890b5ef8-a256-419c-b07d-e11945122fe0 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-32-1112/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21775-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.3.6.4.2 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 13 d. Naujoji Akmenė Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gintarei Jonušaitei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam N. M., nukentėjusiojo M.

L. įstatyminei atstovei G. L. ir įgaliotai atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡siskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), paskutinį kartÄ teistas 2016 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (3 epizodai), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai).

Teismas n u s t a t ė: N. M. kaltinamas tuo, kad 2019 m. gegužės 24 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,94 promilių girtumas), vienÄ kartÄ delnu trenkė lovoje gulinčiam sugyventinės G. L. mažamečiui sÅ«nui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Taip pat 2019 m. gegužės 25 d. apie 00 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,94 promilių girtumas), du kartus delnu trenkė lovoje gulinčiam sugyventinės G.

L. mažamečiui sÅ«nui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veidÄ , po ko M. L. galva atsitrenkė į sienÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Baudžiamoji atsakomybė už minėtas veikas yra numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. M. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailėjosi. Nurodė, kad tÄ dienÄ tvarkėsi ir prašė M. padėti, jis atsisakė ir dėl to susipyko. Nurodė, kad buvo iÅ¡gėręs, dėl to sudavė.

Pripažino, kad ir anksčiau buvo smurtavęs prieÅ¡ M. ir vyresniÄ jÄ dukrÄ , norėjo gyventi su Å¡eima, tačiau su M. buvo sunku sutarti, jis jo negerbė. Nurodė, kad dirbo vokiečių įmonėje vairuotoju, uždirbdavo apie 2500 Eur per mėnesį, Å¡iuo metu nebedirba. Sutinka su pateikto civilinio ieÅ¡kinio dydžiu. PraÅ¡o leisti iÅ¡mokėti per ilgesnį laikÄ , kad galėtų užsidirbti. PraÅ¡o skirti baudÄ ir leisti dirbti, kad galėtų sumokėti žalÄ ir mokėti dukrai iÅ¡laikymÄ .

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu. N. M. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

– nukentėjusysis mažametis M. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad N. M. buvo prigėręs, prikiÅ¡inėjo visokias nesÄ mones, grasino, kad dauÅ¡ į veidÄ . Tada jam trenkė su kairės rankos delnu į deÅ¡inio smilkinio pusę. Po to jis pradėjo verkti, nes buvo baisu. Priėjusi mama jį paguodė, sakė jam miegoti, bet jam neleido, tada žiÅ«rėjo televizorių. Tada jis prikibo prie sesers G. ir ji pradėjo verkti. Tada jis prie jo prikibo ir trenkė kumščiu į deÅ¡inę kaktos pusę, nuo ko jis atsitrenkė pakauÅ¡iu į sienÄ .

Pirmas smÅ«gis buvo ne toks skaudus kaip antras. Kai nusiramino ir nusivalė aÅ¡aras, tada jis vėl priėjo ir prikalbėjo nesÄ monių bei vėl jam trenkė. Jam trenkė kumščiu į deÅ¡inės pusės smakrÄ . SmÅ«gis buvo stiprus ir jam labai skaudėjo. Daugiau prie jo nelindo, bet pradėjo kalbėti nesÄ mones. Jis iÅ¡bėgo iÅ¡ namų ir iÅ¡kvietė policijÄ . Viskas vyko naktį. Jis grįžo 23.00 val. N. M. dar nebuvo ir prasidėjo viskas nuo 23.30 val. ir viskas vyko iki 03.00 val. nakties.

Mama pradėjo Å¡aukti, kai jam buvo suduoti smÅ«giai. Mama jį nustÅ«mė, nes norėjo apginti. Pirmas smÅ«gis buvo 24.00 val., antras smÅ«gis buvo po 00.05 val., o trečias smÅ«gis 00.15 val. Visa tai įvyko pas juos namuose. Jam neliko žymių nuo smÅ«gių. Tik kai buvo pirmas smÅ«gis delnu jam ilgÄ laikÄ buvo raudona. Raudonumas buvo kelias minutes. Nebuvo labai skaudžiai, dėl to į medikus kreiptis nereikėjo. Prisiminė, kad N. M. nepabėgo, o jie su mama apsirengė ir išėjo pasivaikščioti.

Jie buvo prie krepÅ¡inio, degalinės, nusipirko valgyti. Kai grįžo, jis snaudė. Juos pamatęs pradėjo keiktis, tada nusiramino. KitÄ dienÄ jis vis tiek visokias nesÄ mones kalbėjo. Policija buvo iÅ¡kviesta po smÅ«gių, jį fotografavo. Jis nubėgo į tualetÄ ir užsirakino, paleido vandenį, kad negirdėtų ir iÅ¡kvietė policijÄ . Kai sudavė pirmÄ smÅ«gį, skausmÄ vertina 7 balais, o antras ir trečias buvo vienodi, stiprÅ«s, skaudÅ«s, vertina 9 balais. Jautėsi baisiai, buvo iÅ¡sigandęs (I t., b. l. 52-54);

– liudytoja G. L. parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. apie 24.00 val., nakties metu, bÅ«nant namuose, vaikų miegamojo kambaryje sugyventinis N. M. vienÄ kartÄ delnu trenkė jos sÅ«nui M. L. į kairę veido pusę, tačiau skausmas buvo nežymus. Kadangi sugyventinis N. M. buvo neblaivus ir namuose kėlė triukÅ¡mÄ , ji kartu su sÅ«numi M. L. ir dukromis G. L. bei V. M. išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) miestÄ . Ä® namus grįžo 2019 m. gegužės 25 d. apie 1.00 val. Dukros nusirengė ir iÅ¡ karto sumigo, o sÅ«nus atsigulė į lovÄ ir dar žiÅ«rėjo televizorių.

BÅ«damas neblaivus sugyventinis N. M. pradėjo jos sÅ«nui aiÅ¡kinti apie jo netinkamÄ elgesį. Sugyventinio balso tonas jos sÅ«naus M. L. atžvilgiu buvo visada pakeltas, vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir priėjęs prie jos sÅ«naus, t. y. M. L. lovos du kartus delnu jam trenkė į kairiÄ galvos pusę. Nuo suduotų smÅ«gių sÅ«nus trenkėsi į sienÄ . Po tokių N. M. suduotų smÅ«gių jos sÅ«nus pradėjo verkti, ji suprato, kad sÅ«nui skauda ir kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir jis to neneigė, kai pasiteiravo.

Ji pati paskambinti į policijÄ negalėjo, nes buvo iÅ¡sikrovęs telefonas, todėl sÅ«nus M. L. pasislėpęs paskambino į policijÄ . Sugyventinis N. M. ne pirmÄ kartÄ prieÅ¡ jos sÅ«nų smurtauja ir ne vienÄ kartÄ pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ yra kreipusis į policijÄ (I t., b. l. 19-21); liudytoja G. L. papildomai apklausta, parodė, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų. Papildomai nori pasakyti, kad 2019 m. gegužės 24 d. vėlyvų vakarÄ apie 23.00 val. jai su sÅ«numi M. L. ir abiem dukromis, kurios tuo metu jau miegojo, iÅ¡ virtuvės į kambarį atėjo girtas jos sugyventinis N. ir nei iÅ¡ Å¡io nei iÅ¡ to pradėjo Å¡aukti ant jos sÅ«naus M.

Ir rankomis pradėjo prie jo gulinčio lovoj lysti, jį pirÅ¡tu baksnoti ir vienÄ smÅ«gį delnu sudavė į deÅ¡inę veido pusę, po ko vaikas pasislėpė po antklode. N. toliau bandė auklėti jos sÅ«nų. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos ir liepė N. baigti, tačiau jis ir toliau žodžiais kabinėjosi prie jos sÅ«naus. Po kažkiek laiko N. išėjo į virtuvę, ten kiek bÅ«dama kambaryje sudaužė kažkÄ , nuėjo pasižiÅ«rėti, buvo sudaužyta lėkÅ¡tė. Jai atėjus į virtuvę N. prie jos nesikabinėjo, jai nieko nedarė, prieÅ¡ jÄ jokio smurto nenaudojo.

Pagalvojo, kad reikia iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kol jis užmigs. Po to grįžo pas vaikus į kambarį ir juos aprengus išėjo su jais į laukÄ . Nuėjo į degalinę, išėję prabuvo apie valandÄ laiko. Grįžus į namus, N. dar nemiegojo, jis sėdėjo virtuvėje. Tik grįžus į namus vaikai nuėjo į kambarį, o ji nuėjo į virtuvę, ten virtuvėje N. pradėjo Å¡aukti ant jos, jis prieÅ¡ jÄ smurto nenaudojo, tik Å¡aukė. Po to jai nuėjus pas vaikus į kambarį mergaitės jau miegojo, M.

žiÅ«rėjo televizorių. Netrukus į kambarį atėjo N. ir vėl pradėjo žodžiais kabinėtis ir prie jos ir prie sÅ«naus. Pradėjo į lovoje gulintį M. svaidyti drabužius, liepė eiti juos iÅ¡plauti, ir toliau kalbėjo visokias nesÄ mones. Po to prisėdo ant M. lovos ir pradėjo jam žodžiais vėl aiÅ¡kinti, pamokslauti ir rankos delnu N. M. sudavė du smÅ«gius vienÄ po kito, į veidÄ po ko vaikas galva atsitrenkė į sienÄ , prie kurios stovi pastatyta jo lova. Tada M. pradėjo verkti, matė, kad ant deÅ¡iniojo žando vaikui buvo raudonumas, žandas buvo paraudęs. N. buvo priėjęs ir prie jos dukros G., kuri miegojo, tačiau jam priėjus ir kažkÄ jai pasakius, ji pabudo ir iÅ¡sigandusi pradėjo verkti, matė, kad jai tikrai jokie smÅ«giai suduoti nebuvo.

Po to N. išėjo į virtuvę, o ji taip pat išėjo į virtuvę, ten virtuvėje tarp jų su N. vyko žodinis konfliktas, tačiau joks smurtas naudotas nebuvo. Po kokių 10 min. atvyko policijos pareigūnai, kuriuos, kaip vėliau sužinojo, iškvietė M. (I t., b. l. 56-57); – alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad po įvykio įtariamajam N. M. nustatytas 2,94 promilių girtumas (I t., b. l. 65); – 2019 m. rugsėjo 9 d. objektų apžiūros metu apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas įvykio vietoje, kuriame užfiksuota, kaip M.

L. pasakoja apie prieÅ¡ jį panaudotÄ smurtÄ (I t., b. l. 16); – 2019 m. gegužės 25 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini), 00.35 val. užregistruotas praneÅ¡imas ir atvykus G. L. nurodė, kad N. M. gulinačiam lovoje M. L. du kartus deÅ¡iniu delnu trenkė į galvos skiltį (I t., b. l. 1). Dėl veikos kvalifikavimo BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba Å¡iuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį.

Å i nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiÅ¡kiantis poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , t. y. objektyviais veiksmais – muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Pažymėtina, kad fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra bÅ«tinos. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , kančia, prieÅ¡ingybė malonumui.

Nustatant fizinį skausmÄ nėra bÅ«tinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kÅ«nui, Å¡is pajuto neigiamÄ organizmo reakcijÄ . Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad N. M. 2019 m. gegužės 24 d. vienÄ kartÄ delnu trenkė lovoje gulinčiam M. L., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo 14 metų. Kaltinamasis N. M. 2019 m. gegužės 25 d. du kartus trenkė lovoje gulinčiam mažamečiui M.

L. ir taip sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui M. L. fizinį skausmÄ . Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smÅ«gį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ arba nukentėjusiajam bus padarytas kÅ«no sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Å iuo atveju kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs ir pakaltinamas, smurtaudamas prieÅ¡ vaikÄ , suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmÄ , tuo pačiu, nors Å¡ių padarinių nenori, bet sÄ moningai leidžia tokiems padariniams atsirasti.

Bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, N. M. kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Dėl bausmės skyrimo Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). N. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis N. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos.

N. M. teistas keturis kartus, paskutinį kartÄ teistas 2016 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje (3 epizodai) (I t., b. l. 67-72). Administracine tvarka baustas (I t., b. l. 74-77). N. M. Å¡iuo metu nedirba. Duomenų apie įraÅ¡ymÄ Ä¯ psichikos sveikatos centro įskaitas nėra. Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus vienÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį nustatant artimÄ bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarytÄ 2019 m. gegužės 24 d., skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarytÄ 2019 m. gegužės 25 d., skirtina 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du ir N. M. skirtina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, tokio dydžio subendrinta bausmė yra proporcinga ir pakankama bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamajam N. M. pripažinus savo kaltę, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, jie padaryti gyvenant Å¡eimoje, įvertinus jo nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si bei tai, kad kaltinamasis Å¡iuo metu kartu su nukentėjusiuoju ir jo motina nebegyvena, yra pasiryžęs dirbti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , teismo nuomone, atidėjus Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

N. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, alkoholio, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡klausyti smurtinį elgesį keičiančiÄ programÄ . Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, bÅ«tent toks Å¡io baudžiamojo proceso pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas ir tokiu bÅ«du bÅ«tų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusiojo M. L. įgaliota atstovė advokatė Vanda Laukevičienė, gindama mažamečio nukentėjusiojo M. L. interesus, pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡ydamas iÅ¡ kaltinamojo N. M. nukentėjusiajam M. L. priteisti 3 000,00 Eur, kurį taip pat palaikė nukentėjusiojo įstatyminė atstovė. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, mažamečio nukentėjusiojo įgaliotas atstovas civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, kad mažametis dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , jam sukelta baimė ir nepasitikėjimas, pažeminimas ir nepatogumui (I t. b. l. 60-61).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis N. M. su pateiktu civiliniu ieÅ¡kiniu teismo posėdyje sutiko. Kaltinamasis prašė, o civilinio ieÅ¡kovo atstovai teismo posėdžio metu sutiko, kad žalos atlyginimo suma bÅ«tų iÅ¡dėstyta mokėti dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tokio dydžio civilinį ieÅ¡kinį pripažino, civilinio ieÅ¡kinio dydis yra protingas, sÄ Å¾iningas ir teisingas, nukentėjusiajam M. L. iÅ¡ kaltinamojo priteistinas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, įpareigojant priteistÄ sumÄ sumokėti per 12 mėnesių ir jos mokėjimÄ iÅ¡dėstant periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį.

Kiti proceso klausimai N. M. 2019 m. gegužės 26 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. L. ir jo įstatyminės atstovės G. L., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (I t., b. l. 106-107). N. M. 2020 m. vasario 17 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiÅ«ra ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, panaikintini nuosprendžio priėmimo dienÄ (II t., b. l. 61-62).

Kadangi kardomųjų priemonių taikymas skirtas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese bei atsižvelgiant į tai, kad nuolatinio darbo turėjimas yra vienas iÅ¡ veiksnių, mažinančių pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , nurodytų kardomųjų priemonių palikimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra tikslingas ir propocingas. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotinas laikas, praleistas sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 25 d. 00 val. 30 min. iki 2019 m. gegužės 26 d. 15 val. 45 min. (2 dienos) ir laikytina, kad N. M. atliko dalį bausmės – 2 laisvės atėmimo dienas (I t., b. l. 91, 99).

PraÅ¡ymų atlyginti proceso iÅ¡laidas nepateikta. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirti subendrintÄ 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, N. M. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant N. M. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, alkoholio, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡klausyti smurtinį elgesį keičiančiÄ programÄ .

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti N. M. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. gegužės 25 d. 00 val. 30 min. iki 2019 m. gegužės 26 d. 15 val. 45 min. (2 dienos), ir laikyti N. M. atlikus dalį bausmės – atlikus 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas. Nukentėjusiojo M. L. įgalioto asmens advokatės V. L., ginančios mažamečio nukentėjusiojo interesus, civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo N. M. 3000,00 Eur (tris tÅ«kstančius eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti M.

L. naudai, įpareigojant priteistÄ sumÄ sumokėti lygiomis dalimis kas mėnesį per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Å ių nukentėjusiojo M. L. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti G. L. Kaltinamajam 2019 m. gegužės 26 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo nutartimi paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. L. ir jo įstatyminės atstovės G. L., panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Kaltinamajam 2020 vasario 17 d.

TelÅ¡ių apylinkės teismo nutartimi paskirtas kardomÄ sias priemones – intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ , panaikinti nuosprendžio priėmimo dienÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos. IÅ¡aiÅ¡kintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Jasutienė