2016-05-12 Nr. AB-10719-3-61-3-00167-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-503-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00167-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. (V. F.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. (V. F.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. F. (toliau – pareiškėja) 2016 m. kovo 31 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti antstolei R. P. (toliau – ir antstolė) priklausančias pinigines lėšas 1 mln. Eur sumai, o nesant pakankamai antstolės piniginių lėšų, areštuoti tiek kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį antstolės turtą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl turto arešto taikymo.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenustato laikinųjų apsaugos priemonių instituto. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį pareiškėjo pareikštas reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti trijų rūšių: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Šis reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas yra baigtinis, jame tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kaip turto arešto taikymas, nėra numatyta, todėl tokia priemonė administraciniame procese apskritai negali būti taikoma. Be to, minėta antstolė į bylą yra įtraukta kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, o 1 mln. Eur žalos reikalavimas byloje reiškiamas atsakovui, t. y. Lietuvos valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas pareiškėjos prašymo dėl turto arešto taikymo netenkino.

III. Pareiškėja V. F. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atskirajame skunde nurodo, kad antstolė pateikė į bylą melagingą, iškraipytą informaciją, kenkiančią pareiškėjos reputacijai. Kai buvo pateiktas skundas, dar nebuvo aiškūs antstolės tolimesni veiksmai. Prašo, kad būtų uždrausta antstolei dirbti kaip valstybės atstovei, stabdoma visa jos veikla ir visi teisės aktai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja V. F. 2016 m. kovo 31 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti antstolei R. P. priklausančias pinigines lėšas 1 mln. Eur sumai, o nesant pakankamai antstolės piniginių lėšų, areštuoti tiek kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį antstolės turtą.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Pareiškėja, paduodama atskirąjį skundą, siekia, kad jai būtų pritaikyta laikinoji apsauga administraciniame ginče, t. y. siekia, kad būtų areštuotos antstolei R. P. priklausančios piniginės lėšos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimu, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti adresuojamas tik atsakovui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008, 2008 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-162/2008, 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2527/2013, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-879/2013, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-727-261/2015, kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjos V. F. patikslintą skundą dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 mln. Eur neturtinės žalos atlyginimui. Kitą dalį pareiškėjos patikslinto skundo atsisakė priimti. Atsakovu byloje paliko Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iš atsakovų pašalino Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Antstolė R. P. yra patraukta byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pareiškėja prašo taikyti turto areštą antstolės R. P. turtui. Taigi pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečiai yra nukreiptas į trečiojo suinteresuoto asmens turtą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui nagrinėjamoje byloje joks materialinis teisinis reikalavimas nėra pareikštas. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra ne antstolės R. P. atsakomybės klausimas, tačiau pareiškėjos patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Taigi, nustačius, jog teismas priėmė tik pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, patirtą neturtinę žalą, spręstina, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurias gali taikyti administracinis teismas, yra įtvirtintos ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Taigi ABTĮ apskritai nėra numatyta galimybė taikyti turto areštą, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos pareikštu reikalavimu, be to, ABTĮ nėra numatyta galimybė taikyti turto areštą, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl laikytina, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. F. (V. F.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan