2022-06-02 Nr. AB-14665-4-45-3-00062-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2683-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00062-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Aleno Piesliako ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietės H. M. atstovui advokatui Romui Jonuškai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. (duomenys neskelbtini) pilietė H. M., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Užsienietė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61541 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skundžiamoje Sprendimo dalyje Migracijos departamentas nusprendė apgyvendinti Užsienietę Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas grindžiamas aplinkybėmis, jog 1) Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.) ir 2) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

3. Užsienietės skundas dėl nurodytos Sprendimo dalies grindžiamas šiais argumentais:

4. Užsienietė savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padariusi jokių pažeidimų, buvo geranoriška, bendradarbiavo, pateikė išsamų pasakojimą, jos tapatybė nustatyta pagal jos pačios pasakojimą. Be to, šiuo laikotarpiu, kai yra atnaujinta Europos Sąjungos šalių narių išorinių sienų kontrolė, sustiprinta viešosios tvarkos priežiūra ir visų asmenų kontrolė, Užsienietei itin apsunkinama galimybė neteisėtai išvykti į kitą valstybę ar vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos net ir neapribojus jos judėjimo laisvės. Šioje situacijoje galėtų būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į Užsienietės skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

7. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 21S43899 nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietė sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas neįsiteisėjęs.

8. Užsienietė su savimi neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais. Nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, rodančias, kad Užsienietė gali pasislėpti, buvo priimtas sprendimas ją apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

9. Skundo argumentai dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra nepagrįsti, nes Užsienietės atžvilgiu priimtas ne sprendimas sulaikyti, o sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 5 ir 6 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi Užsienietė nėra sulaikyta.

II. 10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Užsienietės skundą tenkino iš dalies ir panaikino Sprendimo dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo sąlygų.

11. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktais, 1408 straipsnio 3, 5, 6 dalimis.

12. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad Užsienietė būtų piktybiškai nebendradarbiavusi su valstybės pareigūnais. Iš pateiktos apklausos santraukos akivaizdu, kad Užsienietė neatsisakė dalyvauti Migracijos departamento organizuotoje apklausoje, atsakė į jai užduotus klausimus, nurodė savo vardą, pavardę bei kitus asmenį identifikuojančius duomenis, taip pat, nurodė turinti mobiliajame telefone savo paso nuotrauką, paaiškino prieglobsčio prašymo motyvus.

13. Be to, teismo vertinimu, Užsienietės pasakojimo pagrįstumas tol, kol nėra baigta jos prieglobsčio svarstymo procedūra, negali būti tinkamai vertinamas. Kadangi kitų argumentų Migracijos departamentas nenurodė, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, teismas darė išvadą, jog Užsienietės laisvė judėti suvaržyta nepagrįstai ir apgyvendinimo režimas su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais paskirtas nepagrįstai.

III. 14. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Užsienietės skundą atmesti.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Migracijos departamento Sprendime buvo konstatuota, jog Užsienietė nepateikė konkrečių grėsmių įrodymų, kalbėjo abstrakčiai, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atsakydama į patikslinančius klausimus Užsienietė pateikdavo skirtingą informaciją. Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina Užsienietės nebendradarbiavimą su kompetentingų institucijų pareigūnais. Taip pat, pirmosios instancijos teismas ignoravo Sprendime nurodytas aplinkybes ir susiaurino „bendradarbiavimo“ sampratą. Migracijos departamento vertinimu, bendradarbiavimas yra ne vardo ir pavardės nurodymas, o pagarba galiojančioms teisės normoms, nuoseklios ir neprieštaringos informacijos teikimas. Be to, nors Užsienietė ir teikė duomenis apie save, jos tapatybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais dokumentais ir nėra nustatyta, o paso nuotrauka telefone nepatvirtina tokio dokumento tikrumo.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą Užsienietė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsiliepime Užsienietė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų situacijos vertinimą. Atsakovas nepateikė esminių įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietės judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad Užsienietė būtų piktybiškai nebendradarbiavusi su valstybės pareigūnais, dėl to Užsienietės judėjimo laisvė skundžiama Migracijos departamento Sprendimo dalimi apribota nepagrįstai.

