyti infrastruktÅ«ros priežiÅ«ros darbus Kretingalėje.

Be to, AB ,,Klaipėdos vanduo“ pranešė apie ketinimus vykdyti nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros priežiÅ«ros darbus, raÅ¡te nurodyta, jog prie buitinių nuotekų Å¡ulinio Nr. 90 bus pastatyta automobilinė priekaba su automatinio mėginių semtuvo ir debito apskaitos įranga ir Å¡ulinyje bus atliekami įrangos pastatymo darbai. 9.18 val. atvyko atsakovės darbuotoja, dalyvavo atsakovės iÅ¡kviestas faktines aplinkybes konstatuoti antstolis J. Petrikas. UAB ,,Hidrona“ atstovai nurodė, jog priekabos modelis ir numeriai sutampa su praneÅ¡ime nurodytais duomenimis, todėl turi pagrindÄ manyti, jog priekaboje yra automatinis semtuvas, atstovai paaiÅ¡kino, jog sutinka, kad atsakovės darbuotojai atliktų remonto, gedimų Å¡alinimo darbus, apžiÅ«rėtų Å¡ulinius, leido privažiuoti prie Å¡ulinio Nr. 90, jei bus nukabinta priekaba.

IeÅ¡kovių teigimu, nesant iÅ¡nagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-143-460/2016 ir nesant iÅ¡spręstam ginčui bei priimtam teismo sprendimui dėl nuotekų apskaitos prietaisų UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose Å¡uliniuose Nr. 86 ir Nr. 88 įrengimo, kurie yra tinklo atkarpoje, esančioje nuo Å¡ulinio KÅ 71 iki Å¡ulinio 211, AB „Klaipėdos vanduo“, prisidengdama Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016, kuria nustatyta AB „Klaipėdos vanduo“ teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamÄ jį remontÄ ) ir prižiÅ«rėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpÄ , esančiÄ nuo Å¡ulinio KÅ 71 iki Å¡ulinio 211, ėmėsi agresyvių priemonių automatinį nuotekų semtuvÄ pastatyti prie gretimo Å¡ulinio Nr.

90. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieÅ¡kovių ieÅ¡kinio.Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines ginčo aplinkybes ir padarė klaidingas iÅ¡vadas, jog apeliantės neįrodė, kad atsakovės ketinimas nuotekų tinkle įrengti automatinį nuotekų apskaitos ir nuotekų tarÅ¡os patikros skaitiklį pakenks apeliančių interesams ir yra grėsmė, kad žala kils ateityje. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iÅ¡ civilinių teisių gynimo bÅ«dų – prevencinis ieÅ¡kinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, užkerta keliÄ teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡io civilinių teisių gynimo bÅ«do tikslas – užkirsti keliÄ potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. ReiÅ¡kiant prevencinį ieÅ¡kinį žala gali bÅ«ti jau padaryta, bet gali bÅ«ti dar nepadaryta, tuomet ieÅ¡kovas turi įrodyti potencialiÄ jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , siekį paÅ¡alinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

Dėl realios žalos atsiradimo galimybės Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieÅ¡kinio sÄ lyga, turi bÅ«ti įrodyta ieÅ¡kovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimÄ arba nebuvimÄ . Prevencinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi bÅ«ti reali ir pagrįsta. IeÅ¡kovas prevenciniu ieÅ¡kiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų.

RealiÄ grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas atsakovo, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali bÅ«ti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyviÄ galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovės nurodė, kad žala pasireiÅ¡kia tuo, jog atsakovei savavaliÅ¡kai imant mėginius iÅ¡ Å¡ulinio Nr. 90 ir juos vienaÅ¡aliÅ¡kai tiriant atsakovei pavaldžioje bendrovėje, ieÅ¡kovei UAB „Agrovet“ bÅ«tų nepagrįstai skaičiuojamas didesnis mokestis už nuotekas, patenkinus atsakovės reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016 bei įrengus semtuvÄ Å¡ulinyje Nr. 90, kiltų pavojus dėl patvankų vamzdynuose susidarymo, dėl ko bÅ«tų sutrikdytas normalus nuotekų apskaitos prietaiso darbas.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovės neįrodė galimo nuotekų vamzdyno pralaidumo sumažėjimo ir nuotekų srauto per Å¡iuo metu eksploatuojamÄ UAB „Agrovet“ nuotekų apskaitos prietaisÄ padidėjimo ir tuo sukeliamo nuotekų apskaitos duomenų iÅ¡kraipymo, nes teismas neįsigilino į teismui pateiktas faktines aplinkybes, – nuotekų Å¡ulinys Nr. 90, kuriame ketinama įrengti automatinį nuotekų apskaitos prietaisÄ , yra žemiau nei nuotekų Å¡ulinys Nr. 86 (pagal nuotekų tekėjimo kryptį), todėl siekdama iÅ¡matuoti nuotekų užterÅ¡tumÄ ir nuotekų debitÄ , atsakovė ketina sudaryti patvankÄ Å¡ulinyje Nr. 90, o dėl to nuotekų lygis pakils ir Å¡ulinyje Nr. 86, bÅ«tent kuriame ir bus sukelta žala – sugadintas metrologiÅ¡kai patikrintas ir sertifikuotas nuotekų apskaitos prietaisas; iÅ¡kraipyta tiksli nuotekų apskaita.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės Å¡ias aplinkybes įrodinėjo tik prielaidomis, pasvarstymais, spėjimais, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų (specialistų, ekspertizės iÅ¡vadų ir pan.), kurie pagrįstų apeliančių anksčiau nurodytas aplinkybes apie skirtingus Å¡ulinių aukščius, galimas susidaryti patvankas, nuotekų apskaitos iÅ¡kraipymÄ , nuotekų apskaitos prietaisų galimÄ sugadinimÄ (CPK 178 straipsnis). Apeliančių vertinimu, atsakovė turėjo pateikti įrodymus, jog ketinamas įrengti automatinis nuotekų semtuvas nesukels tų pasekmių, apie kurias nurodo apeliantės. Kaip jau minėta anksčiau, ieÅ¡kovių pareiga yra įrodyti galimos realios žalos atsiradimÄ , teikti įrodymus, praÅ¡yti apklausti liudytojus, teikti praÅ¡ymus dėl ekspertizės skyrimo ir pan., tačiau ieÅ¡kovės tokia teise nesinaudojo ir realios žalos atsiradimo grėsmės neįrodė.

Apeliančių nurodyti argumentai, jog galbÅ«t įrengus nuotekų semtuvÄ Å¡ulinyje Nr. 90 nuotekų tyrimai bus atliekami atsakovei pavaldžioje laboratorijoje ir dėl to bus nepagrįstai skaičiuojamas didesnis mokestis už nuotekas, taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė netinkamai iÅ¡tiria ir apskaičiuoja nuotekų kiekį, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės siekį ateityje bÅ«tent ieÅ¡kovei UAB „Agrovet“ pateikti sÄ skaitas už nepagrįstÄ iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekį.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantė UAB „Hidrona“ yra laimėjusi bylÄ prieÅ¡ atsakovę dėl panaÅ¡aus pobÅ«džio techninių įrenginių neteisėto sumontavimo tame pačiame UAB „Hidrona“ nuotekų tinkle, dėl analogiÅ¡ko nuotekų semtuvo yra kreiptasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ kitoje byloje.

Apeliančių manymu, Å¡ios aplinkybės turėtų bÅ«ti vertinamos kaip žalos kilimo ateityje faktas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ apeliacinio skundo argumentÄ , kadangi Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, kad dėl nuotekų semtuvo Å¡ulinyje Nr. 90 įrengimo gali atsirasti žala ateityje – nuotekų sistemos sutrikdymas, nuotekų apskaitos neskaidrumas bei nepagrįstai didelių sÄ skaitų už nuotekas ieÅ¡kovei UAB „Agrovet“ iÅ¡raÅ¡ymas. Aplinkybės, jog tarp atsakovės ir ieÅ¡kovių yra kilusių daugiau ginčų dėl nuotekų apskaitos, tvarkymo ir pan., niekaip nėra susijusios su Å¡ia nagrinėjama byla ir neįrodo Å¡iuo konkrečiu atveju realios minėtos žalos atsiradimo grėsmės.  Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai bei formuojamai teismų praktikai dėl įrodinėjimo naÅ¡tos tokiose bylose tarp Å¡alių paskirstymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės neįrodė realios grėsmės jų interesams bei žalos atsiradimo fakto.

    Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų Prevencinis ieÅ¡kinys yra apsauginio-prevencinio pobÅ«džio teisių gynimo bÅ«das, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali bÅ«ti atlikti. Reikalavimo objektas yra bÅ«simi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvÅ«s neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytÄ pareigÄ elgtis ar nesielgti tam tikru bÅ«du.

Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Taigi, kaip jau buvo minėta anksčiau, ieÅ¡kovas taip pat turi pareigÄ Ä¯rodyti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .Apeliaciniame skunde apeliantės teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-144-524/2016) atsakovei nėra suteikta teisė įrenginėti automatinius nuotekų apskaitos prietaisus.

Pastarojoje nutartyje suteikta teisė tik eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamÄ jį remontÄ ) ir prižiÅ«rėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat UAB „Hidrona“ įpareigota netrukdyti atlikti nuotekų tinklų priežiÅ«ros ir tvarkymo darbus. Tačiau atsakovė Å¡iÄ nutartį aiÅ¡kina plačiau ir, nesant iÅ¡spręsto ginčo civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016, siekia įsirengti nuotekų semtuvÄ Å¡ulinyje Nr.

90. Nesutiktina su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad minėta Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, leidžiant atsakovei eksploatuoti, prižiÅ«rėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpÄ , esančiÄ nuo Å¡ulinio KÅ 71 iki Å¡ulinio 211 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimÄ bei priežiÅ«rÄ , reikalavimus.

Taigi, matyti, kad atsakovė minėtÄ nuotekų tinklų atkarpÄ turi prižiÅ«rėti ir eksploatuoti, vadovaudamasi teisės aktų nustatytais reikalavimais. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareigos. Nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo, be kitų pareigų, vykdyti geriamojo vandens ir nuotekų, pavirÅ¡inių nuotekų stebėsenÄ , tvarkyti apskaitÄ ir teikti geriamojo vandens ir nuotekų, pavirÅ¡inių nuotekų stebėsenos duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Ä®statymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiÅ«rėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomÄ ir (arba) naudojamÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , beÅ¡eimininkę infrastruktÅ«rÄ , kitÄ valdomÄ turtÄ , reikalingÄ geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui (Ä®statymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. D1-629 (2015-10-15 įsakymo redakcija), geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, naudodamas ir prižiÅ«rėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , be kitų pareigų, taip pat turi pareigÄ užtikrinti tiekiamo geriamojo vandens saugÄ ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos ir surenkamų nuotekų tvarkymÄ pagal nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus (35.5 punktas). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina iÅ¡vada, kad atsakovei 2013-11-04 taikytomis laikinosiomis priemonėmis suteikta teisė eksploatuoti ir prižiÅ«rėti nuotekų tinklus neapsiriboja, kaip teigia apeliantės, tik nuotekų tinklų remontavimu, gedimų likvidavimu, kadangi įstatymas imperatyviai atsakovę įpareigoja teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vykdyti nuotekų stebėsenÄ , tvarkyti apskaitÄ ir teikti nuotekų stebėsenos duomenis.

Kadangi atsakovė vykdo įstatymo jai pavestas pareigas, įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė virÅ¡ija savo įgaliojimus, nėra pateikta, todėl net ir esant ginčui teisme dėl automatinio nuotekų semtuvo įrengimo Å¡ulinyje Nr. 88 ar NR 86, galiojant 2013-11-04 nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovės veiksmai yra neteisėti. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės neteisėtus veiksmus, prižiÅ«rint ir eksploatuojant UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų dalį, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

Argumentas, kad šalių santykiams dėl nuotekų kontrolės turėtų būti taikomos tarp ieškovės UAB „Agrovet“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2008-12-01 sudarytos Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2008/12-01 nuostatos, atmestinas, kadangi atsakovė nėra šios sutarties šalis ir jai negalioja jos nuostatos. Be to, pažymėtina, kad ieškovė UAB „Agrovet“ jau buvo pareiškusi ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2011 m. gruodžio 29 d.

Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2011/SUT.05-115 4.1 punkto sÄ lygÄ â€“ pirmasis partneris (AB „Klaipėdos vanduo“) neperima teisių ir pareigų pagal antrojo partnerio (AB „Klaipėdos rajono vandenys“) sudarytas raÅ¡ytines ar žodines sutartis su vartotojais (abonentais), taip pat neperima reikalavimo teisės į vartotojų (abonentų) skolas, susidariusias iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 4.3 punkto sÄ lygÄ â€“ skolas už geriamojo vandens tiekimÄ ir nuotekų tvarkymÄ , susidariusias iki 2012 m. sausio 1 d. apskaito ir iÅ¡ieÅ¡ko antrasis partneris.

Ä®siteisėjusiu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2014).            Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ įrodymų visumos padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s vienai iÅ¡ Å¡alių, ar kad priėmė vienai iÅ¡ Å¡alių nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantės nepaneigė teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovės neįrodė, jog atsakovė atliko ar ateityje ketina atlikti kokius nors neteisėtus, nepagrįstus veiksmus, dėl kurių kiltų reali žalos atsiradimo grėsmė, taip pat ieÅ¡kovė neįrodė realios grėsmės bei galimos bÅ«simos žalos atsiradimo fakto.

IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliančių teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme  Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi jos yra neprotingai didelės. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme sudarė 1800 EUR įrodymais pagrįstos atstovavimo iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iÅ¡ iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rÅ«Å¡ių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).Vertinant apeliančių atstovavimo iÅ¡laidų pagrįstumÄ , vadovaujamasi teisingumo ministro                   2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovės praÅ¡oma priteisti 1800 EUR atstovavimo suma nevirÅ¡ija minėtų Rekomendacijų nuostatų (7, 8.2 punktai). Teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad byla yra pakankamai didelės apimties, atsakovę atstovavo du advokatai, abi Å¡alys savo procesiniuose dokumentuose remiasi kitomis civilinėse bylose nustatytomis ar nagrinėjamomis aplinkybėmis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovės atstovai rengdami procesinius dokumentus bei ruoÅ¡damiesi atstovauti teismo posėdžiuose turėjo analizuoti ir kitas didelės apimties civilines bylas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra protingos.   Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus apeliančių apeliacinį skundÄ , jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus apie bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 500 EUR atstovavimo iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija minėtų Rekomendacijų nuostatų (7, 8.11 punktai), todėl lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovių. Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis Dėl atsakovės praÅ¡ymo taikyti baudÄ apeliantėms už piktnaudžiavimÄ procesu pažymėtina, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes nustato CPK 95 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, taip pat gali paskirti asmeniui iki 5792 EUR baudÄ (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Apeliančių naudojimÄ si joms įstatymo suteiktomis teisėmis teikti ieÅ¡kinį, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimÄ procesu.

Pažymėtina, kad vien Å¡alies pasinaudojimas jai suteikta procesine teise kreiptis į teismÄ bei skųsti, jos manymu, nepagrįstÄ teismo sprendimÄ nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, kad dėl to jai turėtų bÅ«ti skiriama bauda. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovės praÅ¡ymas skirti baudÄ apeliantėms netenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : palikti nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Agrovet“ 250 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei                                 AB „Klaipėdos vanduo“.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Hidrona“ 250 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei                                  AB „Klaipėdos vanduo“.

Netenkinti atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ praÅ¡ymo dėl baudos ieÅ¡kovėms                              UAB „Agrovet“, UAB „Hidrona“ skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Teisėjai                                                                                             Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                                                                                                          Almantas Padvelskis                 Giedrė Seselskytė