890ec9bf-e6c8-4b58-84e9-4a1d9bf2d151 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Dalia Kursevičienė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-651/2017Teisėja Viktorija Teišerskienė                                   Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01753-2014-9                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1;2.1.7.3; 2.4.2.1; 2.4.6.1(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. vasario 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,nuteistajai D.

B., jos gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. D. B. buvo kaltinama tuo, kad pagrobė svetimÄ turtÄ : 2014-11-03, apie 16.50 val., medicinos centro „L“, adresu (duomenys neskelbtini), persirengimo kambaryje, iÅ¡ neužrakintoje persirengimo spintelėje Nr. 8 buvusios G. T. rankinės pagrobė iÅ¡manųjį „P. T.“, priklausantį G. T., kurio vertė 434,43 Eur (1500 Lt), mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žLG“, priklausantį UAB „G“, kurio vertė 90 Eur.2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas D. B. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, jog D. B. tuo laiku buvo persirengimo kambaryje. Teismo manymu, faktas, jog D. B. priklausanti SIM kortelė tÄ pačiÄ dienÄ buvo įdėta į pagrobtÄ telefonÄ , taip pat nepatvirtina fakto, kad jį pagrobė D. B., nes nėra paneigta nurodyta versija dėl sÄ Å¾iningo telefono įsigijimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į laiku tinkamai neatliktÄ ikiteisminį tyrimÄ (liudytojos V. Č., L. I. ikiteisminio tyrimo metu apklaustos tik 2015 m. gegužės mėn., medicinos centro „L.“ darbuotojos, apklaustos tik teisme praėjus beveik 2 metams po įvykio), o tai, teismo manymu, galėjo lemti nevisiÅ¡kai tikslius liudytojų parodymus.

Teismas, remdamasis visais byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad jų nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė R. G. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti D. B. kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 16 MGL dydžio baudÄ . VisiÅ¡kai tenkinti nukentėjusiosios G.

T. ir UAB „G“ pateiktus civilinius ieÅ¡kinius. Byloje esantį vokÄ su CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žLG“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomÄ Klaipėdos apskrities VPK saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. 3.1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažymi, kad nesant tiesioginių įrodymų, privalėjo iÅ¡samiai analizuoti byloje esančius netiesioginius įrodymus apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pasak prokurorės, byloje, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, byloje esantys netiesioginiai įrodymai patvirtina D. B. kaltę.3.2. D. B. nurodyta versija, kad ji 2014-11-03 medicinos centre „L“ nesilankė, o ten yra buvusi seniai, kai jai buvo gal 12 m., bei telefonÄ â€žLG“ įsigijusi iÅ¡ nepažįstamo asmens 2015 m. sausio mėnesį, paneigta liudytojų parodymais: liudytojos E. Ž. parodymais, kuri patvirtino, kad tÄ dienÄ D. B. buvo atvykusi į medicinos centrÄ â€žL“ ir ji buvo įtraukta į sÄ raÅ¡Ä asmenų, tÄ dienÄ atvykusių į baseinÄ ; liudytojos L.

K. parodymais, kuri nurodė, kad D. B. rÅ«binėje įprastai užtrukdavo ilgai, bei pačios nukentėjusiosios parodymais, kuri nurodė, kad rÅ«binėje buvo likusi panaÅ¡aus amžiaus kaip D. B. mergina. 3.3. Teismas nepagrįstai nevertino D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio. Nevertino fakto, kad D. B. negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du jai priklausanti telefono SIM kortelė 2014-11-03 atsirado nukentėjusiajai priklausančiame telefone, kai pati nurodė, kad šį telefonÄ Ä¯sigijo tik 2015 m. sausio mėnesį.

Prokurorės manymu, D. B. duoti parodymai paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, o tai patvirtina jos kaltę.3.4. Teismas nepagrįstai nevertino byloje esančio įrodymo, kad D. B. priklausanti SIM kortelė į pagrobtÄ telefonÄ nebuvo įdėta tÄ pačiÄ dienÄ . Teigia, jog teismas, atmesdamas įrodymus kaip nepatikimus, privalėjo tai argumentuoti, t. y. jei manė, kad byloje pateikta informacija dėl pagrobto telefono IMEI nėra patikima, tai teismas privalėjo Å¡iuos duomenis detaliai iÅ¡analizuoti ir padaryti iÅ¡vadÄ , kodėl Å¡ie duomenys nelaikytini įrodymais, ir į juos teismas neatsižvelgia priimdamas nuosprendį. 3.5.