20. Apeliaciniame skunde Migracijos departamentas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas susiaurino „bendrininkavimo“ sampratą ir netinkamai vertino Užsienietės veiksmus.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta. Todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

22. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

23. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punktuose nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

24. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Tos pačios dalies 10 punkte nustatyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

25. Nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietė 2022 m. balandžio 15 d. pasišalino iš Medininkų Užsieniečių registracijos centro ir į apgyvendinimo vietą negrįžo. Migracijos departamentas nurodė, jog dabartinė Užsienietės buvimo vieta nėra žinoma, tą patvirtina Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Migracijos departamento 2022 m. gegužės 30 d. raštas.

26. Susiklosčius šiai situacijai, teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina, ar ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu buvo teisingai vertinamos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytos faktinės aplinkybės ir priimtas pagrįstas bei teisėtas sprendimas.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017.).

28. Taigi, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą remiantis 2022 m. balandžio 6 d. žinomais duomenimis, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas grindė apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas nėra vertinamas 2022 m. balandžio 15 d. paaiškėjusia aplinkybe, jog Užsienietė pasišalino. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ši aplinkybė nebuvo žinoma ir Užsienietė pasišalino pasinaudojus pirmosios instancijos teismo panaikintais judėjimo laisvės ribojimais, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų tinkama situacija, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų vertinamas pagal duomenis, kurie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismui nebuvo žinomi.

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietė 2021 m. liepos 24 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. 2021 m. liepos 27 d. Užsienietė buvo užregistruota Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje ir tą pačią dieną pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43899, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietė sprendimą apskundė ir byla nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, galutinis sprendimas Užsienietės prieglobsčio byloje nėra priimtas (Įstatymo 2 str. 64 d.) ir Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja (Įstatymo 2 str. 20 d.).

30. Skundžiama Sprendimo dalis grindžiama aplinkybėmis, jog Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.), be to, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

31. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Migracijos departamentas byloje nepateikė duomenų, grindžiančių aukščiau nurodytas aplinkybes, atitinkamai nepagrindė, kokie Užsienietės veiksmai laikytini nebendradarbiavimu ir dėl kokių priežasčių jos judėjimo laisvės ribojimų nustatymas buvo pagrįstas. Byloje nustatyta, jog Užsienietė neatsisakė dalyvauti Migracijos departamento apklausoje, atsakė į jai užduodamus klausimus, nurodė savo vardą, pavardę bei kitus asmenį identifikuojančius (anketinius) duomenis, taip pat, nurodė turinti mobiliajame telefone savo paso nuotrauką, paaiškino prieglobsčio prašymo motyvus. Šios aplinkybės neleidžia teisėjų kolegijai vertinti Užsienietės veiksmų kaip nebendradarbiavimo, nes sutikus su Migracijos departamento siūlomu aiškinimu, nebendradarbiavimu būtų pripažintos neišskirtinės, ordinarinės aplinkybės (neteisėtas atvykimas, asmens tapatybės dokumento nepateikimas) ir tai galėtų lemti automatinį judėjimo laisvės ribojimų taikymą, kuris pagal Įstatymą nėra leidžiamas.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriuo Sprendime remiasi Migracijos departamentas, yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to vadovaujantis šiuo punktu būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.

33. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas susiaurino „bendradarbiavimo“ sampratą ir ignoravo Sprendime nurodytas aplinkybes. Kaip minėta, Migracijos departamentas byloje nepateikė duomenų, kuriais grindė judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą – jog Užsienietė atsisakė pateikti duomenis apie save, teikė klaidinančią informaciją ar siekė suklaidinti kompetentingų institucijų pareigūnus. Be to, nurodyti argumentai, susiję su Užsienietės prieglobsčio prašymo pagrįstumo vertinimu, nėra šioje byloje kilusio ginčo dalykas, todėl pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, negali būti vertinami taikant judėjimo laisvės ribojimus (žr., pvz., 2022 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2715-463/2022, 33 p.).

34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu žinomas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

35. Apibendrinant, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė