89103ce7-dfca-4367-af23-c20ad7bc97cd · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. eA2-2534-880/2020 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00081-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. kovo 18 d. Å irvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teisėjas Linas Zinkevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos J. M. Ž. patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja J. M. Ž. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo ir prašė:

1. panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 22-195/92, kuriuo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja M. J. M. buvo mirusio M., S., S., valdžiusio 11.90 ha žemės pagal dabartinį teritorinį paskirstymÄ (duomenys neskelbtini) sutuoktinė;

2. sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) kompetencijÄ , kreiptis į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 368 straipsnio 2 dalis, nustatanti 5 metų naikinamÄ jį terminÄ kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo net ir tuo atveju, kai nustatoma, kad teisė kilo iÅ¡ neteisės iÅ¡ prieÅ¡ingų teisei veiksmų, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismÄ , tiek Konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių principui, Konstituciniam nuosavybės teisės neliečiamumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje.

Ji nurodė, kad jos mama Å . J., S. kreipėsi pareiÅ¡kimu dėl žemės nuosavybės atstatymo Å irvintų rajone, Juodonių ir Mantinionių kaimuose. Laukiant, kad nuosavybės teisės į visas turėtas žemes bus atstatytos, Å irvintų apylinkės teisme, buvo užvesta byla pagal J. M. M. pareiÅ¡kimÄ . Å irvintų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 -195/92 pagal J. M. M. ((duomenys neskelbtini)), kuri save įvardijo kaip mirusio M. S., S. sutuoktinė, pareiÅ¡kimÄ buvo teigiama, kad M.

S., S. valdė 11,90 ha žemės pagal dabartinį teritorinį paskirstymÄ Å irvintų r., Gelvonų sen., Mantinionių k. Teismas ir tikrieji paveldėtojai buvo suklaidinti, nes J. M. M. nebuvo M. S., S. sutuoktinė, o ji buvo sutuoktinė M. S., A.. Teismui nebuvo pateiktas santuokos liudijimas. Teismas nenustatė ieÅ¡kovės J. M. M. tikrosios tapatybės, sprendimÄ priėmė neturėdamas 11,9 ha žemės sklypo priklausomumo Å¡iai pretendentei įrodančių dokumentų, taip pat įrodymo, kad žemės sklypÄ valdė M.

S., S.. Iš tikrųjų karo, pokario metu šios žemės reali valdytoja buvo M. J. (Š.), todėl teismo priimtas juridinę reikšmę turintis faktas yra neteisingas, klaidinantis ir neturintis jokio juridinio pagrindo. Archyviniai duomenys patvirtina, kad M. S., S. nebuvo santuokoje su J. M. M., ir kaip matyti iš santuokos kartotinio liudijimo ji buvo sutuoktinė kito M. S., A.. M. S., S. nebuvo sudaręs jokios santuokos. Iš priimto sprendimo, bei vesto protokolo akivaizdu, kad buvo daug procesinių pažeidimų ir melagystės. Teismo procesas buvo vedamas vienašališkai, neatsižvelgiant į tikrosios pavedėtojas J.

Å . prieÅ¡taravimus ir parodymus, o patikint melagingais liudytojų žodiniais parodymais, teismas, neturėdamas jokio juridinio archyvinio dokumento apie ginčo žemę, nusprendė, kad M. S., S. valdė 11,9 ha žemes. Neteisingas sprendimas buvo priimtas dėl to, kad teismas netinkamai patikrino besikreipiančios į teismÄ M. J. M. ir jos velionio vyro M. S. A. tapatybes ir nustatė nebuvusį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjos motinai J. Å . atkurtinÄ Å¾emę valdė ne jos tėvas S. A., o neva, jo sÅ«nus S. S., kuris dar buvęs ir M.

J. M. vyru. Netinkamas tapatybės nustatymas lėmė ir neteisėto teismo sprendimo priėmimÄ ir, atitinkamai, žalos tiek pareiÅ¡kėjos motinai, tiek valstybei padarymÄ . Todėl teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas. Remiantis Å irvintų rajono apylinkės teismo klaidinančiais sprendimais buvo parengta Vilniaus apskrities administracijos Å irvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. liepos 21 d. pažyma Nr.G-1308 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“, kurios pagrindu Vilniaus apskrities Å irvintų rajono Mantinionių kaime 11,90 ha žemės buvo atkurtos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001 m. spalio mėn. 26 d. sprendimu Nr. 89-7372 M.s M.

J. dukrai A. A.. Å ių neteisėtų sprendimų pagrindu M. S., A. žemės vietoje bovo suformuoti Å¡eÅ¡i sklypai ir 1997-2011 m. atiduoti kitiems. LemiamÄ reiÅ¡mę J. Å . terminų praleidimui su skundu kreiptis į NŽT Å irvintų skyrių ir teismus turėjo Å irvintų rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėta veika ir Å irvintų rajono apylinkės teismo aplaidaus sprendimo priėmimas. Be to, ji negavo teismo sprendimo kopijos pagal CPK 275 straipsnio rekalavimÄ . Vėliau prasidėjo vilkinimas, neinformavimas dėl atskirų sprendimų priėmimo, o dar vėliau J.

Å . sunkiai apsirgo. Bylos nagrinėjimo atnaujinimas vykdytinas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, gautų įrodymų dėl to, kad neteisingai buvo nustatyta M. J. M. vyro tapatybė, t. y. pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu). Tai, kad M. J. M. nebuvo M. S., S. žmona, o buvo M. S. A. žmona, pareiÅ¡kėjai paiÅ¡kėjo tik po 2019-11-07, sužinojus apie nuosavybės teisių A.

A. atkÅ«rimo pagrindÄ bei gavus jos motinos M. J. M. santuokos liudijimo kopijÄ ir archyvų pažymas. Kadangi pareiÅ¡kėja apie šį sprendimÄ sužinojo 2019 m. lapkričio 7 d., ir nėra duomenų, kad jis bÅ«tų buvęs įteiktas jos motinai, kita vertus, esminiai įrodymai - M.s M. J. santuokos liudijimas bei duomenys iÅ¡ archyvų apie tai, kad niekada nebuvo įregistruota M. S., S. santuoka atitinkamose Å¡alies apskrityse, gauti jau po sužinojimo apie nuosavybės teisės į žemę A. A. atkÅ«rimo pagrindÄ - 1992 -10-22 teismo sprendimÄ , tai 3 mėnesių terminas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nėra pasibaigęs, tačiau yra pasibaigęs CPK 2 dalyje nustatytas 5 metų senaties terminas ir ji kelia Å¡io termino konstitucingumo klausimÄ .

Naikinamojo procesinio termino paskirtis - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ . Tačiau tokio tikslo negalima siekti bet kokia kaina. Toks procesinis teisinis reguliavimas, kai naikinamuoju terminu yra užkertamas kelias esminiam teisminei vertybei - teisingumui - pasiekti yra netinkamas ir prieÅ¡tarauja tiek Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismÄ , tiek konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių principui, tiek konstituciniam teisės į nuosavybę principui, įtvirtintam Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek EŽTT ginamam teisės virÅ¡enybės principui, kurio vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrežtumo principas, reikalaujantis, kad bylos Å¡alys turėtų veiksmingÄ teisminės gynybos priemonę, suteikiančiÄ galimybę iÅ¡spręs jų civilinių teisių klausimÄ .

Todėl teismo praÅ¡oma sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar CPK 368 straipsnio 2 dalis, nustatanti 5 metnaikinamÄ jį terminÄ kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo net ir tuo atveju, kai nustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismÄ , tiek konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių principui, konstituciniam nuosavybės teisės neliečiamumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pirminis prašymas dėl proceso atnaujinimo ir patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsti ir atmestini. Nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi CPK įtvirtintus naikinamuosius terminus. Pareiškėjos skundžiamas Širvintų rajono apylinkės teismo 1992-10-22 sprendimas, t. y. priimtas daugiau nei prieš 27 metus. Nuo skundžiamo teismo sprendimo yra praėję žymiai daugiau nei penkeri metai (t. y. daugiau nei 27 metai) (CPK 368 straipsnio 1 ir 2 dalys), be to, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra grindžiamas kodekse įtvirtinta išimtimi (CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais), todėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus terminus.

Be to, pareiÅ¡kėja civilinėje byloje, kurioje priimtÄ teismo sprendimÄ , ginčija nebuvo įtraukta Å¡alimi ar suinteresuotuoju asmeniu. Ginčijamoje civilinėje byloje buvusi pareiÅ¡kėja J. M. M. mirė (duomenys neskelbtini) ir pareiÅ¡kėjos motina J. Å ., civilinėje byloje buvusi suinteresuotuoju asmeniu, mirė (duomenys neskelbtini). Civilinė byla Nr. 22-195/92 buvo iÅ¡nagrinėta pagal pareiÅ¡kėjos J. M. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Taip pat pažymėtina, kad J.

Å ., nesutikdama su priimtu teismo sprendimu turėjo teisę jį skųsti, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo ne tik per CPK įtvirtintÄ 30 dienų terminÄ nuo teismo sprendimo priėmimo (CPK 307 straipsnio 1 dalis), bet ir iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) nepasinaudojo proceso atnaujinimo teise. PareiÅ¡kėja proceso atnaujinimÄ sieja su nuosavybės teisių į piliečių iÅ¡likusįjį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo proceso pažeidimu, tačiau J. M. Ž. nebuvo teikusi jokių praÅ¡ymų atsakingai institucijai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nei remiantis anksčiau galiojusio 1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatyta tvarka ir terminais, nei nuo 1997-07-09 nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau - AtkÅ«rimo įstatymo) nustatyta tvarka ir terminais.

Tuo tarpu, pareiÅ¡kėjos motina J. Å . buvo pateikusi 1991 m. spalio 22 d. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti buvusio savininko M. S., A. žemę (12,79 ha), turėtÄ Å irvintų r. sav., Gelvonų sen., Mantinionių k., tačiau nepateikė privalomų pateikti nuosavybės teisę ar paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų, taigi, nebuvo pripažinta pretendente į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, Å irvintų rajono apylinkės teismo 1992-10-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 22-195/92m. pagal J.

M. M. pareiÅ¡kimÄ buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad M. S., S. (bet ne M. S., Andriaus) realios nuosavybės teise valdė 11,90 ha (bet ne 12,7931 ha) žemės pagal dabartinį administracinį - teritorinį paskirstymÄ esančios Å irvintų r., Gelvonų sen., Mantinionių k. Taigi, nuosavybės teisė buvo atkurta jo įpėdiniams, t. y. nuosavybės teisės į buvusio savininko S. M. nuosavybės teisėmis valdytÄ Vilniaus apskrities Å irvintų rajono Mantinionių kaime 11,90 ha žemės buvo atkurtos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001-10-26 sprendimu Nr. 89-7372 pretendentei A.

A.. PareiÅ¡kėja J. M. Ž. nesikreipusi į atsakingÄ institucijÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į savo senelio M. S., Andriaus žemę, turėtÄ Å irvintų r. sav., Gelvonų sen., Mantinionių k., per AtkÅ«rimo įstatymo įtvirtintus terminus nepateikusi privalomų dokumentų, negali bÅ«ti pripažinta pretendente į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Byloje nėra duomenų, apie tai, ar pareiÅ¡kėjos motina J. Å . buvo skundusi (ginčijusi) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , veiksmus ar neveikimÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėja J. M. Ž., nebuvusi civilinėje byloje Nr. 22-195/92 byloje dalyvaujančiu asmeniu, nesikreipusi į atsakingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo AtkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei nepripažinta pretendente į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , negali bÅ«ti laikytina asmeniu, turinčiu teisę teikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo (CPK 365 straipsnio 1 dalis), juo labiau, kad civilinėje byloje Nr. 22-195/92 dalyvavę asmenys, pareiÅ¡kėja J.

M. M. ir J. Å ., civilinėje byloje buvusi suinteresuotuoju asmeniu, yra mirę. PareiÅ¡kėjos pirminis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ , kuris yra grindžiamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, akivaizdžiai nepagrįstas, nes pareiÅ¡kėjos motina J. Å . buvo įtraukta į bylÄ (civilinė byla Nr. 22-195/92) ir byla buvo nagrinėjama jai dalyvaujant. Proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nagrinėjamoje byloje yra neįmanomas, nes visų pirma, iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nėra aiÅ¡ku, kokios yra naujai paaiÅ¡kėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu, be to, tokių aplinkybių paaiÅ¡kėjimo momentas nebegali bÅ«ti iÅ¡tirtas, nes byloje (civilinė byla Nr. 22-195/92) dalyvavę asmenys - pareiÅ¡kėja J.

M. M. ir J. Å ., civilinėje byloje buvusi suinteresuotuoju asmeniu, yra mirę, o pareiÅ¡kėja J. M. Ž. nebuvo civilinėje byloje Nr. 22-195/92 dalyvavusiu asmeniu. Nacionalinei žemės tarnybai (tuometiniam Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui) buvo pateiktas A. M., S. gimimo liudijimo nuoraÅ¡as, kuriame nurodytas tėvas – S. M. S., taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, (tuometinis Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas), priimdama 2001-10-26 sprendimÄ Nr. 89-7372 atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko S. M. nuosavybės teisėmis valdytÄ Vilniaus apskrities Å irvintų rajono Mantinionių kaime 11,90 ha žemės pretendentei A.

A., neturėjo pagrindo abejoti Å irvintų rajono apylinkės teismo 1992-10-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 22-195/92 bei VirÅ¡aičio pavaduotojos V. B. 1992-12-31 iÅ¡duotu gimimo liudijimo nuoraÅ¡u, todėl teisėtai ir pagrįstai baigė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ Ä¯ visÄ S. M., Andriaus bei S. M., S. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę Vilniaus apskrities Å irvintų rajono Mantinionių kaime. Suinteresuotas asmuo A. A. su pateiktais praÅ¡ymais dėl proceso atnaujinimo visiÅ¡kai nesutiko ir prašė juos atmesti.

Nurodė, kad M. M. J. (mergautinė pavardė – B.), g. (duomenys neskelbtini), buvo ištekėjusi už M. S., S., g. (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo registruota (duomenys neskelbtini). Santuokos liudijime yra neteisingai nurodyta S. M. tėvavardis „A.“. Iš tikrųjų S. M. tėvavardis yra „S.“. Tai, kad A. A. tėvai buvo susituokę, patvirtina ir santuokos įrašas, esantis Musninkų bažnyčios archyve. Iš šio dokumento matyti, kad (duomenys neskelbtini) Musninkų bažnyčioje buvo registruota S. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (tėvai S. M. ir A.

N.) santuoka su M. J. B., gimusia (duomenys neskelbtini). M. A., S. (dabar – A.), g. (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjime yra nurodyti jos tėvai - M. S., S. ir B. J., P.. Tai, kad santuokos liudijime yra neteisingai nurodyta S. M. tėvavardis „A.“, įrodo ir M. S., S. mirties liudijimas, iš kurio matyti, kad M. S., S. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas 41 metų amžiaus (S. M. gimęs (duomenys neskelbtini)). Neatitinka tikrovės pareiškėjos teiginys, kad „J. M. neturėjo M. S., S. mirties liudijimo, nelaidojo jo ir nežino kur yra palaidotas, tai irgi įrodo, kad ji buvo svetimas žmogus“.

Iš M. S., S. mirties liudijimo matyti, kad šis dokumentas buvo surašytas ir išduotas (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu M. J. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad pareiškėjos teiginys nepagrįstas. M. J. M. žinojo, kad jos sutuoktinis, kuris tuo metu slapstėsi nuo Tarybų valdžios, buvo miręs 1952 metais ir slapta palaidotas netoli savo gyvenamosios vietos Malinavos miške, Širvintų rajone, vėliau perlaidotas netoli namų Malinavos kaime. Širvintų apylinkės teismo 1992 m. spalio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 22-195/92 nurodyta, kad suinteresuotas asmuo J.

Å . bylos teisminio nagrinėjimo pradžioje J. M. praÅ¡ymui prieÅ¡taravo, o nagrinėjant bylÄ ir susipažinusi su byloje esančia medžiaga, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimu, liudytojų parodymais, J. Å . pareiÅ¡kimui neprieÅ¡taravo ir prašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iki Å«kio konfiskavimo S. M. naudojosi 11,9 ha žemės ir šį faktÄ patvirtino suinteresuotas asmuo J. Å . bei liudytojai. A. A. tėvai M. S., S. ir M. M. J. M. jų valdytame žemės sklype Mantinionių kaime buvo pasistatę namus, turėjo Å«kį, kuriuos Tarybų valdžia buvo konfiskavusi.

PareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) teiginiai apie neva liudytojų melagingus parodymus vertintini kritiÅ¡kai. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) pateiktų dokumentų matyti, kad ji yra susipažinusi tik su Å irvintų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 12 d. sprendimu, o ne su visa bylos medžiaga, todėl abejotina, ar pareiÅ¡kėjai (ieÅ¡kovei) yra žinomi nurodytų konkrečių liudininkų parodymai. Galima teigti, kad pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) teiginiai apie liudininkų melagingus parodymus, o juo labiau apie kažkokiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kas kelis kartus paminėta praÅ¡yme (ieÅ¡kinyje), yra tik jos nieko nepagrįsti ir įžeidžiantys kitus asmenis samprotavimai.

J. Å . civilinėje byloje Nr. 22- 195/92 dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo, todėl jai buvo žinomos visos bylos aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu ir priimtas teismo sprendimas, kurio pagrįstumÄ buvo galima skųsti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tuo tarpu pareiÅ¡kėja, remdamasi savo samprotavimais bei įtarimais, ketina teismo sprendimÄ revizuoti praėjus 27 metams po sprendimo priėmimo. Nėra jokio pagrindo atnaujinti procesÄ ar panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 1992-10-12 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 22-195/92.

Abejotina, kad pareiÅ¡kėja abiejuose praÅ¡ymuose tinkamai suformulavo savo praÅ¡ymÄ , atsižvelgiant į pačių praÅ¡ymų turinį. Suinteresuoto asmens nuomone nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesÄ (praÅ¡ymo (ieÅ¡kinio) rezoliucinėje dalyje to net nepraÅ¡oma) ar panaikinti apylinkės teismo sprendimÄ , o juo labiau kreiptis į Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu, kuris suformuluotas abiejuose praÅ¡ymuose. PraÅ¡ymas atmestinas. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ praÅ¡o panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 22-195/92, kuriuo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja M.

J. M. buvo mirusio M., S., S., valdžiusio 11.90 ha žemės pagal dabartinį teritorinį paskirstymÄ Å irvintų rajono, Gelvonų seniÅ«nijos, Mantinionių kaime sutuoktinė bei sustabdyti bylÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar CPK 368 straipsnio 2 dalis, nustatanti 5 metų naikinamÄ jį terminÄ kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo net ir tuo atveju, kai nustatoma, kad teisė kilo iÅ¡ neteisės iÅ¡ prieÅ¡ingų teisei veiksmų, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismÄ , tiek Konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių principui, Konstituciniam nuosavybės teisės neliečiamumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . Klausimas dėl individualiÄ bylÄ nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra priskirtinas bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Lietuvos Aukščiausisis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams.

Teismas byloje iÅ¡kilusį (ar bylos Å¡alies iÅ¡keltÄ ) klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ sprendžia savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Ä®statyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Nagrinėjamu atveju, susipažinus su pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nurodytais argumentais, teismui nekyla abejonių dėl nurodomos CPK 368 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sÄ lygų yra suformuota ir aiÅ¡ki. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti patikrinti instancine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.).

Teismo praktikoje nurodoma, kad, siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , kuriai bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesÄ tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės virÅ¡enybės principas įtvirtintas kaip bendro KonvencijÄ taikančių Å¡alių paveldo dalis.

Vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis Å¡iuo principu, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ turi bÅ«ti ribojami laiku, ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisės atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiÅ¡kimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiÅ¡kimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiÅ¡kimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v.

Rusija (pareiÅ¡kimo Nr. 8564/020); taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį, primtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.). Visa leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog galimybė atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti ribojama laike ir tai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti procesÄ ir panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 22-195/92.

PraÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėja teismui pateikė 2020 m. vasario 10 d. PareiÅ¡kėjas, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, t. y. nurodyti konkrečiÄ datÄ , kada pareiÅ¡kėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ , ir tai patvirtinančius įrodymus. CPK 370 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, priėmus praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, pareikalauti papildomų įrodymų, kad nėra praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas.

Teismas, posėdyje nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, visų pirma turi iÅ¡spręsti klausimÄ dėl Å¡io termino atnaujinimo. Teismas praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir termino atnaujinimo klausimÄ sprendžia pagal bendrÄ sias CPK 78 straipsnio taisykles. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesÄ nepriklausomai nuo to, ar praÅ¡ymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas, jei praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ naikinamÄ jį penkerių metų terminÄ .

Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ paduotas po daugiau kaip 27 metų, t. y. ženkliai daugiau nei po 5 metų. Penkerių metų terminas yra naikinamasis, todėl procesas civilinėje byloje Nr. 22-195/92 negali bÅ«ti atnaujinamas ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas praÅ¡ymo netenkinti. Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad apie neteisėtÄ Å irvintų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 22-195/92 sužinojo tik 2019 m. spalio 7 d., nes teismo sprendimas nebuvo iÅ¡siųstas pareiÅ¡kėjos motinai, Å¡ios datos negalima laikyti pareiÅ¡kėjos sužinojimo apie minėtÄ sprendimÄ data.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylÄ 1992 metais, pareiÅ¡kėjos motina J. Å . dalyvavo byloje suinteresuotu asmeniu ir dalyvavo teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Pradžioje ji prieÅ¡taravo praÅ¡ymui nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tačiau vėliau iÅ¡klausius liudytojus, ji prašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės (Žr. Å irvintų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 22-195/92). Taigi, pareiÅ¡kėjos motina dalyvavo teisme nagrinėjant bylÄ ir todėl tikėtina, jog teismo sprendimas jai buvo iÅ¡siųstas.

Å ios aplinkybės nustatyti teismas neturi galimybės, nes bylos medžiaga, iÅ¡skyrus teismo sprendimÄ , nėra iÅ¡likusi, pasibaigus bylų saugojimo terminams. Tuo pačiu pažymėtina, kad bÅ«dama suinteresuotu asmeniu byloje pareiÅ¡kėjos motina elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų gauti teismo sprendimÄ (jeigu jo negavo), o taip pat neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta objektyvi tiesa. Å iuo metu tiek 1992 metais nagrinėtoje byloje buvusi pareiÅ¡kėja M.

J. M., tiek suinteresuotas asmuo J. Å . yra mirusios, todėl daugelį aplinkybių nustatyti bÅ«tų sunku. Toks labai ilgÄ laikÄ trukęs nerÅ«pestingumas, delsimas, neatsakingumas negali bÅ«ti pateisinamas ir sudaryti pagrindÄ procesui atnaujinti, kai įstatyme nustatytas naikinamasis terminas tokiems praÅ¡ymams paduoti yra praleistas. Nors praÅ¡yme nurodoma, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ buvo paduotas nedelsiant, kai tik buvo sužinota apie neva naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, jog svarbu ne tai, kada apie tam tikras aplinkybes buvo sužinota, bet kada apie jas objektyviai galėjo bÅ«ti sužinota.

O Å¡iuo atveju susipažinti su teismo sprendimu, gauti archyvinę medžiagÄ buvo galima kur kas anksčiau ir nei viena pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, neleidžia daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kiti praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės, o pareiÅ¡kėjos J. M. Ž. patikslintas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo Å irvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 22-195/92 atmetamas. Pažymėtina, kad teismas nesutinka su suinteresuotu asmeniu, kad iÅ¡ praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ neaiÅ¡ku kas jį pateikė, todėl jis neturėjo bÅ«ti priimtas.

IÅ¡ LITEKO sistemos aiÅ¡kiai matyti, kad praÅ¡ymÄ , pateikė pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas E. L., kuris dokumentÄ pateikė per EPP sistemÄ ir jį pasirašė 2020 m. vasario 7 d. 23 val. 18 min. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Atmesti pareiÅ¡kėjos J. M. Ž. patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Å irvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 22-195/92. Nutartis gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismÄ .

Teisėjas Linas Zinkevičius