Anot apelianto, teismas nepagrįstai nuvertino nukentėjusiosios, liudytojų E. Ž., L. K. parodymus, medicinos centro „L“ 2014-11-03 buvusių medicinos įstaigoje asmenų sÄ raÅ¡Ä kaip netiesioginių įrodymų reikÅ¡mę, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. 3.6. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliantas mano, kad teismas netinkamai įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienÄ nuo kitų, nepaneigė byloje surinktų kaltinančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas iÅ¡vadas.

Apeliantas mano, kad visų byloje esančių įrodymų visuma nepalieka abejonių dėl D. B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintoji D. B. praÅ¡o atmesti prokurorės apeliacinį skundÄ ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-10 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį palikti nepakeistÄ ir panaikinti kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. 4.1. KategoriÅ¡kai nesutinka su prokurore, jog iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas priėmė pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, kad teismo iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. 4.2.

Pasak iÅ¡teisintosios, apeliacinis skundas yra paremtas tik prielaidomis, nenurodant jokių konkrečių argumentų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei padarė apylinkės teismas. Nurodo, jog telefonÄ , dar jai bÅ«nant nepilnametei, davė jos motina T. Ž. 2014-11-03 vakare, o ne 2014-11-04, kaip teigia prokurorė. Be to, jos motina pateikė logiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ dėl telefono įsigijimo ir tai patvirtina, kad ji yra sÄ Å¾ininga telefono įgijėja. Dėl pagrobto „P. T.“ iÅ¡ viso nėra jokių duomenų.4.3.

IÅ¡teisintosios teigimu, apylinkės teismas nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo ir visus byloje iÅ¡kilusius neaiÅ¡kumus pagrįstai vertino jos naudai ir priėmė visiÅ¡kai teisingÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė R. G. prašė tenkinti apeliacinį skundÄ . IÅ¡teisintoji D. B. prašė netenkinti apeliacinio skundo ir jį atmesti. Prašė palikti skundžiamÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nepakeistÄ . IÅ¡teisintosios gynėjas advokatas V. JanuÅ¡auskas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Apeliacinis skundas atmestinas. 6.1. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. 6.2. ProkuratÅ«ra apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės kelia klausimÄ dėl įrodymų vertinimo. 6.3. Apeliantės manymu, teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai atmetė byloje pateiktus netiesioginius įrodymus, kurie patvirtina D. B. kaltę.7.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. 7.1. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės byloje.

Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. IÅ¡teisinamasis nuosprendis priimamas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iÅ¡ viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tÄ Ä¯vykį bÅ«tų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (BPK 303 str. 5 d. 1 p.); jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , t. y. teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) (kasacinė nutartis Nr. 2K–455/2014).8.

D. B. skundžiamu nuosprendžiu dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinta apylinkės teismui konstatavus, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad D. B. dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Prokurorė su teismo padaryta išvada nesutinka. Anot jos, teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, rėmėsi tik D. B. paaiškinimais, visiškai nepagrįstai atmesdamas byloje esančius netiesioginius įrodymus, dėl to padarė klaidingas, nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

PraÅ¡o D. B. nuteisti dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo.9. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiÅ«lymus dėl Å¡ių klausimų sprendimo.

Proceso dalyvių pateikiamų praÅ¡ymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).10. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ , dar kartÄ iÅ¡analizavęs bylos įrodymus, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos.

Remiantis byloje surinktų duomenų visuma pagrįstai konstatuota, kad nepakanka duomenų, įrodančių, kad D. B. padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

11. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė sutinka, jog byloje nėra tiesioginių objektyvių įrodymų, patvirtinančių D. B. kaltę padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau mano, kad byloje esantys netiesioginiai įrodymai sudaro loginę sekÄ ir įrodo, kad bÅ«tent D. B. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . 11.1 Kaip nurodyta pirmiau 3 punkte, prokurorė, nesutikdama su D. B. iÅ¡teisinimu, tvirtina, kad pačios iÅ¡teisintosios duotų parodymų nenuoseklumas, nurodytų aplinkybių dėl telefono įgijimo nesutapimas bei kiti byloje esantys duomenys, tokie kaip asmenų, tÄ dienÄ atvykusių į medicinos centrÄ â€žL“, sÄ raÅ¡as, liudytojų, nukentėjusiosios parodymai, patvirtina, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė D. B..

12. Nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais grįsti nuosprendį galima, jei nagrinėjamoje byloje esantys netiesioginiai įrodymai sudaro nuosekliÄ bei logiÅ¡kÄ grandinę ir patvirtina kaltinamosios kaltę. 12.1. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pagrindė, kodėl vien netiesioginiais įrodymais nėra pagrindo pripažinti D. B. kaltę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.12.2.

D. B. buvo kaltinama tuo, kad ji medicinos centro „L“ persirengimo kambaryje iÅ¡ neužrakintoje persirengimo spintelėje Nr. 8 buvusios G. T. rankinės pagrobė iÅ¡manųjį „P. T.“, priklausantį G. T., kurio vertė – 434,43 Eur (1500 Lt), mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žLG“, priklausantį UAB „G“, kurio vertė – 90 Eur. Nors bylos medžiaga paneigta iÅ¡teisintosios nurodyta aplinkybė, jog ji tÄ dienÄ baseine nesilankė, tačiau sutiktina su apylinkės teismu, kad vien nustatytas faktas, kad ji lankėsi tÄ dienÄ medicinos centre „L“ baseine, nepatvirtina, kad bÅ«tent ji padarė nusikalstamÄ veikÄ .12.3.

Kaip matyti, nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino fakto, kad matė bÅ«tent D. B.. Nukentėjusioji taip pat negalėjo patvirtinti, kad tuo metu, kai ji paliko atidarytÄ spintelę ir nuėjo į persirengimo kabinÄ , persirengimo kambaryje liko bÅ«tent D. B.. Nukentėjusioji tik nurodė, kad moteris, likusi persirengimo kambaryje, buvo panaÅ¡aus amžiaus kaip iÅ¡teisintoji. Veido neįsidėmėjo ir jos atpažinti negalėtų. Kai ji pasigedo telefono, jos amžiaus mergina dar buvo rÅ«binėje, tačiau jos nekalbėjo.

Savo daiktus detaliau apžiūrėjo prie registratūros. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji ruošėsi eiti namo, tačiau mergina, kuri kartu buvo persirengimo kambaryje, išėjo po jos, nes, pasak nukentėjusiosios, medicinos centro administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad padėtų išsiaiškinti, kas paėmė jos daiktus, leido tiek įeiti, tiek išeiti centre buvusiems klientams. Patvirtino, kad jai būnant prie registratūros ir aiškinantis dėl daiktų dingimo, matė, kaip išėjo rūbinėje kartu buvusi mergina, jos niekas nesustabdė ir neapklausė. 12.4.

Apylinkės teismas, pripažindamas faktÄ , kad D. B. įvykio dienÄ buvo medicinos centre „L“, rėmėsi registratÅ«ros darbuotojos pateiktu ranka suraÅ¡ytu lankytojų sÄ raÅ¡u bei liudytojos E. Ž. parodymais. IÅ¡ medicinos centro „L“ registratÅ«ros darbuotojos pateikto ranka suraÅ¡yto lankytojų sÄ raÅ¡o matyti, kad 2014-11-03 medicinos centre D. B. lankėsi 15.00 val., G. T. lankėsi 16.00 val. (t. 1, b. l. 18–19). Liudytojos E. Ž. teigimu, apsilankymo baseine, pirtyje trukmė yra valanda laiko ir D.

B. tikrai tÄ dienÄ buvo atvykusi, tačiau tikslaus laiko, kada atvyko ir iÅ¡vyko, negalėjo nurodyti. Raktų grÄ Å¾inimo laikas, išėjus iÅ¡ baseino, nefiksuojamas. Pažymėtina, kad medicinos centro „L“ darbuotojos buvo apklaustos po įvykio praėjus 2 metams, bylÄ perdavus teismui. Ikiteisminio tyrimo metu E. Ž., L. K. nebuvo apklaustos, todėl jų duoti parodymai gali bÅ«ti netikslÅ«s. Pažymėtina, kad tik E. Ž. patvirtino, kad D. B. tÄ vakarÄ buvo medicinos centre, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kada ji atvyko ir iÅ¡vyko.

Kaip matyti, D. B. apsilankymo pradžia buvo 15 val., tačiau nukentėjusiosios teigimu, asmuo, kuris tuo metu kartu buvo su ja persirengimo kambaryje, išėjo tik tada, kai ji aiÅ¡kinosi dėl galimos vagystės prie registratÅ«ros. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad D. B. baseine truko ne 1 valandÄ , kiek paprastai trunka vienas apsilankymas, o 2 valandas. Nors liudytoja L. K. nurodė, kad įprastai D. B. užtrukdavo ilgiau, tačiau tai nepatvirtina, kad ji galėjo užtrukti dvigubai ilgesnį laikÄ nei yra vieno apsilankymo laikas.

Be to, tai dar nepatvirtina, kad ir tÄ vakarÄ D. B. užtruko ilgiau. IÅ¡ nurodytų aplinkybių kyla pagrįstų abejonių dėl D. B. dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Nesant tikslių liudytojų parodymų apie D. B. atvykimo ir iÅ¡vykimo laikÄ ar liudytojų, patvirtinančių, kad tuo metu bÅ«tent D. B. buvo persirengimo kambaryje, negalima neabejotinai teigti, kad ji tuo metu, kai dingo nukentėjusiosios daiktai, buvo persirengimo kambaryje.13. Teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės teiginiais, kad vien nenuoseklÅ«s iÅ¡teisintosios parodymai, juos vertinant su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtina iÅ¡teisintosios kaltę.

Sutiktina su prokurore, kad D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nenuoseklÅ«s, neinformatyvÅ«s ir suteikia pagrindÄ jais abejoti, tačiau įvertinus prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytus motyvus, tokie parodymai nesuteikia pagrindo pripažinti D. B. kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo. Pažymėtina tai, kad D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė praėjus vieneriems metams po padaryto nusikaltimo, todėl tikėtina, kad tiksliai prisiminti visų detalių negalėjo. Be to, atsisakymas teisme duoti parodymus taip pat negali bÅ«ti vertinamas kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamasis turi ne pareigÄ , o teisę teisme duoti paaiÅ¡kinimus (BPK 22 str. 3 d., 272 str. 1 d.).

14. Teisėjų kolegija nesutinka ir su prokurorės teigimu, jog faktas, kad D. B. priklausanti SIM kortelė telefono pagrobimo dienÄ buvo įdėta į pagrobtÄ telefonÄ , patvirtina, kad D. B. jį pagrobė, juolab, kad iÅ¡teisintoji pati nurodė, kad jį įsigijo 2015 m. sausio mėnesį, o paaiÅ¡kinti, kaip 2014-11-03 jos SIM kortelė atsirado pagrobtame telefone, negalėjo, ir teismas, atmesdamas Å¡iuos įrodymus, privalėjo detaliai nurodyti, kodėl jie yra nepatikimi ir nevertintini.

15. Å iuo aspektu teisėjų kolegija prokurorės iÅ¡sakytÄ pozicijÄ dėl įrodymų vertinimo atmeta kaip nepagrįstÄ ir mano, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė, jog vien fakto, kad telefono pagrobimo dienÄ D. B. priklausanti SIM kortelė buvo į jį įdėta, nepakanka patvirtinti D. B. kaltę dėl BK 178 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Kaip matyti, byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad D. B. tuo metu buvo persirengimo kambaryje, taip pat pastebėta, kad D.

