8912e638-34f2-4c83-86e0-e7959c0b3e9a · Vilniaus apygardos teismas

                                       Civilinė byla Nr.2A-2166-656/2014                                                                         Proceso Nr. 2-68-3-04310-2014-4                          Procesinio sprendimo kategorija: 63.3; 116.5.1.; 121.14. (S)                                                VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                               N U T A R T I S                                  2014 m. rugsėjo 11 d.                                                                              Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotasapeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo (apelianto) UAB „Minibank“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Minibank“ ieÅ¡kinį atsakovui T.

S. dėl skolos priteisimo, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :                  Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 654 Lt skolos (600 Lt ir 54 Lt palÅ«kanų), 248,40 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 54 Lt žyminio mokesčio. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2012-01-27 atsakovui suteikė 600 Lt kreditÄ 30 dienų laikotarpiui mokant fiksuotas 109,50 proc. metinines palÅ«kanas.

Atsakovas kredito negrÄ Å¾ino ir palÅ«kanų nemokėjo. IeÅ¡kovas prašė priimti sprendimÄ už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Atsakovas teismo nustatytu terminu ir tvarka atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. priėmė sprendimÄ už akių atsakovo atžvilgiu. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo T. S. 600 Lt skolÄ , 54 Lt palÅ«kanas, 9,81 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2014-02-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 494,21 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo UAB „Minibank“ naudai, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.             Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui kilo prievolė mokėti skolÄ , palÅ«kanas ir delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujntis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

Atsakovas savo pareigos grÄ Å¾inti kreditÄ nevykdė, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 600 Lt kreditÄ su palÅ«kanomis yra pagrįstas, todėl tenkintinas. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Å alių sudarytoje Sutartyje įtvirtinta, kad metinė paskolos palÅ«kanų norma yra 109,50 procentų. Minėtos palÅ«kanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimÄ si suteiktu kreditu) funkcijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 54 Lt palūkanų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.Teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 248,40 Lt nuostolių. Iš Vartojimo kredito sutarties 9.1. p. nuostatų darytina išvada, kad ieškovo naudai sutartyje numatyti „nuostoliai“, kurių nei atsiradimo faktas, nei realus atsiradimas ateityje yra neįrodinėtini, yra ne kas kita kaip sutartinės netesybos tik pavadintos kitu pavadinimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palÅ«kanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimÄ sutartyje, dydis negali virÅ¡yti 0,05 procento už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi bÅ«tų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , kurie sudarytų 9,81 Lt (109 Lt * 0,05 proc. * 180).

Todėl siekiant užtikrinti prievolės Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 248,40 Lt netesybų tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo 9,81 Lt netesybų sumÄ . Apeliacinio skundo argumentai              IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kurioje priteista 9,81 Lt nuostolių priteisiant iÅ¡ atsakovo 248,40 Lt nuostolius. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas sutartyje numatytus ieÅ¡kovo nuostolius nepagrįstai vertino kaip sutartines netesybas tik kitu pavadinimu.

Teismo teisė mažinti palÅ«kanas kyla iÅ¡ CK 6.37 str. 3 d. nuostatų pagal kurias Å¡alių susitarimas dėl palÅ«kanų privalo neprieÅ¡tarauti įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Netesybos gali bÅ«ti mažinamos, kai jos neprotingai didelės arba kai pagrindinė prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta.Vartojimo kredito Å¡alys susitarė, kad pažeidusi prievolės įvykdymo terminÄ Å¡alis privalo mokėti ne mažesnius, nei už kreditÄ mokamų palÅ«kanų norma per dienÄ nuostolius už naudojimosi UAB „Minibank“ piniginėmis lėšomis nuo laiku negrÄ Å¾intos pinigų sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Atsakovui laiku grÄ Å¾inus 600 Lt paskolÄ su palÅ«kanomis, ieÅ¡kovas Å¡iuos pinigus bÅ«tų investavęs į vykdomÄ veiklÄ - Å¡iÄ sumÄ paskolinęs kitam klientui. IeÅ¡kovas už 138 dienas patyrė 248 Lt nuostolius. Teismo sprendimu ieÅ¡kovui suteikiama teisė atlyginti mažesnius nuostolius negu buvo mokamos sutartyje nustatytos palÅ«kanos ir tai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. IeÅ¡kovas reikalauja priteisti nuotolius, atitinkančius mokėjimo palÅ«kanų dydį ir esmę, tik už 138 dienas, o ne už visÄ laikotarpį iki paskolos grÄ Å¾inimo, nors tokiÄ teisę turėtų.Teismas paskaičiuodamas nuostolių sumÄ klaidingai nurodė pradinę skolÄ â€“ 109 Lt, nes turi bÅ«ti 600 Lt, todėl, atitinkamai, teismo apskaičiuoti nuostoliai turėjo bÅ«ti 54 Lt, o ne 9,81 Lt.Atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti ieÅ¡kovui 109,5 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir tai neprieÅ¡tarauja LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str., kuris nustato, kad bendra kredito kaina negali virÅ¡yti 200 procentų.

IeÅ¡kovas reikalauja ir atsakovo ne netęsybų, bet atlyginimo už naudojimÄ si pinigais (mokėjimo palÅ«kanų). LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. neriboja ieÅ¡kovo teisės reikalauti, kad atsakovas, laiku negrÄ Å¾inęs paskolos, atlygintų ieÅ¡kovo nuostolius už tolimesnį naudojimÄ si kreditu. IeÅ¡kovas turėjo teisę reikalauti kompensacinių palÅ«kanų, tačiau jų nereikalavo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai              Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.                          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.            Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.                          Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar teismas gali ex oficcio mažinti vartojimo kredito sutartyje Å¡alių susitarimu nustatytÄ nuostolių už laiku negražintÄ kreditÄ dydį, kurį pagal kredito sutartį sudarė metinė paskolos palÅ«kanų 109,50 procentų norma, iki 0,05 procentų netesybų per dienÄ .

Apelianto argumentai, kad toks netesybų sumažinimas reiÅ¡kia nesÄ Å¾iningÄ kredito gavėjo sÄ lygų palengvinimÄ po to, kai jis laiku negrÄ Å¾ina kredito, neatitinka CK nuostatų apie sutarties vykdymo privalomumÄ ir pareigÄ mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos pinigais iki pat paskolos grÄ Å¾inimo, prieÅ¡tarauja imperatyvioms specialaus įstatymo nuostatoms.                           Šiai paskolos sutarčiai taikomas LR Vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKÄ®), įsigaliojęs 2011-04-01 (2010-12-23 Nr. XI-1253).

VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . VKÄ® 21 straipsnyje “Bendrai vartojimo kredito kainai taikomi reikalavimai” nustatyta: „Bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros.

2. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.

3. PriežiÅ«ros institucija pagal vartojimo kredito gavėjo praÅ¡ymÄ , pateiktÄ Å¡io įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, arba teismas, įvertinęs Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, gali sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ â€œ. VKÄ® 2 straipsnyje apibrėžta, kad sÄ voka „Bendra vartojimo kredito kaina” – tai „visos iÅ¡laidos, įskaitant palÅ«kanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, iÅ¡skyrus atlyginimÄ notarui.

Ä® bendrÄ vartojimo kredito kainÄ taip pat įskaičiuojami sÄ skaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų iÅ¡mokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sÄ skaitos atidarymas yra neprivalomas ir sÄ skaitos administravimo mokesčiai buvo aiÅ¡kiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms iÅ¡mokėti, iÅ¡laidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios iÅ¡laidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų iÅ¡laidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jei privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusiÄ papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditÄ skelbiamomis sÄ lygomis.“ Fiksuotoji vartojimo kredito palÅ«kanų norma –tai „vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palÅ«kanų norma, nustatyta visai vartojimo kredito sutarties trukmei“.

Teismo vertinimu, į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ neįtrauktos procentinės netesybos (sutartiniai nuostoliai), kurie turėtų bÅ«ti mokami laiku negrÄ Å¾inus kredito.                          Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė 185,34 proc., o fiksuotoji palÅ«kanų norma visai kredito sutarties galiojimo trukmei sudarė 109,50 proc. Apeliantas teigia, kad fiksuotoji palÅ«kanų norma visai kredito sutarties galiojimo trukmei sudarė 109,50 proc., t.y. nevirÅ¡ijo maksimalios 200 procentų bendros vartojimo kredito kainos metinės normos.

Teismo vertinimu, Å¡is argumentas atmestinas, nes lyginamos skirtingo turinio normos.                           Kredito sutarties Å¡alys sutarties 9.1. papunktyje konkrečiai susitarė, kad pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui kredito gavėjui negrÄ Å¾inus kredito ar jo dalies, jis įsipareigoja kredito gavėjui atlyginti nuostolius, kurie yra ne mažesni nei už kreditÄ mokamų palÅ«kanų norma per dienÄ nuo laiku nensumokėtos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos palÅ«kanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimÄ si suteiktu kreditu) funkcijÄ .

Teismas mažindamas netęsybas iki 0,05 procentų per dienÄ faktiÅ¡kai sumažino atsakovui fiksuotÄ palÅ«kanų normÄ negrÄ Å¾into kredito sumai nuo 109,50 proc. iki 18,25 proc.              Vartojimo kredito sutarties Å¡alių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį - VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

Å ia VKÄ® norma siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę VKÄ® nustatyta ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ dydis taikytinas visų formų netesyboms - ir delspinigiams, ir baudoms. Teismo vertinimu, VKÄ® nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų bÅ«ti taikomas kompensacinių palÅ«kanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui.

             Tokį aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir vieÅ¡ai skelbiama PriežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, kurioje konstatuota, kad „palÅ«kanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palÅ«kanos, bet sutartinės netesybos." Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palÅ«kanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimÄ sutartyje, dydis negali virÅ¡yti 0,05 procento už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies antrasis sakinys nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. Teismas daro iÅ¡vadÄ , vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama VKÄ® nustatytu dydžiu (0,05 proc. per dienÄ ) ir į Å¡iÄ atskirai neįrodinėtinÄ sumÄ turi bÅ«ti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai.              Apeliantas pagrįstai nurodė, kad teismas paskaičiuodamas nuostolių dydį klaidingai pradinę skolÄ , kurios pagrindu skaičiuojami nuostoliai, nurodė 109 Lt (109 Lt * 0,05 proc. * 180 d. = 9.81 Lt).

Nuostoliai turėjo bÅ«ti skaičiuojami nuo 600 Lt negrÄ Å¾into kredito sumos (600 Lt - 0,05 proc. * 180 d. = 54 Lt), todėl Å¡iuo pagrindu priteista nuostolių suma didinama iki 54 Lt.             Teismo priteistÄ sumÄ padidinus nuo 663,81 Lt iki 708 Lt ieÅ¡kinio patenkinimo proporcija sudaro 78 procentus, todėl ieÅ¡kovui priteisiama 584 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (749 Lt x 78 proc.).             Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 3 p.,                                        n u t a r i a :

             Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimÄ ir rezoliucinės dalies antrÄ pastraipÄ iÅ¡dėstyti sekančiai:„Priteisti iÅ¡ atsakovo T. S. 600 Lt kreditÄ , 54 Lt palÅ«kanas, 54 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2014-02-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 584 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo UAB „Minibank“ naudai, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.“Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                       Andrius Ignotas