B. apklausta po beveik dvejų metų, todėl detaliai prisiminti įvykį, datas galbÅ«t negalėjo. Nors nurodyta prokurorės versija kelia abejonių, tačiau įvertinus byloje jau konstatuotas aplinkybes bei iÅ¡teisintosios motinos parodymus, negalima teigti, jog aiÅ¡kiai ir neabejotinai yra paneigta iÅ¡teisintosios ir jos motinos nurodyta versija apie telefono įsigijimÄ . 15.1. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja T. Ž. patvirtino, kad bÅ«tent ji iÅ¡ nepažįstamo asmens už 50 Lt 2014 m. lapkričio mėnesį įsigijo telefonÄ .

TÄ asmenį ji surado tuomet, kai apkaltino jos dukrÄ pavogus telefonÄ . IÅ¡ 2016-06-22 teismo posėdžio protokolo matyti, kad S. R., asmuo, pardavęs T. Ž. telefonÄ , buvo atvykęs į teismÄ liudyti, tačiau teismas jo neapklausė, nes buvo neblaivus. Liudytojas A. Ž. teisme paliudijo, kad vienas jo pažįstamas asmuo, vardu S., praėjusio teismo posėdžio metu, kai abu sėdėjo prie teismo posėdžių salės, pasakė, kad jis prieÅ¡ metus ar dvejus rado sulūžusį telefonÄ Prekybos uosto rajone, kurį pardavė moteriai prie Santuokų rÅ«mų.

Sutiktina su prokurore, kad remtis Å¡io liudytojo parodymais kaip patikimais nėra pagrindo, nes jis tik perpasakojo tai, kÄ jam galbÅ«t pasakojo S. R., tačiau versija, kad D. B. yra sÄ Å¾ininga telefono įgijėja, iÅ¡ esmės liko nepaneigta.

16. D. B. buvo kaltinama ne tik telefono vagyste, bet ir iÅ¡maniojo „P. T.“ vagyste. Kaip nurodyta, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad D. B. pavogė telefonÄ . Duomenų apie tai, kad D. B. galėjo pavogti ir iÅ¡manųjį „Pod Touch“, byloje iÅ¡ viso nėra. Vien abejotina aplinkybė, kad D. B. pagrobė mobilųjį telefonÄ , nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pagrobė ir iÅ¡manųjį „Pod Touch“.

17. Vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumÄ , kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie įrodymų nepakankamumÄ . Nesutiktina su prokurore, jog teismas byloje esančius įrodymus vertino atskirai nesusiedamas jų į vienÄ visumÄ . PrieÅ¡ingai, teismas iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl kiekvieno įrodymo pagrįstumo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės. Teismas iÅ¡vadÄ dėl D. B. nedalyvavimo nusikalstamoje veikoje padarė tik iÅ¡tyręs byloje esančių įrodymų visumÄ , ir konstatavo, kad jų visumÄ nesudaro vienareikÅ¡miÅ¡kos ir neabejotinos iÅ¡vados apie D.

B. kaltę. Dėl nurodytų priežasčių prokurorės argumentai dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d.), nusprendė, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų D.

B. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusikalstamÄ veikÄ galėjo padaryti konkretus asmuo, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismas pagrįstai iÅ¡teisino D. B. neįrodžius, kad ji dalyvavo nusikalstamoje veikoje (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).18. Nenustačius, jog D. B. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas pagrįstai atmetė civilinių ieÅ¡kovų G.

T. ir UAB „G“ ieškinius dėl žalos atlyginimo.

19. Dėl iÅ¡teisintosios praÅ¡ymo iÅ¡ karto panaikinti kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – nurodytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu D. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę paliko galioti tik iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ir nurodė, jog nuosprendžiui įsiteisėjus minėta kardomoji priemonė naikintina. Pagal BPK 336 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja bÅ«tent apeliacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo dienÄ â€“ 2017-02-09, todėl pakartotinai spręsti klausimÄ , kuris iÅ¡spręstas apylinkės teismo nuosprendžiu, nėra pagrindo.20. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas.

Kolegija, remdamasi apeliacinio skundo motyvais, neturi teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų pagrįstumu, todėl nėra pagrindo jo naikinti (BPK 20 str. 5 d.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nuosprendis paliktinas nepakeistas.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai                                                                               Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas